Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-04-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-271-817/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-20
Bylos Nr.
II-271-817/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00667-2021-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Ieva Gavelytė-Kalytienė (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinė
Kategorijos
Skundas Nr. II-271-817/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00667-2021-5Procesinio sprendimo kategorija: 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. balandžio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė,sekretoriaujant Deimantei Rutkauskaitei,dalyvaujant skundą padavusiam M. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM programą, išnagrinėjo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto R. K. 2021 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) panaikinimo arba jo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto R. K. 2021 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) M. V. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą dėl to, kad jis 2021 m. sausio 16 d. apie 13.45 val. (duomenys neskelbtini) paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas) laikotarpiu, nesilaikė ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių ir neturėdamas Nutarimo 2.1.7 papunktyje numatyto pagrindo atvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.7 papunkčio reikalavimų. Jam paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur bauda.

Šalies argumentai

M. V. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Nutarimą ir jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, netenkinus šio prašymo, prašo skirti švelnesnę nei skundžiamu Nutarimu jam paskirtą administracinę nuobaudą arba visai neskirti jos. Pareiškėjas nurodė, kad jis dar prieš surašant administracinio nusižengimo protokolą įvykio vietoje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 4-ojo būrio vadui Ž. A. paaiškino, kad jis į (duomenys neskelbtini) (kur yra jo (duomenys neskelbtini)) grįžta iš po 1,5 val. trukmės slidinėjimo lyguminėmis slidėmis (duomenys neskelbtini) miškuose, esančiuose maždaug už 5 km nuo mobiliojo policijos posto, kurio į priekį važiuojant nebuvo – būtent tai, pareiškėjo nurodymu, jį ir suklaidino, identifikuojant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribas. Nurodė, kad jis su pareigūnu buvo visiškai atviras ir paaiškino jam visas situacijos aplinkybes, tikėdamasis jo supratingumo, tačiau jo atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, paaiškinant, kad pareiškėjas gali iš anksto iki jo bylos nagrinėjimo pateikti savo paaiškinimą. Apie galimą didesnę baudą užsiminta nebuvo. Pareiškėjas nieko nelaukdamas tos pačios dienos vakarą el. paštu v(duomenys neskelbtini) išsiuntė paaiškinimą, tikėdamasis, jog bylą nagrinėjantis pareigūnas įsigilins į visas aplinkybes ir paskirtą 250 Eur dydžio baudą panaikins arba paskirs švelnesnę nuobaudą. Tačiau 2021 m. vasario 18 d. bylos nagrinėjimui numatytu metu telefonu paskambinęs vyresnysis specialistas R. K. tik paklausė „Ar sumokėjote 250 Eur dydžio baudą?“. Vėliau paklausus, kas jo laukia, pareigūnas nurodė, jog „Per VMI sistemą gausite sprendimą, kurį galite apskųsti per 20 dienų“. Kitą dieną VMI sistemoje pareiškėjas sulaukė sprendimo, kuriuo jam buvo paskirta 500 Eur dydžio bauda. Pareiškėjas pažymėjo, kad nuo karantino pradžios jis gyvena vienas ir, vadovaudamasis sveiku protu, laikosi visų karantinui taikomų taisyklių, vengia teritorijų, kuriose yra didelis žmonių intensyvumas, - lygiai taip pat kaip ir administracinio nusižengimo protokolo surašymo dieną jis pasirinko atokų (duomenys neskelbtini) mišką. Pažymėtina, jog vėliau Vyriausybė žiemos sportą pripažino turintį nereikšmingą įtaką COVID-19 plitimui ir nuo 2021 m. vasario 2 d. buvo panaikinti karantino apribojimai žiemos sporto centruose vykdomai veiklai. Be to, pareiškėjas atkreipė dėmesį į tiek protokole, tiek Nutarime nepašalinta neatitikimą: juose nurodyta, kad pareiškėjas 2021 m. sausio 16 d. atvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Tačiau jis grįžo po slidinėjimo namo į savo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), dėl ko jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo vieta yra nustatyta netinkamai. Pareiškėjo vertinimu, jo veiksmuose tikrai nebuvo pavojaus, kadangi jis slidinėjimo vietą pasirinko būtent tokią, kuri leistų išvengti kontakto su bet kokiu asmeniu, o ir slidinėti jis vyko vienas. Pareiškėjo nurodymu, jis elgėsi sąmoningai, vienas išvažiavo į nuošalų mišką šalia (duomenys neskelbtini), paslidinėjęs iš karto grįžo atgal. Taigi jo veiksmai niekaip nesukėlė pavojaus išplisti COVID-19 ligai, dėl ko jo veiksmuose nėra ANK 45 straipsnio 4 dalies požymių. Tačiau, jei teismas visgi laikytų, kad jam taikytina administracinė atsakomybė, tuomet prašo taikyti įspėjimą arba kitą švelnesnę nei minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta bauda. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis prisipažįsta ir gailisi dėl savo veiksmų, jis nėra baustas ar teistas, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nusižengimas padarytas ne piktybiškai, o labiau dėl negebėjimo įvertinti taikomų įpareigojimų reikšmingumo ir netinkamo savo elgesio pasekmių, be to, padarytas nusižengimas realios žalos nepadarė, todėl administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir paskyrus jam švelnesnę nei įstatymo numatytą nuobaudą.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė atsiliepime į skundą prašė skundo netenkinti, nurodė, kad skundžiamas Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareigūnas, nagrinėdamas bylą, vertino surinktų įrodymų visumą, rėmėsi pareigūno tarnybiniu pranešimu, asmens pateiktu paaiškinimu. Vadovaujantis ANK 34 straipsniu, įvertinus ANK 35 straipsnio ir 36 straipsnio numatytas aplinkybes, M. V. buvo paskirta piniginė 500 Eur bauda. Institucijos teigimu, M. V. atžvilgiu priimtas skundžiamas Nutarimas yra teisingas ir teisėtas, nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta, nuobauda paskirta sankcijos už padarytą nusižengimą ribose, todėl pareiškėjo skundo tenkinti nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu T. V. palaikė savo skundą jame nurodytais argumentais ir prašė panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto R. K. 2021 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), netenkinus šio prašymo prašė skirti švelnesnę nei Nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Žemesnės instancijos teismas

ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas, sukėlęs pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į nepalankią epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje, 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbė karantiną. 2020 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 1418, įsigaliojusiu nuo 2020 m. gruodžio 16 d., visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje įvestas asmenų judėjimo tarp savivaldybių ribojimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. sausio 3 d. Nr. 1 pakeitė 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimo „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.7 papunktį ir jame numatė, kad nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 00:00 val. iki 2021 m. sausio 31 d. 24:00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbą (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų; dėl sveikatos priežiūros paslaugų; dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas. Šis ribojimas netaikomas asmenims – vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise. Šis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įtvirtintas ribojimas galiojo ir 2021 m. sausio 16 d., t. y. dieną, kurią buvo padarytas skundžiamame Nutarime nurodytas pažeidimas.

Nagrinėjamu atveju teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad M. V. 2021 m. sausio 16 d. apie 13.45 val. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbto karantino laikotarpiu, nesilaikė Nutarimo 2.1.7 papunktyje įtvirtinto ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių ir, neturėdamas Nutarimo 2.1.7 papunktyje numatyto pagrindo, atvyko iš (duomenys neskelbtini)į (duomenys neskelbtini), tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė Nutarimo 2.1.7 papunkčio reikalavimų. M. V. teisme patvirtino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) ir jokių Nutarimo 2.1.7 papunktyje nurodytų pagrindų, pagal minėto punkto nuostatas suteikusių teisę judėti tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savivaldybių, neturėjo.

Žemesnės instancijos teismas

M. V. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu akcentavo, kad slidinėjo (duomenys neskelbtini) miškuose, apie 5 kilometrus nuo miesto ribos, važiuodamas slidinėti galvojo, kad tebėra (duomenys neskelbtini), nes atskirti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribą nėra paprasta, policijos pareigūnų posto nebuvo, taip pat nurodė, jog jis pavojaus plisti COVID-19 ligai nesukėlė, įvykio dieną vienas važiavo slidinėti į mišką.

Teismas pažymi, kad karantino paskelbimas, o taip pat judėjimo tarp savivaldybių teritorijų ribojimo įvedimas buvo visuotinai žinomos aplinkybės. Pareiškėjas teisme patvirtino, kad jis žinojo, jog judėjimo ribojimai yra įvesti, taip pat žinojo teisėto vykimo į kitą savivaldybę pagrindus. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjas, žinodamas, kad jo (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) privalėjo atidžiai pasidomėti kokioje savivaldybėje yra miškas, į kurį, pareiškėjo teigimu, jis važiavo slidinėti. Be to, akivaizdu, kad važiuodamas slidinėti pareiškėjas turėjo tam pasiruošti, numatyti slidinėjimo vietą ir tuo pačiu įsitikinti, kad vykdamas į ją jis nepažeis teisės aktų reikalavimų, tuo tarpu iš pareiškėjo pateikto žemėlapio, kuriame yra nurodyta jo slidinėjimo vieta (b. l. 12), ir viešai skelbiamų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savivaldybių ribų aiškiai matyti, kad pareiškėjo slidinėjimo vieta yra pakankamai toli nutolusi nuo (duomenys neskelbtini) savivaldybės ribos. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, o taip pat įvertindamas aplinkybę, kad, kaip pats nurodė teisme, pareiškėjas jau (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini), teismas sprendžia, kad pareiškėjas turėjo ir galėjo suvokti, kad jis išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės ribų, o jo nurodytas argumentas, jog jis suklydo identifikuodamas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savivaldybių ribas, nepašalina jo atsakomybės už 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.7 papunkčio reikalavimų pažeidimą.

Teismas taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad jokio pavojaus plisti COVID-19 ligai savo veiksmais jis nesukėlė. Pažymėtina, kad karantino tikslas yra nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas, apribojimus ir tvarką bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, apribojimus ir tvarką ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbdama ekstremalią situaciją ir karantiną, įvertino itin nepalankią epideminę COVID-19 ligos situaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir nustatydama konkrečius ribojimus siekė sustabdyti, sumažinti bei kiek įmanoma riboti itin didelį pavojų visuomenės sveikatai keliančios COVID-19 ligos plitimą. Pats judėjimo tarp savivaldybių teritorijų ribojimo įvedimas leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad toks asmenų judėjimas kėlė pavojų plisti šiai pavojingai ligai. Todėl, teismo vertinimu, teisės aktuose įtvirtintų karantino ribojimų nesilaikymas, byloje nagrinėjamu atveju – ribojimo judėti tarp savivaldybių teritorijų pažeidimas, ypatingai tuo metu, kai visoje šalies teritorijoje yra paskelbta ekstremali situacija ir karantinas, o didžioji dalis valstybės žmogiškųjų ir materialių išteklių yra sutelktos siekiui kuo efektyviau sustabdyti greitai plintančią pavojingą užkrečiamą ligą, sukūrė realias galimybes tolesniam aptariamos pavojingos užkrečiamos ligos plitimui visuomenėje.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad M. V. veiksmai Nutarime teisingai kvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.

M. V. skundu nesutinka su jam paskirtos nuobaudos dydžiu ir prašo tuo atveju, jei teismas laikytų, kad jam yra taikytina administracinė atsakomybė pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį ar 1 dalį, skirti jam įspėjimą arba kitą mažesnę nei minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda.

Kaip jau buvo minėta, ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Nutarimu M. V. buvo skirta minimali įstatyme numatyta bauda – 500 eurų.

ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.

Pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-38-303/2020).

Teismas, įvertinęs N. V. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, aplinkybę, jog nei jo atsakomybę sunkinančių, nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jis baustas administracine tvarka, tačiau nėra duomenų, jog jis būtų buvęs baustas už analogiško pažeidimo padarymą, konstatuoja, kad nėra pagrindo spręsti, jog M. V. paskirta bauda, kurios dydis yra lygus įstatymo sankcijoje numatytam minimumui, yra per griežta ar neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijaus. Jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą nuostatą ir paskirti mažesnę baudą negu ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, teismas nenustatė.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti skundžiamą Nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto R. K. 2021 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir M. V. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė