Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria nepatvirtintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Polerta“ kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Anlara“ finansinis reikalavimas civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Polerta“, uždarajai akcinei bendrovei „Anlara“, A. P. , D. P. dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Polerta“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 26 d. nutartimi UAB „Polerta“ iškėlė bankroto bylą, 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus, tame tarpe trečios eilės kreditoriaus UAB „Anlara“ finansinį reikalavimą 2 000 000 Lt sumai.

Kreditorius AB „Swedbank“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį dalyje dėl UAB „Anlara“ 2 000 000 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Polerta“ bankroto byloje ir perduoti šioje dalyje bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarties dalį, kuria UAB „Polerta“ bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus UAB „Anlara“ 2 000 000 Lt dydžio finansinis reikalavimas ir šio kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą išskyrė nagrinėti teismo posėdyje.

Ieškovas AB „Swedbank“ 2011 m. sausio 7 d. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė 1) netvirtinti UAB „Anlara“ 2 000 000 Lt finansinio reikalavimo UAB „Polerta“ bankroto byloje; 2) pripažinti negaliojančiu 2010 m. kovo 15 d. UAB „Polerta“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą, kuriuo nutarta 2 000 000 Lt ankstesnių metų nepaskirstytą pelną skirti dividendų išmokėjimui, iš kurių 1 400 00 Lt tenka A. P. , 600 000 Lt D. P. ; 3) pripažinti negaliojančia 2010 m. kovo 15 d. reikalavimo teisė perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Anlara“ ir A. P. ; 4) pripažinti negaliojančia 2010 m. kovo 15 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Anlara“ ir D. P. .

Ieškinyje ieškovas nurodė, kad UAB „Anlara“ finansinį reikalavimą UAB „Plerta“ bankroto byloje sudaro dividendai skirti akcininkams A. P. ir D. P. pagal 2010-03-15 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 2. Šie akcininkai teisę reikalauti dividendų 2010-03-15 Reikalavimo perleidimo sutartimis perleido UAB „Anlara“. Dėl šio akcininkų sprendimo UAB „Polerta“ per vienerius metus mokėtinos sumos padidėjo nuo 1 674 434,00 Lt iki 3 467 829,00 Lt. BUAB „Polerta“ pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė 2 257 417,35 Lt, kadangi iš šios sumos net 2 000 000 Lt sudaro mokėtini dividendai, akivaizdu, kad 2010-03-15 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl dividendų išmokėjimo prieštarauja Akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnio 3 daliai ir priėmus šį sprendimą BUAB „Plerta“ tapo nemoki. Aplinkybę, kad BUAB „Polerta“ tapo nemoki išimtinai dėl 2010-03-15 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo išmokėti dividendus patvirtina ir 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1965-485/2010, kurioje konstatuota, kad 2010-03-31 teismui pateikto balanso duomenimis BUAB „Polerta“ buvo moki. 2010-03-15 Reikalavimo perleidimo sutartys prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (Akcinių bendrovių įstatymo 60 str. 3 d., CK 6.102 str. 1 d.) ir yra niekinės (CK 1.80 str. 1 d.).

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas UAB „Anlara“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog 2010 metų gegužės mėnesio pradžioje su atsakovu UAB „Polerta“ vedė derybas dėl 2010-03-15 susitarimu dėl dividendų mokėjimo nustatytų dividendų išmokėjimo terminų/sąlygų pakeitimo ir iš esmės buvo susitarta dėl mokėjimų atidėjimo su sąlyga, kad atsakovas UAB „Polerta“ sulygs su ieškovu dėl 362 025,00 eurų kredito linijos padengimo termino atidėjimo. UAB „Polerta“ deklaravo, kad prievoles pagal kredito sutartį su ieškovu vykdo tinkamai ir pagrįstai tikisi ieškovo sprendimo pratęsti sutartinius kredito grąžinimo terminus. Vėliau UAB „Polerta“ informavo UAB „Anlara“, kad ieškovas atsisakė pratęsti kredito grąžinimo terminus, todėl pradėdamas mokėti dividendus 2010-03-15 susitarimu dėl dividendų mokėjimo nustatyta tvarka, pažeistų kitų kreditorių teises, nes 2010-06-31 suėjus 362 025,00 eurų kredito linijos padengimo terminui, UAB „Polerta“ taps nemokia. Remiantis 2010-03-15 susitarimo dėl dividendų mokėjimo 4 straipsniu buvo susitarta, kad bet kokios dalies dividendų netinkamas ir nesavalaikis nesumokėjimas šio susitarimo galiojimą pabaigia ir UAB „Anlara“ įgyja teisę reikalauti dividendų sumokėjimo ABĮ nustatyta tvarka, todėl UAB „Anlara“, UAB „Polerta“ iki 2010-05-15 dienos nesumokėjus pirmos įmokos, sprendė savo pažeistą teisę ginti ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Polerta“. Tai įrodo, kad ne ginčijamas UAB „Polerta“ akcininkų sprendimas lėmė UAB „Polerta“ nemokumą. Ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą.

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas BUAB „Polerta“ prašė ieškovo ieškinį atmesti ir atsakovo UAB „Anlara“ kreditorinį reikalavimą patvirtinti. Nurodė, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą sprendimui užginčyti. Ieškovui apie priimtą visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą tapo žinoma ne vėliau kaip 2010-11-23, todėl ieškinio senaties terminas pasibaigė 2010-12-23.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pripažino negaliojančiu 2010 m. kovo 15 d. UAB „Polerta“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą, kuriuo nutarta 2 000 000 Lt ankstesnių metų nepaskirstyto pelno skirti dividendų išmokėjimui, iš kurių 1 400 000 Lt tenka A. P. , 600 000 Lt D. P. . Pripažino negaliojančia 2010 m. kovo 15 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Anlara“ ir A. P. . Pripažino negaliojančia 2010 m. kovo 15 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Anlara“ ir D. P. . Įpareigojo A. P. grąžinti UAB „Anlara“ 112 000 Lt. Įpareigojo D. P. grąžinti UAB „Anlara“ 48 000 Lt. Netvirtino UAB „Anlara“ 2 000 000 Lt dydžio finansinį reikalavimą UAB „Polerta“ bankroto byloje.

Teismas nurodė, kad nors Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi buvo panaikinta 2010 m. lapkričio 9 d. nutarties dalis, kuria UAB „Polerta“ bankroto byloje buvo patvirtintas UAB „Anlara“ finansinis reikalavimas, tačiau į bylą 2010-03-15 UAB „Polerta“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas buvo pateiktas 2010-12-16 su BUAB „Polerta“ rašytiniais paaiškinimais. Tik tuomet, kai ieškovas gavo byloje pateiktą visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, jis turėjo galimybę pareikšti ieškinį ginčydamas minėtą nutarimą. Ieškinys Kauno apygardos teismui pateiktas 2011-01-07. Esant šiems duomenims teismas laikė, kad nėra pagrindo byloje taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti, o yra pagrindas atnaujinti ieškovui praleistą terminą (CK 1.131 str. 2 d.). Be to, niekinio sandorio faktą ir teisines pasekmes teismas konstatuoja ex officio (LR CK 1.78 str. 5 d.).

Teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį, nes remiantis Akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnio 3 dalimi, visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus jeigu bendrovė yra nemoki ar išmokėjusi dividendus taptų nemoki. Iš Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 26 d. nutarties iškelti bankroto bylą matyti, kad 2010 m. gegužės 31 d. UAB „Polerta“ balanso duomenimis įmonė yra nemoki. Tačiau iš Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje B2-1965-485/2010 matyti, kad UAB „Polerta“ 2010 m. kovo 31 d. balanso duomenimis buvo moki. Įvertinęs šiuos duomenis teismas padarė išvadą, kad dėl 2010-03-15 UAB „Polerta“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo išmokėti 2 000 000 Lt dividendus UAB „Polerta“ tapo nemoki. Kadangi 2010-03-15 UAB „Polerta“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas prieštarauja Akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnio 3 daliai, t.y. imperatyvioms įstatymo normoms, todėl jis naikintinas remiantis CK 2.82 straipsnio 4 dalimi. Atitinkamai 2010-03-15 Reikalavimo perleidimo sutartys prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir yra niekinės, todėl naikintinos vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnio 3 dalies, CK 6.102 straipsnio 1 dalies, CK 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Remiantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi taikytina restitucija.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas A. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti ieškinio senatį ir ieškovo ieškinį atmesti bei patvirtinti UAB „Anlara“ 2 000 000 Lt dydžio finansinį reikalavimą UAB „Polerta“ bankroto byloje. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo galima pareikšti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Ieškovo 2010-11-17 atskirojo skundo dėl nutarties, kuria buvo patvirtinti BUAB „Polerta“ kreditorių finansiniai reikalavimai, argumentai buvo tiesiogiai susiję su ginčijamu 2010-03-15 UAB „Polerta“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu dėl dividendų skyrimo ir iš esmės yra analogiški skundžiama nutartimi patenkinto ieškinio argumentams. Tai lemia, kad ieškovas apie savo pažeistą teisę neabejotinai žinojo atskirojo skundo surašymo metu. Ginčijamo dokumento neturėjimas nekliudė ieškinį paduoti laiku, todėl tai nėra svarbia ieškinio senaties praleidimo priežastimi.Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2725-273/2010 atsisakė kelti UAB „Polerta“ bankroto bylą įvertinęs UAB „Anlara“ finansinį reikalavimą, todėl ginčijamas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl dividendų mokėjimo nelėmė UAB „Plerta“ nemokumo.Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl 2010-03-15 susitarimo dėl dividendų mokėjimo, kuriuo buvo sulygta, kad UAB „Anlara“ turtinės teisės gauti dividendus realizavimo terminas yra atidedamas ir UAB „Polerta“ dividendus mokės dalimis iki 2010-12-31, vertinimo. UAB „Polerta“ 2010-05-15 nesumokėjimus periodinio mokėjimo, susitarimo galiojimas pasibaigė ir UAB „Anlara“ įgijo teisę reikalauti dividendų sumokėjimo Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. UAB „Polerta“ nemokumą nulėmė ne 2010-03-15 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, o netinkamas 2010-03-15 susitarimo dėl dividendų mokėjimo vykdymas. Sprendimas nemokėti periodinio mokėjimo buvo nulemtas žinojimo, kad ieškovas neatidės 2003-10-23 kredito sutartimi sulygto įsipareigojimo iki 2010-06-31 grąžinti 362 025 eurų kredito vykdymo termino, todėl nepaisant iki 2010-05-15 ir 2010-06-15 sumokėtų periodinių mokėjimų UAB „Polerta“ 2010-06-31 būtų tapusi nemoki.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB „Swedbank“ prašo atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą. Sprendžiant ieškinio senaties klausimą būtina įvertinti aplinkybę, kad AB „Swedbank“ reikšdamas ieškinį atliko UAB „Polerta“ bankroto administratoriaus funkciją patikrinti bankrutuojančios įmonės sudarytus sandorius ir ginčyti nepagrįstus kreditorių finansinius reikalavimus, todėl tik bankroto administratoriui pareiškus, jog jis neįžvelgia ginčijamo akcininkų sprendimo prieštaravimo įmonės tikslams, ieškovas suprato, kad jo teisės gali būti pažeistos. Be to, Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas numato, kad ieškinio senaties terminas tokio pobūdžio bylose prasideda nuo dokumentų gavimo dienos. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovas reikšdamas ieškinį gynė ne tik savo, kaip kreditoriaus interesą, bet ir viešąjį interesą, kas sudaro papildomą pagrindą ieškinio senačiai atnaujinti.Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir tinkamai įvertino ginčijamo akcininkų susirinkimo sprendimo įtaką UAB „Polerta“ mokumui.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Anlara“ prašo tenkinti atskirąjį skundą ir skundžiamą nutartį panaikinti. Atsiliepime atsakovas visiškai sutiko su apelianto atskirojo skundo argumentais.

Atsakovė D. P. atsiliepimo į apelianto atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo AB „Swedbank“ ieškinys ir atsisakyta tvirtinti UAB „Anlara“ finansinį reikalavimą UAB „Plerta“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, iškėlus teisme bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį savo reiškiamus reikalavimus perduoti administratoriui, kuris, patikslinęs pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį teismui tvirtinti, o nepagrįstus kreditorių reikalavimus ginčija kreditorių susirinkime ir teisme (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p.). Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas, o kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai gali būti tvirtinami iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Kreditorių reikalavimų pareiškimo specifika ta, jog kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų. Todėl administratoriaus pateiktas teismui tvirtinti kreditorių reikalavimų sąrašas nereiškia šių reikalavimų nenuginčijamumo. Teismas nėra įpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažintus reikalavimus, gali patvirtinti administratoriaus ginčijamus kreditorių pareikštus reikalavimus, arba atsisakyti juos tvirtinti, sumažinti ar padidinti administratoriaus pripažintus teismui pateiktus tvirtinti kreditorių reikalavimus. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai.

Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl BUAB „Polerta“ kreditoriaus UAB „Anlara“ 2 000 000 Lt dydžio finansinio reikalavimo pagrįstumo. UAB „Anlara“ bankrutuojančios UAB „Polerta“ kreditoriumi tapo 2010 m. kovo 15 d., sudarius su UAB „Polerta“ akcininkais A. P. ir D. P. reikalavimų perleidimo sutartis. Reikalavimų perleidimo sutartimis BUAB „Polerta“ akcininkai perleido UAB „Anlara“ savo teisę reikalauti iš UAB „Polerta“ dividendų išmokėjimo remiantis 2010 m. kovo 15 d. UAB „Polerta“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu dėl 1 400 000 Lt dividendų išmokėjimo akcininkui A. P. ir 600 000 Lt dividendų išmokėjimo akcininkei D. P. . Taigi pagrindiniu klausimu byloje yra 2010 m. kovo 15 d. UAB „Polerta“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo dėl dividendų išmokėjimo teisėtumas.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškovo ieškinį atmesti. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė ieškinio senaties termino pabaigos teisinių pasekmių ir atnaujino ieškovui praleistą terminą ieškiniui pareikšti.

CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Civilinių teisinių santykių stabilumui užtikrinti civilinėje teisėje egzistuoja ieškinio senaties institutas, kuris reiškia įstatymų nustatytą laiko tarpą (terminą), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį teisme (CK 1.124 str.). Ieškiniams dėl juridinio asmens organo priimtų nutarimų (sprendimų) apskundimo įstatyme nustatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 4 d., 2.82 str. 4 d.). Akcinių bendrovių (toliau – ABĮ) įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose nurodyti asmenys ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Šio termino pabaigos teisiniai padariniai yra tokie, kad jeigu ieškinio senaties terminas pasibaigia iki ieškinio teisme pareiškimo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).

Bendroji ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklė nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Įstatymas ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su tokiais subjektyvaus pobūdžio kriterijais kaip asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą. Šiuo atveju svarbu nustatyti sužinojimo apie jų teisės pažeidimą momentą. Tai ta diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Kai ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties teisės pažeidimo dieną, šios aplinkybės turi būti patikrintos ir įvertintos (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos mėn. 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-252/2008).

Ieškovas AB ,,Swedbank“ nėra UAB „Polerta“ akcininku ir niekaip negalėjo dalyvauti šios įmonės valdyme, todėl pareigos ir pagrindo domėtis jos priimtais sprendimais neturėjo. Nors ieškovas ginčijamo visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo priėmimo metu ir buvo UAB „Polerta“ kreditorius, tačiau, net ir būdamas atidus ir rūpestingas, negalėjo ir neprivalėjo numatyti, kad jo skolininko akcininkai gali priimti sprendimą išmokėti dividendus, dėl kurio UAB „Polerta“ taps nemoki ir praras galimybę atsiskaityti su ieškovu, kaip kreditoriumi. UAB „Polerta“ bankroto byloje kreditoriaus UAB „Anlara“ finansinis reikalavimas buvo patvirtintas Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi. Ieškovas, susipažinęs su minėta nutartimi ir įrodymais, kuriais buvo grindžiamas UAB „Anlara“ finansinis reikalavimas, sprendė, kad jo, kaip UAB „Polerta“ kreditoriaus, teisės galėjo būti pažeistos, todėl dėl minėtos nutarties pateikė atskirąjį skundą. Atskirajame skunde ieškovas nurodė argumentus dėl ginčijamo UAB „Polerta“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo, tačiau nei ieškovui, nei teismui minėtas nutarimas dar nebuvo pateiktas. Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi ieškovo atskirąjį skundą tenkino, išskyrė kreditoriaus UAB „Anlara“ finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą į atskirą bylą ir skyrė nagrinėti teismo posėdyje 2010 m. gruodžio 20 d., taip pat įpareigojo UAB „Polerta“ bankroto administratorių pateikti teismui ginčijamą 2010 m. kovo 15 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas teismui buvo pateiktas 2010 m. gruodžio 16 d., ieškovas su jo turiniu susipažino tik 2010 m. gruodžio 20 d. teismo posėdžio metu. Minėto teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimą atidėjo 2011 m. sausio 27 d. ir sudarė ieškovui galimybę iki 2011 m. sausio 7 d. pareikšti ieškinį. Ieškovas ieškinį dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu pareiškė per teismo nustatytą terminą, tai yra 2011 m. sausio 7 d. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas savo galimai pažeistas teises pradėjo ginti iš karto apie tai sužinojęs, tai yra gavęs 2010 m. lapkričio 9 d. nutarties nuorašą ir paduodamas teismui atskirąjį skundą dėl šios nutarties, o ieškinį dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo pripažino negaliojančiu pareiškė per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pagrindo taikyti ieškinio senatį nėra. Aplinkybė, kad ieškovas iš pradžių savo galimai pažeistas teises ginė paduodamas atskirąjį skundą, o tik vėliau pareikšdamas ieškinį, negali būti vertinama taip, kad blogintų ieškovo padėtį ir paneigtų jo teisę į teisminę gynybą (CPK 5 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad su ginčijamo nutarimo turiniu ieškovas susipažino tik 2010 m. gruodžio 20 d., todėl ieškinys buvo pareikštas nepažeidžiant ABĮ 19 straipsnio 10 dalies reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė tvirtinti UAB „Anlara“ finansinį reikalavimą UAB „Polerta“ bankroto byloje konstatavęs, kad kreditorinio reikalavimo pagrindas – 2010 m. kovo 15 d. UAB „Polerta“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas išmokėti dividendus – yra niekinis ir prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str., ABĮ 60 str. 3 d.). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

ABĮ 60 straipsnio 3 dalies 1 punkte (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2010-01-05 iki 2011-07-04) nustatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei bendrovė yra nemoki ar išmokėjusi dividendus taptų nemoki. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje normoje įtvirtinta nemokumo samprata neturi būti aiškinama analogiškai ĮBĮ įtvirtintai įmonės nemokumo sampratai, nes jos tikslai yra kitokie, nei bankrotą reglamentuojančių teisės normų. ABĮ 60 straipsnio 3 dalies 1 punkte vartojama nemokumo sąvoka turi būti aiškinama teikiant prioritetą bendrovės kreditoriaus teisei gauti savo reikalavimo patenkinimą iš bendrovės prieš bendrovės akcininko turtinę teisę gauti bendrovės pelno dalį (dividendą). Dėl šios priežasties negali būti pateisinama situacija, kai, esant neįvykdytiems bendrovės piniginiams įsipareigojimams kitiems kreditoriams pagal prievoles, kurių įvykdymo terminai suėję, bendrovės akcininkai priima sprendimą išsimokėti ir išsimoka dividendus, paneigdami prioritetines kreditorių teises. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bendrovės nemokumas ABĮ 60 straipsnio 3 dalies 1 punkto prasme yra tokia bendrovės būklė, kai ji negali vykdyti piniginių prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję. Nepaisant to, kokia yra bendrovės finansinėje atskaitomybėje formaliai deklaruojama įmonės finansinė būklė, vien faktas, kad, priimant sprendimą išmokėti dividendus, bendrovė turėjo piniginių prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suponuoja prielaidą, kad bendrovė buvo nemoki. Pareiga paneigti šią prezumpciją tenka atsakovui (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2009).

Nagrinėjamu atveju ginčijamas UAB „Polerta“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas dėl dividendų išmokėjimo buvo priimtas 2010 m. kovo 15 d. Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-1965-485/2010, nustatė, kad pagal UAB „Polerta“ 2010 m. kovo 31 d. balanso duomenis, įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai minėtai dienai buvo 3 598 432 Lt, o pradelsti įmonės įsipareigojimai sudarė 362 466,73 Lt. Taigi, priimant ginčijamą nutarimą UAB „Polerta“ jau turėjo piniginių prievolių, kurių mokėjimo terminai buvo suėję, todėl visuotinis akcininkų susirinkimas negalėjo priimti sprendimą dėl 2 000 000 Lt dydžio dividendų išmokėjimo, paneigdamas prioritetines kreditorių teises gauti jų reikalavimų patenkinimą. Be to, nors ginčijamo nutarimo priėmimo dieną UAB „Polerta“ skola ieškovui dar nebuvo pradelsta, visuotinis akcininkų susirinkimas privalėjo atsižvelgti į tai, kad įsipareigojimų ieškovui mokėjimo terminas pasibaigia 2010 m. birželio 31 d. ir įvertinti savo galimybes šį įsiskolinimą padengti. Pagal UAB „Polerta“ 2010 m. gegužės 31 d. balanso duomenis matyti, kad įmonės turto vertė buvo 3 562 725 Lt, o įmonės pradelsti įsipareigojimai per dviejų mėnesių laikotarpį nuo 2010 m. kovo 31 d. balanso sudarymo ženkliai padidėjo – nuo 362 466,73 Lt iki 2 257 417,35 Lt. Pagrindinę pradelstų įsipareigojimų dalį sudarė būtent ginčijamas 2 000 000 Lt dydžio UAB „Anlara“ finansinis reikalavimas. Visi šie duomenys patvirtina, kad UAB „Polerta“ nemokumui turėjo įtakos ginčijamas 2010 m. kovo 15 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas dėl dividendų išmokėjimo. Teisėjų kolegija, vertindama ginčijamo nutarimo teisėtumą, taip pat atsižvelgia į tai, kad UAB „Polerta“ vieninteliais akcininkais yra atsakovai A. P. ir D. P. , kurie ir priėmė minėtą nutarimą, ir kurie tą pačią dieną savo teisę į dividendų gavimą perleido UAB „Anlara“. Aplinkybė, kad tarp UAB „Polerta“ ir UAB „Anlara“ buvo sudarytas susitarimas dėl dividendų mokėjimo dalimis, nepaneigia 2010 m. kovo 15 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo dėl dividendų išmokėjimo neteisėtumo. Be to, aplinkybė, kad UAB „Polerta“ per 2 mėnesį nuo nutarimo išmokėti dividendus ir susitarimo su UAB „Anlara“ dėl dividendų mokėjimo dalimis priėmimo dienos neišmokėjo paskirtų dividendų dalies, kelia pagrįstų abejonių dėl įmonės galimybės išmokėti 2 000 000 Lt dydžio dividendus tiek iš karto, tiek dalimis.

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.