- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-17
- Bylos Nr.
- 2SA-235-603/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Lipnickienė
- Pareiškėjas
- V. M., D. M.
- Suinteresuotas asmuo
- D. M., K. G.
- Kategorijos
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. M. ir V. M. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys D. M., K. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. M. (toliau - pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinės bylos Nr. N2-10874-127/2008 dalyje dėl turto padalijimo; atnaujinus procesą, skolinį įsipareigojimą pagal Kauno apygardos teismo 2012-11-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1917-657/2012 pripažinti solidariuoju pareiškėjo ir D. M. įsipareigojimu. Nurodė, kad 2008-06-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. N2-10874-127/2008 priėmė sprendimą, kuriuo nutraukė santuoką abiejų sutuoktinių pareiškėjo ir D. M. sutikimu, patvirtino abiejų sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria buvo pasidalintas sutuoktinių turtas, tačiau sutartyje nebuvo išlygta dėl prievolių ar turto likimo, paaiškėjusio po santuokos nutraukimo. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad po santuokos nutraukimo naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos tiek pareiškėjui, tiek D. M. bylos nagrinėjimo metu, tai yra atsirado skolinis įsipareigojimas, prisiimtas pareiškėjui ir D. M. gyvenant santuokoje, teikia prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-10874-127/2008. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-06-27 sprendimu nutraukus pareiškėjo ir D. M. santuoką, teismas nusprendė, kad 158 852 vienetai UAB „Alsva“ akcijų, iki tol buvusių bendrąja jungtine pareiškėjo ir D. M. nuosavybe, atitenka pareiškėjui. Už visas skolas, susijusias su 158 852 vienetų UAB „Alsva“ akcijų įsigijimu, yra solidariai atsakingi tiek pareiškėjas, tiek D. M., nes minėtos akcijos buvo įgytos buvusių sutuoktinių bendrojon jungtinėn nuosavybėn, o ne pareiškėjo asmeninėn nuosavybėn. Kauno apygardos teismo 2012-11-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1917-657/2012 buvo pripažinta skola pareiškėjui, kilusi iš UAB „Alsva“ akcijų pirkimo - pardavimo sutarties pagal 2001-12-07 skolos raštelį. Akcijų pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta taip pat 2001-12-07, pareiškėjui ir D. M. esant santuokoje, todėl galiojant įstatymu nustatytam turtiniam rėžimui. Šia sutartimi pareiškėjas ir D. M. bendrojon jungtinėn nuosavybėn iš K. G. įsigijo 72 042 vienetų UAB „Alsva“ akcijų. Todėl paaiškėjęs naujas įsiskolinimas K. G. yra solidarioji sutuoktinių, o ne asmeninė pareiškėjo skola. Pareiškėjui įsiskolinimo aplinkybė tapo žinomos, kaip minėta, po Kauno apygardos teismo nutarties, priimtos 2012-11-05, taigi jau po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Kad pareiškėjui ši aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma, rodo vykę teismo procesai, nes pareiškėjas iki pat minėto 2012-11-05 Kauno apygardos teismo nutarties teigė, kad jau yra sumokėta skola K. G., tačiau Kauno apygardos teismas atmetė tokius pareiškėjo argumentus. Nagrinėjamoje byloje pripažinti minėtą skolą solidariąja pareiškėjo ir D. M. skola yra būtina, kad būtų padalintas visas buvusių sutuoktiniu turtas, toks skolos pripažinimas solidariąja atitinka kreditoriaus K. G. interesus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. M. prašė pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti. Pareiškėjui apie skolinį įsipareigojimą K. G. civilinės bylos Nr. N2-10874-127/2008 nagrinėjimo metu buvo puikiai žinoma. Paskolos teisiniai santykiai tarp pareiškėjo ir K. G. yra susiklostę nuo 2001 m. gruodžio 7 d. Šią aplinkybę patvirtina 2001 m. gruodžio 7 d. paties pareiškėjo surašytas ir pasirašytas paskolos raštelis, kuriuo jis įsipareigojo grąžinti K. G. 50 000,00 Lt skolą iki 2002 m. liepos 1 d. Paskolos sutarties sudarymo faktą pripažįsta pats pareiškėjas (2012 m. gegužės 25 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-165-445/2012). Pareiškėjui kaip verslininkui, bei UAB „Alsva“ direktoriui, taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl jam turėjo būti ir buvo žinoma, jog grąžinus K. G. 50 000,00 Lt skolą, privalėjo pareikalauti iš K. G. grąžinti paskolos raštelį arba išduoti pakvitavimą dėl piniginės prievolės pasibaigimo, o to nepadarius, pareiškėjas negalėjo tikėtis, jog paskolos suma yra laikoma grąžinta, t.y. prievolė yra pasibaigusi jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo procesą atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu ir kaip naujai paaiškėjusia esmine aplinkybe, kurios nebuvo ir kuri negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, nurodo Kauno apygardos teismo 2012-11-05 nutartį, kuria buvo paliktas nepakeistas Varėnos rajono apylinkės teismo 2012m. gegužės 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1917-657/2012. Šiuo teismo sprendimu buvo priteista iš pareiškėjo (atsakovo) ieškovui K. G. 50 000,00 Lt skolos, 6 250,00 Lt palūkanų, 5 proc. procesinės palūkanos. Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje teismui pateiktas 2013 m. sausio 31 d., todėl teismas sprendė, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nėra praleistas, nes nuo Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. priimtos nutarties nebuvo praėję daugiau nei trys mėnesiai, ir nebuvo praėję daugiau nei penkeri metai nuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 27 d. priimto sprendimo civilinėje byloje Nr.2-10874-127/2008 pagal pareiškėjų D. M. ir V. M. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad tik Kauno apygardos teismui civilinėje 2012 m. lapkričio 5 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1917-657/2012 paaiškėjo skolinis įsipareigojimas K. G., neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems esminių naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijams. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Esant naujai paaiškėjusiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Kaip nurodo pareiškėjas, civilinės bylos Nr.2-10874-127/2008 nagrinėjimo metu nebuvus duomenų apie skolinį įsipareigojimą K. G. pagal 2001 m. gruodžio 7 d. paskolos raštelį, kilusį iš UAB „Alsva“ akcijų pirkimo pardavimo sutarties, tinkamai neįvertinus tos aplinkybės, nebuvo pripažintas skolinis įsipareigojimas K. G. solidariąja abiejų sutuoktinių V. M. ir D. M. prievole. Iš Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimo (civilinė byla Nr. 2-165-445/2012) teismas nustatė, kad paskolos teisiniai santykiai tarp pareiškėjo ir K. G. yra susiklostę nuo 2001 m. gruodžio 7 d. Šią aplinkybę patvirtina 2001 m. gruodžio 7 d. V. M. surašytas ir pasirašytas paskolos raštelis, kuriuo jis įsipareigojo grąžinti K. G. 50 000,00 Lt skolą iki 2002 m. liepos 1 d. Paskolos sutarties sudarymo faktą pripažįsta ir pats V. M., tačiau teigia, jog skola K. G. buvo grąžinta. CK 6.65 straipsnyje nustatyta prievolių įvykdymo tvarka, kuri V. M., kaip verslininkui bei UAB „Alsva“ direktoriui, kuriam taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, turėjo būti žinoma. Pareiškėjas, grąžinęs K. G. 50 000,00 Lt skolą, privalėjo pareikalauti iš K. G. grąžinti paskolos raštelį arba išduoti pakvitavimą dėl piniginės prievolės pasibaigimo. To nepadaręs, pareiškėjas negalėjo tikėtis, jog paskolos suma yra laikoma grąžinta, t.y. prievolė yra pasibaigusi jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui dar nuo 2001 m. gruodžio 7 d., taigi, ir civilinės bylos Nr. 2-10874-127/2008 nagrinėjimo metu, buvo žinoma apie skolinį įsipareigojimą K. G..
Šalies argumentai
Atskirajame skundė pareiškėjas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį panaikinti. Nurodė, kad pareiškėjas iki pat Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1917-657/2013 laikė, kad nėra skolingas K. G.. Kadangi K. G. antrą kartą po beveik 10 metų to paties skolos raštelio pagrindu pareikalavo pinigų iš pareiškėjo, kuris jam juos jau buvo grąžines skolos raštelyje nurodytu terminu, pagrindžia, kad pareiškėjas ne tik nežinojo apie skolą, bet ir neturėjo žinoti. Suinteresuotas asmuo D. M., gyvenant santuokoje gaudama pusę pajamų iš UAB „Alsva“ akcijų, tačiau teigdama, kad apie skolos raštelį nieko nežinojo, elgiasi nesąžiningai ir klaidina teismą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo D. M. prašė skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, kad iki 2012 m. lapkričio 5 d. Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1917-657/2012 priėmimo jis laikė, kad nėra skolingas K. G., negalima laikyti net subjektyviu kriterijumi. Atsižvelgiant į pareiškėjo išsilavinimą (aukštasis universitetinis), gyvenimišką patirtį ir užimamas pareigas (juridinio asmens vienasmenis valdymo organas), pareiškėjas neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad neturėdamas rašytinių įrodymų apie skolos grąžinimą, jis neturi pareigos mokėti 2001 m. gruodžio 7 d. paties surašytu ir pasirašytu paskolos rašteliu prisiimtos skolos. Nepagrįstas atskirajame skunde nurodytas argumentas, kad D. M. buvo žinoma apie tai, kad santuokos nutraukimo metu egzistavo 50 000,00 Lt skolinis įsipareigojimas kreditoriui K. G., kadangi iš UAB „Alsva“ įmonės gaudavo pajamų. UAB „Alsva“ niekada nėra mokėjusi dividendų. Nurodytai aplinkybei patvirtina UAB „Alsva“ 2005-2008 metų aiškinamieji raštai, iš kurių matyti, kad UAB „Alsva“ gauto pelno nepaskirstydavo, o tai reiškia, jog įmonė dividendų nemokėjo ir sutuoktiniai pajamų iš UAB „Alsva“ akcijų negavo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat tikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Byloje nustatyta, jog apeliantas prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui (apeliantui) bylos nagrinėjimo metu.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, norint atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pareiškėjas privalo įrodyti esant tris aplinkybes. Pirma, aplinkybę, jog tam tikri faktai egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą. Antra, šie faktai pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomi, trečia, šie faktai turi esminę reikšmę bylai, t.y. jie turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai.
Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma aplinkybė, jog pagal pareiškėjo 2001 m. gruodžio 7 d. pasirašytą paskolos raštelį, išduotą kreditoriui K. G., jis buvo skolingas 50 000,00 Lt Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-10874-127/2008 dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu priėmimo metu, kurią dalyje dėl turto padalijimo prašo atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kuri jo manymu yra pagrindas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų būtinųjų sąlygų ir todėl negali būti pripažįstama naujai paaiškėjusia.
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie tai, kad jis skolą K. G. grąžino paskolos raštelyje nustatytu terminu, todėl santuokos su D. M. nutraukimo metu laikė, jog mokėjimo pareigos neturi ir nesitikėjo, kad K. G. nepagrįstai pakartotinai reikalaus iš pareiškėjo dar kartą sumokėti jau sumokėtą skolą, nėra įrodytos, t.y. jos nepatvirtintos patikimais duomenimis. Proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių eigoje iš naujo neturi būti svarstomos aplinkybės, kurios nustatinėtos ir jas patvirtinantys, įstatymo nustatyta tvarka surinkti įrodymai, jau įvertinti Kauno apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1917-657/2012 pagal atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-165-445/2012 pagal ieškovo K. G. ieškinį atsakovui V. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, prašydamas atnaujinti procesą, pareiškėjas pateikė ne naujai paaiškėjusią aplinkybę, o išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1917-657/2012 nustatytų aplinkybių aiškinimą ir jas patvirtinančių įrodymų vertinimą, prieštaraujantį išdėstytam įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime.
Išanalizavus byloje esančius duomenis, pritartina atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytiems argumentams, kad pareiga apmokėti skolą pareiškėjui atsirado ir egzistavo nuo 2002 m. liepos 1 d., o ne kaip nurodo pareiškėjas, nuo Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1917-657/2012 priėmimo, kuriai įsiteisėjus, pareiškėjui ne atsirado nauja prievolė sumokėti 50 000,00 Lt skolą, bet kreditorius K. G. įgijo teisę išieškoti skolą priverstine tvarka. Konstatavus, kad pareiškėjo nurodoma įsiskolinimo kreditoriui K. G. aplinkybė egzistavo civilinės bylos Nr. N2-10874-127/2008 nagrinėjimo metu, ir, kad ji pareiškėjui buvo ir turėjo būti žinoma tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju kriterijais, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šios aplinkybės reikšmės prašomai atnaujinti civilinei bylai.
Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas jau išnagrinėtoje byloje, yra pagrįsta teisingu turinčių reikšmės proceso atnaujinimo klausimui aplinkybių nustatymu bei tinkamu teisės normų aiškinimu ir taikymu. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o teisėta ir pagrįsta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.