Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto trečiojo asmens D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei J. K., trečiasis asmuo D. B., dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės J. K. 390,17 Eur skolos, 19,67 Eur palūkanų, 5 % procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas teigė, jog jis tiekia centralizuotą šilumą, karštą vandenį butui, adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovei J. K. nuosavybės teise nuo 2014-02-20. Iki 2014-02-20 šio buto nuosavybės teisė priklausė trečiajam asmeniui D. B.. Ieškovas, vykdydamas teisės aktais nustatytą karšto vandens tiekėjo prievolę, bandė patekti į butą su tikslu įrengti karšto vandens tiekėjui priklausantį karšto vandens skaitiklį, tačiau patekti į butą nepavyko, todėl nuo 2015-03-01 mokesčiai už karštą vandenį skaičiuojami pagal vandens suvartojimo normas. Minėto buto šilumos tiekimo–vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl remiantis CK 6.384 str., 1.71 str. laikytina, kad UAB „Vilniaus energija“ žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakove neterminuotą energijos pirkimo - pardavimo sutartį. Atsakovei iš tokios energijos pirkimo - pardavimo sutarties kilo prievolė mokėti už tiekiamą šilumą, karštą vandenį LR įstatymų, Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais. Atsakovė už šildymą, karštą vandenį ir cirkuliaciją mokėjo nereguliariai, nors šiluma, karštas vanduo buvo tiekiama pastoviai. Už ieškovo teikiamas paslaugas iš dalies mokėjo trečiasis asmuo. Už laikotarpį, kai atsakovė tapo buto savininke, t.y. nuo 2014-02-21 iki 2015-02-28, susidarė 390,17 Eur dydžio įsiskolinimas taip pat Atsakovei už pavėluotą atsiskaitymą apskaičiuota 19,67 Eur palūkanų. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, kad sąskaitas už savo teikiamas paslaugas ieškovas išrašo mokėtojui „(duomenys neskelbtini)“, bei nurodomas „Kliento kodas (duomenys neskelbtini)“. Mokėjimai ieškovui atlikti pagal jų pateiktas sąskaitas. Atsakovė pažymi, kad 2014-02-20 įsigijo butą, (duomenys neskelbtini), ir jį išnuomojo buvusiam savininkui. Iš pateikto ieškinio neaišku, kurios ieškovo sąskaitos nėra apmokėtos ir iš ko yra susidaręs įsiskolinimas.Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad mokėjo tvarkingai ir nepripažįsta ieškovo apskaičiuotos skolos.Dublike ieškovas palaikė savo poziciją išdėstytą procesiniuose dokumentuose, nurodė, kad ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo trečiojo asmens atliktus mokėjimus už butą, priskirti atsakovės skolai, o ne jo paties skolai dengti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, t.y. ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai iš atsakovės J. K. priteisė 390,17 Eur skolos, 19,67 Eur palūkanų, 5 % procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (409,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-03-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,20 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Vilniaus energija“, į. k. 11760831, naudai bei 9,94 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.Teismas nustatė, jog ieškovas tiekia centralizuotą šilumą, karštą vandenį butui, adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovei J. K. nuosavybės teise nuo 2014-02-20. Iki 2014-02-20 šio buto nuosavybės teisė priklausė trečiajam asmeniui D. B.. Mokėjimus už ieškovės teikiamas paslaugas iki ieškinio pareiškimo padavimo teismui iš dalies atliko tik buvęs buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas D. B.; jo gautomis įmokomis buvo dengiami iki buto pardavimo priskaityti mokesčiai. Iki ieškinio pateikimo teismui dienos nebuvo atliktas nei vienas mokėjimas atsakovės vardu, nors pardavus butą, prievolė mokėti mokesčius atsirado naujam buto savininkui – atsakovei. Pirmąjį kartą už paslaugas atsakovė apmokėjo 2015-03-27, vėliau - 2015-04-17. Atsakovei už šildymą, karštą vandenį ir cirkuliaciją mokant nereguliariai, už laikotarpį, kai atsakovė tapo buto savininke, t.y. nuo 2014-02-21 iki 2015-02-28, susidarė 390,17 Eur dydžio įsiskolinimas. Tai, kad trečiasis asmuo pardavęs butą atsakovei, tapo buto nuomininku, ieškovui negalėjo būti žinoma, nes buto nuomos sutartis nėra įregistruota viešame nekilnojamojo turto registre ar kitaip pranešta. Todėl teismas padarė išvadą, jog teisinio pagrindo priskirti trečiojo asmens atliktus mokėjimus už butą atsakovei, o ne jo paties (trečiojo asmens) skolai dengti, ieškovas neturėjo ir atitinkamai trečiojo asmens mokėjimai pagal įmokų skirstymo tvarką buvo priskirti padengti trečiojo asmens skolas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas (trečiasis asmuo D. B.) apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.Nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, neaiškus ir neteisėtas; teismas atsižvelgė tik į ieškovo teiginius. Teismo išvada, jog trečiojo asmens mokėjimai pagal įmokų skirstymo tvarką buvo priskirti padengti trečiojo asmens skolos, yra nepagrįsta ir neaiški – nėra aišku, kur yra reglamentuota minėta įmokų skirstymo tvarka. Su ieškovo pateikiamose sąskaitose nurodytais delspinigiais, jų dydžiu ir skaičiavimu trečiasis asmuo niekad nesutiko ir jie iš trečiojo asmens nebuvo priteisti, o tik ieškovo iniciatyva buvo skaičiuojami ir „užskaitomi“. Ieškovo skaičiuotiems delspinigiams turi būti taikoma ieškinio senatis (LR CK 1.125 str.).Visuose trečiojo asmens atliktuose mokėjimuose buvo nurodytas mokėtojo kodas „3313829“ bei adresas „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ieškovas kažkodėl tokių mokėjimų neužskaito, neaiškiai skirsto. Ieškovas neturi teisės ignoruoti trečiojo asmens mokamų mokesčių, nes jis yra buto, už kurį mokami mokesčiai, nuomininkas.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovo atstovė prašo skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės tesimo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog pradėjęs ruošti dokumentus teismui dėl reikalavimo pareiškimo ieškovas nustatė, kad buto savininkas yra pasikeitęs ir kad mokėjimus pagal mokėtojo kodą mokėjo buvęs savininkas. Atsižvelgiant į AB „Informacinė verslo paslaugų įmonė“ pateiktą informaciją, buvo nustatyta, kad buto naujoji savininkė (atsakovė) iki ieškinio pareiškimo nemokėjo nė karto, mokėjimus atliko tik apeliantas (buvęs buto savininkas). Apelianto po buto pardavimo atliktais mokėjimais buvo padengta jo skola ir liko 189,86 € permoka (ji nurodyta ir kituose procesiniuose dokumentuose). Šia suma užskaityti atsakovo skolą nebuvo teisinio pagrindo, nes nuomos sutartis nėra įregistruota viešame nekilnojamojo turto registre, todėl tokia nuomos sutartis negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis; apie buto perleidimą Ieškovui nebuvo pranešta; šalys nesilaikė specialios tvarkos reglamentuojančios šilumos pirkimo - pardavimo sutarties su buto nuomininku sudarymą; procesiniuose dokumentuose nebuvo išreikšta aiški apelianto pozicija dėl 189,86 Eur permokos ir tik apeliaciniame skunde yra nurodyta, kad ieškovas neturi teisės ignoruoti buto nuomininko mokamus mokesčius.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta. Vertinant apelianto argumentą, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik į ieškovo teiginius, pažymėtina, jog byloje ištirti ir atsakovės bei trečiojo asmens paruošiamuosiuose procesiniuose dokumentuose pateikti atsikirtimai, ištirta AB „Informacinė verslo paslaugų įmonė“ suvestinė, kurioje matyti atsakovės ir trečiojo asmens atlikti mokėjimai, nurodant tą patį mokėtojo kodą, vertinta, kada ir kaip buvo deklaruojami karšto vandens skaitiklių parodymai, kaip apmokamos sąskaitos, paaiškinta, kodėl, kokiu pagrindu turi būti mokamos palūkanos. Taigi minėtas apelianto argumentas vertintinas kaip nepagrįstas.Apelianto teiginys, jog nėra aišku pagal kokią įmokų skirstymo tvarką buvo paskirstyti jo mokėjimai padengiant įsiskolinimus, yra deklaratyvus ir pateikiamas neatsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių visumą. Pažymėtina, jog skolininko mokamos lėšos kreditoriui pirmiausiai yra paskirstomos esamai skolai padengti, o ne būsimoms prievolėms apmokėti, be to, esant kelioms skoloms, pagal bendrą taisyklę, kurios nepaneigė apeliantas, laikoma, kad grąžinta seniausia skola (CK 6.55 str.). Iš esmės apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad ieškovas turėjo įskaityti visus – tiek trečiojo asmens, tiek atsakovės - mokėjimus už ieškovo teiktas paslaugas butui, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi, anot trečiojo asmens, pagal 2010 m. spalio 25 d. LR energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 patvirtintas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles, jis kaip buto nuomininkas yra prilyginamas buto savininkui. Tuo tarpu ieškovas dalies trečiojo asmens mokėjimų neįskaitė ir laiko juos permoka, o skolą priskaičiavo atsakovei. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog ieškovui negalėjo būti žinomas faktas, kad nuo 2014-02-21 ginčo buto savininke tapo atsakovė, o trečiasis asmuo tapo buto nuomininku (apie šią pasikeitusią situaciją ieškovui nebuvo pranešta, buto nuomos sutartis nebuvo įregistruota viešame nekilnojamojo turto registre). Teismas teisingai pažymėjo, jog šilumos pirkimo – pardavimo sutartis tiek pagal teismų praktiką, tiek pagal teisinį reguliavimą laikoma sudaryta su buto savininku ir būtent jam tenka prievolė mokėti už šilumą ir karštą vandenį tiekėjui, o atsakovė, tapusi buto savininke 2014-02-20, su ieškovu pradėjo atsiskaitinėti tik nuo 2015-03-27 (t. 1, b.l. 76). Teisinga ir šių aplinkybių kontekste padaryta išvada, kad ieškovas neturėjo teisės trečiojo asmens atliktus mokėjimus laikyti mokėjimais, atliktais už atsakovę.Tai, kad ieškovo pateiktoje mokesčių paskaičiavimo pažymoje (t. 1, b.l. 46) nurodyta, jog 2014 metais nebuvo apmokėta už ginčo butui teiktas paslaugas, reiškia, jog už paslaugas nemokėjo atsakovė. Tuo tarpu trečiojo asmens mokėjimai buvo įskaičiuojami į jo įsiskolinimą; trečiojo asmens 2014-09-04 ir 2014-11-14 atlikti mokėjimai nebuvo įskaitomi į nuo 2014-02-21 mokėtinas sumas dėl aukščiau aptartų aplinkybių, susijusių su pasikeitusiu buto savininku, todėl apelianto teiginys, jog minėta mokesčių paskaičiavimo pažyma yra klaidinga, neturi pagrindo.Šioje byloje nebuvo sprendžiamas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, todėl apelianto prašymas taikyti ieškinio senatį delspinigiams negali būti tenkinamas. Tuo tarpu teismo išvadų dėl nepraleisto senaties termino reikalavimui dėl palūkanų priteisimo apeliantas nepaneigė. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).Pažymėtina, jog skundžiamu sprendimu iš trečiojo asmens nebuvo priteista jokia piniginė suma, o ieškovas nurodo, jog trečiasis asmuo yra permokėjęs už ginčo butui suteiktas paslaugas. Dėl šios permokos likimo iki apeliacinio skundo padavimo trečiasis asmuo nebuvo išreiškęs aiškios nuomonės, tačiau tą gali bet kada padaryti tardamasis su ieškovu. Apeliantas taip pat nenurodė argumentų kaip priimtas teismo sprendimas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes ir visapusiškai bei objektyviai įvertino pateiktus šalių įrodymus. Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas, išaiškino bei taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taigi, apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.