Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. A. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – kreditoriai uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Sostinės kreditai“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atmetamas.

Dėl pareiškėjo nemokumo būklės teismas laiko, jog pareiškėjo pateikti įrodymai nepatvirtina, jog fizinis asmuo, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą, A. A. yra nemokus.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalis fizinio asmens nemokumą apibrėžia kaip fizinio asmens būklę, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Kasacinio teismo pažymėta, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Taip pat vien didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu gaunamų, nors ir didelių, pajamų neužtenka jo įsipareigojimams padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Pareiškėjo skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 MMA: bendra A. A. skolų kreditoriams suma yra daugiau nei 178 228,43 EUR. Pareiškėjas jokio turto neturi. Tačiau teismas įvertinęs aplinkybę, jog pareiškėjas nepateikė visų duomenų apie jo pajamas, lėšas bei šių lėšų šaltinius, laiko, jog yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas neįrodė, kad jis negali vykdyti savo turtinių prievolių kreditoriams dėl objektyvių nuo pareiškėjų valios nepriklausančių priežasčių. Pareiškėjas taip pat neįrodė pareiškime nurodytų nemokumo priežasčių.

Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) fizinis asmuo yra nemokus; 2) jis nemokus tapo elgdamasis sąžiningai; 3) nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021). Aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. Siekiančio bankroto bylos iškėlimo fizinio asmens sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyta, kad sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjo elgesys per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022 pakeitė iki šiol formuotą Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto praktiką. Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. Kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir fizinio asmens tapimo nemokaus laikas nesutampa, tai laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau), nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui, tačiau šie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokaus priežastis. Taigi, pagal minėtą kasacinės instancijos teismo išaiškinimą, esant skolininko neteisėtų veiksmų ir nemokumo laiko nesutapimui, aplinkybė, jog neteisėti veiksmai buvo atlikti anksčiau nei prieš trejus metus iki kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo, neturėtų sudaryti sąlygas nesąžiningam asmeniui bankrutuoti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė nemokumo priežasčių. Pareiškėjas nurodė, kad prekybos transporto priemonėmis veiklą vykdė per įmonę UAB „Almart“, tačiau jokių duomenų apie šios įmonės vykdomą veiklą, jos pobūdį ir mastą nepateikė. Savo vykdomai prekybos automobiliais veiklai pagrįsti pareiškėjas pateikė valstybės įmonės „Regitra“ transporto priemonių registro išrašą, iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2014 m. pareiškėjas nuosavybės teise įgijo 6 transporto priemones, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių, jog minėtos transporto priemonės buvo įgytos prekybos veiklai, nepateikė. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teisėtai vykdomą individualią veiklą minėtu laikotarpiu. Pareiškėjas nurodė, kad transporto priemones pirko iš skolintų lėšų, tačiau iš antstolių pateiktų duomenų apie vykdomųjų dokumentų išdavimo laiką matyti, kad pareiškėjo skolos pradėtos išieškoti nuo 2014 metų. Tuo tarpu pareiškėjas teigė, jog tapo nemokus 2008 metais. Taigi, pareiškėjas nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galimybė nustatyti pareiškėjo nemokumo momentą bei patikrinti, ar pareiškėjas tapo nemokiu dėl objektyvių aplinkybių, o ne dėl savo nesąžiningų veiksmų. Pareiškėjo nurodytas nemokumo momentas – 2008 metai, tačiau visos pareiškėjo skolos, turėjusios esminę įtaką pareiškėjo mokumui, susidarė vėliau, t. y. nuo 2014 metų. Tokie veiksmai, kai asmuo, būdamas nemokiu, sąmoningai prisiima turtines prievoles, neketindamas jų vykdyti, pripažįstamas nesąžiningu elgesiu, užkertančiu kelią asmeniui pasinaudoti Fizinių asmenų bankroto įstatymo numatytomis mokumo atkūrimo priemonėmis.

Antstolio Armino Naujokaičio 2023 m. spalio 9 d. pažyma apie įsiskolinimą (e.b.l. 138-139, tomas 2) patvirtina, kad pareiškėjas 2015 metais visiškai atsiskaitė su vienu iš kreditorių – T. M., sumokėdamas jam 1 709,34 EUR skolą ir 867,13 EUR palūkanų (e.b.l. 133-134, tomas 2). Tuo tarpu kitiems kreditoriams skolų pareiškėjas nemokėjo visiškai (e.b.l. 47-52; 54-55, tomas 1).

Pareiškėjas atsiskaitymams naudojasi Monese banko sąskaita, kurioje esančių piniginių lėšų areštui Lietuvos antstolių sistema nepritaikyta. Monese banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. vien į minėtą banko sąskaitą pareiškėjas gavo 38 081,17 EUR piniginių lėšų (e.b.l. 69, tomas 1). Iš minėtų piniginių lėšų pareiškėjas tenkino tik savo poreikius, kreditoriams nemokėdamas visiškai, ką patvirtina minėtos sąskaitos išrašas (e.b.l. 69-121, tomas 1). Pareiškėjas teigia, jog minėta sąskaita naudojosi individualios veiklos išlaidoms padengti, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Siekiant nustatyti, ar asmuo yra nemokus, būtina tiksliai nustatyti pastarojo turimo turto vertę. Turtas turėtų būti suprantamas plačiai, ne tik kaip asmens turimas materialus (kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas), bet ir kaip nematerialus turtas (lėšos sąskaitose, finansinis turtas, reikalavimo teisės ir pan.), taip pat ne tik asmeninės nuosavybės, bet ir bendrosios nuosavybės teise turimas turtas. Nustatant turimo turto apimtį ir jo vertę, turėtų būti atsižvelgta į turimo turto likvidumą ir realumą bei galimybes šį turtą panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais.

Kaip minėta aukščiau, sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kasacinio teismo praktikoje nesąžiningais pareiškėjo veiksmais pripažįstami be kita ko, turto slėpimas nuo kreditorių (vengimas įregistruoti turtą skolininko vardu, jo perleidimas), turto neįregistravimas, nenurodymas pareiškime iškelti bankroto bylą bei nepateikimas (ar pateikimas neteisingų) duomenų apie darbą, ūkinę veiklą, gaunamas išmokas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apskritai neatskleidė jo pajamų, pragyvenimo šaltinio pareiškime nurodytu nemokumo momentu, o laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. gaunamas pajamas pervedinėjo į Monese banko sąskaitą, į kurią nukreipti išieškojimo nebuvo galimybių. Tokie pareiškėjo veiksmai sudarė jam galimybes išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, o gaunamas pajamas naudoti išimtinai savo poreikių tenkinimui. Tai liudija pareiškėjo nesąžiningą vengimą atsiskaityti su kreditoriais.

Taigi, iš pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų nėra galimybės nustatyti visų piniginių lėšų, kuriomis pareiškėjas disponavo jo deklaruojamu nemokumo laikotarpiu, šaltinio, taip pat kokio dydžio piniginėmis lėšomis pareiškėjas disponavo apskritai bei kaip jas naudojo. Pareiškėjas, kaip siekiantis bankroto bylos iškėlimo asmuo, turi pareigą atskleisti visas jo gaunamas pajamas, taip pat ir šių pajamų šaltinius, tačiau šios pareigos nevykdė. Taigi, pareiškėjas pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nenurodė visų savo pajamų, jų šaltinių. Pareiškėjas paskutinius tris metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo disponavo piniginėmis lėšomis, sudarančiomis 38081,17 EUR, tačiau savo jas laikė Monese banko sąskaitoje, taip sąmoningai vengdamas išieškojimo kreditorių naudai. Tai patvirtina pareiškėjo nesąžiningumą, siekiant nuslėpti pareiškėjo pajamas, jų šaltinius nuo kreditorių, išvengiant skolų kreditoriams sumokėjimo. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė bylos nagrinėjimo metu pašalinti neaiškumus dėl piniginių lėšų šaltinių ir nemokumo priežasčių pagrindimo, tačiau atidėjus bylos nagrinėjimą, pareiškėjas nepateikė įrodymų apie į pareiškėjo banko sąskaitą įmokėtų piniginių lėšų šaltinį, taip pat nemokumą sukėlusias priežastis. Pareiškėjas nemokumo priežastis grindžia abstrakčiais teiginiais, jog jį apgavo pardavėjas, nenurodydamas nei pardavėjo asmens duomenų, nei šio asmens veiksmų aplinkybių bei jo pasisavintos pinigų sumos. Pagal CPK 178 straipsnį bei FABĮ nuostatas pareiškėjo pajamų ir jų šaltinių įrodinėjimo našta tenka pareiškėjui, kadangi jis disponuoja tokiais duomenimis. Suinteresuotų asmenų ir teismo galimybės išsiaiškinti šias aplinkybes yra apsunkintos, pareiškėjui siekiant nuslėpti turtą ar pinigines lėšas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog pareiškėjo turtinė padėtis neatitinka nemokumo būsenos FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, taip pat pareiškėjo nesąžiningumas, nuslepiant turtą, pinigines lėšas bei jų šaltinius, taip pat turimas pinigines lėšas naudojant išimtinai savo poreikių tenkinimui ir visiškai nedengiant skolų kreditoriams. Todėl yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatytas pagrindas atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Kadangi pareiškimas atmestas, iš pareiškėjo valstybei priteisiamos 92,96 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais teismas

nutaria:

atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjui A. A.

Priteisti iš pareiškėjo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 92,96 EUR (devyniasdešimt du eurus, devyniasdešimt šešis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Įsiteisėjus nutarčiai atsisakyti iškelti bankroto bylą, išsiųsti šios nutarties patvirtintą kopiją antstoliams, vykdantiems išieškojimą iš pareiškėjo, kredito įstaigoms, kuriose yra pareiškėjo A. A. sąskaitos.

Ši nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.