- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-05
- Bylos Nr.
- 2A-1774-467/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-05370-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Alma Urbanavičienė, Rita Kisielienė
- Ieškovas
- E. R.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. R. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neturtinės žalos, padarytos neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, atlyginimo, tretieji asmenys - Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, teisėjas Rimantas Grigas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas E. R. 2011-04-05 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, kurį vėliau patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 500 Lt neturtinę žalą, padarytą dėl nepagrįsto ir neteisėto ieškovo sulaikymo. Nurodė, jog Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje ieškovas kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 227 straipsnio 3 dalį, bylą nagrinėjusio teisėjo Rimanto Grigo 2010-11-23 nutartimi buvo nutarta ieškovą atvesdinti į kitą teisiamąjį posėdį (2010-11-26). Ieškovui į teismo posėdį neatvykus, teismas 2010-11-26 nutartimi paskelbė ieškovo paiešką ir skyrė vieno mėnesio areštą. Kauno apygardos teismas 2011-03-21 nutartimi panaikino 2010-11-26 nutarties dalį, kuria ieškovui paskirtas vieno mėnesio areštas. Ieškovas 2011-04-04 buvo sulaikytas. Ieškovo sulaikymas buvo neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi Kauno apygardos teismas savo nutartyje konstatavo teisėjo Rimanto Grigo priimtų nutarčių dėl atvesdinimo ir paieškos paskelbimo neteisėtumą. Neteisėtai paskirtų atvesdinimo ir paieškos pagrindu ieškovas buvo sulaikytas ir areštinėje laikomas 24 valandas.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį, triplike nurodė, kad Kauno apygardos teismas, priimdamas 2011-03-21 nutartį, nesprendė Kauno miesto apylinkės teismo nutarties dėl atvesdinimo ir paieškos teisėtumo klausimo, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad šia nutartimi buvo konstatuoti pirmosios instancijos teismo neteisėti veiksmai, kuriais paskirtas atvesdinimas ir paskelbta paieška. Kauno apygardos teismas konstatavo, kad tuo atveju, kai asmuo į apklausą ar teismo posėdį šaukiamas telefonu ar kitais būdais, negalima taikyti arešto, tačiau ieškovo atžvilgiu areštas ir nebuvo taikomas. Iš bylos aplinkybių matyti, kad buvo pagrindas skirti ieškovo atvesdinimą ir skelbti paiešką. Ieškovui laisvė buvo suvaržyta teisėtai, siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus.
Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį, triplike nurodė, jog 2010-12-06 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK gavo 2010-11-26 Kauno miesto apylinkės teismo nutartį, kurioje paskelbta E. R. paieška. Vykdant šią nutartį, pradėta paieškos byla. Kauno miesto Žaliakalnio PK 2011-02-21 gavo ieškovo dokumentų kopijas, jog pastarasis apskundė Kauno miesto apylinkės teismo 2010-11-26 nutartį, o 2011-04-04 gavo Kauno apygardos teismo 2011-03-21 nutartį, kurioje teismas kaltinamojo E. R. gynėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino E. R. paskirtą areštą, o likusios dalies nepakeitė. Likus galioti nutarčiai dėl E. R. paieškos paskelbimo, Kauno miesto Žaliakalnio PK toliau vykdė ieškovo paiešką. 2011-04-04 gauta informacija, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus 1 PK yra E. R., todėl išvykta jį sulaikyti kaip nuo teismo besislapstantį asmenį. 2011-04-04, 18.40 val. E. R. buvo laikinai sulaikytas 24 val. Policijos pareigūnų veiksmuose neteisėto veikimo ar neveikimo nebuvo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškovo E. R. ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog 2011-04-04 ieškovo sulaikymas turėjo teisėtą pagrindą, kadangi Kauno apygardos teismas 2011-03-21 nutartimi panaikino tik Kauno miesto apylinkės teismo 2010-11-26 nutarties dalį, t.y. dalį dėl vieno mėnesio arešto skyrimo ieškovui. Esant galiojančiai Kauno miesto apylinkės teismo nutarčiai dėl kaltinamojo E. R. paieškos, pastarojo paieška policijos pareigūnų buvo vykdoma ir, jį suradus, ieškovas buvo pagrįstai laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu ir tvarka. Teismui nenustačius ikiteisminio tyrimo (policijos) pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį sąlygų, neatsirado valstybės atsakomybė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas E. R. prašo sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti. Nurodo, jog ieškovas baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 227 straipsnio 3 dalyje, už kurį nėra numatytas laisvės atėmimas. Todėl ieškovas negalėjo būti suimtas, kadangi suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 str. 8 d.). Teismas neteisingai byloje nurodė, jog 2011-04-05, 15 val. pristačius ieškovą į Kauno miesto apylinkės teismą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta. Tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes posėdis 2011-04-05 buvo atidėtas, neatvykus liudytojui, proceso dalyviams buvo įteikti teismo šaukimai į posėdį, kuris buvo numatytas 2011-04-06. Pirmosios instancijos teismas buvo informuotas, jog ieškovui 2011-04-04 Vilniaus miesto 1 PK buvo įteiktas teismo šaukimas į 2011-04-18 teismo posėdį Kauno miesto apylinkės teisme. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Prevencijos skyriaus tyrėjo Arūno Mockevičiaus tarnybiniame pranešime nurodoma, kad jis buvo informuotas, jog 2010-10-26 nutartis buvo panaikinta, jos vykdyti nereikia, kaltinamajam pasirašytinai įteikti teismo šaukimą, todėl nebuvo jokio pagrindo taikyti sulaikymą. Apylinkės teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog ieškovo paieška buvo vykdoma teisėtai, nes Kauno apygardos teismas 2011-03-21 nutartimi paliko galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-11-26 nutarties dalį dėl ieškovo paieškos paskelbimo. Policijos pareigūnų veiksmuose nėra neteisėto veikimo ar neveikimo, kaip būtino civilinei atsakomybei atsirasti, todėl ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Teismo posėdis Kauno miesto apylinkės teisme 2011-04-05 įvyko ir į jį buvo konvojuotas sulaikytasis ieškovas. Apelianto nuolatinis vengimas dalyvauti nagrinėjant bylą, slapstymasis nuo teismo ir policijos yra įrodyti teismui pateiktais dokumentais, todėl apeliantas neteisus, teigdamas, jog nuo teismo nesislapstė. Ieškovo paiešką vykdžiusi Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK Žaliakalnio PN nebuvo informuota apie Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo Rimanto Grigo pokalbį telefonu su Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Prevencijos skyriaus tyrėju Arūnu Mockevičiumi 2011-04-04 ir šaukimo ieškovui atvykti į Kauno miesto apylinkės teismą 2011-04-18 įteikimą. Priešingai, dar prieš sulaikant ieškovą pagal BPK 140 straipsnį, Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyrius 2011-04-04 buvo gavęs teisėjo Rimanto Grigo pasirašytą konvojavimo paraišką, kurioje prašoma 2011-04-05 15 val. į Kauno miesto apylinkės teismą konvojuoti procesiniu konvojumi E. R., todėl jo paiešką vykdę Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK Žaliakalnio PN pareigūnai privalėjo laikinai sulaikyti ieškomą nuo teismo besislapstantį asmenį ir jį pristatyti į teismą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad policijos pareigūnai jo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, todėl teismas pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog jokių neteisėtų veiksmų skiriant ieškovo paiešką ir skiriant ieškovo atvesdinimą nebuvo padaryta. Apeliantas teigia, kad jis buvo neteisėtai sulaikytas BPK 140 straipsnio pagrindu, nes jis nebuvo užkluptas padaręs nusikalstamą veiką ar sulaikytas tuoj po jos padarymo. Teismas pagrįstai nurodė, jog laikinas sulaikymas galimas ir esant kitokiems pagrindams. Laikinai sulaikyti asmenį galima, jei paaiškėja, kad yra suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, būtina suvaržyti asmeniui laisvę, siekiant BPK nustatytų tikslų ir nėra galimybės itin skubiai kreiptis į teismą dėl suėmimo skyrimo. Paskirtos paieškos ir atvesdinimo tikslas buvo užtikrinti ieškovo dalyvavimą procese, o BPK 119 straipsnyje tai yra vienas iš pagrindų skirti kardomąsias priemones. Šiuo atveju nėra skirtumo, koks BK straipsnis buvo nurodytas laikino sulaikymo protokole, nes yra akivaizdu, jog ieškovas buvo sulaikytas ne todėl, kad jis buvo užkluptas darant nusikalstamą veiką, o todėl, kad vengė dalyvauti teismo posėdžiuose, t.y. vykdant Kauno miesto apylinkės teismo 2010-11-26 nutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo E. R. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.
Civilinės bylos duomenys tvirtina, jog Kauno miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr.1-447-311/2011, kurioje ieškovas E. R. buvo kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 227 straipsnio 3 dalyje. Kaltinamajam (apeliantui) neatvykus į 2010 m. lapkričio 23 d. teismo posėdį, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ir priimta nutartis kaltinamąjį atvesdinti į 2010 m. lapkričio 26 d. teisiamąjį posėdį. Tačiau 2010 m. lapkričio 26 d. paskirtas teismo posėdis neįvyko, kadangi policijos pareigūnai nerado kaltinamojo namuose. Policijos pareigūnams paskambinus kaltinamojo E. R. mobiliojo ryšio telefono numeriu, pastarajam telefonu buvo pranešta apie 2010 m. lapkričio 26 d. teismo posėdį. E. R. į paskirtą teismo posėdį neatvykus, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi buvo paskelbta jo paieška, paieškos vykdymas pavestas Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato KNTT paieškos skyriui, o už sistemingą neatvykimą į teismo posėdžius be pateisinamų priežasčių jam paskirta vieno mėnesio arešto bausmė (b.l. 12-13). Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi atmetė kaltinamojo E. R. gynėjo skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutarties panaikinimo, taip pat atmetė kaltinamojo E. R. gynėjo skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutarties dalies, susijusios su arešto paskyrimu, panaikinimo (b.l. 14-15). Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 21 d. nutartimi panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutarties dalį, kuria atmestas kaltinamojo E. R. gynėjo skundas dėl 2010 m. lapkričio 26 d. nutarties dalies, kuria E. R. paskirtas areštas vienam mėnesiui, ir dėl skundo priėmė naują sprendimą – panaikino 2010 m. lapkričio 26 d. nutarties dalį, kuria E. R. paskirtas areštas vienam mėnesiui (b.l. 4-5). Kaltinamasis E. R. 2011 m. balandžio 4 d. buvo laikinai sulaikytas, sulaikymo pagrindą nurodant – padaręs nusikalstamą veiką, slapstosi nuo teismo, 2010 m. gruodžio 7 d. paskelbta paieška (b.l. 80-81). Ieškovas E. R. ieškiniu teismo prašė priteisti iš valstybės neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl, jo manymu, nepagrįsto laikino sulaikymo 2011 m. balandžio 4 d. Pirmosios instancijos teismas 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, konstatavęs, jog valstybės civilinė atsakomybė šiuo atveju nekyla, nes byloje nebuvo nustatyti ikiteisminio tyrimo (policijos) pareigūnų ir teismo neteisėti veiksmai, kurie yra viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.272 str. 1 d.). Ieškovas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, tačiau teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta.
Apeliantas skunde tvirtina, jog teismas nepagrįstai sprendime konstatavo, kad atsakovas buvo pagrįstai laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio 2 dalies tvarka ir pagrindais, nes ieškovas baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 227 straipsnio 3 dalyje, už kurio padarymą laisvės atėmimo bausmė nėra numatyta, vadinasi, nebuvo visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų laikinam sulaikymui. Tačiau teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta, atsižvelgusi į tai, kad ieškovo atžvilgiu galiojo tiek Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis dėl kaltinamojo E. R. atvesdinimo, tiek ir to paties teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutarties dalis dėl kaltinamojo E. R. paieškos paskelbimo, kaltinamajam neatvykstant į teismo posėdžius be pateisinamų priežasčių.
Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovas 2011 m. balandžio 4 d. buvo laikinai sulaikytas iš esmės dėl to, jog slapstėsi nuo teismo. BPK 247 straipsnyje numatyta, kad, jei kaltinamasis neatvyko į teisiamąjį posėdį, daroma posėdžio pertrauka arba bylos nagrinėjimas atidedamas, išskyrus šio BPK 246 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį; teismas turi teisę atvesdinti neatvykusį kaltinamąjį, taip pat paskirti jam kardomąją priemonę arba ją pakeisti griežtesne. Kolegija pažymi, jog BPK 247 straipsnis kardomosios priemonės skyrimo galimybės nesieja su sankcijos, numatytos už veiką, kurios padarymu kaltinamas asmuo, griežtumu, vadinasi iš esmės pagrindas kardomajai priemonei (kurioms priskiriamas ir suėmimas) paskirti šiuo atveju buvo, o tuo pačiu buvo viena iš būtinų laikino sulaikymo sąlygų, numatytų BPK 140 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Be to E. R. paieška buvo skirta siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, kas atitinka BPK 119 straipsnyje nurodytus tikslus ir BPK 140 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą sąlygą. Kadangi ieškovas buvo laikinai sulaikytas 2011 balandžio 4 d., 18.10 val., tai akivaizdu, kad nebuvo galimybės nustatyta tvarka itin skubiai kreiptis į teismą, todėl ieškovui buvo surašytas laikinojo sulaikymo protokolas (BPK 140 str. 2 d. 3 p.). Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, nagrinėjamu atveju iš esmės buvos visos trys BPK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos laikinai sulaikyti ieškovą (kaltinamąjį) E. R.. Kadangi paskirtos paieškos ir atvesdinimo tikslas buvo užtikrinti E. R. dalyvavimą procese, o ieškovas slėpėsi nuo teismo ir sistemingai vengė dalyvauti bylos nagrinėjime, teisėjų kolegija daro išvadą, jog jis buvo laikinai sulaikytas teisėtai ir pagrįstai.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog byloje nėra duomenų apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, laikinai 2011 m. balandžio 4 d, sulaikant ieškovą, neteisėtumo konstatavimą, baudžiamojo proceso tvarka tikrinant šių pareigūnų veiksmų atitikimą įstatymui, kadangi pagal nagrinėjamos bylos duomenis ieškovas pirmiau nurodytų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų baudžiamojo proceso tvarka neskundė, o civilinio proceso tvarka tokie klausimai iš esmės nenagrinėjami. Tokiu būdu byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas 2011 m. balandžio 4 d. būtų neteisėtai laikinai sulaikytas, t.y. byloje nenustatyti neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo veiksmai, vadinasi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra nustatyta viena iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti (CK 6.272 str. 1 d.).
Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-219/2010; kt.). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-319/2008).
Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodinėjo tik neteisėtus veiksmus, tačiau kitų sąlygų - nei priežastinio ryšio, nei žalos fakto, procesiniuose dokumentuose iš esmės nenurodė ir neįrodinėjo (apeliantas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais apie jo konstitucinių teisių pažeidimą). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas, neturtinės žalos padarymą siedamas su neteisėtu jo laikinu sulaikymu, neteisėtais veiksmais nurodė teismo veiksmus, teigdamas, kad jo atžvilgiu be pagrindo buvo paskirtas atvesdinimas ir paskelbta paieška, o laikinas sulaikymas buvo paskirtas apeliacine tvarka panaikintos nutarties pagrindu. Tačiau kaip tvirtina bylos duomenys, laikiną sulaikymą ieškovui taikė ne teismas, o ikiteisminio tyrimo pareigūnė, remdamasi tuo, jog sulaikytasis (apeliantas) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, slapstosi nuo teismo, 2010 m. gruodžio 7 d. paskelbta paieška (b.l. 80-81). Pagal bylos duomenis teismas ieškovui nebuvo paskyręs laikino sulaikymo (areštas ir laikinas sulaikymas nėra tas pats), todėl apeliantas nepagrįstai pirmosios instancijos teisme Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį, kuria panaikintas ieškovui paskirtas areštas, siejo su 2011 m. balandžio 4 d. jo laikinu sulaikymu. Kadangi nei paskelbta paieška, nei atvesdinimu nebuvo užtikrintas apelianto dalyvavimas procese baudžiamojoje byloje Nr.1-447-311/2011, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad šie tikslai buvo pasiekti ieškovui 2011 m. balandžio 4 d. įteikus teismo šaukimą į teisiamąjį posėdį. Dėl to apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad 2011 m. balandžio 4 d. apeliantui buvo įteiktas šaukimas į teisiamąjį posėdį ir dėl to nebuvo pagrindo laikinai jo sulaikytu, nepaneigia laikino sulaikymo pagrįstumo.
Apelianto teiginiai, kad teismas neturėjo jokio pagrindo išvadai, jog ieškovas slėpėsi nuo teismo ir sistemingai vengė dalyvauti bylos nagrinėjime, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pakako duomenų pirmosios instancijos teismui padaryti tokią išvadą (b.l. 12-14, 28-31, 87-90), o ieškovo pateikti duomenys jos nepaneigė.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.