Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės K. M. įstatyminei atstovei (globėjai) R. M., ieškovės atstovui advokatui Stanislovui Jankauskui,

išvadą teikiančios institucijos Raseinių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Loretai Laugalienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. M., atstovaujamos globėjos R. M., ieškinį atsakovui L. M. dėl išlaikymo neveiksniam pilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Raseinių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Išvadą teikianti institucija Raseinių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad K. M. nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas 0 darbingumo lygis ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo lygio poreikis. K. M. dėl negalios sunku bendrauti, sutrikusi kalba, ji nemoka tvarkyti savo finansų, nesuvokia aplinkos, savęs neapsitarnauja, nesuvokia savo problemų. K. M. dėl psichinės ir fizinės sveikatos būklės negali savarankiškai gyventi, įgyvendinti savo teisių ir pareigų. K. M. rūpinasi mama R. M.. Šiuo metu R. M. nedirba, rūpinasi dukra, materialinė padėtis ir sveikatos būklė gera. Skyrius neturi duomenų ar informacijos, kuri leistų abejoti dėl R. M. tinkamumo vykdyti globėjos ir turto administratorės funkcijas. Teismo posėdžio metu Raseinių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus atstovė nurodė, kad K. M. yra sunkus ligonis, jai nustatytas neveiksnumas. Mama turi ribotas galimybes įsidarbinti, sunku ir išgyventi. K. mokosi, tikslinga priteisti išlaikymą. Neprieštarauja išlaikymo iki gyvos galvos priteisimui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. M., gimusi (duomenys neskelbtini), pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 10). K. M. mama yra jos globėja R. M., tėvas – atsakovas L. M. (b. l. 10). Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1318-674/2015 buvo pripažinta santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) bažnyčioje tarp L. M. ir R. M., ir (duomenys neskelbtini) įtrauktos į apskaitą (duomenys neskelbtini) rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), civilinių teisinių pasekmių pabaiga abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir panaikintas minėtas santuokos sudarymo akto įrašas, patvirtinta šalių 2015 m. liepos 20 d. sudaryta sutartis dėl bažnytinės santuokos įtraukimo į apskaitą akto įrašo panaikinimo pasekmių, kuria K. M. gyvenamoji vieta nustatyta su motina R. M.. Šia sutartimi L. M. įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą savo nepilnametei dukteriai K. M. periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo prašymo teismui pateikimo dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymą pavedant valdyti ir tvarkyti R. M. (b. l. 24-25). K. M. nuo 2015 m. kovo 26 d. iki 2024 m. spalio 22 d. buvo nustatytas sunkus neįgalumo lygis (b. l. 11), nuo 2015 m. kovo 26 d. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b. l. 12), nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai nustatytas 0 proc. dalyvumo lygis ir 100 proc. netekto dalyvumo lygis (b. l. 14-15), nuo 2024 m. spalio 28 d. neterminuotai nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijų poreikis (b. l. 17-18). Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-11956-674/2024 K. M. pripažinta neveiksnia šiose turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas); 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos dovanojimo, įkeitimo sandoriai); 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); 5) paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas); 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.). K. M. taip pat pripažinta neveiksnia šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); 2) šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią, auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti); 3) darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius); 4) asmens gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas; 5) asmens dokumentų tvarkymas (gebėjimas užsakyti reikalingus dokumentus, juos pasiimti); 6) socialinių paslaugų gavimo sritis; bei kitos asmeninių neturtinių santykių sritys. Minėtu sprendimu K. M. nustatyta globa ir visiškas turto administravimas, jos globėja ir turto administratore paskirta R. M. (b. l. 21-23). Šiuo metu K. M. gyvena su savo mama ir globėja R. M. (b. l. 6, 7, 9).

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas. Taigi, tėvų pareiga išlaikyti nedarbingą vaiką išlieka ir sulaukus pilnametystės, jei vaikas, dar būdamas nepilnametis, tapo nedarbingas dėl negalios. Vaikui sulaukus pilnametystės, jis ar jo atstovas turi teisę kreiptis į teismą išlaikymui priteisti ir šiam prašymui pagrįsti turi įrodyti, kad sulaukęs pilnametystės yra nedarbingas dėl negalios, kuri jam nustatyta dar esant nepilnamečiui.

9. Nagrinėjamu atveju, byloje pateikti duomenys patvirtina, jog K. M. sunkus neįgalumo lygis buvo nustatytas dar 2015 m. kovo 26 d., kuomet ji buvo nepilnametė (b. l. 11). Ši aplinkybė buvo nustatyta ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. gruodžio 11 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2YT-11956-674/2024, kuriuo K. M. pripažinta neveiksnia sprendime nurodytose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Sulaukus pilnametystės K. M. nustatytas 0 proc. dalyvumo lygis ir 100 proc. netekto dalyvumo lygis (b. l. 14-15). Atsižvelgiant į aplinkybę, kad K. M. dar būdama nepilnamete buvo nedarbinga dėl neįgalumo, yra teismo pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse, remiantis CK 3.194 straipsnio 3 dalimi, teismas sprendžia, kad yra pagrindas jai priteisti materialinę paramą.

10. Nustatant, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, ir sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

11. Paramos reikalingais pripažįstami tokie pilnamečiai nedarbingi vaikai, kuriems pragyventi nepakanka jų turimų lėšų šaltinių (gaunamų pensijų, pašalpų ir pan.). Nustatant išlaikymo dydį atsižvelgiama į tėvų materialinę padėtį ir į vaikų galimybę gauti išlaikymą iš kitų asmenų. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, jis turi užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas (CPK 3.192 straipsnis). Todėl siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio turi būti nustatomi konkretaus vaiko poreikiai bei abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis.

12. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo pilnamečiui vaikui, turtinė padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. Be kita ko, pažymėtina, kad materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja. Vertindamas kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į visų rūšių gaunamas pajamas, turimas santaupas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, juridinius asmenis bei jų turtą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

13. Bylos duomenys ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai patvirtina, kad K. M. nuo pilnametystės nustatytas 100 proc. netektas dalyvumo lygis, ja rūpinasi mama R. M.. K. M. gauna šalpos neįgalumo/negalios pensiją (kuri 2024 metais sudarė 394,00 Eur per mėnesį) bei vienišo asmens išmoką (2024 metais išmokos dydis buvo 38,23 Eur per mėnesį, 2025 metais – 42,29 Eur per mėnesį) (b. l. 27-28). R. M. gauna 461,89 Eur dydžio socialinę pašalpą (2025 m. sausio ir vasario mėn. gavo iš viso 923,78 Eur dydžio pašalpą), 194,60 Eur dydžio išmoką vaikui (2025 m. sausio – kovo mėn. gavo iš viso 583,80 Eur išmokos vaikui), 540,80 Eur dydžio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją (2025 m. sausio – kovo mėn. iš viso gavo 1 622,40 Eur kompensacijos) (b. l. 29). R. M. nurodė, kad šiuo metu nedirba. Tuo tarpu atsakovas L. M. duomenų apie darbovietę ir gaunamą atlyginimą teismui nepateikė. Duomenų apie atsakovo turimą turtą, sveikatos būklę, neįgalumą, turimus išlaikytinius, byloje nėra, tokių duomenų atsakovas neteikė, nors ir buvo įpareigotas tai padaryti. Priežasčių, dėl kurių atsakovas negalėtų teikti pilnametei dukrai išlaikymo, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, atsakovas tokių aplinkybių neįrodinėjo, bylos nagrinėjimo metu buvo pasyvus. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

14. Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog pilnamečiam asmeniui yra reikalingas maistas, rūbai, avalynė, higienos priemonės, vaistai, ugdymo priemonės, sveikatos priežiūros paslaugos, transporto paslaugos, lėšos laisvalaikiui, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.

15. Ieškovės globėjos prašoma priteisti 300,00 Eur išlaikymo suma, kuri neviršija minimaliosios mėnesinės algos dydžio kriterijaus, atsižvelgiant į K. M. amžių, turimas sveikatos problemas, nustatytą 100 proc. netektą dalyvumo lygį ir nustatytą neveiksnumą tam tikrose srityse, dėl ko K. M. pati negali dirbti ir gauti pajamų savo poreikiams tenkinti ir savarankiškai save išlaikyti, nėra aiškiai per didelė ar neprotinga, todėl, teismo vertinimu, nereikalauja papildomo įrodinėjimo. Atsižvelgiant į ieškovės abiejų tėvų turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas nepateikė neabejotinų duomenų, jog neturi galimybių paremti pilnametę dukrą, bylos nagrinėjimo metu buvo pasyvus, įrodymų apie savo turtinę padėtį neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo, ieškovei K. M. iš atsakovo priteistinas išlaikymas nuo (duomenys neskelbtini) (pilnametystės), t. y. nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-516/2011, 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-121-313/2015) iki K. M. gyvos galvos, nustatant išlaikymo dydį kas mėnesį po 300,00 Eur (CK 3.194 straipsnio 3 dalis, 3.200 straipsnis). Teismo vertinimu, 300,00 Eur suma laikytina pagrįsta ir protinga, pernelyg neapsunkinančia atsakovo materialinės padėties, pagal galimybes užtikrinančia neįgalios pilnametės dukros būtinųjų ir specialiųjų poreikių tenkinimą.

16. Pažymėtina, kad CK 3.200 straipsnis, apibrėžiantis išlaikymo priteisimo momentą, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Iki ieškinio padavimo teismui dienos teiktinas išlaikymas priteisiamas kaip išlaikymo įsiskolinimas (ieškovės globėja ieškinyje prašė priteisti išlaikymą nuo K. M. pilnametystės, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje vertintinas kaip reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą). Todėl už laikotarpį nuo ieškovės pilnametystės, t. y. (duomenys neskelbtini), iki ieškinio pateikimo teismui dienos 2025 m. balandžio 3 d. (ieškinys teismui pateiktas 2025 m. balandžio 4 d.), priteistinas 1 617,10 Eur išlaikymo įsiskolinimas (už (duomenys neskelbtini)-31 d. – 87,10 Eur (300,00 Eur / 31 d. x 9 d.); 2024 m. lapkričio mėn. – 2025 m. kovo mėn. – 1 500,00 Eur (5 mėn. x 300,00 Eur); 2025 m. balandžio 1-3 d. – 30,00 Eur (300,00 Eur / 30 d. x 3 d.); viso: 87,10 Eur + 1 500,00 Eur + 30,00 Eur = 1 617,10 Eur).

17. Teismas išaiškina šalims, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).

19. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. sausio 22 d. sprendimu suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (b. l. 30), todėl ji 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl materialinio išlaikymo priteisimo. Byloje mokėtinas 108,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir 49,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 157,00 Eur žyminio mokesčio.

20. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. gegužės 21 d. pažymą Nr. APD-2025-06145 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 44), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 320,83 Eur išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma priteistina valstybės naudai iš atsakovo.

21. Šioje byloje teismas patyrė 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą ieškovei K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur (tris šimtus eurų 0 ct) nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2025 m. balandžio 4 d.) iki K. M. gyvos galvos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1 617,10 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniolika eurų 10 ct) išlaikymo įsiskolinimo.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti valstybei iš atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 157,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus 0 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300), įmokos kodas – 5662.

Priteisti valstybei iš atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 320,83 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų 83 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300), įmokos kodas – 5630.

Priteisti iš atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų 79 ct) pašto išlaidas valstybės naudai, informuojant atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke „Swedbank“ AB, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300) mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.