- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- e2A-481-866/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05075-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė, Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- R. I.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei ir SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
- 3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Ribokaitės, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) R. I. ir apeliantų (atsakovų) SĮ „Vilniaus miesto būstas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės R. I. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė panaikinti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2018 m. sausio 16 d. sprendimą „Dėl buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo“ ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę (veikiančią tiesiogiai ar per kitus asmenis, institucijas ir/ar kita) parduoti R. I. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), už rinkos kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, civiliniame kodekse nustatyta tvarka, įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.
2. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos finansų departamento turto valdymo skyriui pateikė prašymą dėl leidimo pirkti savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnį, kuriuo prašė leisti pirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad 2018 m. sausio 16 d. sprendimu atsakovas SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ ieškovės prašymą atmetė. Ieškovė pabrėžė, jog su atsakovo sprendimu nesutinka, kadangi sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nelaikytinas socialiniu būstu, nes ieškovei nuomojamas rinkos kainomis, o bute ieškovė nepertraukiamai gyvena ilgiau nei 5 metus, t. y. nuo 2012 m. gruodžio 7 d. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų įtrauktas į Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondą, o tas faktas, jog atsakovas butą ieškovei išnuomojo rinkos kainomis, patvirtina, jog šis butas nėra būtinas ir reikalingas socialinio būsto poveikiui savivaldybėje tenkinti. Taip pat nurodė, kad yra investavusi į buto pagerinimus ganėtinai dideles pinigų sumas.
Atsiliepimas
3. Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pabrėžė, kad ieškovė, teigdama, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), nelaikytinas socialiniu būstu, netinkamai, formaliai, pažodžiui aiškina Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 12 dalies ir 20 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsiedama jas nuo kitų socialinio būsto nuomą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, ir neatsižvelgdama į teisės normų tikrąją prasmę, tikslus bei uždavinius. Pažymėjo, kad sistemiškai aiškinant teisės normas, tuo atveju, kai socialinio būsto nuomininko deklaruoto turto vertė ar pajamos viršija įstatyme nustatytus dydžius, socialinis būstas asmeniui gali būti nuomojamas kaip savivaldybės būstas rinkos kainomis, t. y. socialinis būstas yra nuomojamas savivaldybės būsto nuomos sąlygomis. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog apskaičiuojant ieškovės mokamą nuomos mokestį yra taikomas rinkos pataisos koeficientas R lygus 1,2, kai (duomenys neskelbtini) teritorijoje taikytinas rinkos pataisos koeficientas R lygus 2,5, todėl ieškovei būstas nėra nuomojamas tiesiogiai rinkos kainomis. Pabrėžė, kad socialinio būsto fondas per 5 metus bus padidintas 1150 būstų, o eilėse laukia daugiau kaip 12 tūkst. asmenų ir šeimų, taigi, socialinių būstų poreikis savivaldybėje egzistuoja. Taip pat pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovė R. I. jau yra privatizavusi vieną butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl negali privatizuoti kito buto.
4. Atsiliepimu atsakovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Pabrėžė, kad yra netinkamas atsakovas, nes nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių subjektas ir neturi nei teisių, nei pareigų atsakyti pagal ieškinio reikalavimus. Taip pat pažymėjo, kad nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti atsakovo 2018 m. sausio 16 d. sprendimą „Dėl buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo“. Atsakovas akcentavo, jog savivaldybė turi teisę, bet ne pareigą išimtinais atvejais socialinį būstą nuomoti kaip savivaldybės būstą rinkos kainomis, kai socialinį būstą nuomojančio asmens turtas ar gautos pajamos tik laikinai padidėja ir įstatyme nustatytus dydžius viršija mažiau nei pakaktų minimalius socialiai priimtinus asmens poreikius atitinkančiam būstui išsinuomoti, o vėliau sumažėja iki įstatyme nustatytų dydžių. Be to, pabrėžė, kad ieškinys atmestinas ir todėl, kad jokie teisės aktai neįpareigoja savivaldybės tokių patalpų parduoti, o pagal paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalį numatyta, kad būstas gali būti parduodamas už rinkos kainą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir panaikino atsakovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2018 m. sausio 16 d. sprendimą „Dėl buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), likusioje dalyje ieškinį atmetė.
6. Teismas vertino, kad nagrinėjama situacija atitinka Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatą – butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra tinkamas privatizavimo objektas (savivaldybei priklausantis būstas, kuris nuomojamas ne socialinio būsto sąlygomis), o ieškovė šiame būste yra išgyvenusi daugiau nei 5 metus. Ieškovė savo valią įsigyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), išreiškė tiek pateikdama prašymą leisti pirkti savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą, tiek pateikdama ieškinį.
7. Teismas pažymėjo, kad pagal minimo Įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 6 punktą Savivaldybės taryba priima sprendimą dėl būsto pardavimo ir sudaro parduodamų savivaldybės būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąrašą. Taigi, atsakovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ neturėjo teisės priimti sprendimo dėl buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo, todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimai patenkinti.
8. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu „Dėl parduodamų Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąrašo tvirtinimo“ Nr. 1-647 patvirtino parduodamų Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąrašą. Minėtame Vilniaus miesto savivaldybės parduodamų būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų sąraše buto, esančio (duomenys neskelbtini), nėra, tačiau šis sprendimas buvo priimtas 2016 m. rugsėjo 14 d., t. y. anksčiau nei atsirado sąlygos parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei anksčiau nei ieškovė išreiškė valią įsigyti būstą.
9. Teismas sprendė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui turi būti išreikšta buto savininko, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės valia. Kaip jau minėta, sprendimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo ieškovei privalo priimti tik Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Nors atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu išreiškė nesutikimą su ieškiniu, tačiau atsižvelgiant į atsakovės atstovės įgaliojimų apimtį, teismas sprendė, jog tokios pozicijos neužtenka Vilniaus miesto savivaldybės valios išreiškimo konstatavimui. Šiuo atveju, Vilniaus miesto savivaldybės taryba nėra priėmusi jokio sprendimo dėl ieškovės prašymo privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl atsakovo valia dėl buto pardavimo ar nepardavimo nėra išreikšta.
10. Teismas nurodė, jog ieškovė savo paaiškinimuose nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės atstovai jai išaiškino, kad ji galėsianti privatizuoti būstą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, jog jokie rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog Vilniaus miesto savivaldybė savo veiksmais būtų suteikusi ieškovei pagrįstą lūkestį tikėtis, kad butas bus parduodamas. Taip pat įvertintina tai, kad šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo dėl buto esančio, (duomenys neskelbtini), priėmimas nėra užtrukęs tiek nepateisinamai ilgai, kad toks sprendimo priėmimo delsimas galėtų būti pripažintas esminiu ieškovės teisėtų lūkesčių pažeidimu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę parduoti R. I. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už rinkos kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, civiliniame kodekse nustatyta tvarka, įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, Įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, atmestas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė R. I. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-10448-872/2018 dalyje, kurioje ieškovės R. I. ieškinys atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atmestas, bei priimti naują sprendimą – tenkinant ieškovė R. I. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2018-01-16 sprendimo „Dėl (duomenys neskelbtini), privatizavimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus pilna apimtimi.
12. Ieškovė nesutinka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo dalimi, kuria teismas atsisakė tenkinti antrą ieškinio reikalavimą ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę parduoti ieškovei butą už rinkos kainą.
13. Teigia, kad teismas neišsprendė ginčo iš esmės, neužkirto kelio ateities ginčams. Ieškovė, nežiūrint to, kad spendimas panaikintas, negali įsigyti buto nuosavybės teise, nes: 1) savivaldybė su tuo nesutinka; 2) atsakovas VĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė apeliacinį skundą dėl sprendimo toje dalyje, kurioje buvo tenkintas ieškinys, panaikinimo.
Atsiliepimas
14. Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu su ieškovės R. I. apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime sutiko su ieškovės R. I. apeliacinio skundo argumentu, kad Savivaldybė per įgaliotą asmenį tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu įstatymų nustatyta tvarka tinkamai, aiškiai, nedviprasmiškai, įgaliotam asmeniui neviršijant jam suteiktų įgaliojimų išreiškė savo poziciją dėl buto pardavimo ieškovei R. I.. Tačiau, nesutiko, kad šis argumentas yra pagrindas panaikinti sprendimą dalyje, kurioje ieškovės R. I. ieškinys atmestas.
15. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu su pateiktu ieškovės R. I. apeliaciniu skundu nesutinka, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą palaiko ir prašo teismo ieškovės (apeliantės) R. I. apeliacinį skundą atmesti.
19. Ieškovei R. I. ginčo būstas išnuomotas kaip socialinis būstas ir šiai dienai ieškovė moka nuomos mokestį, kuriam taikomas lengvatinis rinkos pataisos koeficientas 1,2. Šis rinkos pataisos koeficientas taikomas asmenims, su kuriais vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi sudaryta terminuota vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutartis.
20. Pažymėtina, kad R. I. šeimos (ji ir sūnus D. I.) deklaruotos pajamos daugiau kaip 25 proc. viršijo Įstatyme nustatytus metinius dydžius. R. I. yra nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, jos sūnui D. I. 45 proc. darbingumo lygis. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis įstatymo 20 straipsnio 6 dalies bei Aprašo 42.4 punktu, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017-06-28 sprendimu Nr. 1-1023 „Dėl Tarybos 2016-10-26 sprendimo Nr. 1-704 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės būsto fondo ir Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašų tvirtinimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą“ ir nuomos sutarčių pakeitimo“ nusprendė socialinį būstą R. I. šeimai nuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis, vienus metus taikant patį mažiausią rinkos pataisos koeficientą - 1,2.
21. Taigi sutarties pakeitimo tikslas buvo laikinai padidėjus ieškovės šeimos gautoms pajamoms, ne keldinti ieškovės šeimą, o užtikrinti tinkamas, žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas itin pažeidžiamai R. I. šeimai, bet ne sudaryti sąlygas pasinaudojus susiklosčiusia situacija privatizuoti socialinį būstą.
22. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai, t. y.,' visuomeninės naudos - valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; efektyvumo - sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; racionalumo - valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; viešosios teisės - sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Minėtame įstatyme įtvirtinti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai yra imperatyvios teisės normos. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju Savivaldybės prievolė laikytis racionalaus turto valdymo principo sąlygoja tai, kad ginčo būstą nėra tikslinga parduoti, šio būsto pardavimas gali sąlygoti aukščiau minėtų principų nesilaikymą. Pardavus ginčo būstą, būtų neužtikrintas viešasis interesas, nes socialinių būstų statyba ar naujų būstų įsigyjimo procesas yra ilgai trunkantis procesas, todėl tokiu atveju, bus pažeisti asmenų, laukiančių socialinio būsto eilėje interesai.
23. Ieškovės R. I. apeliacinis skundas taip pat turėtų būti atmestinas, remiantis tuo, jog jokie teisės aktai neįpareigoja Vilniaus miesto savivaldybės tokių patalpų parduoti. Vilniaus miesto savivaldybė, kaip tam tikro turto savininkė, vadovaudamasi CK 4.37 str. bei CK 6.156 str., turi teisę savo nuožiūra nuspręsti, ar leisti asmeniui privatizuoti jai nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Sutarties laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) patys sprendžia, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti. Tai reiškia, kad negalima priversti asmens sudaryti sutarties prieš jo valią, išskyrus atvejus, kai tokia pareiga nurodyta įstatyme ar vienašaliame įsipareigojime.
Šalies argumentai
24. Apeliaciniu skundu atsakovė Savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ prašo panaikinti 2018 m. gegužės 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškovės ieškinys tenkintas bei priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti.
25. Nurodo, kad savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, o 2009 m. lapkričio 18 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise buvo perduotos naudoti ir valdyti įstatymų nustatyta tvarka visos savivaldybei nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos (skirtos gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis), socialinio būsto, bendrabučių gyvenamosios patalpos šio nekilnojamojo turto administravimo funkcijoms, nustatytoms įmonės įstatuose, vykdyti.
26. Socialinių reikalų ir sveikatos departamento socialinio būsto skyriaus ir Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ socialinio ir savivaldybės būsto nuomos ir administravimo funkcijų aprašo, patvirtinto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-12-31 įsakymu Nr. 40- 521 (toliau - Funkcijų aprašas), 7.33.1. įtvirtinta, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ priima asmenų (pareiškėjų), pageidaujančių pirkti Savivaldybės būstą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus (išskyrus palėpes) pagal Įstatymo 24 straipsnį, prašymus su dokumentais. Minėti prašymai bei gauti dokumentai pateikiami svarstyti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijoje, kurioje priimamas sprendimas dėl tolimesnio privatizavimo proceso įgyvendinimo. Minėtai komisijai pritarus, pareiškėjo prašymas, vadovaujantis Funkcijų aprašo 7.33.2 punktu teikiamas svarstyti Savivaldybės negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijai, kuriai pritarus, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo turto vertintojų nustatyti parduodamo Savivaldybės būsto ar pagalbinio ūkio paskirties pastatų turto vertę (Funkcijų aprašo 7.33.3 punktas). Gavus turto vertinimą, rengiamas Savivaldybės tarybos sprendimo projektas dėl Savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo pagal Įstatymo 24 straipsnį ir įkainojimo aktų tvirtinimo (Funkcijų aprašo 7.33.4 punktas). Atlikus minėtus veiksmus, su pirkėju pasirašoma būsto pirkimo pardavimo sutartis. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą būsto privatizavimo procedūros sudėtingumą, racionalumo ir efektyvumo principus, savivaldybės negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijai teikiami asmenų prašymai, kurie atitinka Įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
27. Pažymėjo, kad ieškovei R. I. ginčo būstas išnuomotas kaip socialinis būstas ir šiai dienai ieškovė moka nuomos mokestį, kuriam taikomas lengvatinis rinkos pataisos koeficientas 1,2. Šis rinkos pataisos koeficientas taikomas asmenims, su kuriais vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi sudaryta terminuota vienų metų savivaldybės būsto nuomos sutartis.
28. Nurodė, kad R. I. šeimos (ji ir sūnus D. I.) deklaruotos pajamos daugiau kaip 25 proc. viršijo Įstatyme nustatytus metinius dydžius. R. I. yra nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, jos sūnui D. I. 45 proc. darbingumo lygis. Atsižvelgiant Į tai ir vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies bei Aprašo 42.4 punktu, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017-06-28 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Tarybos 2016-10-26 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės būsto fondo ir Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašų tvirtinimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą“ ir nuomos sutarčių pakeitimo“ nusprendė socialinį būstą R. I. šeimai nuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis.
Atsiliepimas
30. Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu su atsakovės SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniu skundu sutiko. Savivaldybė sutinka su atsakovės SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad teismas sprendime nepagrįstai pažymėjo, jog SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ neturėjo teisės priimi sprendimo dėl buto, padarė nepagrįstą išvadą, kad minėtas sprendimas priimtas netinkamo subjekto ir nepagrįstai šį sprendimą panaikino. Savivaldybė palaiko SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniame skunde šiai pozicijai pagrįsti išdėstytus argumentus, t. y., kad SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ yra priskirtos funkcijos priimti ir nagrinėti pareiškėjų prašymus dėl savivaldybės būsto pardavimo.
Šalies argumentai
32. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą ir ieškinį atmesti visa apimtimi.
33. Teigia, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į Vilniaus miesto tarybos 2016 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 1-704 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės būsto fondo ir Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašų tvirtinimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą“, kadangi šis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas neteko galios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 1-1301 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės būsto fondo ir Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašų tvirtinimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą“ ir teismo sprendimo priėmimo metu negaliojo.
34. Pažymėjo, kad tuo atveju, kai socialinio būsto nuomininko deklaruoto turto vertė ar pajamos viršija įstatyme nustatytus dydžius, socialinis būstas jam gali būti nuomojamas kaip savivaldybės būstas rinkos kainomis, t. y. socialinis būstas yra nuomojamas savivaldybės būsto nuomos sąlygomis. Tuo tikslu būstas yra perrašomas iš Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašo į Vilniaus miesto savivaldybės būsto fondo sąrašą ir su asmeniu (šeima) sudaryta neterminuota socialinio būsto nuomos sutartis pakeičiama į savivaldybės būsto terminuotą nuomos sutartį vieneriems metams. Toks būstas nėra savivaldybės būstas, nuomojamas ne socialinio būsto nuomos sąlygomis.
35. Anot apelianto, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į paties socialinio būsto esmę, tikslus ir jų nulemtą įstatyme įtvirtintą draudimą privatizuoti socialinį būstą (Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 14 straipsnio 6 punktas). Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatyta galimybė sudaryti tik du būstų fondų sąrašus: savivaldybės būsto fondo sąrašą ir socialinio būsto fondo sąrašą. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nėra nustatyta galimybė sudaryti savivaldybės būstų, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis, sąrašo ar socialinių būstų, kurie nuomojami savivaldybės būsto nuomos sąlygomis, sąrašo.
Žemesnės instancijos teismas
36. Vilniaus miesto apylinkės teismas nevertino, kad, vadovaujantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 6 dalies bei Aprašo 42.4 punkto nuostatomis, sutarties pakeitimo tikslas buvo laikinai padidėjus ieškovės R. I. šeimos gautoms pajamoms užtikrinti tinkamas, žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas itin pažeidžiamai R. I. šeimai, bet ne sudaryti sąlygas neteisėtai privatizuoti būstą, kadangi, pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 14 str. 6 d. įtvirtintą bendrą taisyklę, socialinis būstas negali būti parduodamas ar kitaip perleidžiamas kitų asmenų nuosavybėn.
Šalies argumentai
37. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ neturėjo teisės priimti sprendimo dėl buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo. Pažymėjo, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ yra savivaldybės įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso Savivaldybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise (Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Savivaldybei priklausančio turto valdymas turto patikėjimo teise reiškia, kad savivaldybės įmonė savo įstatuose, taip pat savivaldybės veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis turi teisę valdyti, naudoti savivaldybių perduotą turtą ir disponuoti juo nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
38. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. 40-521 patvirtintame Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio būsto skyriaus ir Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ socialinio būsto nuomos ir administravimo funkcijų tvarkos apraše yra nustatytos SĮ „Vilniaus miesto būstas“ funkcijos rengiant Tarybos sprendimo projektą dėl būsto pardavimo: SĮ „Vilniaus miesto būstas” priima asmenų (pareiškėjų), pageidaujančių pirkti Savivaldybės būstą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus (išskyrus palėpes) pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau - Įstatymas) 24 str., prašymus su dokumentais (7.33.1 p.); asmenų (pareiškėjų) prašymus su dokumentais pirkti Savivaldybės būstą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus teikia svarstyti Vilniaus miesto savivaldybės negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijai (toliau - Komisija) (7.33.2. p.); Komisijai pritarus asmenų (pareiškėjų) prašymams pirkti Savivaldybės būstą ar pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal ?statymo 24 str., prašo turto vertintojų nustatyti parduodamo Savivaldybės būsto ar pagalbinio ūkio paskirties pastatų turto vertę (7.33.3. p.); rengia Savivaldybės tarybos sprendimų projektus dėl Savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo pagal ?statymo 24 straipsnį ir įkainojimo aktų tvirtinimo (7.33.4. p.).
39. Nurodo, kad tuo atveju, kai Savivaldybė parduoda butą, priimti sprendimą dėl buto pardavimo yra išimtinė Savivaldybės tarybos kompetencija. Tačiau įstatymuose nenustatyta, kad, kai Savivaldybė neparduoda buto, priimti sprendimą dėl buto nepardavimo yra išimtinė Savivaldybės tarybos kompetencija, nes taryba nedisponuoja savivaldybės turtu. Atsižvelgiant į tai, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės taryba parduoti savivaldybės būstą gali tik tuo atveju, kai egzistuoja įstatyme nustatyti atvejai, tai ir tarybos sprendimo projektas dėl būsto pardavimo rengiamas tik tuo atveju, kai pareiškėjui pateikus prašymą egzistuoja įstatyme nustatyti atvejai. Kai pareiškėjui pateikus prašymą neegzistuoja įstatyme nustatyti atvejai, Vilniaus miesto savivaldybės taryba negali parduoti savivaldybės būsto, projektas dėl būsto nepardavimo nerengiamas ir Savivaldybės taryba sprendimo parduoti butą nepriima. Kadangi įstatymai nereikalauja priimti savivaldybės tarybos sprendimo buto nepardavimo atveju, Vilniaus miesto savivaldybė valią dėl buto nepardavimo išreiškė per SĮ „Vilniaus miesto būstas“.
Atsiliepimas
40. I. R. I. atsiliepimu prašo atmesti atsakovų SĮ „Vilniaus miesto būstas" ir Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas, priešingai nei teigia atsakovas SĮ „Vilniaus miesto bustas“ savo apeliaciniame skunde, remiantis tiek Funkcijų aprašo 7.33 p., tiek Įstatymo 4 str. 5 d. 6 p. (savivaldybės taryba priima sprendimą dėl busto pardavimo ir sudaro parduodamų savivaldybės bustų ir pagalbinio Ūkio paskirties pastatų sąrašą), pagrįstai sprendė, kad SĮ „Vilniaus miesto bustas“ neturėjo teisės priimti sprendimo dėl buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo.
41. Pažymi, kad priešingai nei teigia atsakovas SĮ „Vilniaus miesto bustas“, nei Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje, nei Aprašo 42.4 punkte neduoda pagrindo spręsti, kad būstas, esantis (duomenys neskelbtini), laikytinas socialiniu bustu.
42. Teigia, kad ieškovės pažeidžiamumas pačios Savivaldybės tarybos buvo priešpastatytas socialinio būsto poreikiui savivaldybėje. Nurodytą aplinkybę patvirtina tas pats Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 28 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo savivaldybės taryba, įvertinusi tiek socialinio būsto poreikį savivaldybėje, tiek ieškovės (jos šeimos) turtinę padėtį, sveikatą, itin sunkią jos padėtį, sprendė, kad butas, nepriklausomai nuo to, kad savivaldybei trūksta socialinių būstų, yra būtinas, tikslu užtikrinti Ieškovės ir jos šeimos teisę į bustą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
44. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
45. Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo ir įrodymus: ieškovės gimimo liudijimą; duomenis apie ieškovės motinai reikalingą slaugą; duomenis apie savivaldybės parduotus butus. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ po teismo posėdžio pateikė prašymą prijungti prie bylos neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl kito tarp šalių išnagrinėto ginčo.
46. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012).
47. Atsižvelgiant į tai, kad įrodymai pateikti ne kartu su apeliaciniu skundu, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ net ir po bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, objektyviai nepagrindu būtinybės dėl naujų įrodymų pateikimo, apeliacinės instancijos teismas naujų įrodymų nepriima ir dėl jų nepasisako.
Dėl ieškovės teisės įsigyti būstą, Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu.
48. Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas Nr. XII-1215, priimtas 2014 m. spalio 9 d. ir įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei būsto pardavimo sąlygas ir tvarką (1 straipsnis).
49. Įstatymas savivaldybės būstą apibrėžia, kaip savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą, įtrauktą į savivaldybės tarybos patvirtintą savivaldybės būsto fondo sąrašą, o socialinis būstas apibrėžiamas kaip į savivaldybės tarybos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą įtraukto savivaldybės būsto fondo dalis. Pagal šiame įstatyme nustatytas sąlygas prie socialinio būsto nepriskiriami <...> savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto numos sąlygomis (2 straipsnio 11, 12 dalys). Įstatymo aiškinamojo rašto 9 punkte nurodyta, kad visi savivaldybės nuosavybės teise valdomi būstai apskaitomi kaip savivaldybės būstas, socialiniu būstu tampa tuo atveju, kai išnuomojami teisę į socialinį būstą turtintiems asmenims (šeimoms).
54. Ginčo atveju, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė parardo teisę nuomotis būstą socialinio būsto nuomos sąlygomis, atsižvelgiant į padidėjusias pajamas, 2017 m. rugpjūčio 22 d. sudaryta terminuota nuomos sutartis (iki 2018 m. birželio 28 d.). Kadangi būstas, nebuvo nuomojamas socialinio būsto nuomos sąlygomis, 2017 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), atitinkamai perkeltas iš savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašo į savivaldybės būsto fondo sąrašą.
56. Todėl, nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad nagrinėjamu atveju savivaldybė privalėjo jai parduoti būstą, kita vertus, ieškovė niekaip nepagrindė, kokių faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu, jai turėtų būti teikiama pirmenybė įsigyti būstą, neatsižvelgiant į kitų paramos reikalingų asmenų interesus.
Dėl SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kompetencijos priimti sprendimus.
58. Bylos duomenimis, ieškovės pateiktas prašymas pateiktas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apsvarstytas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2017 m. gruodžio 21 d. Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos posėdyje ir nutarta prašymo netenkinti, o ginčijame 2018 m. sausio 16 d. rašte nurodyta, kad nėra teisinio pagrindo leisti ieškovei pirkti butą.
59. Pažymėtina, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto išnuomojimo ir naudojimo tvarkos aprašo 4.4. punkto nuostatas, Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisija – Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ direktoriaus įsakymu sudaryta komisija, veikianti pagal Įmonės direktoriaus patvirtintus nuostatus, nagrinėjanti klausimus, susijusius su Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuoma (toliau –Komisija). Šis aprašas reglamentuoja Komisijos kompetenciją tik nuomos teisnių santykių kontekste, savivaldybės būsto fondų sąrašų sudaryme ir pan., bet nesuteikia kompetencijos priimti sprendimus dėl asmenų pateiktų prašymų įsigyti būstą.
60. Atsakovės teigia, kad tik SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijai įvertinus dokumentus ir pritarus tolimesnei procedūrų vykdymo eigai, klausimas dėl būsto pardavimo perduodamas svarstyti Savivaldybės negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijai. Pažymėtina, kad atsakovės netiksliai cituoja minėto Aprašo 7.33.1. punkto nuostatas, o atsakovių teiginiai neatitinka nurodytų aktų turinio, nes aukščiau nurodyto Aprašo nuostatos įgalino SĮ „Vilniaus miesto būstas“ tik priimti prašymus ir perduoti juos svarstyti Vilniaus miesto savivaldybės negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijai. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nebuvo subjektas galintis priimti sprendimą dėl būsto (ne)pardavimo.
61. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo išvadai, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ turėjo kompetenciją spręsti būsto pardavimo klausimą, remiantis tuo, kad pastaroji yra savivaldybės įmonė ir jai perduotą bei jos įgytą turtą valdo, naudoja, bei juo disponuoja patikėjimo teise, nes turto valdymas patikėjimo teise savaime nelemia teisės spręsti dėl nuosavybės teisių (ne)perleidimo.
Dėl ieškinio reikalavimų ir procesinės bylos baigties
62. Kasacinės instancijos teismo yra pažymėta, kad teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar ginčas (atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo. Šių aplinkybių nustatymas turi esminę reikšmę bylai teisingai išnagrinėti ir gali lemti tiek materialųjį, tiek procesinį teisinį rezultatą nagrinėjamoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019, 21 p.).
63. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs ir tai, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
64. Nagrinėjamu atveju, ieškovė pareikštu reikalavimu prašė panaikinti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2018 m. sausio 16 d. sprendimą „Dėl buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo“. Pažymėtina, kad tai nėra sprendimas, o savo turiniu ir esme tai yra raštas/atsakymas. Šiame rašte ieškovei paaiškinama, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini)neatitinka Įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkto sąlygų, kadangi yra įtrauktas į Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondą ir naudojamas teisę į socialinio būsto nuomą turintiems asmenims ir šeimoms aprūpinti būstu. Atsižvelgiant į nurodytą, teisinio pagrindo leisti pirkti butą nėra. Nurodoma, kokai tvarka atsakymas gali būti skundžiamas. Pažymėtina, kad šiame atsakyme nėra nuorodos, į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Nuomos teisinių santykių komisijos 2017 m. gruodžio 21 d. ir jo metu priimtą sprendimą netenkinti ieškovės prašymo. Šis protokolas į byla pateiktas su SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu į ieškinį.
65. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2018 m. sausio 16 d. atsakymas ieškovei, dėl jos pateiktų dokumentų nėra sprendimas, kuris galėtų būti reiškiamo materialinio reikalavimo dalykas, jį panaikinus materialinės pasekmės nesukeliamos visų pirma dėl to, kad lieka galioti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Nuomos teisinių santykių komisijos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimas, fiksuotas protokole, antra, 2018 m. sausio 16 d. rašto panaikinimas nelemia išvados dėl pagrindo ieškovei įsigyti norimą butą, nes SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apskirtai nėra subjektas galintis parduoti savivaldybei priklausantį būstą ar priimti sprendimą dėl būsto pardavimo. Kaip nurodyta, šios nutarties 54 punkte, pirminis subjektas sprendžiantis dėl pritarimo/nepritarimo parduoti būstą yra Savivaldybės negyvenamųjų ir gyvenamųjų pasatų bei patalpų komisija. Tokia pati išvada, be kita ko, sektų net ir tuo atveju, jeigu būtų panaikintas ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Nuomos teisinių santykių komisijos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimas.
66. Todėl, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2018 m. sausio 16 d. atsakymas ieškovei negalėjo būti materialinio reikalavimo dalyku. Gavus atsakovės atsiliepimą ir pateiktus SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Nuomos teisinių santykių komisijos 2017 m. gruodžio 21 d. protokolą, ieškinio reikalavimai turėjo būti tikslinami.
67. Paaiškėjus šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į šios nutarties 98-99 punktuose nurodytą kasacinės instancijos teismo praktiką, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria ieškinio reikalavimai patenkinti ir panaikintas atsakovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2018 m. sausio 16 d. sprendimą „Dėl buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo“ Nr. 1.35 – 18/2016, naikintinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina.
68. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas 600 Eur teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, jos patirtos teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos (CPK 98 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 293 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą dalyje, kuria ieškinys patenkintas iš dalies ir panaikintas atsakovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2018 m. sausio 16 d. sprendimas „Dėl buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo“ Nr. 1.35 – 18/2016, panaikinti ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.
Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.