Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2025-11-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-75-531/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-11-12
Bylos Nr.
1-75-531/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09749-2024-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Ciesiūnas
Kaltinamasis
O. D., Lietuvos Respublikos
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-75-531/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09749-2024-0;

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.8.2; 1.2.18.10.1; 1.1.7.2; 1.1.8.10.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5;

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 12 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas,sekretoriaujant Donatai Petraško,dalyvaujant prokurorui Aidui Amparavičiui,kaltinamajam O. D.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) įmonėje ir esantis jos savininku bei vadovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,-

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, taip pat 220 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nusikalstamų veikų, teismo pripažintų įrodytomis, padarymo aplinkybės,

O. D., būdamas (duomenys neskelbtini) įmonės (į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, vykdančios automobilių priežiūrą bei aptarnavimą, savininku ir vadovu, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, 14 straipsnio 2 dalį (galiojusias iki 2022-04-30) bei Lietuvos Respublikos Finansinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio, 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą (redakcija galioja nuo 2022-05-01), būdamas atsakingas už tinkamą buhalterinės ir finansinės apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą bei jų pateikimą apskaitos paslaugas teikusiai pagal sutartį buhalterei D. E., nefiksuodamas dalies ūkinių operacijų ir jų nepateikdamas registruoti buhalterei, nežinančiai apie jo vykdomą nusikalstamą veiką, nepateikdamas deklaruoti su darbo santykiais bei pardavimais susijusių išlaidų deklaracijose, taip siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 dienos iki 2024 m. rugsėjo 12 dienos (duomenys neskelbtini), įmonės veiklos teritorijoje, apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) įmonės teisės aktų reikalaujamą buhalterinę bei finansinę įmonės apskaitą, ir taip jis pažeidė:

iki 2022-05-01 galiojusio Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574)

- 6 straipsnio 2 dalies (Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu), ir

- 12 straipsnio 1 dalies (Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais) reikalavimus,

o laikotarpiu nuo 2022-05-01 iki 2024-09-12 Finansinės apskaitos įstatymo (red. Nr. XIV-680, 2021-11-23)

- 3 straipsnio 1 dalies (Ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais) bei 2 dalies reikalavimus (Visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose),

nes 2021 - 2024 m. nepateikė apskaitą tvarkiusiai buhalterei, kuri nežinojo apie jo nusikalstamą veiką, fiksuoti apskaitoje visų darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščių, išmokėdamas darbuotojams neapskaitytą atlyginimą, nesurašė apskaitos dokumentų (išmokėjimo žiniaraščių, kasos išlaidų orderių), kurių nepateikė registruoti buhalterei apskaitoje bei neįtraukė į kasos knygą, avansines apyskaitas ar grynųjų pinigų registrą, dėl ko apskaitoje buvo pateikti iškraipyti duomenys, taip apskaitoje nepateikė fiksuoti grynais pinigais išmokėto papildomo darbo užmokesčio už 111 852,48 Eur sumą,

pažeidė iki 2022-05-01 galiojusio Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX – 574)

- 6 straipsnio 2 dalies (Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu), ir

- 12 straipsnio 1 dalies (Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus), reikalavimus,

o nuo 2022-05-01 iki 2024-09-12 pažeidė Finansinės apskaitos įstatymo (red. Nr. XIV-680, 2021-11-23)

- 3 straipsnio 1-3 dalies (Ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais. Visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose. Operacijos grynaisiais pinigais turi būti įregistruotos grynųjų pinigų apskaitos registre iki einamojo mėnesio paskutinės dienos), ir

- 6 straipsnio 1 dalies (Apskaitos dokumentai parengiami ūkinės operacijos metu arba jai įvykus ar pasibaigus ir pateikiami (išsiunčiami) gavėjui nedelsiant, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos po įvykusios ar pasibaigusios ūkinės operacijos dienos) reikalavimus,

nes į 2021 - 2024 m. tvarkomą buhalterinę apskaitą neįtraukė įmonės pardavimo ūkinių operacijų, pardavus prekes ir suteikus paslaugas, už 125 729 Eur sumą, šių ūkinių operacijų nepateikė fiksuoti buhalterei, nesurašė šioms operacijoms apskaitos dokumentų: PVM sąskaitų - faktūrų, čekių, kasos pajamų orderių, dėl ko įmonės apskaitoje pateikti iškraipyti duomenys apie veiklos rezultatus, turtą ir įsipareigojimus.

Tokiu būdu, nuo išmokėto neoficialaus darbo užmokesčio, neįtrauktų pardavimo ūkinių operacijų neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 134 164 Eur mokesčių: 56 938 Eur GMP, 46 679 Eur VSD ir PSDF įmokų, 3 872,38 Eur privalomo garantinio fondo įmokų, 21 821 Eur PVM, 4 854 Eur pelno mokesčio į valstybės biudžetą.

Pagal pateiktus apskaitos dokumentus ir nustatytus pažeidimus iš dalies nebuvo galima nustatyti (duomenys neskelbtini) įmonės laikotarpio nuo 2021 m. sausio 1 dienos iki 2024 m. rugsėjo 12 dienos veiklos rezultatų, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio.

Taip pat jis, būdamas (duomenys neskelbtini) įmonės (į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, atsakingas už tinkamą finansinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, už teisingą deklaracijų sudarymą ir deklaracijų pateikimą pagal apskaitos dokumentus, siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių valstybei, nepateikė pagal sutartį apskaitos paslaugas teikusiai buhalterei D. E., nežinančiai apie jo daromą nusikalstamą veiką, fiksuoti apskaitoje visų darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščių, taip įrašius žinomai neteisingus duomenis apie sumokėtas pajamas nuo išmokėto neoficialaus 111 852,48 Eur darbo užmokesčio bei, įmonei pardavus prekes ir suteikus paslaugas už 125 729 Eur sumą, šių visų ūkinių operacijų nepateikė fiksuoti buhalterei, taip nefiksavus apskaitoje visų darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščių ir pardavimo pajamų, jų nedeklaravo, įrašius žinomai neteisingus duomenis apie gautas pajamas ir išmokėtą atlyginimą darbuotojams,

laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 dienos iki 2024 m. rugsėjo 12 dienos, įmonės veiklos teritorijoje (duomenys neskelbtini) mieste, pažeidus 2002-03-05 LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 2 dalies, 123 straipsnio 2 dalies reikalavimus, 2021 m. lapkričio ir gruodžio mėn., 2022 m. sausio – birželio mėn., 2023 m. lapkričio ir gruodžio mėn., 2024 m. sausio mėn., vasario mėn., rugpjūčio mėn. ir rugsėjo mėn. Įmonės teiktose PVM deklaracijose pateikė neteisingus duomenis dėl 103 908 Eur apmokestinamų sandorių, taip nedeklaravus dalies apmokestinamųjų pajamų, tyčia įmonės naudai išvengė mokėtinų mokesčių valstybei – 21 821 Eur pridėtinės vertės mokesčio (PVM) bei 4 854 Eur pelno mokesčio už 2021 - 2024 m. sumokėjimo į valstybės biudžetą, taip pat pažeidė 2002-07-02 LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 5 straipsnio ir 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes 2021 - 2024 m. laikotarpiu buhalterinėje apskaitoje nefiksavus 111 852,48 Eur atlyginimų išmokėjimo įmonės darbuotojams, apie tai nežinant buhalterei D. E., įrašius neteisingus duomenis dėl sumokėto darbo užmokesčio į 2021 – 2024 m. Metinės A klasės išmokų deklaracijas bei SAM Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį neteisingus duomenis apie pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, dydį bei įmokų sumą, taip išvengė 56 938,45 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 46 679,07 Eur bei 3 872 Eur PSD, VSD ir garantinio fondo įmokų sumokėjimo į valstybės biudžetą, taip, įmonės buhalterei, prisijungus prie elektroninės deklaravimo sistemos, nežinančiai apie vykdomą direktoriaus O. D. nusikalstamą veiką, įrašius į Metinės A klasės išmokų, SAM pranešimuose, PVM, pelno mokesčio neteisingus duomenis bei pateikus jas valstybės įgaliotoms institucijoms - Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM bei Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai, įmonės naudai jis išvengė daugiau negu 900 MGL (t.y. 45 000 Eur) dydžio mokesčių – 134 164 Eur: pelno mokesčio – 4 854 Eur, PVM – 21 821 Eur, GPM – 56 938 Eur, soc. draudimo įmokų – 50 551 Eur (46 679+3 872) sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Kaltinamojo O. D. pozicija dėl jam pareikštų kaltinimų

Teismo posėdyje kaltinamasis O. D. pareiškė, kad visiškai prisipažįsta padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas, sutinka su ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pripažįsta paskaičiuotas mokesčių skolas ir jas yra atlyginęs arba susitaręs su kreditoriais jas atlyginti per dvejų metų laikotarpį. Šiuo metu buhalterinę apskaitą tvarko įmonė, su kuria sudaryta sutartis.

Dėl pareikšto kaltinimo nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) įmonės direktorius. Sutinka, kad apgaulingai vedė buhalterinę apskaitą, nes pandemijos laikotarpiu buvo sudėtinga užsiimti verslu, reikėjo išlaikyti darbuotojus, susidarė įsiskolinimai. Detalius paaiškinimus jis pateikė ikiteisminio tyrimo metu. Jie yra teisingi ir jis juos tvirtina.

O. D. apklausoje nurodė, kad galėjo 2021 – 2024 m. į įmonės buhalterinę apskaitą neįtraukti pardavimo ūkinių operacijų, pardavus prekes ir suteikus tepalų keitimo paslaugas už įtarime nurodytą 125 729 Eur sumą, gal ir galėjo būti tokia suma. Taip pat nesurašė šioms operacijoms apskaitos dokumentų: PVM sąskaitų - faktūrų, čekių, kasos pajamų orderių, o tuos pinigus galėjo panaudoti išmokėti darbuotojams neapskaitytą atlygį bei dengti įvairioms žaloms dėl klientų. Dėl to jis nerašydavo jokių dokumentų. Jis galėjo apskaitoje nefiksuoti grynųjų pinigų išmokant papildomą darbo užmokestį, bet kokia tai būtų suma, jis nežino.

Taip pat dėl jo veiksmų galėjo būti nesumokėta 134 164 Eur mokesčių suma: 56 938 Eur GMP, 46 679 Eur VSD ir PSDF įmokų, 3 872,38 Eur privalomo garantinio fondo įmokų, 21 821 Eur PVM, 4 854 Eur pelno mokesčio, nes jis neturi jokių skaičiavimų ir argumentų, todėl gal ir gali susidaryti tokia suma. Įmonės deklaracijas teikė buhalterė pagal jai pateiktus apskaitos dokumentus. Dėl buhalterės D. E. veiksmų, susijusių su šiuo įtarimu nurodo, kad ji apie tai nežinojo.

Dėl 2024-09-12 kratos metu įmonės seife bei namuose rastų ir paimtų 37 370 Eurų, šiuos pinigus prašo pervesti į valstybės biudžetą pagal pateiktus byloje civilinius ieškinius jų dengimui.

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, esančiais Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (IBPS), teisminio proceso Nr. 1-01-1-09749-2024-0 ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO baudžiamojoje byloje Nr. 1-75-531/2025, (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Byloje ištirti įrodymai

Liudytoja D. E. nurodė, kad 2010-08-25 pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) įmonėje ekonomistės pareigose. Ji dirbo iš savo namų su savo asmeniniu kompiuteriu, darbo vietos įmonės patalpose neturėjo. Jos pareigoms priklausė suvesti pirminius dokumentus į Registrus. Pasibaigus mėnesiui, einamojo pradžioje O. D., atvykęs pas ją į namus jai pateikdavo pirminius dokumentus. Gavusi dokumentus ji pagal darbo apskaitos žiniaraštį apskaičiuodavo darbuotojams atlyginimus, apskaičiuodavo mokesčius VMI ir SODRAI, pateikdavo deklaracijų projektus O. D., ir tuomet jis jau pats pateikdavo juos įstaigoms. Bet buvo, kai ir ji pati teikė deklaracijas jo vardu. Dar iki einamojo mėnesio 20 dienos pateikdavo gautų ir išrašytų sąskaitų registrus pagal savininko pateiktus duomenis. Iki einamojo mėnesio 25 dienos paskaičiuodavo PVM mokestį ir SMS pranešimu pranešdavo savininkui. Priėjimo prie įmonės banko sąskaitų ji neturėjo. Juos turėjo tik O. D. ir jis pats vykdydavo visus atsiskaitymus. Ji dirbo tik tai, kas numatyta. Ji naudojosi savo asmeniniu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), asmeniniu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), t. y. neturėjo darbinio numerio ar elektroninio pašto. Visus pranešimus gaudavo asmeniškai pats O. D., ir tik tada juos jai persiųsdavo. Ji pati nei viename registre nebuvo įgaliota atstovauti, išskyrus SODRĄ. Įmonės savininkas yra O. D.. Ji pati nurodymus gaudavo iš O. D.. Ji pati su kasa nedirbo, jokių prieigų neturėjo. Pas ją buvo laikomi pagrinde einamųjų metų dokumentai, gali pasitaikyti kiek ir senesnių, bet realiai, praėjus kuriam laikui, visus dokumentus atiduodavo O. D.. O kur jis pats dokumentus archyvavo atsakyti negali. Gali nurodyti, kad kratos metu 2024-09-12 iš jos namų buvo paimti visi O. D. jai pristatyti dokumentai.

Einamajam mėnesiui prasidėjus, jai O. D. pateikdavo kasos operacijų žurnalo kopiją, kurio duomenis ji suvesdavo į kasos suvestinę juodraščio pavidalu. Ten sutraukdavo mėnesio duomenis - kiek per mėnesį buvo įplaukų ir kiek išleista. Kalba eina apie abiejų veiklos vietų dokumentus. Banko apyvarta buvo skaičiuojama atskirai. Kiek jai žinoma, O. D. kasmet pasiimdavo jam priklausančius dividendus iš kasos ir deklaruodavo juos VMI 27 kodu. Kai jis pasiimdavo pinigus, jis jai nurodydavo atspausdinti kasos išlaidų orderį nurodytai sumai, kurį vėliau jis pats pasirašydavo. Fiziškai įmonės kasos ji nėra mačiusi. Atlyginimus išmoka O. D. bankiniu pavedimu, vieną kartą per mėnesį. Nėra gavusi neoficialaus atlyginimo.

Pagal O. D. pateiktas sąskaitas matė, kad buvo sąskaitų su tokiais įrašais, o ar faktiškai jas teikė, atsakyti negali. Jai pateiktų pirminių dokumentų turinio niekada netikrino, neturėjo tokių galimybių ir pareigos. Visada pasitikėjo darbdavio O. D. pateiktų dokumentų tikrumu. Taip pat gali pasakyti, kad neturi supratimo, kaip įmonė užsakinėja prekes, ir kaip ir kada atsiskaitinėja, kokias teikia kitas paslaugas ir panašiai. Kadangi dirba nuotoliu, įmonės darbą mato tik iš O. D. pateiktų dokumentų, su kitais darbuotojais nebendrauja.

Ar buvo atliekamos inventorizacijos, ji nežino. Apie darbuotojų atostogas ji sužino iš O. D. pateikto darbo laiko apskaitos žiniaraščio, pagal kurį paskaičiuodavo atlyginimus ir atostoginius. Yra porą kartų taip buvę, kai pokalbio metu O. D. yra pasakęs, kad išleido darbuotoją atostogauti o tame mėnesyje, yra jo pasirašytų dokumentų. Ji manė, kad gal žmogus suklydo, ir yra pasakiusi, kad tokiu atveju turi pakeisti žiniaraštį ir ištaisyti klaidą. Ji pati į įmonės veikimo vietą nevažinėjo ir netikrino, kaip kokie darbuotojai dirba, registrus suvedinėdavo pagal O. D. pateiktus dokumentus. Dar gali pasakyti, kad yra pastebėjusi netikslumų atostogų tabelyje - pavyzdžiui O. D. visada pažymėdavo visą nepertraukiamą mėnesį, o ji jam yra sakiusi, kad turi žymėtis tik darbo dienos, bet jis vis tiek darydavo savaip.

Liudytojo S. D. apklausos protokole užfiksuota, kad jis (duomenys neskelbtini) įmonėje dirbo vadybininko pareigose. (duomenys neskelbtini) įmonė paslaugas atlieka dvejose vietose: (duomenys neskelbtini), kur veikia automobilių tepalų keitykla ir (duomenys neskelbtini), kur veikia autoservisas. Jis visada dirbo autoservise. Šiuo metu dirba abiejose paslaugų teikimo vietose, t. y. maždaug nuo 2024 m. spalio mėnesio pabaigos kelias dienas per savaitę - trečiadieniais ir ketvirtadieniais, dirba ir (duomenys neskelbtini). Autoservise jo pareigos apima klientų aptarnavimą, detalių pristatymą, darbą prie kasos, sąskaitų faktūrų išrašymą. Surinktus dokumentus mėnesio eigoje perduoda O. D., kuris juos pateikia buhalterei. Pats su buhalterija nekontaktuoja. Prekes autoservisui užsako jis pats, pagal konkretų poreikį ir automobilio gedimą. Prekės „į priekį“ neužsakomos. Autoservisas orientuotas į važiuoklės remontą, tepalų keitimo paslaugų neteikia. Patalpos (duomenys neskelbtini) priklauso jam, o O. D. jas naudoja pagal panaudos sutartį, kurios sudarymo datos liudytojas nepamena. Iš pradžių buvo mokama nuoma, o vėliau – nebe, tačiau O. D. apmoka patarnavimus. Liudytojo teigimu, įmonėje trūksta lėšų. Autoservise dirba vienas meistras – Ž. E.. Apyvarta nedidelė, dirbama su dviem keltuvais. Atlyginimus darbuotojams perveda O. D. į banko sąskaitas kartą per mėnesį. Ž. E. prieš pandemiją išsireikalavo 1000 eurų „į rankas“. Kas mėnesį jam pervedama dalis atlyginimo, o likusi dalis (apie 200 eurų) jam paduodama grynais. Atlyginimo skirtumą nurodo O. D.. Pinigai grynais paimami iš autoserviso kasos, dedami į dėžutę (seifo nėra), vėliau perduodami O. D., kuris atlieka bankinius pavedimus. Liudytojas pats surinkdavo apie 1500 eurų (už save ir Ž.), ir perduodavo O. D. atlyginimams išmokėti. Pats liudytojas iki 2024 m. spalio mėn. gaudavo apie 770 eurų per mėnesį bankiniu pavedimu, grynais neprimokėdavo. Po kratų įmonėje atlyginimai kilo, darbo valandos sutrumpėjo. Liudytojas girdėjo, kad tepalų keityklos darbuotojai gauna atlyginimus bankiniu pavedimu, tačiau vėliau turi juos išgryninti ir grąžinti O. D.. Tiksliai, kaip skaičiuojami jų atlyginimai, nežino. Darbuotojai realiai atostogų neidavo. Atostogų lapai būdavo pasirašomi formaliai, tačiau darbas tęsdavosi. Atostoginių nemokėdavo. Kai vienas darbuotojas „atostogaudavo“, dokumentus pasirašydavo kitas. Tokiu būdu jie ir keisdavosi.

Liudytojas A. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad maždaug 1998 metų dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje pardavėju. Darbo sutartis buvo sudaryta raštu su įmonės savininku O. D., tačiau jos turinio liudytojas neatsimena. Įmonė vykdė automobilių tepalų keitimo paslaugas bei prekiavo tepalais ir filtrais. Anksčiau buvo teikiamos ir automobilių remonto paslaugos, tačiau vėliau šios veiklos atsisakyta. Jo darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Darbo grafikas buvo toks: 8 darbo dienos, po to 5 laisvos. Darbo laikas – darbo dienomis nuo 8:00 iki 18:00 val., šeštadieniais – nuo 9:00 iki 14:00 val. Liudytojas vykdė pardavėjo ir konsultanto funkcijas: aptarnavo klientus, padėjo išsirinkti prekes, priimdavo mokėjimus. Įmonės savininkas ir faktinis vadovas buvo O. D., kuris priimdavo visus sprendimus. Buhalterinę apskaitą tvarkė D. E., dirbusi nuotoliniu būdu. Įmonėje taip pat dirbo M. S., A. B., Ž. E., S. D. (vadybininkas).

Liudytojas nurodė, kad PVM sąskaitos - faktūros klientams būdavo išrašomos tik jų prašymu. Pinigai į kasos aparatą būdavo įmušami pasirinktinai – O. D. reikalavo dalies pajamų neįmušti į kasą, motyvuodamas tai mokesčių našta. Kvitas klientui būdavo išduodamas tik tuomet, kai mokėjimas būdavo įmuštas į kasą. Ne visos finansinės operacijos buvo fiksuojamos kasos aparate. Atlyginimas buvo mokamas kasdien, priklausomai nuo dienos apyvartos. Liudytojas gaudavo apie 10 % nuo dienos grynųjų pajamų. Kiekvieno mėnesio 10 dieną darbuotojams būdavo atliekami bankiniai pavedimai, tačiau jie turėdavo išgryninti ir grąžinti pinigus O. D.. Atlyginimų žiniaraščių nebuvo, darbuotojai nepasirašydavo jokiuose dokumentuose. Atlyginimas būdavo fiksuojamas darbuotojo „ataskaitoje“, kurioje žymėta dienos pradžios likutis, išmokos, uždarbis ir atidėjimai į vadinamąją „(duomenys neskelbtini)“ dėžutę (O., S. ir „bankui“ po 100 eurų). Atlyginimas svyravo nuo 1200 iki 1600 eurų per mėnesį, priklausomai nuo sezono.

Prekes užsakydavo O. D. arba darbuotojas, dirbantis prie kasos. Didelės talpos tepalus (200 litrų) užsakydavo tik O. D., nes sprendimas dėl jų kiekio ir rūšies priklausė tik nuo jo. Liudytojas nurodė, kad O. D. naudojo pigesnius tepalus „(duomenys neskelbtini)“, kuriuos perpildavo į brangesnių gamintojų statines ir parduodavo kaip originalius. Darbuotojai atsisakė tai daryti, todėl šią veiklą vykdė pats O. D.. Pagrindiniai tiekėjai buvo: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Už prekes atsiskaitymas vykdavo tiek bankiniu pavedimu, tiek grynaisiais pinigais iš vadinamos „juodų pinigų dėžutės“, laikomos darbuotojų kambaryje. Sąskaitos - faktūros ne visada būdavo pateikiamos – kartais tik paprasti lapai su prekių sąrašu, kurie po apmokėjimo būdavo suplėšomi. 2024 m. rugsėjo 12 d. kratos metu iš liudytojo buvo paimtas mobilusis telefonas, kuriame rasta nuotraukų su vidine apskaita, darbuotojų kortelėmis, pinigų dėžutėmis ir atlyginimų žymėjimais. Sąskaitos už transportavimo paslaugas, kurias vykdė O. D. posūnis A., buvo išrašomos (duomenys neskelbtini) įmonės vardu, nors A. įmonėje nedirbo. Liudytojas buvo atleistas iš darbo 2024 m. lapkričio 29 d., apie tai iš anksto neinformuotas.

Liudytojas A. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini) įmonėje dirba nuo 2011 m. spalio 10 d., šaltkalvio pareigose. Į darbą jį priėmė savininkas O. D., su kuriuo buvo pasirašyta darbo sutartis, tačiau jos sąlygų neatsimena. Įmonė specializuojasi automobilių aptarnavime – pagrindinės paslaugos yra tepalų ir filtrų keitimas, kondicionierių pildymas, kiti techniniai darbai. Jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini). Įmonės savininkas ir faktinis vadovas yra O. D.. Anksčiau, kiek liudytojui žinoma, įmonė priklausė S. D., tačiau vėliau savininku tapo O., o S. buvo įdarbintas vadybininku. S. dirba (duomenys neskelbtini) patalpose kartu su darbuotoju Ž.. (duomenys neskelbtini) dirba O., M. ir jis. Iki 2024 m. rugsėjo 12 d. ten dirbo ir A., kuris po kratų buvo atleistas.

Prekes darbams užsakydavo O. arba darbuotojas, dirbantis prie kasos. Iki kratų tai buvo O. arba A., o po A. atleidimo – O. ir S. (dvi dienas per savaitę). Pagrindinis tiekėjas – „(duomenys neskelbtini)“, turintis elektroninę užsakymo platformą. Prekės pristatomos kelis kartus per dieną. Atsiskaitymo tvarkos liudytojas nežino, nes tuo rūpinosi O.. Prekės dažniausiai imamos iš sandėlio, o trūkstamos – užsakomos. Pristatymo metu vadybininkai pateikia baltą lapą, kurio turinio liudytojas nežino (galimai sąskaita faktūra ar pristatymo dokumentas).

Darbo užmokestis mokamas grynais pinigais kiekvienos darbo dienos pabaigoje, pagal atliktų darbų kiekį. O. yra nustatęs kainyną – už aptarnautą automobilį mokama 1,20 euro, papildomai už kiekvieną atliktą operaciją. Dienos pabaigoje liudytojas pateikia ranka rašytą lapelį su atliktais darbais, pagal kurį jam paskaičiuojamas atlyginimas. Pinigai išmokami iš kasos, seifo ar spintos darbuotojų kambaryje. Vidutinis mėnesinis atlyginimas – apie 1500 eurų. Kartą per mėnesį (nuo 10 iki 15 d.) į banko sąskaitą pervedamas oficialus atlyginimas, kurį liudytojas turėdavo išgryninti ir grąžinti O.. Tokia praktika taikoma visiems darbuotojams – M., S., A.. Ž. taikoma kita sistema – jam oficialiai mokamas minimumas, o likusi dalis grynais. Atlyginimų žiniaraščiai nebuvo pasirašomi.

Liudytojas iš A. girdėjo, kad dalis dienos pajamų būdavo atidedama O. ir S.. S. kartą per savaitę lankydavosi darbuotojų kambaryje, kur buvo laikomi pinigai – liudytojas matė, kaip jie ten dedami, tačiau pats prie jų nelįsdavo. Atlyginimą skaičiuodavo O. arba A., vadovaudamiesi O. nurodymais. A. pildydavo korteles su darbuotojų uždarbiais ir išlaidomis, kurias laikydavo prie kasos. Liudytojas matydavo, kaip jos pildomos, tačiau nesigilino į jų turinį.

Kratos metu 2024 m. rugsėjo 12 d. (duomenys neskelbtini) darbo vietoje, liudytojo telefone buvo rasta nuotraukų su jo darbo lapeliais. Liudytojas patvirtino, kad fotografavo atliktus darbus ir jų kainas. Nuotraukoje matomas skaičius „10“ reiškia rugsėjo 10 d. – tą dieną aptarnavo 9 automobilius, o uždarbis apskaičiuojamas pagal lapelyje nurodytas sumas.

Jis pats prie kasos nedirbo, bet tikrai matė ne vieną atvejį, kai iš aptarnautų klientų paimti pinigai nebuvo įmušti į kasą. Taip pat nori nurodyti, kad dažnai jis neturėdavo laiko stovėti prie kasos ir žiūrėti, nes jam atvažiuodavo sekantis klientas. Tepalus užsakinėja O., o juos pristato „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Jam asmeniškai tepalų pilstyti neteko. Tepalų bačkas naudojimui paruošia O..

Kaip ir nurodė ankstesnėje apklausoje, jam darbo užmokestis buvo mokamas grynais pinigais, kiekvienos darbo dienos pabaigoje. Darbo užmokestis paskaičiuojamas pagal tai, kiek tą dieną atliko darbų – pakeitė tepalų, filtrų, valytuvų ir panašiai. Jis skaičiuoja, kad vidutiniškai per mėnesį uždirbdavo apie 1500 eurų į rankas. Kai buvo išmokamas darbo užmokestis kiekvieną dieną, atlyginimų žiniaraštyje nepasirašydavo, nes tokio žiniaraščio nebuvo.

Liudytojas M. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini) įmonėje dirba nuo 2006 ar 2007 metų kovo mėnesio, autošaltkalvio pareigose. Į darbą jį priėmė O. D., su kuriuo ir pasirašė darbo sutartį. Tikslių sutarties sąlygų neatsimena. Dirba (duomenys neskelbtini), kur atlieka techninį automobilių aptarnavimą – keičia tepalus, filtrus, valytuvus ir pan. Jo darbo grafikas keičiasi kas antrą dieną su kolega – nuo 8 iki 17 val. arba nuo 10 iki 18 val. Papildomų funkcijų neatlieka.

Įmonėje dirba: O. D. (savininkas), S. D. (vadybininkas), M. S., A. B., Ž. E.. D. ir E. dirbo adresu (duomenys neskelbtini), tačiau po A. B. atleidimo pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Liudytojas nurodė, kad buhalterės nežino, tik girdėjo, jog po kratų ji pasikeitė. Su buhaltere bendrauja tik O. D..

Prekių užsakymus atlieka darbuotojas, dirbantis prie kasos – šiuo metu tai O. D. arba S. D., anksčiau – A. B.. M. pats prekių neužsakinėja – reikalingas prekes pasiima iš lentynų, o jei ko trūksta, informuoja kasininką. Atsiskaitymo už prekes tvarkos nežino. Pastebėjo, kad prekės dažnai pristatomos su paprastais atspausdintais baltais lapais. Pagrindiniai tiekėjai – „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, kurie prekes pristato kelis kartus per dieną. Ar prekės būdavo iš karto užpajamuojamos, nežino. Taip pat negali pasakyti, ar už pristatytas prekes vadybininkams būdavo atsiskaitoma grynaisiais. Liudytojas nurodė, kad kelis kartus yra matęs, kaip prie kasos dirbantis asmuo atvykusiam vadybininkui paduoda grynuosius pinigus. Tačiau į šiuos veiksmus nesigilino ir nieko neklausinėjo.

Darbo užmokestis jam buvo mokamas grynaisiais pinigais kiekvienos darbo dienos pabaigoje, už atliktus darbus. Be to, kartą per mėnesį į jo banko sąskaitą būdavo pervedamas oficialus atlyginimas, kurį jis turėdavo išgryninti ir grąžinti O. D.. Tokia tvarka atsirado po įstatymo pakeitimo, numatančio privalomą atlyginimo pervedimą į banko sąskaitą.

Darbo dienos pradžioje liudytojas pasiimdavo lapelį, kuriame žymėdavo atliktus darbus: aptarnautų automobilių skaičių ir suteiktas paslaugas. Kiekvienas darbas turėjo nustatytą vertę pagal O. D. sudarytą kainyną (pvz., salono filtro keitimas – 3 eurai, kuro filtro – 5 eurai). Už kiekvieną aptarnautą automobilį mokėdavo po 1,20 euro, plius papildomai už konkrečius darbus. Atlyginimas svyruodavo iki 1500 eurų per mėnesį, priklausomai nuo sezono.

Dienos pabaigoje liudytojas pateikdavo suvestinę dirbančiam prie kasos (O. D., A. B., vėliau – S. D.), o pats eidavo praustis. Pinigai būdavo padedami į jo spintelę. Suvestinės likdavo prie kasos, pats jų nekopijuodavo. Atostogų oficialiai nėra gavęs – vasarą susikeisdavo pamainomis su kolega A. B.. O. D. atostoginius traktavo kaip galimybę daugiau užsidirbti dirbant vienam. Ar buvo klastojami žiniaraščiai, liudytojas nežino, nes darbuotojai neturėjo prieigos prie šios informacijos.

Prie kasos dirbdavo O. D., S. D., anksčiau – A. B.. Liudytojas matė, kad dalis klientų atsiskaito kortele, dalis – grynaisiais. Kartais pastebėdavo, kad pinigai dedami ne į kasos stalčių, o į kišenę ar po stalu į dėžutę.

Kalbant apie A. B., liudytojas nurodė, kad jis vykdė O. D. nurodymus – skaičiuodavo atlyginimus, galbūt dalį pajamų neįmušdavo į kasą, tačiau tiksliai to patvirtinti negali. Visi darbuotojai – A., A., M. – dirbo pagal savininko nustatytas taisykles. Net S. D. atnešdavo savo atlyginimą – liudytojas tai yra matęs. Dėl Ž. E. sąlygų nežino.

Liudytojas žino, kad darbuotojų persirengimo kambaryje, medinėje spintoje, buvo laikomi O. D. arba įmonės pinigai. Pats ten nelindo, bet matė, kaip pinigai buvo padedami ar paimami. O. D. ne kartą yra sakęs A. „įdėk į banką“, tačiau kas tiksliai buvo vadinama „banku“, liudytojas nežino.

Tepalus užsako ir viską, kas su jais susiję, tvarko O. D.. Jis paruošia tepalus naudojimui, ir dažniausiai tai daro po darbo, kada nieko nebebūna. Tepalus įmonė pagrinde perka iš „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“.

Pakartojo, kad per mėnesį grynaisiais pinigais gaudavo atlyginimo iki 1500 Eur. Jo atlyginimas labai priklauso nuo sezono. Kai buvo mokamas atlyginimas grynais pinigais, į algų žiniaraštį pasirašinėti nereikėjo.

Liudytojas Ž. E. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) įmonėje dirba nuo maždaug 2011 metų, autošaltkalvio pareigose. Į darbą jį priėmė savininkas O. D., su kuriuo buvo pasirašyta darbo sutartis. Dirba darbo dienomis nuo 8:30 iki 17:00 val., savaitgaliais nedirba. Jo darbo vieta – (duomenys neskelbtini). Pagrindinė veikla – automobilių važiuoklės remontas, tačiau prireikus atlieka ir kitus darbus. Dirba vienas, o kartu patalpose yra S. D., kuris eina vadybininko pareigas, aptarnauja kasą ir kartais užsako detales.

Įmonėje dirba O. D. (savininkas), S. D. (vadybininkas), autošaltkalviai M. S. ir A. B.. Anksčiau vadybininku dirbo A. B., tačiau jis buvo atleistas. Kiti darbuotojai dirba tepalų keitykloje (duomenys neskelbtini). Buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė E., tačiau liudytojas su ja nebendravo. Sąskaitas - faktūras ir kitus dokumentus kartą per savaitę surinkdavo S. ir pristatydavo O. D..

Prekes dažniausiai užsako iš „(duomenys neskelbtini)“ per jų platformą, nurodydamas pristatymą į (duomenys neskelbtini). Prekės pristatomos per valandą. Jei prekės nėra, užsakoma iš kitų tiekėjų, tačiau tai pasitaiko retai. Užsakymus liudytojas daro pats, pagal poreikį. Pristatymo dokumentai – balti spausdinti lapai, kuriuos S. surenka ir nuveža O.. Kaip vyksta atsiskaitymas su tiekėjais, liudytojas nežino. Pats grynaisiais už prekes nemokėjo ir nematė, kad tai darytų S..

Atlyginimas šiuo metu yra 1000 eurų į rankas: apie 854 eurai pervedami į banko sąskaitą mėnesio viduryje, o likusi suma (apie 164 eurus) išmokama grynaisiais mėnesio pabaigoje. Grynuosius pinigus paduoda S., kuris juos gauna iš O.. Anksčiau atlyginimas buvo skaičiuojamas pagal atliktus darbus, tačiau dėl darbo pobūdžio liudytojas negalėjo uždirbti pakankamai, todėl susitarė dėl fiksuotos sumos. Kai atlyginimas pervedamas į jo sąskaitą, jam gryninti ir atiduoti pinigų nereikia, tačiau žino, kad kiti darbuotojai pervedamą atlyginimą turi išsigryninti ir grąžinti O.. S. yra sakęs, kad veža algą O.. Atlyginimų žiniaraščiai nepildomi. Atostogas liudytojas derina su S., nes servisas tuo metu nedirba. Atostoginių niekada negavo. Per metus neišnaudoja visų priklausančių atostogų, nes negali sau leisti nedirbti. Jei išeina kelioms dienoms, atlyginimą gauna tik pervedimu, be grynųjų dalies. Kaip atostogos žymimos buhalterijoje, nežino. Pastebėjo, kad kartais pasirašinėdavo už S. sąskaitas, kai šis negalėdavo, todėl spėja, kad tuo metu galėjo būti žymimi kaip atostogaujantys, nors dirbo.

Prie kasos dirbdavo S.. Ar visos finansinės operacijos buvo fiksuojamos kasoje, liudytojas nežino. Pats pirkėjus aptarnaudavo retai, tiktai kai nebūdavo S.. Kasos knygos netvarko, serviso apyvartos nežino. Liudytojas patvirtino ankstesnius savo parodymus. Nurodė, kad jo atlyginimas nuo 2018–2019 m. nesikeitė – 1000 eurų į rankas (apie 854 eurai pervedami į sąskaitą, likusi suma mokama grynaisiais). 2021–2024 m. atlyginimas buvo toks pat.

Liudytojas M. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini) įmonėje dirbo laikotarpiu maždaug nuo 2018 iki 2021 metų. Jį įdarbino O. D., su kuriuo pasirašė darbo sutartį. Kiek pamena, sutartyje buvo nurodytas atlyginimas - tuometinis minimumas. Jo darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), tepalų keitykloje - autoservise. Dirbo autošaltkalviu prie važiuoklės remonto. Tuo metu vienoje pusėje buvo tepalų keitykla, o iš kitos pusės buvo angaras, kur remontuodavo automobilių važiuoklę. Kiek jam žinoma, O. D. ir S. D. yra bendrasavininkai, bet jam vadovavo tik O. D.. S. D. dirbo servise (duomenys neskelbtini).

Pradžioje atlyginimą jam išmokėdavo į rankas - tą minimumą, o paskui mėnesio gale dar gaudavo papildomai už padarytą darbą. Kai išmokėdavo grynais (minimumą), reikėdavo pasirašyti ant kažkokio lapo, o ta kita dalis, kurią gaudavo, skaičiuodavosi sekančiai: kiek jis uždirbdavo per mėnesį, t.y. aptarnauti automobiliai, jiems pakeistos detalės ir panašiai, tai tas uždarbis dalindavosi per pusę. Pusė jam, pusė O. D.. Taigi jis gaudavo minimumą plius pusė tos sumos, ką uždirbdavo per mėnesį. Kiek ko padarydavo, rašydavo ant kartono gabalo, kurį vėliau atiduodavo O. D., ir jis paskaičiuodavo kiek jam turi sumokėti. Kai gaudavo nurodytą užmokestį, jį jam paduodavo tiesiog į rankas ir niekur pasirašyti nereikėjo. Laikotarpio, kada prasidėjo algų pervedimai į banko kortelę, neatsimena. Jam atrodo, kad tuomet jis jau nebedirbo. Bet tiksliai pasakyti negali. Dėl atostogų, tai gali pasakyti, kad kol dirbo pas O. D., aplamai nebuvo išėjęs atostogauti. Jei labai reikėdavo, prisijungdavo kelias dienas prie savaitgalio ir viskas, tuo metu nebuvo tam poreikio.

Apie klientų aptarnavimą gali pasakyti, kad matė, jog ne visada viskas buvo mušama į kasą. Negali pasakyti kiek, bet tikrai pusę įmušdavo, o pusės ne. Prie kasos tuo metu dirbdavo O. D. ir meistras A.. Realiai viskam ten vadovavo O. D., viskas buvo daroma jo nurodymu. Atlyginimų skaičiuoklė ir įkainiai taip pat buvo sugalvoti O. D.. Kiti meistrai, kurie keisdavo tepalus, atlyginimą gaudavo pagal atliktą darbą. Kadangi visi dirbdavo vienoje vietoje, tai normalu, kad apie tai pasikalbėdavo. Iš (duomenys neskelbtini) įmonės jis išėjo pats savo noru, nes pradėjo pyktis su juo, tiesiog nebesutarė.

Iš 2024-09-12 kratos protokolo matyti, kad buvo paimtas D. E. stacionarus kompiuteris, kuris užplombuojamas plombomis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). D. E. nurodė, kad jame yra duomenys apie (duomenys neskelbtini) įmonės finansinę apskaitą. Kataloge esantys duomenys perkopijuoti į tarnybinę išorinę laikmeną „(duomenys neskelbtini)“, į katalogą „(duomenys neskelbtini)“. Be to, į tą patį katalogą padaryta el. pašto (duomenys neskelbtini) susirašinėjimų su O. D. kopija. Pagal D. E. turimus dokumentus, (duomenys neskelbtini) kasos likutis 2024 m. liepos 31 d. yra 60830,38 Eur. Telefono aparate (duomenys neskelbtini), kurio IMEI (duomenys neskelbtini) IMEI2 (duomenys neskelbtini), programėlėje „(duomenys neskelbtini)“ ir SMS pranešimuose rasti susirašinėjimai su O. D..

Iš 2024-09-13-24 specialisto išvados matyti, kad apžiūrėtas stacionarus kompiuteris be pavadinimo, nėra identifikacinių numerių, korpuso viršuje atsidaręs dangtis, paimtas (duomenys neskelbtini) iš darbo kambario. Pateiktas tyrimui objektas (PC) buvo apžiūrėtas, nufotografuotas (objekto nuotraukos pateikiamos prie specialisto išvados fotolentelėje), nustatyti duomenys apie objektą yra pateikiami 1-3 lentelėse.

Siekiant užtikrinti informacijos, esančios objekte nepažeidžiamumą ir nepakeičiamumą, panaudojant rašymo blokavimo įrenginį buvo atlikta jo veidrodinė kopija ((duomenys neskelbtini), kurios (duomenys neskelbtini)) į specialisto kompiuterį. Veidrodinė kopija perkelta ir į tyrėjos pateiktą išorinę laikmeną kataloge: „(duomenys neskelbtini)“. Padarius veidrodinę kopiją objektas užplombuotas plombomis Nr. (duomenys neskelbtini).

Išanalizavus informaciją iš pašto kopijos „(duomenys neskelbtini)“, esančios pateiktoje išorinėje laikmenoje, nustatyti duomenys apie objektą, veidrodinėje kopijoje sukurtus loginius diskus yra pateikiami 3 lentelėje.

Tyrimo metu peržiūrėjus visus išanalizuotus duomenis iš veidrodinės kopijos standžiojo disko „(duomenys neskelbtini)“ ir pašto kopijos „(duomenys neskelbtini)“ yra rasta ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų (dokumentų) su plėtiniais – xls, xlsx, doc, pdf, susijusių su (duomenys neskelbtini) įmonės veikla, pirkimais, pardavimais, jų užsakovais bei buhalterinės apskaitos tvarkymu (sąskaitų faktūrų, kasos knygų, paskolų sutarčių, važtaraščių, mokėjimo nurodymų, vekselių, kasos pajamų ar išlaidų orderių, susirašinėjimų el. paštu) laikotarpyje nuo 2020-01-01 iki einamosios dienos. Šie duomenys yra pateikiami prie specialisto išvados pateiktoje tyrėjos išorinėje laikmenoje. Šių duomenų peržiūra aktyvuojama kataloguose:

„(duomenys neskelbtini)“, peržiūros failai: „(duomenys neskelbtini)“;

„(duomenys neskelbtini)“, peržiūros failas: „(duomenys neskelbtini)“.

1.-2. Tyrimo metu peržiūrėjus visus išanalizuotus duomenis iš veidrodinės kopijos standžiojo disko „(duomenys neskelbtini)“ ir pašto kopijos „(duomenys neskelbtini)“ yra rasta ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų (dokumentų) su plėtiniais – .xls, .xlsx, .doc, .pdf, susijusių su (duomenys neskelbtini) įmonės veikla, pirkimais, pardavimais, jų užsakovais bei buhalterinės apskaitos tvarkymu (sąskaitų faktūrų, kasos knygų, paskolų sutarčių, važtaraščių, mokėjimo nurodymų, vekselių, kasos pajamų ar išlaidų orderių, susirašinėjimų el. paštu) laikotarpyje nuo 2020-01-01 iki einamosios dienos.

Iš 2024-09-13-18 specialisto išvados matyti, kad apžiūrėtas O. D. mobilaus ryšio telefonas ir vaizdo kamera „(duomenys neskelbtini)“, buvusi (duomenys neskelbtini), Prekybos patalpose virš prekystalio. Tyrimo metu peržiūrėjus esančius, bei ištrintus micro SD kortelės „(duomenys neskelbtini)“ (veidrodinėje kopijoje) failus, rasti 459 vaizdo įrašai susiję su ikiteisminiu tyrimu. Mobiliojo ryšio telefone (duomenys neskelbtini) išsaugotų vaizdo įrašų iš vaizdo stebėjimo kameros (duomenys neskelbtini) nėra.

Iš 2024-09-12 VMI operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad vykdant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie LR FM) 2024-09-11 operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), Operatyvios kontrolės departamento IV operatyvios kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė D. P. ir vyriausieji specialistai A. L., E. M. patikrino (duomenys neskelbtini) įmonę, kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini). Tikrinti elektroniniai kasos aparatai (toliau - EKA): EKA modelis (duomenys neskelbtini), korpuso Nr. (duomenys neskelbtini), techninis pasas Nr. (duomenys neskelbtini).EKA modelis (duomenys neskelbtini), korpuso Nr. (duomenys neskelbtini), techninis pasas Nr. (duomenys neskelbtini). Veikla: automobilių servisas, autodetalių ir tepalų mažmeninė prekyba.

Tikrinta: dalyvauta dokumentų ir daiktų paėmimo procesiniame veiksme, EKA operacijos, darbuotoju įdarbinimas, Įmonės patalpose rastų grynųjų pinigų inventorizacija, variklinės alyvos likučiai.

Nustatyta: Įmonė mokesčių mokėtojų registre įregistruota 1996-10-10, PVM mokėtoja nuo 1996­05-01, PVM kodas (duomenys neskelbtini). Įmonės savininkas O. D., buhalterinius apskaitos dokumentus tvarko D. E.. Įmonėje dirba 7 darbuotojai. Įmonė turi 2 autoservisus adresais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

2024-09-12 kartu su Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos (toliau - Panevėžio AVPK KP ENTV) pareigūnais buvo atlikti operatyvūs patikrinimai Įmonės veiklos vykdymo vietose - dvejuose autoservisuose.

Autoservise, adresu (duomenys neskelbtini), yra teikiamos tepalų keitimo, kondicionierių pildymo, šviesų reguliavimo automobiliams paslaugos. Nustatyta, kad autoservise už suteiktas paslaugas galima atsiskaityti grynaisiais pinigais ir bankinėmis kortelėmis. Grynųjų pinigų apskaitai naudojamas elektroninis kasos aparatas (duomenys neskelbtini), o atsiskaitant banko mokėjimo kortele naudojant AB (duomenys neskelbtini) terminalo Nr. (duomenys neskelbtini) išmanųjį kortelių skaitytuvą.

Patikrinimo metu kasos aparatas nebuvo įjungtas, grynųjų pinigų kasos aparato stalčiuje ir kasos operacijų atlikimo vietoje nerasta, remontuojamų automobilių servise taip pat nebuvo. Grynuosius pinigus ir atsiskaitymus banko kortelėmis priima įmonės darbuotojas - kasininkas pardavėjas A. B. (įdarbintas nuo 1998-11-04). Be minėto darbuotojo dar serviso patalpose buvo įmonės darbuotojas A. B. (įdarbintas nuo 2011-10-10).

Policijos pareigūnams atliekant procesinius veiksmus autoserviso pagalbinės patalpose (persirengimo kambaryje), vienoje iš spintelių, rastos dvi dėžutės ir sąsiuvinis su grynaisiais pinigais, iš viso rasta 1970 Eur Taip pat dėžutėse rasti lapai su įrašais apie galimai gautas pajamas nuo 2024 m. rugsėjo 2 d. Dėl rastų pinigų ir įrašų lapuose gautas raštiškas paaiškinimas Nr. (duomenys neskelbtini) iš kasininko pardavėjo A. B..

Tikrinimo metu taip pat persirengimo kambaryje rastas užrakintas seifas. Atvykęs savininkas O. D. seifą atrakino. Jame rasta 25040 Eur grynųjų pinigų. Įmonės savininkas dėl šių rastų pinigų pateikė raštišką paaiškinimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad šie pinigai yra įmonės kasos pinigai, tačiau grynųjų pinigų apskaitos dokumentai (kasos knygos išrašas, kasos pajamų ir išlaidų orderiai) pateikti nebuvo, nes jo teigimu, grynųjų pinigų apskaita/kasos knyga randasi pas buhalterę. Patikrinimui grynųjų pinigų apskaitos registras (kasos operacijų registravimo registras) nebuvo pateiktas. Surašytas kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktas Nr.(duomenys neskelbtini).

Pagal EKA (duomenys neskelbtini) kasos operacijų žurnale (toliau - Žurnalas), nuo 2024-09-02 iki 2024­09-11 esančias vizuotas „Z“ ataskaitas nustatyta, kad Įmonė per KA grynaisiais pinigais gavo 1889 Eur A. B. teigimu, kasos aparate grynųjų pinigų likutis darbo dienos pabaigoje po „Z“ ataskaitos nuėmimo nepaliekamas, visi šie pinigai išnešami į persirengimo patalpą.

Tikrinimo metu atliktas variklinės alyvos prekių likučių patikrinimas. Statinėse rasta 1958 l alyvos už 12192 Eur sumą, 118 l transmisinės alyvos „(duomenys neskelbtini)“ už 944 Eur sumą. Kiekiai surašyti prekių likučių patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini).

Surašyta Faktų fiksavimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini).

Adresu (duomenys neskelbtini), autoservise yra naudojamas EKA (duomenys neskelbtini), kuris patikrinimo metu buvo išjungtas. Įjungus EKA ir atspausdinus „X“ ataskaitą, nustatyta, kad kasoje 0,00 Eur Atidarius EKA stalčių, pinigų nerasta. Serviso patalpose rastas autošaltkalvis Ž. E. (įdarbintas nuo 2011-01-24).

Policijos pareigūnams atliekant procesinius veiksmus autoserviso parduotuvėje, spintoje, kur laikomi dokumentai, rasta piniginė, kurioje buvo 170 Eur kupiūromis ir dėžutė, kurioje buvo 23,30 Eur monetomis. Surašytas kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktas Nr.(duomenys neskelbtini).

Patikrinimui pateiktas EKA Žurnalas, kuris pildomas nuo 2024-03-01 iki 2024-09-06. „Z“ ataskaitos ir mėnesinės (periodinės) ataskaitos suklijuotos, tačiau nebuvo pasirašytos ūkio subjekto vadovo įgalioto atsakingo asmens. Padarytos nuotraukos. Tuo pažeistas 2003 m. rugsėjo 18 d. VMI prie LR FM viršininko įsakymo Kasos apartų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių Nr. V-255 37 punktas.

Autoservise buvo remontuojamas automobilis (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) numeriais ((duomenys neskelbtini)), kuriam buvo atliekamas galinio tilto keitimas. Minėtam automobiliui nebuvo užpildyta užsakymo paraiška. Tuo pažeistas 2023 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos Susisekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Transporto priemonių techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų teikimo tvarkos, reikalavimų šiuos darbus atliekantiems asmenims ir šiems darbams keliamų aplinkos apsaugos reikalavimų aprašo 29 punktas. Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), WIN Nr. (duomenys neskelbtini) nėra suteiktas savininko deklaravimo kodas, kaip to reikalauja 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. reikalavimai. Autošaltkalvio Ž. E. teigimu, automobilis priklauso G. K., tel. Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl rastų grynųjų pinigų, nepasirašytų Žurnale ataskaitų ir dėl automobilio užsakymo paraiškos paimtas raštiškas paaiškinimas Nr. (duomenys neskelbtini) iš vadybininko S. D. (įdarbintas nuo 2000-04-01). Tikrinimo metu atliktas variklinės alyvos prekių likučių patikrinimas. Penkiose statinėse rasta 145 l alyvos už 1110 Eur sumą ir sufasuotos alyvos (1-5 l talpos) 64 vnt. už 1538 Eur sumą. Kiekiai surašyti prekių likučių patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini). Surašyta Faktų fiksavimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš 2024-10-29-2025-02-12 apžiūros protokolo matyti, kad 2024-09-18 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktoje laikmenoje „(duomenys neskelbtini)“ kataloge: „(duomenys neskelbtini), įrašyti 459 vaizdo įrašai iš 2024-09-12 kratos (duomenys neskelbtini) įmonėje, prekybos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), paimtos vaizdo stebėjimo kameros „(duomenys neskelbtini)” ir joje buvusios micro SD kortelės „(duomenys neskelbtini)“

USB atmintinėj, atidarius failą pavadinimu (duomenys neskelbtini), matomi keturis šimtus penkiasdešimt devynis vaizdo įrašai. Juose iš viršaus fiksuojama įmonės prekybos patalpa, kurioje prekiaujama automobilių priežiūros priemonėmis. Vaizdo įrašų datos – nuo 2024-08-21 iki 2024-09-12. Vaizdo įrašai su garsu, bet perklausomos ir protokole fiksuojamos tik tos vietos, kur klientai atsiskaito už paslaugas ar prekes grynaisiais pinigais ir pinigai už paslaugą ar prekę neįmušami į kasą.

Iš 2025-04-02 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta Užrašų knygelė ir dėžutė su atmintukais, paimti 2024-09-12 kratos metu iš O. D..

Užrašų knygelėje su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nerasta.

Oranžinės spalvos metalinėje dėžutėje yra 4 USB laikmenos. Peržiūrėjus jose išsaugotą informaciją ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nerasta.

Iš 2025-07-18 tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo atliekami slapti teritorijų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sekimai. Surašyti slapto sekimo protokolai, vaizdo medžiaga įrašyta į išorinę laikmeną (duomenys neskelbtini), kataloguose „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“.

Iš slapto sekimo protokolų 2024-05-10 iki 2024-06-20 matyti, kad Autoservisas, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2024-06-19 iki 2024-06-28 nedirbo, o nuo 2024-06-29 iki 2024-07-11 autoserviso teritorijos stebėjimas tapo neįmanomas dėl techninių priežasčių.

Iš slapto sekimo protokolų, surašytų 2024-05-10 iki 2025-05-26 matyti, kad jo metu fiksuota, kad 2024-05-10 iki 2024-07-03 vykdytas teritorijos (duomenys neskelbtini), slaptas sekimas, kur veikia automobilių tepalų keitykla.

Iš 2025-05-16 apžiūros protokolo matyti, kad pagal surašytus 2025-02-12 ir 2025-03-07 Kitų objektų apžiūros protokolus atliktas duomenų apibendrinimas:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ajame skyriuje atliekamas tyrimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimai vykdomos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje. Tyrimas pradėtas gavus duomenų, kad tepalų keitimo (duomenys neskelbtini) įmonėje, įm. k. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įmonė neišduoda kvitų klientams už apmokėtas paslaugas, kai kurios pardavimo operacijos nefiksuojamos, darbuotojams mokami atlyginimai grynais kiekvieną dieną, o gautą mėnesinį atlyginimą į banko sąskaitą, darbuotojai privalo išgryninti ir grąžinti O. D.. Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įmonė teikia autoserviso paslaugas, adresu (duomenys neskelbtini). Patalpos adresu (duomenys neskelbtini), priklauso O. D. darbuotojui - S. D.. Atliekant ikiteisminį tyrimą atliktos kratos, surinkta tyrimui galinti turėti reikšmės informacija, dokumentai, atlikti sekimai.

Ikiteisminiame tyrime buvo atlikta (duomenys neskelbtini) įmonės darbuotojo A. B. mobilaus ryšio telefono (duomenys neskelbtini) IMEI 1: (duomenys neskelbtini) IMEI 2 : (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, kurios tel. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu buvo apžiūrėti išsaugoti telefone ir SIM kortelės atmintyje esantys duomenys. Atrinkti duomenys galintys turėti reikšmės ikiteisminiam tyrimui. Surašytas 2025-03-07 Kitų objektų apžiūros protokolas.

Taip pat atliekant ikiteisminį tyrimą, 2024-09-12 kratos metu (duomenys neskelbtini) įmonėje, iš prekybos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), paimtos vaizdo stebėjimo kameros „(duomenys neskelbtini)” ir joje buvusios micro SD kortelės „(duomenys neskelbtini)“ atmintyje išsaugotų 459 vaizdo įrašų apžiūra. Surašytas 2025-02-12 Kitų objektų apžiūros protokolas. Vaizdo stebėjimo kameroje atmintyje išsaugotos vaizdo įrašų datos laikotarpiu nuo 2024-08-21 iki 2024-09-12. Apžiūrų metu atrinkti duomenys susisteminami ir pateikiami EXEL formatu, kaip priedas prie apžiūros. Atskiruose lapuose pagal įmonės veiklos vietas: 1 lapas - (duomenys neskelbtini), 2 lapas - (duomenys neskelbtini).

2024-09-12 kratos protokole užfiksuota, kad atliekant kratą (duomenys neskelbtini) įmonėje, tepalų keityklos patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), rasta:

- geltonos spalvos dėžutė su 900 Eur (8 kupiūros po 100 Eur, 2 kupiūros po 50 Eur), supakuota į spec. paketą Nr. (duomenys neskelbtini);

- sąsiuvinis su 110 Eur (1 kupiūra 100 Eur, 1 kupiūra 10 Eur), supakuota į spec. paketą Nr. (duomenys neskelbtini);

- mėlynos spalvos dėžutė su 960 Eur (5 kupiūros po 100 Eur, 6 kupiūros po 50 Eur, 3 kupiūros po 20 Eur, 7 kupiūros po 10 Eur, 6 kupiūros po 5 Eur) supakuota į spec. paketą Nr. (duomenys neskelbtini);

Įmonės seife rasta ir paimta 25 000 Eur (250 kupiūrų po 100 Eur), supakuota į spec. paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Viso rasta 26 970 Eur.

Taip pat 2024-09-12 kratos metu O. D. namuose (duomenys neskelbtini) rūbinės seife rasta ir paimta:

- grynieji pinigai: 70 kupiūrų po 100 Eur, perrišti gumyte, 15 kupiūrų po 100 Eur, ir 38 kupiūros po 50 Eur, viso 10 400 Eur, kurie supakuoti į spec. paketą Nr. (duomenys neskelbtini);

Viso paimta 37 370 Eur, kurie priduoti į Panevėžio VPK depozitinę sąskaitą, kuriems 2024-09-24 nutarimu buvo laikinai apribota nuosavybės teisė į pinigines lėšas - 37 370 Eur.

2025-06-23 specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) Įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir jos prieduose užfiksuota:

Tyrimas atliktas pagal Įmonės pateiktus laikotarpio 2021-01-01 iki 2024-09-12 buhalterinės apskaitos dokumentus, liudytojų apklausos protokolus ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą.

(duomenys neskelbtini) ĮMONĖS pagrindiniai rekvizitai:

Įmonės kodas: (duomenys neskelbtini), įregistruota 1994-12-22, adresu (duomenys neskelbtini). Įmonė turi 2 autoservisus: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). PVM kodas (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro duomenimis, Įmonės vadovu nuo 2009-06-02 dirba O. D..

Įmonėje tiriamuoju laikotarpiu buvo įdarbinti 7 darbuotojai. (duomenys neskelbtini) Įmonėje vykdyta veikla: autoserviso teikiamos paslaugos: tepalų keitimas, kondicionierių pildymas, šviesų reguliavimas. (duomenys neskelbtini) Įmonės buhalterinę apskaitą pagal darbo sutartį nuo 2010-08-25 tvarko D. E..

Laikotarpiu iki 2022-05-01 pagal LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalį „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio buhalterinę apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“.

Laikotarpiu nuo 2022-05-01 pagal 2001-11-06 Finansinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (red. Nr. XIV-680, 2021-11-23) 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą „Apskaitą tvarkantys asmenys tvarko subjekto apskaitą: registruoja ūkines operacijas laikydamiesi šiame įstatyme ir taikomuose standartuose nustatytų reikalavimų subjekto vadovo nustatyta subjekto ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarka“.

Darbo užmokesčio priskaitymas ir išmokėjimas darbuotojams:

Tyrimo metu apklausti (duomenys neskelbtini) Įmonės darbuotojai, iš kurių keturi darbuotojai paliudijo, kad gaudavo neapskaitytą darbo užmokestį. Tiriamuoju laikotarpiu Įmonė buvo sudariusi darbo sutartis su A. B., A. B., M. S., Ž. E., S. D..

1. Pagal tyrimui pateiktą 2011 m. spalio 10 dienos terminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), A. B. (duomenys neskelbtini) Įmonėje dirba nuo 2011-10-10 auto šaltkalviu. Nuo 2012 m. sausio 10 d. sutartis pakeista į neterminuotą. Pagal darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. buvo nustatyta (7 priedas): Nuo 2011-10-10, 40 darbo valandų savaitė ir mėnesinis atlyginimas ne mažiau LR nustatyto minimalaus atlyginimo už faktiškai dirbtą laiką. Pagal tyrimui pateiktus darbo užmokesčio žiniaraščius, kasos išlaidų orderius/banko išrašus nustatyta, kad auto šaltkalviui A. B., (duomenys neskelbtini) Įmonė darbo užmokesčio iš viso išmokėjo 25005,76 Eur:

2021 m. išmokėjo 5764,92 Eur atlyginimo;

2022 m. išmokėjo 6597,02 Eur atlyginimo;

2023 m. išmokėjo 7099,42 Eur atlyginimo;

2024 m. išmokėjo 5544,40 Eur atlyginimo;

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas A. B., kuris 2025-05-16 apklausos metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Įmonėje šaltkalvio pareigose dirba nuo 2011 m. Darbo vieta (duomenys neskelbtini). Dirba 5 - 6 d. per savaitę nuo 8 iki 17 val., arba nuo 10 iki 19 val. Šeštadienį dirba iki 14 val. Keisdavosi su kolega, dirbdavo kas antrą šeštadienį. Įmonė darbo užmokestį moka grynais pinigais, kiekvienos darbo dienos pabaigoje. Užmokestis paskaičiuojamas pagal tai, kiek tą dieną padarydavo darbų. O. yra nustatęs kainyną, pagal kurį vadovaujasi. Dienos gale paduodavo dirbančiam prie kasos darbuotojui, O. arba A. savo ranka rašytą lapelį, kurį užsiveda darbo pradžioje, ir pagal jį paskaičiuoja atlyginimą. Atlyginimą paduoda grynais pinigais iš seifo, ar iš kasos, ar iš spintos darbuotojų kambaryje. Kartą per mėnesį nuo 10 iki 15 d. į savo banko sąskaitą gauna neva atlyginimą, kurį O. nurodymu, turi išgryninti ir tą sumą atiduoti jam atgal. Tokia atlyginimo mokėjimo sistema buvo taikoma nuo pat ten įsidarbinant. Vidutiniškai per mėnesį uždirbo: 2021 – 2022 m. nuo 1200 Eur iki 1500 Eur, 2023 m. – 2024 m. nuo 1300 Eur iki 1600 Eur.

Jeigu A. B. papildomai buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, tai (duomenys neskelbtini) Įmonė 2021 m. - 2024 m. rugpjūčio mėn. A. B. išmokėjo 26 555,52 Eur (2021 m. – 8635,08 Eur, 2022 m. – 7101,98 Eur, 2023 m. – 5962,86 Eur, 2024 m. – 4855,60 Eur) didesnį darbo užmokestį, negu apskaityta darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei išmokėjimo dokumentuose (kasos išlaidų orderiuose / banko išrašuose). Duomenys pateikti 8 priede, lentelėje.

Todėl Įmonė nuo neapskaityto darbo užmokesčio nesumokėjo 25583,29 Eur mokesčių (GPM, PSD, VSD).

2. Pagal tyrimui pateiktą 1998 m. lapkričio 4 dienos darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), A. B. (duomenys neskelbtini) Įmonėje dirba nuo 1998-11-04 auto šaltkalviu. Pagal darbo sutartį A. B. buvo nustatyta (9 priedas):

Nuo 1998-11-04, pilna darbo diena ir mėnesinis atlyginimas ne mažiau LR nustatyto minimalaus atlyginimo.

Pagal tyrimui pateiktus darbo užmokesčio žiniaraščius, kasos išlaidų orderius/banko išrašus nustatyta, kad auto šaltkalviui A. B., (duomenys neskelbtini) Įmonė darbo užmokesčio iš viso išmokėjo 27566,60 Eur:

2021 m. išmokėjo 7058,52 Eur atlyginimo;

2022 m. išmokėjo 7314,16 Eur atlyginimo;

2023 m. išmokėjo 7649,52 Eur atlyginimo;

2024 m. išmokėjo 5544,40 Eur atlyginimo;

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas A. B., 2024-03-12 liudytojo apklausos metu nurodė, kad „(duomenys neskelbtini) Įmonėje dirba pardavėjo pareigose, nuo maždaug 1998 metų. Įmonė vykdo automobilio tepalų keitimo paslaugas bei tepalų ir filtrų prekybą. Jis dirba 8 dienas ir tada turi 4 laisvas. Darbo laikas nuo 8 val. ryto iki 18 val. vakaro, o šeštadieniais - nuo 9 val. ryto iki 14 val. Suteikus paslaugą klientui, iš kliento paima pinigus už atliktą darbą. Jam buvo mokamas atlyginimas - 10 procentų nuo bendros dienos apyvartos, kiek suprekiauta per banką, per kasą ir kiek paimta grynais pinigais. Jis pats skaičiuoja atvažiavusius klientus, kokias jiems paslaugas suteikė darbininkai (M. ir A.) ir visą informaciją perduoda O. D.. Jis viską perskaičiuoja, sutikrina ir darbo dienos pabaigoje sumoka užmokestį. Taip pat kiekvieno mėnesio 10 dieną, jis ir kiti Įmonės darbuotojai gauna pavedimus iš O. D., kaip darbo užmokestį. Tačiau kitą dieną jie turi tuos pervestus pinigus nuimti ir atiduoti išgrynintus pinigus jam“.

Jeigu A. B. papildomai buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, tai (duomenys neskelbtini) Įmonė 2021 m. - 2024 m. rugpjūčio mėn. A. B. (turėtų būti A. B.) išmokėjo 42441,41 Eur (2021 m. – 10 007,50 Eur, 2022 m. – 7 781,98 Eur, 2023 m. – 13 656,31 Eur, 2024 m. – 10 995,61 Eur) didesnį darbo užmokestį, negu apskaityta darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei išmokėjimo dokumentuose (kasos išlaidų orderiuose / banko išrašuose). Duomenys pateikti 10 priede, lentelėje. Todėl Įmonė nuo neapskaityto darbo užmokesčio nesumokėjo 37709,99 Eur mokesčių (GPM, PSD, VSD).

3. Pagal tyrimui pateiktą 2007 m. kovo 26 dienos darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), M. S. (duomenys neskelbtini) Įmonėje dirba nuo 2007-03-26 auto šaltkalviu. Pagal darbo sutartį M. S. buvo nustatyta (11 priedas):

Nuo 2007-03-26, 40 darbo valandų savaitė ir mėnesinis atlyginimas ne mažiau LR nustatyto minimalaus atlyginimo už faktiškai dirbtą laiką.

Pagal tyrimui pateiktus darbo užmokesčio žiniaraščius, kasos išlaidų orderius / banko išrašus nustatyta, kad auto šaltkalviui M. S., (duomenys neskelbtini) Įmonė darbo užmokesčio iš viso išmokėjo 25670,80 Eur:

2021 m. išmokėjo 5777,52 Eur atlyginimo;

2022 m. išmokėjo 6699,36 Eur atlyginimo;

2023 m. išmokėjo 7649,52 Eur atlyginimo;

2024 m. išmokėjo 5544,40 Eur atlyginimo;

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas M. S., 2025-05-16 liudytojo apklausos metu nurodė, kad „jo atlyginimas yra mokamas grynaisiais pinigais, kiekvieną darbo dieną už jo padarytą darbą. Kartą per mėnesį taip pat gauna atlyginimą į savo banko sąskaitą, tačiau tą atlyginimą turi išgryninti ir atiduoti O. D.. Per mėnesį grynaisiais pinigais gaudavo atlyginimą iki 1500 Eur. Sunku tiksliai pasakyti, kadangi jo atlyginimas labai priklauso nuo sezono. Kai buvo mokamas atlyginimas grynais pinigais, į algų žiniaraštį pasirašinėti nereikėjo. Išskaidant atlyginimą pagal metus, galėtų nurodyti, kad jo atlyginimas svyravo pagal mėnesinį uždarbį sekančiai: 2021 m. atlyginimas buvo nuo 1200 Eur iki 1500 Eur; 2022 m. - nuo 1200 Eur iki 1500 Eur, 2023 m. - nuo 1200 Eur iki 1500 Eur, o 2024 m. - nuo 1200 Eur iki 1500 Eur“.

Jeigu M. S. papildomai buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, tai (duomenys neskelbtini) Įmonė 2021 m. - 2024 m. rugpjūčio mėn. M. S. išmokėjo 27 129,20 Eur (2021 m. – 8 622,48 Eur, 2022 m. – 7 700,64 Eur, 2023 m. – 6 750,48 Eur, 2024 m. – 4 055,60 Eur) didesnį darbo užmokestį, negu apskaityta darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei išmokėjimo dokumentuose (kasos išlaidų orderiuose / banko išrašuose). Duomenys pateikti 12 priede, lentelėje. Todėl Įmonė nuo neapskaityto darbo užmokesčio nesumokėjo 26 257,41 Eur mokesčių (GPM, PSD, VSD).

4. Pagal tyrimui pateiktą 2011 m. sausio 24 dienos darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), Ž. E. (duomenys neskelbtini) Įmonėje dirba nuo 2011-01-24 auto šaltkalviu. Pagal darbo sutartį E. buvo nustatyta (13 priedas):

Nuo 2011-01-24, 40 darbo valandų savaitė ir mėnesinis atlyginimas ne mažiau LR nustatyto minimalaus atlyginimo už faktiškai dirbtą laiką.

Pagal tyrimui pateiktus darbo užmokesčio žiniaraščius, kasos išlaidų orderius / banko išrašus nustatyta, kad auto šaltkalviui Ž. E. (duomenys neskelbtini) Įmonė darbo užmokesčio iš viso išmokėjo 25630,13 Eur:

2021 m. išmokėjo 5764,92 Eur atlyginimo;

2022 m. išmokėjo 6620,45 Eur atlyginimo;

2023 m. išmokėjo 7722,61 Eur atlyginimo;

2024 m. išmokėjo 5522,15 Eur atlyginimo;

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas Ž. E., kuris 2025-05-16 liudytojo apklausos metu nurodė, kad „jo atlyginimas (duomenys neskelbtini) Įmonėje yra 1000 Eur į rankas. Atlyginimas mokamas kiekvieno mėnesio viduryje, pervedant jam į mano banko sąskaitą apie 854 Eur, ir gale mėnesio sumokamas apie 164 Eur grynais pinigais, t.y. tiek, kiek trūksta iki 1000 Eur. Išskaidant atlyginimą pagal metus, jo atlyginimas nesikeitė maždaug nuo 2018-2019 metų. Taigi 2021 m., 2022 m., 2023 m., 2024 m. jo atlyginimas buvo 1000 Eur į rankas“.

Jeigu Ž. E. papildomai buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, tai (duomenys neskelbtini) Įmonė 2021 m. - 2024 m. rugpjūčio mėn. M. S. (turėtų būti Ž. E.) išmokėjo 15 726,35 Eur (2021 m. – 6 235,08 Eur, 2022 m. – 4 863,88 Eur, 2023 m. – 4 277,39 Eur, 2024 m. – 350 Eur) didesnį darbo užmokestį, negu apskaityta darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei išmokėjimo dokumentuose (kasos išlaidų orderiuose / banko išrašuose). Duomenys pateikti (14 priede, lentelėje). Todėl Įmonė nuo neapskaityto darbo užmokesčio nesumokėjo 17 939,21 Eur mokesčių (GPM, PSD, VSD).

5. Vadybininko S. D. papildomo darbo užmokesčio išmokėjimo suma tyrimo metu nebuvo nustatyta, kadangi minėtas liudytojas 2025-05-23 apklausoje nurodė, kad atlyginimą (duomenys neskelbtini) Įmonėje gaudavo į banko sąskaitą.

Tyrimo metu skaičiuojant (duomenys neskelbtini) įmonės apskaitoje nefiksuotą darbo užmokestį, buvo įvertintos atlyginimų ir mokesčių sumos, kurios deklaruotos ir fiksuotos Įmonės apskaitoje.

Tyrimui pateiktas kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame įrašyti konkrečių dienų duomenys apie darbuotojams išmokėtą neoficialų darbo užmokestį, kurie patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) Įmonėje buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis.

Taip pat tyrimui atlikti buvo pateiktas 2025-05-19 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, kuriame įrašytas telefoninis pokalbis apie (duomenys neskelbtini) Įmonėje dirbantiems darbuotojams mokamą darbo užmokestį:

Katalogas Nr. (duomenys neskelbtini):

Įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), 2024-04-18 d., 18:23:02 val. (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini): O. D. (O.D) kalbasi su A. B. (A.B):

O.D. Algas atnešėt?

A.B. Jo, tenai (duomenys neskelbtini) padėjau, tarp tų knygų.

O.D. Nu rasiu, aha.

<...>O.D. Tai ir M. ir A. irgi atnešė ane?

A.B. Jo jo, visi, (duomenys neskelbtini), sunešė.

<...>

Įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), 2024-05-10 16:38:02 val. (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini): S. D. (S.D.) kalbasi su O. D. (O.D.):

<...>

S.D. Namie gal tu, aš algas. ...... .

O.D. Ne, ne. Ne, aš (duomenys neskelbtini), S..

S.D. Aš šiaip .... į tepalinę nešu, į sąsiuvinį tava įdėsiu, okey?

O.D. Nu, gali įdėt, jo.

<...>

Įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), 2024-08-13 15:07:43 val. (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini): O. D. (O.D.) kalbasi su A. B. (A.B.):

<...>

O.D. A tu A., neprasuktum pro mane paskui ten? Tų, pinigų, negalėtum užvešt?

<...>

A.B. Aš rytoj, ir paimsiu, ir atnešiu tau gerai.

O.D. Aha, aš ten įmečiau tavo algą.

A.B. Gerai, mačiau, mačiau.

<...>

Pagal tyrimui pateiktą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos protokolą kuriame įrašyti Įmonėje dirbusių asmenų pokalbiai su direktoriumi, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Įmonėje darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, kurį vėliau jie turėdavo grąžinti O. D..

Jeigu tikėti A. B., A. B., M. S., Ž. E. parodymais, užfiksuotais liudytojų apklausos protokoluose, (duomenys neskelbtini) Įmonėje už atliktą darbą papildomai buvo mokamas neoficialus atlyginimas.

Minėtiems asmenims 2021-2024 m. buvo išmokėtas iš viso 111 852,48 Eur (2021 m. – 33 500,14 Eur, 2022 m. – 27 448,48 Eur, 2023 m. – 30 647,04 Eur, 2024 m. – 20 256,81 Eur) darbo užmokestis (15 priedas, lentelė), kuris nefiksuotas įmonės apskaitos dokumentuose. Minėtoms ūkinėms operacijoms nebuvo surašyti apskaitos dokumentai: darbo užmokesčio apskaitos bei išmokėjimo žiniaraščiai. Nesumokėta ir nedeklaruota 107489,90 Eur mokesčių.

Todėl (duomenys neskelbtini) Įmonė iki 2022-05-01 nesivadovavo Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalimi: (Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) ir 12 straipsnio 1 dalimi (Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais), o nuo 2022-05-01 iki 2024-09-12 nesivadovavo Finansinės apskaitos įstatymo (red. Nr. XIV-680, 2021-11-23) 3 straipsnio 1 dalies (Ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais) ir 3 straipsnio 2 dalies reikalavimais (Visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose), nes (duomenys neskelbtini) įmonė 2021-01-01 iki 2024-09-12 nesurašė apskaitos dokumentų apie 111852,48 Eur atlyginimų išmokėjimą A. B., A. B., M. S. ir Ž. E.. Darbo užmokesčio ir mokesčių 107 489,90 Eur nefiksavo apskaitoje ir pateikė neteisingus duomenis apskaitos registruose apie įsipareigojimus, turtą ir veiklos rezultatus.

Tyrimo metu papildomai nustatytos pajamos

2024-09-12 Panevėžio apskrities Valstybinė Mokesčių Inspekcija kartu su Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų skyriaus pareigūnais atliko operatyvų patikrinimą (duomenys neskelbtini) Įmonės veiklos vykdymo vietose: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) už suteiktas paslaugas galima atsiskaityti grynaisiais pinigais ir bankinėmis kortelėmis. Pagalbinėse patalpose, vienoje iš spintelių, rastos dvi dėžutės ir sąsiuvinis su grynaisiais pinigais, iš viso rasta 1970 Eur. Tikrinimo metu seife rasta 25040 Eur grynųjų pinigų. Įmonės savininkas nurodė, kad šie pinigai yra Įmonės kasos pinigai, tačiau grynųjų pinigų apskaitos dokumentai (kasos knygos išrašas, kasos pajamų ir išlaidų orderiai) pateikti nebuvo, nes jo teigimu, grynųjų pinigų apskaita / kasos knyga randasi pas buhalterę.

Pagal EKA (duomenys neskelbtini) kasos operacijų žurnalą, nuo 2024-09-02 iki 2024-09-11 esančias vizuotas „Z“ ataskaitas nustatyta, kad Įmonė per KA grynaisiais pinigais gavo 1889 Eur. A. B. teigimu, kasos aparate grynųjų pinigų likutis darbo dienos pabaigoje po „Z“ ataskaitos nuėmimo nepaliekamas, ir visi šie pinigai išnešami į persirengimo patalpą.

(duomenys neskelbtini), autoservise yra naudojamas EKA (duomenys neskelbtini), kuris patikrinimo metu buvo išjungtas. Įjungus EKA ir atspausdinus „X“ ataskaitą, nustatyta, kad kasoje 0,00 Eur. Atidarius EKA stalčių, pinigų nerasta. Policijos pareigūnams atliekant procesinius veiksmus autoserviso parduotuvėje, spintoje, kur laikomi dokumentai, rado piniginę, kurioje buvo 170 Eur kupiūromis ir dėžutę, kurioje buvo 23,30 Eur monetomis (17 priedas).

2024-09-12 kratos metu adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Įmonės veiklos vietoje, buvo paimti A. B. bei A. B. mobiliojo ryšio telefonai ir prekybos patalpose virš prekystalio ir kasos įmontuota vaizdo kamera „(duomenys neskelbtini)“ su SIM kortele.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas A. B., kuris 2024-12-03 liudytojo apklausos metu nurodė, kad „(duomenys neskelbtini) Įmonėje dirba pardavėjo pareigose, maždaug nuo 1998 metų. Įmonė vykdo automobilio tepalų keitimo paslaugas bei tepalų ir filtrų prekybą. Jis dirba 8 dienas ir tada turi 4 laisvas. Darbo laikas nuo 8 val. ryto iki 18 val. vakaro, o šeštadieniais - nuo 9 val. ryto iki 14 val. Suteikus paslaugą klientui, jis iš kliento paima pinigus už atliktą darbą. O. D. reikalauja nemušti pinigų į kasą, argumentuodamas, kad jam dideli mokesčiai. O jei įmuša į kasą, tai ir paduoda kvituką. O ko į kasą nemuša - tai jau atrenka pagal žmones, mat visi daugiau mažiau seni klientai”. Apklausiamas A. B. taip pat nurodė, kad nuotraukose kurias jam parodė tyrėja, yra užfiksuota informacija apie atliktus darbus, aptarnautus automobilius, apmokėtas sąskaitas faktūras, Įmonės dienos apyvartą ir darbuotojams išmokamus atlyginimus dienos pabaigoje grynais pinigais. Taip pat rankraštiniuose įrašuose buvo žymima grynųjų pinigų suma dėžutėje. „Ta grynų pinigų dėžutė buvo darbuotojų persirengimo kambaryje, spintoje. Kita pinigų dėžutė jo lapelyje pavadinta „(duomenys neskelbtini)“ - tai reiškia O. ir S. bankas. „(duomenys neskelbtini)“ pinigai buvo atidedami kiekvieną dieną po 300 Eur - 100 O., 100 S. ir 100 bankui“. Nuotraukas su Euro kupiūromis A. B. pakomentavo taip: „tai pinigai, kurie O. buvo pervesti į banko sąskaitą, kaip alga, ir kurią darbuotojai turi išsigryninti ir jam atnešti. Šiuo atveju pinigus atnešė S., jis juos nufotografavo, kad O. turėtų parodyti, kad jų algos atneštos“.

2025-03-07 surašytas Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame apibendrinti duomenys apie tiriamuoju laikotarpiu telefonuose rastus rankraštinius įrašus kuriuose matosi: data, suma skaičiais, suma žodžiais atitinkanti sumą skaičiais ir 2025-02-12 surašytas Kitų objektų apžiūros protokolas pagal vaizdo stebėjimo kameros atmintyje išsaugotus vaizdo įrašus laikotarpiu nuo 2024-08-21 iki 2024-09-12.

Tyrimo metu buvo atlikta dokumentų apžiūra ir 2025-05-16 gautas Panevėžio apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kitų objektų apžiūros protokolo“. Apžiūrų metu atrinkti duomenys (telefone ir vaizdo kameroje) buvo susisteminti ir pateikti EXCEL formatu, kaip priedas prie apžiūros. Atskiruose lapuose pagal Įmonės veiklos vietas: 1 lapas - (duomenys neskelbtini), 2 lapas - (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis (kratos metu rastus ir paimtus telefonus ir duomenis užfiksuotus vaizdo kameroje) palyginus su (duomenys neskelbtini) įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais bei registrais ir jeigu tikėti liudytojo A. B. parodymais, nustatyta, kad Įmonė tiriamuoju laikotarpiu į tvarkomą buhalterinę apskaitą neįtraukė iš viso 125 729 Eur gautų pajamų (18 priedas). Tyrimo metu nustatyta, kad dalis gautų pajamų už aptarnautus automobilius ar parduotas prekes nebuvo fiksuojama kasos aparate.

Tepalai ir prekių likučiai

2024-09-12 Panevėžio apskrities Valstybinė Mokesčių Inspekcija kartu su Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų skyriaus pareigūnais atliko operatyvų patikrinimą (duomenys neskelbtini) Įmonės veiklos vykdymo vietose: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Panevėžio apskrities Valstybinės Mokesčių Inspekcija 2024-09-19 operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad patikrinimo metu autoservise adresu:

- (duomenys neskelbtini) atliktas variklinės alyvos prekių likučių patikrinimas. Statinėse rasta 1 958 l alyvos už 12 192 Eur sumą, 118 l transmisinės alyvos „(duomenys neskelbtini)“ už 944 Eur sumą. Kiekiai surašyti prekių likučių patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (19 priedas).

- (duomenys neskelbtini) atliktas variklinės alyvos prekių likučių patikrinimas. Penkiose statinėse rasta 145 l alyvos už 1 110 Eur sumą ir sufasuotos alyvos (1 - 5 l talpos) 64 vnt. už 1 538 Eur sumą. Kiekiai surašyti prekių likučių patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (20 priedas).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta D. E. (tvarkiusi Įmonės apskaitą), kuri 2025-04-09 liudytojo apklausos protokole nurodė, kad tepalus ir kitas pirktas prekes įtraukdavo į Įmonės registrus pagal išrašytas sąskaitas faktūras sumine išraiška. Prekių apskaita buvo vedama ne pagal kiekius, bet pagal sumas. Įmonėje prekių likučių registro tokio kaip ir nebuvo, prekių likučius apskaičiuodavo sumine išraiška, pagal pateiktus duomenis - kiek per mėnesį parduota priekių ir kiek buvo sumokėta įmonei už atliktas paslaugas.

Tyrimo metu pagal pateiktus (duomenys neskelbtini) Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus nebuvo galimybės nustatyti, 2021-12-31, 2022-12-31, 2023-12-31 2024-09-12 variklinės alyvos prekių likučių, nes Įmonėje buvo tvarkoma suminė sandėlio atsargų apskaita (nenurodant prekių pavadinimų), Įmonė nevedė prekių likučių registro, taip pat pagal 2025-06-17 Įmonės vadovo O. D. parodymus nebuvo atliekamos metinės inventorizacijos (21 priedas).

(duomenys neskelbtini) Įmonė tyrimui nepateikė 2021 - 2023 m. inventorizacijos aprašų, todėl iki 2022-05-01 nesivadovavo LR Vyriausybės 1999-06-03 nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ 3 punktu: (Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus ir kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą, o įmonės, kurių veikla sezoninė, atsargas inventorizuoja laikotarpiu, kurį atsargos įmonėje yra mažiausios, bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30 dieną). Nuo 2022-05-01 nesivadovavo Finansinės apskaitos įstatymo (red. Nr. XIV-680, 2021-11-23): 13 straipsnio 2 dalies 3 punkto (Subjekto vadovas užtikrina, kad turto ir įsipareigojimų sąskaitų likučiai būtų pagrindžiami inventorizacijos duomenimis, vadovo nustatytu periodiškumu ir atvejais, išskyrus šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus) reikalavimais.

(duomenys neskelbtini) Įmonė, tiriamuoju laikotarpiu 2021-2024 m. pagal liudytojo A. B. parodymus bei rastus rankraštinius išrašus ir vaizdo kameroje užfiksuotus vaizdo įrašus, neužfiksavo iš viso gautų pajamų 125 729 Eur (su PVM) (duomenys neskelbtini) Įmonės 2021-01-01-2024-09-12 m. buhalterinės apskaitos registruose, finansinėse ataskaitose, Metinėse pelno mokesčio deklaracijose bei PVM deklaracijose pateikti neteisingi ir iškraipyti duomenys. Jeigu tikėti liudytojų A. B., A. B., M. S., Ž. E. parodymais, užfiksuotais apklausų protokoluose, (duomenys neskelbtini) Įmonėje už atliktą darbą papildomai buvo mokamas neoficialus atlyginimas iš viso 111 852,48 Eur, kuris nefiksuotas įmonės apskaitos dokumentuose.

Dėl aukščiau išvardintų Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str., 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų nesilaikymo, Finansinės apskaitos įstatymo (red. Nr. XIV-680, 2021-11-23) 3 straipsnio 1-3 dalių, 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų nesilaikymo, pagal (duomenys neskelbtini) Įmonės pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus bei registrus, iš dalies negalima nustatyti Įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2024-09-12.

Atsiskaitymas su biudžetais ir pinigų fondais:

Tyrimo metu pagal (duomenys neskelbtini) įmonės 2021-2024 m. apskaitos dokumentus, užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščius, kasos išlaidų orderius, banko sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2024-09-12 ir jeigu tikėti liudytojų A. B., A. B., M. S., Ž. E. parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įmonėje darbuotojams grynais pinigais buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis.

Pagal liudytojų parodymus A. B., A. B., M. S., Ž. E. 2021-2024 m. papildomai buvo išmokėta 111 852,48 Eur daugiau darbo užmokesčio, negu apskaityta (duomenys neskelbtini) įmonės buhalterinėje apskaitoje ir nuo šios sumos nebuvo apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai nuo A klasės pajamų, įmokos VSDFV biudžetą bei privalomi sveikatos draudimo mokesčiai.

1. Gyventojų pajamų mokestis (GPM).

(duomenys neskelbtini) įmonė nesivadovavo 2002-07-02 LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.IX-1007 (su vėlesniais pakeitimais) 5 straipsnio ir 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, pagal kuriuos gyventojo pajamų mokesčio objektas - gyventojo gautos pajamos (A klasės), kurios apmokestinamos 2021 - 2024 m. 20 % tarifu. Jei (duomenys neskelbtini) įmonė tiriamuoju laikotarpiu buhalterinėje apskaitoje neužfiksavo 111 852,48 Eur (15 priedas, lentelės 14 stulpelis) atlyginimų išmokėjimo A. B., A. B., M. S., Ž. E., todėl 2021-2024 m. nedeklaravo ir nesumokėjo 56 938,45 Eur gyventojų pajamų mokesčio (15 priedas, lentelės, 15 stulpelis).

Tokiu būdu (duomenys neskelbtini) įmonė 2021-2024 m. nesivadovavo Lietuvos Respublikos 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.IX-1007 (su vėlesniais pakeitimais) 24 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimais: (Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas), nes nedeklaravo išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio mokesčių. Neteisingi duomenys apie išmokėtas pajamų mokesčio sumas buvo deklaruoti ir pateikti VMI 2021-2024 m. Metinėse gyventojų išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijose (GPM 312).

2. Valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Pagal LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu), 10 straipsnio 1 dalies (Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos), 12 straipsnio 1 ir 2 dalies (Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti. Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus) reikalavimais.

Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įmonė finansinėje apskaitoje neapskaitė 111 852,48 Eur darbuotojams grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčio, ir nuo jo nesumokėjo socialinio draudimo įmokų.

Vadovaujantis LR Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 metų (2020-12-23 Nr. XIV-122) ir 2022 metų (2022-12-14 Nr. XIV-749) rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi nustatytas apdraustųjų asmenų bendrasis pensijų, ligos, motinystės socialinio draudimo įmokų tarifas 12,52 %. Vadovaujantis LR Sveikatos draudimo įstatymo 1996-05-21 Nr. I-1343 17 straipsnio 1 dalimi (Asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokas apskaičiuoja ir sumoka draudėjai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka) ir 2 dalimi (Asmenys moka 6,98 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos).

Jeigu (duomenys neskelbtini) įmonėje 2021 - 2024 m. buhalterinėje apskaitoje buvo nefiksuotas A. B., A. B., M. S., Ž. E. papildomai gautas 111 852,48 Eur atlygis už darbą, tai įmonė nesumokėjo 19,5 proc. bendrųjų įmokų (VSD ir PSD) 46 679,07 Eur (žiūrėti 15 priedą, lenteles, 16 stulpelį).

Vadovaujantis 2016-09-14 LR Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 14 straipsnio 3 dalies nuostatomis, juridiniai asmenys į Garantinį fondą ir Ilgalaikio darbo išmokų fondą moka po 0,16 % dydžio įmokas (viso 0,32%). Vadovaujantis LR Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 metų (2020-12-23 Nr. XIV-122) ir 2022 metų (2022-12-14 Nr. XIV-749) rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatomis, darbdavys moka 1,31 % nedarbo soc. draudimo įmoką ir 0,14 nelaimingų atsitikimų darbe įmoką (1,45 %).

Bendra Darbdavio lėšomis mokama įmoka Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 1,77 proc., todėl (duomenys neskelbtini) Įmonė nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 3 872,38 Eur ( žiūrėti 15 priedą, lenteles, 17 stulpelį).

Todėl (duomenys neskelbtini) įmonė tiriamuoju laikotarpiu pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (F SAM 03) bei priede Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos pateikė neteisingus duomenis (F SAM3SD).

3. Pridėtinės vertės mokestis:

2002-03-05 LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita - faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą.

Tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpiu 2021- 2024 m. (duomenys neskelbtini) įmonė pardavusi prekes, paslaugas fiziniams asmenims, gavo 125 729 Eur atlygį, nuo kurio turėjo apskaičiuoti 21 821 Eur pardavimo PVM (21 priedas) ir PVM deklaracijose deklaruoti 103 908 Eur apmokestinamuosius sandorius.

Vadovaujantis 2002-03-05 Lietuvos Respublikos PVM įstatymo Nr. IX-751 123 straipsnio 2 dalimi, jeigu PVM mokėtojas nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą (padidino apskaičiuotą grąžintiną iš biudžeto PVM sumą), nustatoma papildomai mokėtina PVM suma, kuria atitinkamai didinama mokėtina į biudžetą PVM suma (mažinama grąžintina iš biudžeto PVM suma). Tyrimo metu (duomenys neskelbtini) įmonei papildomai nustatytas 21 820 Eur (125 729*21/121) nesumokėtas ir nedeklaruotas PVM.

Dėl to, (duomenys neskelbtini) įmonė 2021 m. lapkričio ir gruodžio mėn., 2022 m. sausio – birželio mėn., 2023 m. lapkričio ir gruodžio mėn., 2024 m. sausio mėn., vasario mėn., rugpjūčio mėn. ir rugsėjo mėn. PVM deklaracijose VMI pateikė neteisingus duomenis, nedeklaravo 103 908 Eur apmokestinamų sandorių, 21 821 Eur pardavimo PVM ir mokėtino PVM į valstybės biudžetą (22 priedas):

- 11 laukelyje - ,, PVM apmokestinami sandoriai“, tyrimo metu papildomai buvo nustatyti 103 908 Eur nedeklaruoti apmokestinami sandoriai.

- 29 laukelyje - ,,Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nedeklaruotas 21 821 Eur pardavimo PVM.

- 36 laukelyje - ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“, nedeklaruotas 21821Eur mokėtinas PVM.

4. Pelno mokestis.

Pagal tyrimui pateiktus (duomenys neskelbtini) įmonės dokumentus, ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą ir jeigu, liudytojų parodymai apklausos protokoluose yra teisingi, tai 2021-01-01 – 2024-09-12 m. Įmonė buhalterinės apskaitos dokumentuose (pardavimo bei PVM suvestiniuose registruose) neužfiksavo ūkinių finansinių operacijų apie 125 729 Eur gautą atlygi už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes (žiūrėti 18 priedą). Iš jų 103 908 Eur apmokestinamos pajamos ir 21821 Eur pardavimo PVM. (duomenys neskelbtini) įmonė 2021 - 2024 m., suteikusi automobilio tepalų keitimo paslaugas, papildomai gavo 103 908 Eur apmokestinamų pajamų (iš jų: 2021 m. – 18 873 Eur, 2022 m. – 46 201 Eur, 2023 m. – 15 724 Eur, 2024 m. – 23 110 Eur), kurių neapskaitė Įmonės buhalterinėje apskaitoje,

vadovaujantis 2001-12-20 LR Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje.

Pagal 2001-12-20 LR Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose teigiama, kad (Lietuvos vienetų (išskyrus pelno nesiekiančių), kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 tūkst. Eur, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 proc. mokesčio tarifą, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje) (galioja nuo 2009-12-28 pagal 2009-12-09 LR įstat. Nr. XI-539).

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Įmonė Metinėse pelno mokesčio deklaracijose už 2021-2024 m., pateiktose valstybinei mokesčių inspekcijai, įrašė neteisingus duomenis apie gautas pajamas, apmokestinamąjį pelną, pelno mokestį:

2021 m. Panevėžio apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2021 m., Įmonė deklaravo 191 459 Eur pajamų, patyrė sąnaudų už 164 023 Eur ir į valstybės biudžetą sumokėjo 1 372 Eur pelno mokesčio (24 priedas). Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įmonė 2021 m. turėjo deklaruoti 210 332 Eur (18 873+191 459) apmokestinamų pajamų ir sumokėti 2 315 Eur (1372+943) pelno mokesčio. 2021 m. Įmonė nedeklaravo 18 873 Eur apmokestinamų pajamų ir nesumokėjo 943 Eur (18 873 x 5%) pelno mokesčio.

2022 m. Panevėžio apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2022 m. Įmonė deklaravo 169 120 Eur pajamų, patyrė sąnaudų už 175 934 Eur ir 6 814 Eur nuostolio. (duomenys neskelbtini) įmonė pelno mokesčio 2022 m. nemokėjo (25 priedas). Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įmonė 2022 m. turėjo deklaruoti 208 507 Eur (39 387+169 120) apmokestinamų pajamų, 175 934 Eur sąnaudų ir sumokėti 1 969 Eur pelno mokesčio. 2022 m. Įmonė nedeklaravo 39 387 Eur (46 201 – 6 814) apmokestinamų pajamų ir nesumokėjo 1 969 Eur (39 387 x 5%) pelno mokesčio.

2023 m. Panevėžio apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2023 m., Įmonė deklaravo 232 131 Eur pajamų, patyrė sąnaudų už 220 146 Eur ir į valstybės biudžetą sumokėjo 599 Eur pelno mokesčio (26 priedas). Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įmonė 2023 m. turėjo deklaruoti 247 845 Eur (232 131+15 724) apmokestinamų pajamų ir sumokėti 1 385 Eur (599+786) pelno mokesčio. 2023 m. Įmonė nedeklaravo 15 724 Eur apmokestinamų pajamų ir nesumokėjo 786 Eur (15 724 x 5%) pelno mokesčio.

2024 m. Panevėžio apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2024 m., Įmonė deklaravo 275 715 Eur pajamų, patyrė sąnaudų už 251 303 Eur ir į valstybės biudžetą sumokėjo 1 221 Eur pelno mokesčio (27 priedas). Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įmonė 2024 m. turėjo deklaruoti 298 825 Eur (275 715 + 23 110) apmokestinamų pajamų ir sumokėti 2 376 Eur (1 221 + 1 155) pelno mokesčio. (duomenys neskelbtini) įmonė 2024 m. nedeklaravo 23 110 Eur apmokestinamų pajamų ir nesumokėjo 1 155 Eur (23 110 x 5%) pelno mokesčio.

Tyrimo metu (duomenys neskelbtini) įmonei nustatyta sumokėti iš viso 4 854 Eur pelno mokesčio, iš jų: už 2021 m. - 944 Eur, 2022 m. – 1 969 Eur, 2023 m. - 786 Eur, 2024 m. – 1 155 Eur.

Iš viso (duomenys neskelbtini) įmonei tyrimo metu buvo nustatyta papildomai sumokėti į biudžetą 134 164 Eur mokesčių už 2021 -2024 metus.

1. (duomenys neskelbtini) Įmonė iki 2022-05-01 nesivadovavo Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalimi: (Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) ir 12 straipsnio 1 dalimi (Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais), o nuo 2022-05-01 iki 2024-09-12 nesivadovavo Finansinės apskaitos įstatymo (red. Nr. XIV-680, 2021-11-23) 3 straipsnio 1 dalies (Ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais) ir 3 straipsnio 2 dalies reikalavimais (Visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose), nes (duomenys neskelbtini) įmonė 2021-01-01 iki 2024-09-12 nesurašė apskaitos dokumentų apie 111 852,48 Eur atlyginimų išmokėjimą A. B., A. B., M. S. ir Ž. E.. Darbo užmokesčio ir mokesčių 107489,90 Eur nefiksavo apskaitoje ir pateikė neteisingus duomenis apskaitos registruose apie įsipareigojimus, turtą ir veiklos rezultatus.

2. (duomenys neskelbtini) Įmonė iki 2022-05-01 nesivadovavo LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX – 574) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimais: (Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimais (Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus). Nuo 2022-05-01 iki 2024-09-12- nesivadovavo Finansinės apskaitos įstatymo (red. Nr. XIV-680, 2021-11-23): 3 straipsnio 1 - 3 dalies (Ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais. Visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose. Operacijos grynaisiais pinigais turi būti įregistruotos grynųjų pinigų apskaitos registre iki einamojo mėnesio paskutinės dienos) ir 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais (Apskaitos dokumentai parengiami ūkinės operacijos metu arba jai įvykus ar pasibaigus ir pateikiami (išsiunčiami) gavėjui nedelsiant, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos po įvykusios ar pasibaigusios ūkinės operacijos dienos), nes (duomenys neskelbtini) Įmonė į 2021 - 2024 m. tvarkomą buhalterinę apskaitą neįtraukė pardavimo ūkinių operacijų, pardavusi prekes ir suteikusi paslaugas, Įmonė neapskaitė 125 729 Eur gautų pajamų su PVM. Minėtos ūkinės operacijos neužfiksuotos Įmonės buhalterinėje apskaitoje, nebuvo išrašomi apskaitos dokumentai - PVM sąskaitos faktūros, čekiai, kasos pajamų orderiai, todėl įmonės apskaitoje pateikti iškraipyti duomenys apie veiklos rezultatus, turtą ir įsipareigojimus.

Pagal tyrimui pateiktus (duomenys neskelbtini) Įmonės apskaitos dokumentus bei registrus, ikiteisminio tyrimo medžiagą ir, jeigu liudytojų parodymai apklausos protokoluose yra teisingi, tai 2021 - 2024 m. Įmonės finansinė (buhalterinė apskaita) buvo tvarkoma nesivadovaujant Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais norminių aktų reikalavimais:

1. Jeigu tikėti A. B., A. B., M. S., Ž. E. parodymais liudytojų apklausos protokoluose, (duomenys neskelbtini) Įmonėje už atliktą darbą papildomai buvo mokamas neoficialus atlyginimas. Minėtiems asmenims 2021 - 2024 m. buvo išmokėtas iš viso 111 852,48 Eur (2021 m. – 33 500,14 Eur, 2022 m. – 27 448,48 Eur, 2023 m. – 30 647,04 Eur, 2024 m. – 20 256,81 Eur) darbo užmokestis (15 priedas, lentelė), kuris nefiksuotas įmonės apskaitos dokumentuose. Minėtoms ūkinėms operacijoms nebuvo surašyti apskaitos dokumentai: darbo užmokesčio apskaitos bei išmokėjimo žiniaraščiai. Nesumokėta ir nedeklaruota 107 489,90 Eur mokesčių.

Todėl (duomenys neskelbtini) Įmonė iki 2022-05-01 nesivadovavo Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalimi: (Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) ir 12 straipsnio 1 dalimi (Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais), o nuo 2022-05-01 iki 2024-09-12 nesivadovavo Finansinės apskaitos įstatymo (red. Nr. XIV-680, 2021-11-23) 3 straipsnio 1 dalies (Ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais) ir 3 straipsnio 2 dalies reikalavimais (Visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose), nes (duomenys neskelbtini) įmonė 2021-01-01 iki 2024-09-12 nesurašė apskaitos dokumentų apie 111 852,48 Eur atlyginimų išmokėjimą A. B., A. B., M. S. ir Ž. E.. Darbo užmokesčio ir mokesčių 107 489,90 Eur nefiksavo apskaitoje ir pateikė neteisingus duomenis apskaitos registruose apie įsipareigojimus, turtą ir veiklos rezultatus.

2. Ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis (kratos metu rastus ir paimtus telefonus ir duomenis užfiksuotus vaizdo kameroje) palyginus su (duomenys neskelbtini) įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais bei registrais ir jeigu tikėti liudytojo A. B. parodymais apklausos protokole, nustatyta, kad Įmonė tiriamuoju laikotarpiu į tvarkomą buhalterinę apskaitą neįtraukė iš viso 125 729 Eur gautų pajamų (18 priedas). Tyrimo metu nustatyta, kad dalis gautų pajamų už aptarnautus automobilius ar parduotas prekes nebuvo fiksuojama kasos aparate. Dėl to (duomenys neskelbtini) Įmonė 2021-2024 m. nesivadovavo:

Iki 2022-05-01 - LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX – 574) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimais: (Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimais (Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus).

Nuo 2022-05-01 iki 2024-09-12- nesivadovavo Finansinės apskaitos įstatymo (red. Nr. XIV-680, 2021-11-23): 3 straipsnio 1 - 3 dalies (Ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais. Visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose. Operacijos grynaisiais pinigais turi būti įregistruotos grynųjų pinigų apskaitos registre iki einamojo mėnesio paskutinės dienos) ir 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais (Apskaitos dokumentai parengiami ūkinės operacijos metu arba jai įvykus ar pasibaigus ir pateikiami (išsiunčiami) gavėjui nedelsiant, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos po įvykusios ar pasibaigusios ūkinės operacijos dienos), nes (duomenys neskelbtini) Įmonė į 2021 - 2024 m. tvarkomą buhalterinę apskaitą neįtraukė pardavimo ūkinių operacijų, pardavusi prekes ir suteikusi paslaugas, Įmonė neapskaitė 125 729 Eur gautų pajamų su PVM. Minėtos ūkinės operacijos neužfiksuotos Įmonės buhalterinėje apskaitoje, nebuvo išrašomi apskaitos dokumentai - PVM sąskaitos faktūros, čekiai, kasos pajamų orderiai, todėl įmonės apskaitoje pateikti iškraipyti duomenys apie veiklos rezultatus, turtą ir įsipareigojimus.

Pagal parodymus liudytojų apklausos protokoluose, A. B., A. B., M. S. ir Ž. E. (duomenys neskelbtini) Įmonėje už atliktą darbą papildomai gavo neoficialų atlyginimą. Minėtiems asmenims 2021 - 2024 m. buvo išmokėtas iš viso 111 852,48 Eur (2021 m. – 33 500,14 Eur, 2022 m. – 27 448,48 Eur, 2023 m. – 30 647,04 Eur, 2024 m. – 20 256,81 Eur) didesnis darbo užmokestis, negu nurodytas įmonės apskaitos dokumentuose. Tačiau minėtoms ūkinėms operacijoms nebuvo surašyti apskaitos dokumentai: darbo užmokesčio apskaitos bei išmokėjimo žiniaraščiai. Nesumokėta ir nedeklaruota 107 489,90 Eur mokesčių. Todėl (duomenys neskelbtini) Įmonė nesivadovavo reikalavimais, keliamais buhalterinei apskaitai:

Iki 2022-05-01 nesivadovavo Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalimi: (Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu), taip pat 12 straipsnio 1 dalimi (Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais). Nuo 2022-05-01 iki 2024-09-12 nesivadovavo Finansinės apskaitos įstatymo (red. Nr. XIV-680, 2021-11-23) 3 straipsnio 1 dalies reikalavimais: (Ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais) ir 3 straipsnio 2 dalies reikalavimais (Visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose), nes (duomenys neskelbtini) įmonė nuo 2021-01-01 iki 2024-09-12 nesurašė apskaitos dokumentų apie atlyginimų išmokėjimą A. B., A. B., M. S. ir Ž. E.. Darbo užmokesčio ir mokesčių nefiksavo apskaitoje ir pateikė neteisingus duomenis apskaitos registruose apie įsipareigojimus turtą ir veiklos rezultatus.

Pagal liudytojų parodymus A. B., A. B., M. S., Ž. E. (duomenys neskelbtini) Įmonėje už atliktą darbą papildomai gavo neoficialų atlyginimą ir minėtiems asmenims 2021 - 2024 m. buvo išmokėtas iš viso 111 852,48 Eur (2021 m. – 33 500,14 Eur, 2022 m. – 27 448,48 Eur, 2023 m. – 30 647,04 Eur, 2024 m. – 20 256,81 Eur) neapskaitytas darbo užmokestis bei nesumokėta ir nedeklaruota 107489,90 Eur mokesčių.

Gyventojų pajamų mokestis (GPM):

Pagal 2002-07-02 LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 5 straipsnio ir 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus, gyventojo pajamų mokesčio objektas - gyventojo gautos pajamos („A“ klasės), kurios apmokestinamos 2021 - 2024 m. 20 % tarifu. Jei (duomenys neskelbtini) įmonė tiriamuoju laikotarpiu buhalterinėje apskaitoje neužfiksavo 111 852,48 Eur atlyginimų išmokėjimo A. B., A. B., M. S., Ž. E., tai 2021 - 2024 m. nedeklaravo ir nesumokėjo 5 938,45 Eur gyventojų pajamų mokesčio.

Tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpiu 2021 - 2024 m. (duomenys neskelbtini) įmonė pardavusi prekes, paslaugas fiziniams asmenims, gavo 125 729 Eur atlygį, nuo kurio turėjo apskaičiuoti 21 821 Eur pardavimo PVM ir 4854 Eur pelno mokestį.

Dėl to, (duomenys neskelbtini) įmonė 2021 m. lapkričio ir gruodžio mėn., 2022 m. sausio – birželio mėn., 2023 m. lapkričio ir gruodžio mėn., 2024 m. sausio mėn., vasario mėn., rugpjūčio mėn. ir rugsėjo mėn. PVM deklaracijose VMI pateikė neteisingus duomenis, nedeklaravo 103 908 Eur apmokestinamų sandorių, 21 821 Eur pardavimo PVM ir mokėtino PVM į valstybės biudžetą:

- 11 laukelyje - ,,PVM apmokestinami sandoriai“, tyrimo metu papildomai buvo nustatyti 103 908 Eur nedeklaruoti apmokestinami sandoriai.

- 29 laukelyje - ,,Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nedeklaruotas 21821 Eur pardavimo PVM.

- 36 laukelyje - ,,Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“, nedeklaruotas 21 821 Eur mokėtinas PVM.

Pelno mokestis.

Vadovaujantis 2001-12-20 LR Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje. Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įmonė 2021 - 2024 m., suteikusi automobilio tepalų keitimo paslaugas, papildomai gavo 103 908 Eur apmokestinamų pajamų (iš jų: 2021 m. – 18 873 Eur, 2022 m. – 46 201 Eur, 2023 m. – 15 724 Eur, 2024 m. – 23 110 Eur), kurių neapskaitė Įmonės buhalterinėje apskaitoje.

Tyrimo metu (duomenys neskelbtini) įmonei nustatyta sumokėti iš viso 4 854 Eur pelno mokesčio, iš jų: už 2021 m. - 944 Eur, 2022 m. – 1 969 Eur, 2023 m. - 786 Eur, 2024 m. – 1 155 Eur.

Iš viso (duomenys neskelbtini) įmonei tyrimo metu buvo nustatyta papildomai sumokėti į biudžetą 134 164 Eur mokesčių už 2021 -2024 metus:

Pelno mokesčio – 4 854 Eur.

PVM – 21 821 Eur.

GPM – 56 938 Eur.

Soc. draudimo įmokos– 50 551 Eur (46679+3872).

Pagal (duomenys neskelbtini) įmonės pateiktus tyrimui dokumentus bei registrus, iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Iš 2025-08-14 apžiūros protokolo matyti, kad, dalyvaujant specialistei, buvo papildomai apžiūrėti (duomenys neskelbtini) įmonės dokumentai, susiję su atlyginimų paskaičiavimui ir mokėjimu 2021 m. - 2022 m. gegužės 1 d., susiję dėl įtariamojo O. D. 2025-08-06 duotais paaiškinimais. Peržiūrėjus apskaitos dokumentus ir priedus prie 2025-06-23 specialisto išvados matyti:

Pagal tyrimui pateiktus darbo užmokesčio žiniaraščius, kasos išlaidų orderius / banko išrašus nustatyta:

- Darbuotojui autošaltkalviui A. B. (duomenys neskelbtini) įmonė darbo užmokesčio iš viso išmokėjo 25 005,76 Eur:

2021 m. išmokėjo 5 764,92 Eur atlyginimo,

2022 m. išmokėjo 6 597,02 Eur atlyginimo.

- Darbuotojui autošaltkalviui M. S. (duomenys neskelbtini) įmonė darbo užmokesčio iš viso išmokėjo 25 670,80 Eur:

2021 m. išmokėjo 5 777,52 Eur atlyginimo,

2022 m. išmokėjo 6 699,36 Eur atlyginimo.

- Darbuotojui autošaltkalviui Ž. E. (duomenys neskelbtini) įmonė darbo užmokesčio iš viso išmokėjo 25 630,13 Eur:

2021 m. išmokėjo 5 764,92 Eur atlyginimo,

2022 m. išmokėjo 6 620,45 Eur atlyginimo.

Pagal tyrimui pateiktus darbo užmokesčio žiniaraščius, kasos išlaidų orderius/banko išrašus nustatyta, kad A. B. (specialisto išvadoje yra padaryta klaida, nes nurodyta A. B. pavardė) (duomenys neskelbtini) Įmonė darbo užmokesčio iš viso išmokėjo 27 566,60 Eur:

2021 m. išmokėjo 7 058,52 Eur atlyginimo,

2022 m. išmokėjo 7 314,16 Eur atlyginimo.

Minėtiems asmenims buvo išmokėtas neoficialus atlyginimas

- 2021 m. – 57 566,02 Eur (33 500,14 Eur daugiau, negu fiksuota (duomenys neskelbtini) įmonės darbo užmokesčio žiniaraščiuose),

- 2022 m. – 53 696,14 Eur (27 448,48 Eur daugiau negu registruota (duomenys neskelbtini) įmonės darbo žiniaraščiuose).

Mokestine prasme už 2021 m. nesumokėti mokesčiai sudaro 29 463 Eur, už visus 2022 m. būtų 25 246,45 Eur (priedo 15 lentelėje yra duomenys).

Atliekant specialisto tyrimą (duomenys neskelbtini) įmonėje buvo peržiūrėti darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. 2021 - 2022 m. laikotarpiu nebuvo fiksuotos šiems darbuotojams prastovos ar nedarbingumai. (duomenys neskelbtini) įmonė 2021 - 2022 m. nesikreipė į valstybines įstaigas dėl karantino metu mokamų papildomų išmokų ar subsidijų. Šiems darbuotojams pagal darbo sutartis buvo nustatyta pilna darbo diena ir mėnesinis atlyginimas ne mažiau LR nustatyto minimalaus atlyginimo: 2021 - 2022 m. A. B. - 900 Eur (popierinis), kitiems priskaičiuotas 2021 m. - 700 Eur, o 2022 m. - 800 Eur (popierinis). Specialisto išvadoje mokesčiai buvo priskaičiuojami nuo mažiausios liudytojų apklausos protokoluose nurodytos sumos (A. B. 2021 - 2022 m. nuo 1200 Eur, M. S. – 2021 - 2022 m. - nuo 1200 Eur, Ž. E. 2021 - 2022 m. - nuo 1000 Eur.

A. B. buvo skaičiuojama 10 proc. nuo bendros dienos apyvartos. Išvadoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) įmonė 2021 m. Panevėžio apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2021 m. deklaravo 191 459 Eur pajamų, patyrė sąnaudų už 164 023 Eur; 2022 m. pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2022 m. įmonė deklaravo 169 120 Eur pajamų, patyrė sąnaudų už 175 934 Eur. 2023 m. pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2023 m., įmonė deklaravo 232 131 Eur pajamų, patyrė sąnaudų už 220 146 Eur ir 2024 m. pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2024 m., įmonė deklaravo 275 715 Eur pajamų, patyrė sąnaudų už 251 303 Eur.

Pagal pateiktus (duomenys neskelbtini) įmonės buhalterinius dokumentus ir bylos medžiagą, nėra objektyvių duomenų, kad darbuotojai 2020 - 2021 m. gegužės mėn. dirbo sutrumpintu darbo grafiku.

Pagal pateiktus (duomenys neskelbtini) įmonės buhalterinius dokumentus ir įvertinus direktoriaus O. D. paaiškinimą, specialisto išvada nesikeičia.

Įrodymų analizė, teismo motyvai ir išvados dėl O. D. pareikštų kaltinimų pagrįstumo

Teismas įvertinęs aukščiau šiame nuosprendyje nurodytus baudžiamosios bylos duomenis, kurie saugomi Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (IBPS), teisminio proceso Nr. 1-01-1-09749-2024-0 ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO baudžiamojoje byloje Nr. 1-75-531/2025, sprendžia, kad jie surinkti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka ir turi reikšmės nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti (BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalys), todėl šie duomenys pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme ir jais teismas remiasi, priimdamas sprendimą šioje baudžiamojoje byloje.

Iš O. D. pareikšto kaltinimo matyti, jog šiuo atveju yra aktualus apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 2 straipsnio 5 punktas). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (BAĮ 2 straipsnio 1 punktas). Pagal BAĮ 10, 11 ir 21 straipsnių prasmę apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais gali būti tiek buhalteris, tiek ūkio subjekto vadovas, tiek abu, jeigu tai jie daro susitarę, o apgaulingai įmonės buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu.

Esant įmonėje buhalteriui, už apgaulingą buhalterinės apskaitos vedimą atsako asmuo, kuris pagal darbo (paslaugų) sutartį buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, šiuo atveju – buhalterinę apskaitą tvarkanti samdoma buhalterė. Tačiau tais atvejais, kai įmonės vadovas pateikia buhalteriui neteisingus duomenis ar iš viso nepateikia duomenų apie atliktas įmonėje operacijas, jis tampa nusikaltimo vykdytoju (tarpinis vykdymas), nes sąmoningai nusikalstamais tikslais panaudoja nekaltą asmenį. Kaip tik tokia situacija susidarė šioje byloje, kadangi kaltinamasis, pateikdamas pirminius apskaitos dokumentus, kuriose buvo fiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys, sąmoningai suklaidino buhalterę, kurios veiksmuose ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta kaltė. Todėl O. D. veiksmai, vertinami kaip tarpinis vykdymas ir kvalifikuojami kaip nusikaltimo vykdytojo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41/2012, 2K-454/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-363/2014).

Šioje byloje nėra abejonių, kad būtent O. D. buvo atsakingas už savo įmonės apskaitos organizavimą, taip pat už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą bei už teisingos, tikslios, išsamios informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą buhalteriui. Šias aplinkybes pripažino jis pats, jas patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai – buhalterė D. E., darbuotojai S. D. ir A. B..

Tačiau baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.).

Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-601/2012).

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Padaryti pažeidimai ir dėl jų kilę padariniai aprašyti Specialisto išvadoje dėl (duomenys neskelbtini) įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimo. Teismas neturi priežasčių kitaip vertinti specialisto išvadų, jas pateikusio specialisto kompetencija abejonių nekelia.

Už specialisto išvadoje išvardintus buhalterinės apskaitos pažeidimus atsakomybė tenka įmonės vadovui O. D., nes vienareikšmiškai yra patvirtinta, jog (duomenys neskelbtini) įmonė tiriamuoju laikotarpiu buhalterinėje apskaitoje neužfiksavo 111 852,48 Eur atlyginimų išmokėjimo A. B., A. B., M. S., Ž. E.. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įmonėje už atliktą darbą papildomai buvo mokamas neoficialus atlyginimas. Minėtiems asmenims 2021 - 2024 m. buvo išmokėta iš viso 111 852,48 Eur (2021 m. – 33 500,14 Eur, 2022 m. – 27 448,48 Eur, 2023 m. – 30 647,04 Eur, 2024 m. – 20 256,81 Eur) darbo užmokestis, kuris nefiksuotas įmonės apskaitos dokumentuose. Minėtoms ūkinėms operacijoms nebuvo surašyti apskaitos dokumentai: darbo užmokesčio apskaitos bei išmokėjimo žiniaraščiai. Nesumokėta ir nedeklaruota 107 489,90 Eur mokesčių. Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įmonė 2021 - 2024 m., suteikusi automobilio tepalų keitimo paslaugas, papildomai gavo 103 908 Eur apmokestinamų pajamų (iš jų: 2021 m. – 18 873 Eur, 2022 m. – 46 201 Eur, 2023 m. – 15 724 Eur, 2024 m. – 23 110 Eur), kurių neapskaitė Įmonės buhalterinėje apskaitoje.

Šioje byloje yra neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis, atitinkamu laikotarpiu vadovaudamas įmonei, į tvarkomą buhalterinę apskaitą neįtraukė pardavimo ūkinių operacijų, pardavusi prekes ir suteikusi paslaugas, Įmonė neapskaitė 125 729 Eur gautų pajamų su PVM. Minėtos ūkinės operacijos neužfiksuotos Įmonės buhalterinėje apskaitoje, nebuvo išrašomi apskaitos dokumentai - PVM sąskaitos faktūros, čekiai, kasos pajamų orderiai, todėl įmonės apskaitoje pateikti iškraipyti duomenys apie veiklos rezultatus, turtą ir įsipareigojimus, taip pat nesurašė apskaitos dokumentų apie atlyginimų išmokėjimą A. B., A. B., M. S. ir Ž. E., jų darbo užmokesčio ir mokesčių nefiksavo apskaitoje ir pateikė neteisingus duomenis apskaitos registruose apie įsipareigojimus turtą ir veiklos rezultatus, dėl ko atsirado pasekmės, t. y. jog negalima visiškai ar iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Visos aukščiau aptartos aplinkybės sudaro vientisą įvykių grandinę, todėl teismas daro išvadą, jog O. D. veikos pagal visus požymius atitinka BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį ir yra visiškai įrodytos.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai.

Šio straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. Atsakomybė pagal šio straipsnio 2 dalį numatyta, kai siekiama išvengti didesnio, nei 900 MGL (45000 Eur) mokesčių valstybei.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad šio nusikaltimo sudėtis yra formali – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai, ir kad ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, jog pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-697/2016).

Teismui O. D. kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus jokių abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino, ką patvirtino apklausų metu. Be paties kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymais ir baudžiamojoje byloje surinktų rašytinių įrodymų visetu. Kadangi byloje yra vienareikšmiškai nustatyta, kad dėl O. D. tyčinių veiksmų laikotarpiu 2021 - 2024 m. (duomenys neskelbtini) įmonė pardavusi prekes, paslaugas fiziniams asmenims, gavo 125 729 Eur atlygį, nuo kurio turėjo apskaičiuoti 21 821 Eur pardavimo PVM ir 4854 Eur pelno mokestį. Dėl to, (duomenys neskelbtini) įmonė 2021 m. lapkričio ir gruodžio mėn., 2022 m. sausio – birželio mėn., 2023 m. lapkričio ir gruodžio mėn., 2024 m. sausio mėn., vasario mėn., rugpjūčio mėn. ir rugsėjo mėn. PVM deklaracijose VMI pateikė neteisingus duomenis, nedeklaravo 103 908 Eur apmokestinamų sandorių, 21 821 Eur pardavimo PVM ir mokėtino PVM į valstybės biudžetą. Tokiu būdu, iš viso (duomenys neskelbtini) įmonei tyrimo metu buvo nustatyta už 2021 -2024 metus papildomai sumokėti į biudžetą 134 164 Eur mokesčių, kas beveik 3 (2,98) kartus viršija 900 MGL dydį, kuriam esant kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, t.y. pelno mokesčio – 4 854 Eur; PVM – 21 821 Eur; GPM – 56 938 Eur ir Soc. draudimo įmokų – 50 551 Eur. Už minėtų duomenų pateikimą buvo atsakingas pats įmonės vadovas O. D., ko jis ir neneigia. Tokiais veiksmais nusikalstama veika buvo baigta.

Taigi, byloje esančių ir aukščiau nurodytų įrodymų visuma rodo, kad ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota ir pagal BK 220 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys, motyvai dėl bausmių skyrimo ir kiti klausimai, sprendžiami priimant nuosprendį

Skirdamas bausmes O. D., teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, darymo motyvus, stadiją, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, kitus bausmių skyrimo pagrindus ir įstatymuose įtvirtintą būtinumą individualizuoti bausmes.

Kaltinamojo O. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių nebuvimą, į tai, kad O. D. padarė vieną apysunkį nusikaltimą ir vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 ir 5 dalys), kuriais buvo kėsinamasi į valstybės finansų sistemą, veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia.

O. D. anksčiau buvo teistas, bet teistumas išnykęs. Jis baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos ir transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų ir kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus. Turi vieną galiojančią nuobaudą (duomenys iš teismų informacinės sistemos Liteko). Apie įskaitas psichiatrinio ar priklausomybės ligų skyriuje duomenų nėra. Jį charakterizuojančių duomenų iš gyvenamosios vietos nėra taip pat. Jis dirbantis ir vadovaujantis juridiniam asmeniui, yra saistomas šeiminiais ryšiais – vedęs.

Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, į inkriminuotų veikų ekonominį ir finansinį pobūdį, valstybinio kaltintojo poziciją dėl skirtinų bausmių rūšies ir dydžio, kaltinamojo asmenybę ir vaidmenį jas darant, taip pat į tai, kad O. D. sutiko atlyginti padarytą žalą ir sumokėjo ženklią nesumokėtų mokesčių dalį, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti už inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą paskiriant kaltinamajam sankcijose numatytas baudas, jų dydžius parenkant artimus minimaliems baudos bausmių, skiriamų už apysunkius ir sunkius nusikaltimus dydžiams. Kadangi O. D. inkriminuotos veikos - apgaulingas apskaitos tvarkymas ir neteisingų duomenų pateikimas buvo padarytos tais pačiais laikotarpiais - nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 12 d. ir jas sieja vieningas kaltinamojo tikslas – sukurti ir įgyvendinti mechanizmą, leidžiantį ženkliai sumažinti jo valdomos įmonės valstybei mokėtinus mokesčius, jos sudaro idealią nusikaltimų sutaptį, todėl skirtinos bausmės turi būti bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Įvertinęs skirtinų baudų dydžius, susitarimo atsiskaityti su mokesčių administratoriais vykdymą bei valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro pasiūlymą, teismas sprendžia, jog šiuo atveju gali būti nustatytas ilgesnis, nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje, baudos savanoriško sumokėjimo terminas – per 12 mėnesių (1 metus) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, galutinė bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu.

Civilinis ieškinys atliekant tyrimą buvo pareikštas, bet jo atlyginimo klausimai išspręsti, todėl jis šiuo nuosprendžiu nesprendžiamas. Iš 2025-08-06 nutarimo matyti, kad tyrimo medžiagoje pagal 2025-08-06 gautą įtariamojo O. D. prašymą į Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiskaitomąją sąskaitą pervesta 21 821 Eur PVM, 4 854 Eur pelno mokesčio bei iš dalies – 10 695 Eur suma padengiant nesumokėtą GPM.

Iš 2025-08-20 nutarimo matyti, kad pagal 2025-08-06 gautą įtariamojo O. D. prašymą turtinės žalos atlyginimui pervesti pagal jo prašymą 1 423,30 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai dvidešimt trys eurai ir 30 cnt. ) į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaitą, kaip (duomenys neskelbtini) įmonės žalos atlyginimas VSDF ir PSDF įmokoms padengti. Iš 2025-09-03 mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) įmonė pervedė 49 128 Eur sumą į Panevėžio VSDF sąskaitą žalos atlyginimui.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

O. D. kardomoji priemonė nebuvo skirta ir priimant nuosprendį ją skirti priežasčių nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikintas 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais,-

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

O. D. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925) – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda;

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925) – 180 MGL (9 000 Eur) dydžio bauda;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir O. D. skirti subendrintą bausmę – 180 MGL (9 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, ir paskirti O. D. galutinę subendrintą bausmę – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą.

Baudos sumokėjimo terminą O. D. nustatyti 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

O. D. išaiškinti, kad:

1. Šiuo nuosprendžiu paskirta bauda per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT78 7290 0000 0013 0151, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas; LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB; LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Urbo bankas. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.

Teisėjas Valdas Ciesiūnas