Šiaulių apygardos teismo nutartis

veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) D. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria teismas netenkino ieškovo prašymo atnaujinti terminą ieškiniui pateikti ir atsisakė priimti ieškovo ieškinį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

8. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino ieškovo prašymo atnaujinti terminą ieškiniui pateikti ir atsisakė priimti ieškovo ieškinį.

9. Apelianto atstovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – rašytinius duomenis apie Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininkės atostogas ir dalyvavimą konferencijoje.

10. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto atstovė turėjo galimybę pirmosios instancijos teismui pateikti visus, jos manymu bylai išnagrinėti reikalingus papildomus įrodymus. Be to, apeliantas neįrodė šių įrodymų pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teismui. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra išimtinių sąlygų priimti naujus įrodymus. Esant šioms aplinkybėms, teismas nevertina apelianto pateiktų naujų įrodymų.

12. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad pažeistos jo teisės, yra garantuota teisė į teisminę gynybą. Tačiau ši konstitucinė teisė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti – ji negali būti suprantama kaip neribota galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ar forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir kitos, turi būti įgyvendinama laikantis įstatymo nustatytos tvarkos. Asmens teisė kreiptis į teismą yra susijusi su pareiga tai daryti laikantis įstatyme numatytų reikalavimų. Šių reikalavimų nesilaikymas gali lemti asmeniui nepalankias pasekmes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021). Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo, siekiantis teisme apginti galbūt pažeistą teisę, privalo laikytis įstatymuose nustatytos procesinės tvarkos.

13. Pagal CPK 75 straipsnio 1 dalį teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas, prie jo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis).

14. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) 231 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis (DK 231 straipsnio 2 dalis).

15. Minėta, kad ieškovas prašyme atnaujinti terminą ieškiniui pateikti nurodė, kad yra užsienio pilietis, nesupranta lietuviškai ir nežino Lietuvoje galiojančio teisinio reglamentavimo.

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2024 m. spalio 8 d. darbo ginčų komisija priėmė sprendimą ir tik 2025 m. birželio 6 d. ieškovo atstovė pateikė teismui ieškinį, t. y. terminas ieškiniui pateikti buvo praleistas apie pusę metų, nors ieškovo interesams atstovavo profesinė sąjunga, profesionali teisininkė.

17. Atskirajame skunde apeliantas nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadų, tvirtindamas, kad egzistavo objektyvios kliūtys ieškiniui pateikti, kadangi profesinė sąjunga turi ribotus išteklius ir jos atstovai dalyvavo konferencijoje bei atostogavo.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas tai, jog apelianto atstovė – Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga pagal įstatus atstovauja savo narių interesams ir teikia teisinę pagalbą darbo ginčuose (ieškinio priedai, įstatų 2.1 punktas), taip pat įvertindamas pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, jog ieškovo atstovė pati iniciavo darbo ginčo nagrinėjimą darbo ginčų komisijoje ir žinojo apie priimtą komisijos sprendimą, atsižvelgdamas į apelianto nurodytas termino ieškiniui pateikti praleidimą pateisinančias aplinkybes, jų egzistavimo ir praleisto termino trukmę, sprendžia, kad byloje nebuvo nustatyta objektyvių, nuo apelianto valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių jam laiku pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Teismo vertinimu, valstybinės kalbos nemokėjimas ir teisinio reglamentavimo nežinojimas savaime nesuteikia ieškovui, atstovaujamam profesinės sąjungos, jokių teisės normų taikymo išimčių.

19. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas. Kiti apelianto skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi esminės teisinės reikšmės, todėl plačiau neanalizuojami, o apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.