- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-30
- Bylos Nr.
- e2YT-3454-1151/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00592-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Julius Lankelis
- Pareiškėjas
- A. V.
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Julius Lankelis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo, pradėjus palikimą faktiškai valdyti) nustatymo, suinteresuoti asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. V., valstybės įmonė „Turto bankas“ ir V. V.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas A. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame suformulavo reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V. po motinos S. V., (duomenys neskelbtini) mirties jos palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Nurodė, kad:
1.1. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina S. V.. Kadangi ji nebuvo surašiusi testamento, tai po jos mirties liko 3 įstatyminiai įpėdiniai: sutuoktinis - V. V. ir 2 sūnūs – A. V. ir V. V.. Paskutinė palikėjos deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., t. y., palikėja iki savo mirties gyveno kartu su sutuoktiniu santuokos metu įgytame ir sutuoktinio vardu įregistruotame bute. Palikėjos ir V. V. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini).
1.2. palikėjai asmeninės nuosavybės teise priklausė 1.9431 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini). Nors palikėjos vardu nebuvo įregistruotų jokių statinių, tačiau iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad jai taip pat priklausė 1/2 dalis santuokoje įgyto ir palikėjos sutuoktinio V. V. vardu registruoto buto, t. y. 1/2 dalis - 2 kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. Kito paveldimo turto, į kurį įeina ir palikėjos turtinės teisės bei pareigos, nėra.
1.3. pareiškėjas iš karto po palikėjos mirties atsikraustė faktiškai gyventi pareiškėjas su sutuoktine J. V., kur gyvena iki šiol, ir už kurį mokėjo ir moka mokesčius (už elektrą). Palikėja taip pat prieš mirtį namuose buvo paruošusi abiems vaikams vokus su 2 000 Eur ir užrašytais vardais, kuriuos po jos mirties pasiėmė tiek pareiškėjas, tiek ir jo brolis. Paliktus motinos pinigus pareiškėjas atidavė savo sutuoktinei J. V., kuri už minėtus pinigus susitvarkė dantis. Taip pat pareiškėjas po motinos mirties pasiėmė jos auksinį ,,šliubinį“ žiedą, kurį taip pat atidavė savo sutuoktinei. Taip pat namuose, kur iki mirties gyveno palikėja, liko daug kitų asmeninių ir santuokoje įgytų buities daiktų, kuriuos pareiškėjo šeima kaip daiktų savininkas naudoja savo kasdieniams poreikiams tenkinti. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, atsikėlęs gyventi į paveldimą turtą, iš karto (trijų mėnesių laikotarpyje) mokėjo mokesčius už paveldimam butui tiektą elektros energiją (sąskaitos su kvitais pridedamos) ir elgėsi su paveldimu turtu kaip turto savininkas.
1.4. po S. V. mirties niekas per įstatymo nustatytą terminą (3 mėn.) nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Palikėjos sūnus pareiškėjas A. V. palikimą faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą po palikėjos mirties. Palikėjos sutuoktinis V. V. ir kitas palikėjos sūnus V. V. į palikimą nepretenduoja ir sutinka, kad pareiškėjas vienas priėmė motinos palikimą faktiniu valdymu.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškėjo A. V. pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad negavo pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį mirusiosios paliktojo turto priėmimą valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo A. V. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – (ne)nustatymo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
4.1. pareiškėjo A. V. motina buvo S. V., mirusi (duomenys neskelbtini), o tėvas yra V. V.. Pareiškėjo tėvai buvo santuokoje. Iš į bylą pateikto Gyventojų registro išrašo matyti, kad palikėjos ir V. V. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina S. V. turėjo dar vieną vaiką – sūnų V. V., kuris įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų;
4.2. iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjo motinos S. V. nuosavybės teise registruotas nekilnojamasis turtas: 1.9431 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini). Taip pat nors palikėjos vardu nebuvo įregistruotų jokių statinių, tačiau iš teismui pateikiamo Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jai priklausė 1/2 dalis santuokoje įgyto ir palikėjos sutuoktinio V. V. vardu registruoto buto , t. y. 1/2 dalis - 2 kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas - (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad aptartas nekilnojamasis turtas pareiškėjo tėvams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, t. y. preziumuojama, kad pareiškėjo motinai S. V. priklausė 1/2 dalis aukščiau paminėto nekilnojamojo turto, įgyto santuokos su V. V. metu (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1 dalis);
4.3. iš Vilniaus rajono 5-ojo notarų biuro notarės Sandros Vinčiūnienės 2025 m. sausio 28 d. liudijimo matyti, kad paveldėjimo byla po S. V. mirties, notarų biure iki 2025 m. sausio 28 d., nėra užvesta.
4.4. iš Testamentų registro išrašo matyti, kad pareiškėjo motinos S. V. vardu neregistruota sudarytų testamentų, taip pat neįregistruotų palikėjo palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų;
4.5. pareiškėjas taip pat pateikė į bylą sąskaitas bei atliktus mokėjimus („Maxima LT“ UAB mokėjimų kvitai), kurie patvirtina, jog pareiškėjas A. V. iš karto po palikėjos mirties mokėjo už butui teiktą elektrą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r.
5. Pareiškėjo A. V. teigimu, po S. V. mirties pareiškėjas velionės palikimą priėmė faktiškai pradėjęs aukščiau aptartą turtą (palikimą) valdyti.
6. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, būtina palikimą priimti tam tikra valstybės pripažįstama tvarka bei terminais (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 3 dalis). Vienas iš teisiškai pripažįstamų palikimo priėmimo būdų – palikimo priėmimas faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje detalizuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (turtą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
7. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis (įpėdinis) pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį (daiktą) naudoja, prižiūri, juo (daiktu) disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad: faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą; paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui; faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis (įpėdinis) siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir; 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį (turtą) valdyti. Nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo (turtu) naudojasi, moka už jį (turtą) mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus; aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų (daiktų) tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų (daiktų) naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.; paprastai dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, nutarties 27–28 punktai).
8. Pareiškėjas nurodė, kad po S. V. mirties jis visą laiką nepertraukiamai valdė paveldimą turtą, t. y. pastarasis iš karto po savo motinos S. V. mirties atsikraustė faktiškai gyventi su sutuoktine J. V. į butą esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., kur gyvena iki šiol, ir už kurį mokėjo ir moka mokesčius (už elektrą). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, atsikėlęs gyventi į paveldimą turtą, iš karto (trijų mėnesių laikotarpyje) mokėjo mokesčius už paveldimam butui tiektą elektros energiją, kas reiškia, kad elgėsi su paveldimu turtu kaip turto savininkas.
9. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytais duomenimis, kad jis po savo motinos S. V. mirties faktiškai pradėjo valdyti pastarosios turtą, juo (turtu) rūpindamasis kaip savo. Pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas po savo motinos S. V. mirties išlaikė ir rūpinosi paliktu turtu kaip savu. Mirusiosios S. V. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį (turtą) valdyti ir juo (turtu) rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais pareiškėjas A. V. išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po S. V. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį (turtą) valdyti, juo (turtu) rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto. Mirusios S. V. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį (turtą) valdyti ir juo (turtu) rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais po S. V. mirties A. V. faktiškai pradėjo turtą valdyti ir juo (turtu) rūpintis kaip savu ir tai neprieštarauja įstatymo keliamiems reikalavimams (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šiais veiksmais pareiškėjas A. V. išreiškė savo valią ir įgyja visas teises į palikimą.
10. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad A. V. po savo motinos S. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdamas jį (palikimą) faktiškai valdyti. Juridinis faktas šioje byloje nustatytas A. V. paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimui po S. V. mirties.
11. Kadangi paveldint galioja universalumo principas, t. y. palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiems įpėdiniams neatsižvelgiant į tai, žinojo jie (įpėdiniai) ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas, be to, įpėdiniai negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo, nes palikimas priimamas visas ir besąlygiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-469/2018, nutarties 18–19 punktai), todėl konkretus paveldimas turtas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nevardijamas.
12. Ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 444 ir 448 straipsniais,
nusprendė:
tenkinti pareiškėjo A. V. pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo motinos S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėjęs jį (palikimą) faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai nustatytinas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę pagal įstatymą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.