Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. V. skundą dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo arba pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) (toliau ir – Institucija) (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Nutarimas) I. V. (toliau ir – Pareiškėja) pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 95 straipsnio 1 dalį dėl to, kad, esant susitarimui tarp jos, kaip (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Įmonė) (duomenys neskelbtini), ir R. S. dėl darbo vietos – (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymo adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pareigų – R. S. dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esant darbuotojos pavaldumui – R. S. dirbo (duomenys neskelbtini) naudai, paklusdama darbdavio nustatytai tvarkai, I. V., būdama (duomenys neskelbtini), leido R. S. dirbti nelegaliai, nesudarius su ja darbo sutarties ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie R. S. įdarbinimo pradžią mažiausiai prieš vieną darbo dieną, neužtikrino ir nekontroliavo, kad minėta darbuotoja dirbtų (duomenys neskelbtini)legaliai (duomenys neskelbtini) pareigose, ir šiais savo veiksmais pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir – DK) 42 straipsnio 1, 2 dalių, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Skundžiamu Institucijos Nutarimu I. V. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta minimali administracinė nuobauda – 1 000 eurų bauda (bylos lapas (toliau – b. l.) 109 – 115). Skiriant nuobaudą, Institucija, be kita ko, atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į tai, kad praeityje už analogiškus nusižengimus ji nebuvo bausta, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra, kad I. V. labai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. V. nesutinka su Institucijos Nutarimu, prašo jį panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti arba labai žymiai sumažinti paskirtą baudą. Skunde teismui nurodė, jog iki administracinės bylos nagrinėjimo Institucijai pateikė Prašymą – paaiškinimą ir prašė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nuobaudos jai nepaskirti. Tačiau Nutarime Institucija neįvertino jos prašyme nurodytų aplinkybių - susiklosčiusių sunkių (duomenys neskelbtini)veiklos dėl darbuotojų trūkumo aplinkybių, pareiškėjos netyčinės kaltės formos ir rūšies, asmenybės, mažų pajamų, to, kad pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, kad tai visiškai atsitiktinis atvejis, kad ji nebuvo bausta, sunkinančių aplinkybių nebuvimo, materialinių padarinių nesukėlimo, (duomenys neskelbtini)sudėtingų veiklos sąlygų, šios įmonės mažų pajamų. Ji Institucijai nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini)jos įmonėje, vykdančioje veiklą (duomenys neskelbtini), trūko vieno darbuotojo. Apie atsiradusią (duomenys neskelbtini)darbo vietą buvo pranešta Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Užimtumo tarnyba), tai patvirtina (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)susirašinėjimo žinutės su Užimtumo tarnyba. Dėl darbuotojų trūkumo Įmonė nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) imtinai neruošė (duomenys neskelbtini), t. y. nevykdė veiklos. Toks skelbimas buvo patalpintas „(duomenys neskelbtini)“ ir pateiktas VDI. Įmonė, turėdama įvairias prievoles darbuotojams ir mokestines prievoles valstybei, negalėjo toliau nevykdyti veiklos, todėl (duomenys neskelbtini) nusprendė atnaujinti (duomenys neskelbtini) veiklą (duomenys neskelbtini) be vieno darbuotojo, vildamasi, kad suspės, o diena kita – ir trūkstamas darbuotojas atsiras. (Duomenys neskelbtini)į telefoną (duomenys neskelbtini) gavo (duomenys neskelbtini) V. M. žinutę: „iš poliklinikos grįždama užnešiu prašymą išeit iš darbo, nes visos kitos galėjo sirgt, o kaip susirgau aš tai iš karto įtarimai, kad girta“. Tokiu būdu susidarė situacija, jog (duomenys neskelbtini) veiklą (duomenys neskelbtini)turėjo pradėti jau be dviejų darbuotojų. Ji, kaip (duomenys neskelbtini), atsakinga už Įmonės veiklą, už joje dirbančių žmonių uždarbius ir garantijas, valstybei sumokėtinus mokesčius, negalėjo leisti, kad Įmonė nevykdytų veiklos ir antrą savaitę. Negalėdama susiekti su V. M., paskambino prieš (duomenys neskelbtini) metus (duomenys neskelbtini)ir norėjusiai vėl dirbti R. S., kuri pasakė dabar (duomenys neskelbtini) ir galinti (duomenys neskelbtini), todėl pakvietė ją atvykti ir pabandyti dirbti iki pietų – iki kol pagal darbo grafiką nuo (duomenys neskelbtini) valandos atvyks dirbti (duomenys neskelbtini) ir sutvarkys priėmimo į darbą įforminimą. R. S. atvyko ir jai buvo leista iki pietų pabaigos ((duomenys neskelbtini) val.) dirbti, nes trūko (duomenys neskelbtini) darbuotojų, buvo suvežti gendantys maisto produktai, todėl būtinai turėjo būti (duomenys neskelbtini). Patikrinimas Įmonėje atliktas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)val. visi dirbantys Įmonėje asmenys jau buvo sutikrinti su VSDFV informacinėje sistemoje esančiu darbuotojų sąrašu. Sąraše R. S. nebuvo, tačiau ji Įmonėje dirbo. Priėmimo į darbą įforminimą tvarko (duomenys neskelbtini), kuri dirba tik pusę dienos nuo (duomenys neskelbtini) val. Kai (duomenys neskelbtini) pasibaigė, paaiškėjo R. S. tinkamumas dirbti ir, jau esant (duomenys neskelbtini), su R. S. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), o per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (duomenys neskelbtini) pateiktas pranešimas apie jos valstybinio socialinio draudimo pradžią (1-SD) nuo (duomenys neskelbtini) V. M., žinutėje ketinusi (duomenys neskelbtini) po poliklinikos užeiti į Įmonę, į darbą neatvyko visą darbo dieną ir vėliau, todėl nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini) d. jai buvo fiksuota pravaikšta. Vėliau V. M. persigalvojo, prašymo nutraukti darbo sutartį ir atleisti iš darbo nepateikė ir dėl darbuotojų Įmonėje trukumo Įmonės iniciatyva iš darbo už pravaikštą atleista nebuvo (b. l. 2-5). Savo Skundą Pareiškėja grindžia ir teismų praktika – Klaipėdos apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Institucija atsiliepime į I. V. Skundą (b. l. 95 – 96) nurodė, jog jis yra nepagrįstas, prašo jį atmesti ir palikti galioti Nutarimą. Institucija tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą bei, įvertinusi visas faktines aplinkybes, priėmė teisingą ir pagrįstą Nutarimą, tinkamai skyrė 1 000 eurų baudą. Nurodo, jog atsižvelgė į Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) Prašyme – paaiškinime dėl protokoluose nustatytų aplinkybių ir mažesnės nuobaudos nei straipsnio sankcijoje paskyrimo pateiktas aplinkybes ir jas vertino, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais, bei skyrė minimalią baudą. Pareiškėja pati nurodo, kad R. S. įmonėje (duomenys neskelbtini) prieš kokius (duomenys neskelbtini) metus, todėl tai patvirtina, kad jai ši (duomenys neskelbtini) buvo žinoma iš anksčiau. I. V. nurodė, kad ši situacija įvyko dėl atsitiktinumo, tačiau tai nebuvo atsitiktinumas, nes I. V. paaiškino, kad leido pasibandyti darbą ir dėl darbuotojos įdarbinimo dar nebuvo nusprendusi, tai yra ji leido darbuotojai nelegaliai dirbti, apie jos įdarbinimą nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui ir nesudarius rašytinės darbo sutarties prieš vieną darbuotojos darbo dieną, nors tuo metu nebuvo priėmusi sprendimo įdarbinti darbuotoją teisės aktų nustatyta tvarka. Pranešimas (1-SD) apie darbuotojos R. S. įdarbinimo pradžią (duomenys neskelbtini) pateiktas (duomenys neskelbtini), tai yra po Institucijos inspektorių atlikto patikrinimo. Kol rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, darbdavys neturi teisės leisti darbuotojui dirbti, nes toks darbas laikytinas nelegaliu. DK ar kiti darbo santykius reglamentuojantys norminiai teisės aktai nesuteikia teisės darbdaviui ar kitam įgaliotam asmeniui sudaryti galimybę pasimokyti dirbti, prieš tai nesudarius rašytinės darbo sutarties. Siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, DK 36 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad, sudarydamos darbo sutartį, darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo, kuri yra viena iš papildomų darbo sutarties sąlygų. Šių sąlygų neįvykdžius ir leidus darbuotojui dirbti (praktikuotis), toks darbas laikomas nelegaliu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. N-575-2032-10). Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje numatyta, kad Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, jis savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais, organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, atsako už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą. Įstaigos vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog įstaigos veikla būtų organizuojama tinkamai. Pažymėtina, kad administracinis nusižengimas gali būti padarytas ne tik aktyviais veiksmais (veikimu), bet ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalėjo padaryti. Įstaigos vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr.N575-3202/2011, Nr.N575-704/2012). Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuojama, kad „nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei Įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą“. Skirdamas administracinę nuobaudą Pareiškėjai, (duomenys neskelbtini) nurodė jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei pažymėjo, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant byloje nustatytas aplinkybes, VDI daro išvadą, kad konkrečiu atveju buvo pagrindas taikyti I. V. minimalią baudą, įvardijant, kad padarytas nusižengimas nesukėlė sunkių pasekmių valstybei. Institucijos vertinimu, tokio dydžio bauda atitiko administracinės atsakomybės paskirtį, laikytina teisinga ir proporcinga įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumui. Iki bylos nagrinėjimo (duomenys neskelbtini)pradžios bei administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)nagrinėjimo metu buvo pateikta informacija, paaiškinimai apie susiklosčiusias sunkias (duomenys neskelbtini) veiklos aplinkybes, aplinkybes dėl mažų Pareiškėjos pajamų, tačiau įrodymų ar kitų dokumentų, susijusių su pareiškėjos turtine padėtimi, patvirtinančių mažas pajamas, nebuvo gauta. VDI nuomone, nebuvo pateikta išskirtinių aplinkybių, nepriklausančių nuo (duomenys neskelbtini)I. V., dėl kurių galėjo būti padarytas šis administracinis nusižengimas, todėl nebuvo nagrinėjamos kaip lengvinančios aplinkybės.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjos atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti Skunde nurodytais motyvais.

Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) vykdo (duomenys neskelbtini) veiklą, pagrinde (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) val., kartais vyksta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kartais ir savaitgaliais. Eilinės darbo dienos metu reikia mažiausiai (duomenys neskelbtini) darbuotojų, nes per dieną būna nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) klientų, vasarą ir iki (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) gamina (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) prižiūri salę, staliukus ir (duomenys neskelbtini). Vasarą reikia daugiau darbuotojų, ne sezono metu gali būti viena (duomenys neskelbtini) ir viena (duomenys neskelbtini) mažiau. Įmonė savaitę nevykdė veiklos, trūko (duomenys neskelbtini), nebuvo ir (duomenys neskelbtini), buvo padavę skelbimą Užimtumo tarnyboje, kad reikalinga (duomenys neskelbtini). Užimtumo tarnyba Įmonei siuntė vieną (duomenys neskelbtini) – D. M., ši buvo atėjusi (duomenys neskelbtini), bet tą dieną Įmonė nedirbo, todėl jos įdarbinimą nukėlė savaite laiko. (Duomenys neskelbtini)atėjo dvi (duomenys neskelbtini). Iki (duomenys neskelbtini)Įmonėje dirbo (duomenys neskelbtini) K., o šiai išėjus iš darbo, apie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nešiojo pati Pareiškėja, nes žmonių buvo nedaug, o esant pikui, (duomenys neskelbtini) V. M. salėje (duomenys neskelbtini). Per tuos (duomenys neskelbtini) irgi ieškojo (duomenys neskelbtini), bet niekas neatėjo. (Duomenys neskelbtini)Įmonei prireikė (duomenys neskelbtini), nes toji, kuri atėjo iš Užimtumo tarnybos, buvo visiškai nedirbusi (duomenys neskelbtini). R. S. Pareiškėjos įmonėje buvo anksčiau, iki (duomenys neskelbtini) metų, dirbusi (duomenys neskelbtini), ji žinojo, ką turi dirbti (duomenys neskelbtini), nes jai buvo tekę nunešti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Viena įmonės (duomenys neskelbtini) „užgėrė“ ir beveik dvi savaites nebuvo darbe, todėl Pareiškėja (duomenys neskelbtini)apie (duomenys neskelbtini)val. paskambino R. S., paklausė, ar ši nori pabandyti Įmonėje dirbti (duomenys neskelbtini). R. S. iš pradžių abejojo, paskui pasakė, kad gal pabandys. Pareiškėja pasakė jai atvykti juo greičiau, pasakė, kad atėjus reikia (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pareiškėja į darbą atvyko apie (duomenys neskelbtini) val., R. S. jau buvo, sakė atvykusi apie (duomenys neskelbtini) val., išsivaliusi salę, nuvaliusi staliukus. R. S. žinojo, ką jai daryti, nes, tą rytą joms telefonu kalbant, klausė Pareiškėjos. Ją į patalpas įleido kitos darbuotojos – buvo atėjusi (duomenys neskelbtini) V. L., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pareiškėja davė R. S. persirengti „(duomenys neskelbtini) ‘ marškinėlius ir prijuostę, parodė, kur yra staliukų numeriukai, paaiškino, kaip nunešti, kaip parnešti lėkštes. Klientai pradėjo eiti apie pietus, tuo metu R. S. stovėjo už (duomenys neskelbtini), keliems klientams nunešė (duomenys neskelbtini), Jai darbas patiko, ir Pareiškėja ją įdarbino. Nors I. V. Institucijai (duomenys neskelbtini) skunde nurodė, kad Įmonėje nelegaliai dirba R. S., ši tuo metu tiesiog atvykdavo į Įmonę papietauti, nes Pareiškėja su ja labai bendravo, R. S. gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, apie (duomenys neskelbtini) km nuo Įmonės, bet ji tuo metu niekur (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ar (duomenys neskelbtini)grįžo iš užsienio, atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) ir su netoliese dirbančiu (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)užsukdavo (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) nunešdavo savo (duomenys neskelbtini), užeidavo į (duomenys neskelbtini) pasikalbėti su V. M. Įmonėje tuo metu buvo sunki padėtis, nes vieną savaitę negalėjo dirbti dėl to, kad sirgo (duomenys neskelbtini)V. L., bet vėliau turėjo tęsti veiklą, nes reikėjo mokėti mokesčius. Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) atėjimas dirbti (duomenys neskelbtini) veiklą išgelbėjo. Pati Pareiškėja gal būtų galėjusi panešioti (duomenys neskelbtini) klientams, bet (duomenys neskelbtini) padeda (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos pajamos mažos, savo atlyginimą ji nustato pati, pagal Įmonės apyvartą.

Į teismo posėdį Institucijos įgaliotas atstovas neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 95 – 96).

Liudytoja R. S. teismo posėdžio metu parodė, kad anksčiau buvo (duomenys neskelbtini) Pareiškėjos Įmonėje (duomenys neskelbtini), gamindavo (duomenys neskelbtini) ir tvarkydavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į salę nenešdavo, tik, jei (duomenys neskelbtini) nespėdavo, (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) darbas yra nunešti (duomenys neskelbtini) klientams, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tai nesudėtingi darbai, dirbdama (duomenys neskelbtini), matė, kaip dirba (duomenys neskelbtini). Ji iš darbo Įmonėje išėjo, nes išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metų gale grįžusi, užsiregistravo (duomenys neskelbtini), mėnesį ar du žiūrinėjo darbo skelbimus, pamatė, kad (duomenys neskelbtini) ieško (duomenys neskelbtini), bet nedrįso pati kreiptis dėl darbo. Su Pareiškėja ji gerai sutarė, pabendraudavo, dažnai, vos ne kasdien atvažiuodavo pas ją į Įmonę (duomenys neskelbtini), pakalbėti, pažinojo (duomenys neskelbtini) V., pavardės nežino. (Duomenys neskelbtini) jai atnešdavo pati Pareiškėja, o (duomenys neskelbtini) liudytoja (duomenys neskelbtini) nunešdavo. (Duomenys neskelbtini) jai paskambino Pareiškėja, paklausė, ar R. S. negalėtų atvažiuoti, nes buvo kažkokios problemos su (duomenys neskelbtini), reikėjo pagalbos. R. S. pasakė, kad atvyks, nuvažiavo į Įmonę apie (duomenys neskelbtini) val., ją įleido (duomenys neskelbtini). Žinojo, kur yra reikiama apranga, rado spintelę, apsirengė „(duomenys neskelbtini)“ marškinėlius, gal ėmė ir prijuostę. Ji (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jai niekas nenurodė, ką padaryti, bet žinojo pati, nes matė, kaip dirbdavo (duomenys neskelbtini). Ji atėjo pasibandyti darbo, ar jai jis tiks, kaip seksis nešioti (duomenys neskelbtini), atsiminti (duomenys neskelbtini). Klientai (duomenys neskelbtini) pradeda rinktis nuo (duomenys neskelbtini) val., jų pikas būna apie (duomenys neskelbtini) val. Iki pietų pabandė dirbti, pamatė, kad jai gerai, paklausė Pareiškėją, ar tiks.

Liudytoja I. V. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), paskui po dviejų savaičių vėl grįžo į šį darbą, o (duomenys neskelbtini) parašė prašymą atleisti iš darbo nuo (duomenys neskelbtini). Išėjo dėl psichologinio spaudimo. Dirbant Įmonėje, ten tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) žmonės: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) L. D., (duomenys neskelbtini) V. ir (duomenys neskelbtini) S. (Duomenys neskelbtini) nebuvo, bet, liudytojai (duomenys neskelbtini) grįžus dirbti, (duomenys neskelbtini) jau dirbo R. S., ši dar ruošdavo (duomenys neskelbtini). Prieš tai dar anksčiau (duomenys neskelbtini) dirbo K. (Duomenys neskelbtini) nešdavo (duomenys neskelbtini) į stalus, jei būdavo labai daug žmonių, (duomenys neskelbtini) nešioti jai padėdavo (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Žino, kad R. S. Įmonėje buvo dirbusi (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) metais, o tuo metu buvo neseniai grįžusi iš (duomenys neskelbtini). R. S., kaip ir liudytoja, Įmonėje dirbo kasdien, nuo maždaug (duomenys neskelbtini) val., truputį vėliau, nei liudytoja, dėl to buvo susitarusi su darbdaviais. Ji liudytojai sakė, kad užsiregistravo (duomenys neskelbtini), iš kurios gauna (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) eurų, ir dar dirba (duomenys neskelbtini). Nežino, ar R. S. Įmonėje buvo įdarbinta, bet dirbo, kol liudytoja išėjo iš šios Įmonės.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos matyti, kad I. V. (duomenys neskelbtini) Institucijai pateikė skundą, kuriame pranešė apie pažeidimus (duomenys neskelbtini), be kita ko, nurodė, jog, I. V. dirbant šioje įmonėje, nelegaliai dirba (duomenys neskelbtini) R. S., kuri dirba visomis darbo dienomis, taip pat savaitgaliais (administracinio nusižengimo b. l. 21 – 22).

Institucijos (duomenys neskelbtini) V. G. (duomenys neskelbtini) pavedimu atlikti patikrinimą Nr. (duomenys neskelbtini) pavesta (duomenys neskelbtini) R. V. ir N. Č. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atlikti (duomenys neskelbtini) neplaninį patikrinimą darbuotojų saugos ir sveikatos ar/ir darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi klausimais (administracinio nusižengimo b. l. 3). (Duomenys neskelbtini) atlikus patikrinimą, surašytas (duomenys neskelbtini) nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo b. l. 4 – 5), kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymo adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. sutikrinti visi dirbantys asmenys su VSDFV informacinėje sistemoje esančiu darbuotojų sąrašu, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) teisėtai dirbo (duomenys neskelbtini) asmenys, o (duomenys neskelbtini) darbą dirbusi R. S. nėra įdarbinta Įmonėje. Prie šio akto pateikti (duomenys neskelbtini) užklausos rezultatai iš Integracijos su VSDFV informacine sistema, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) iš viso tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) darbuotojai, iš kurių (duomenys neskelbtini) pažymėti kaip tą dieną dirbantys (duomenys neskelbtini), be jų Įmonėje dar dirbo V. M. ir D. P. (administracinio nusižengimo b. l. 7).

(Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas patvirtina, kad I. V. nuo (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo b. l. 17 – 19).

(Duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad R. S. dirba nuo (duomenys neskelbtini) darbo dienomis po (duomenys neskelbtini) valandas (administracinio nusižengimo b. l. 9).

Darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini), atstovaujamos (duomenys neskelbtini) I. V., su R. S. sudaryta (duomenys neskelbtini), R. S. priimta dirbti (duomenys neskelbtini), pradeda dirbti nuo (duomenys neskelbtini), jai nustatytas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis (administracinio nusižengimo b. l. 10).

(Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) raštas Institucijai patvirtina, kad šiam skyriui draudėjo (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įgaliotas asmuo D. P. per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (duomenys neskelbtini) pateikė pranešimą apie R. S. valstybinio socialinio draudimo pradžią (1-SD) nuo (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo b. l. 14).

I. V. (duomenys neskelbtini) raštu Institucijai paaiškino, kad Institucijos patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) buvo R. S., kuri nuo (duomenys neskelbtini) val. atėjo pabandyti dirbti (duomenys neskelbtini), atėjusi apsižiūrėjo staliukus, numerius, keletui klientų nunešė (duomenys neskelbtini), o ji R. S. davė reklaminius „(duomenys neskelbtini)“ drabužius, R. S. būtų dirbusi iki (duomenys neskelbtini) val., dėl įdarbinimo dar nenusprendė, norėjo pažiūrėti, kaip seksis darbas (administracinio nusižengimo b. l. 11).

I. V. (duomenys neskelbtini) raštu Institucijai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) neturėjo (duomenys neskelbtini) darbuotojų, nes viena nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nebuvo darbe dėl pravaikštos, o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) d. įmonė nedirbo dėl kitos darbuotojos nedarbingumo (administracinio nusižengimo b. l. 6).

R. S. (duomenys neskelbtini) raštu Institucijai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) ieškojo (duomenys neskelbtini) per internetą, be to, ji yra (duomenys neskelbtini) šioje įmonėje, todėl žinojo, kad įmonė ieško darbuotojos, ir (duomenys neskelbtini) ji atėjo pabandyti pažiūrėti, ar jai pasiseks darbas. Pabandymo metu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nežino, ar ją įdarbins, taip pat nežino dėl atlyginimo, darbą bandys ir popiet, „(duomenys neskelbtini)“ marškinėlius ir prijuostę jai davė darbdavys (administracinio nusižengimo b. l. 12).

Užklausos rezultatai iš (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad R. S. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo b. l. 13).

Administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį I. V. surašytas (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo b. l. 1 – 2).

I. V. Institucijai (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą – paaiškinimą dėl protokoluose nustatytų aplinkybių ir mažesnės nuobaudos nei straipsnio sankcijoje paskyrimo (administracinio nusižengimo b. l. 28 – 29), kartu pateikė internetinio puslapio nuotrauką, jog vartotojas „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) paskelbė skelbimą, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) neruoš, su renginiais dirba, skelbimo (duomenys neskelbtini) tinklapyje nuotrauką, jog I. V. buvo paskelbusi (duomenys neskelbtini) skelbimą (galiojo iki (duomenys neskelbtini)) apie ieškomą (duomenys neskelbtini), J. B. paskelbusi (duomenys neskelbtini) skelbimą, kad ieškomas (duomenys neskelbtini) (galiojo iki (duomenys neskelbtini)) (administracinio nusižengimo b. l. 31), taip pat informaciją apie Apdraustųjų asmenų SD įmokas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo b. l. 28 – 29), iš kurios matyti, kad R. S. (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) -(duomenys neskelbtini) mėnesiais, Pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo stažą – M. P. nuo (duomenys neskelbtini), V. S. nuo (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo b. l. 35 – 36, 38), (duomenys neskelbtini) skelbimą (galioja iki (duomenys neskelbtini)) apie (duomenys neskelbtini) ieškomą darbuotoją (duomenys neskelbtini) pareigoms, skelbimo galiojimo pabaigą (administracinio nusižengimo b. l. 37, 40, 41), susirašinėjimo su asmeniu, pavadintu V., (duomenys neskelbtini), kad iš poliklinikos grįždama užneš prašymą išeit iš darbo, kopiją (administracinio nusižengimo b. l. 39), „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) žinutę J. B. ((duomenys neskelbtini)) su prašymu patikrinti, ar dokumentuose dėl į (duomenys neskelbtini) pareigas siunčiamo dirbti asmens neįsivėlė klaida, nes nurodytos pareigos – (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo b. l. 40), Pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią - A. A. nuo (duomenys neskelbtini) ir Pranešimus išmokai skirti šiai darbuotojai (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) metais (administracinio nusižengimo b. l. 42 – 45), Pranešimą apie apdraustųjų (V. M.) nedraudžiamuosius laikotarpius (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) d. (administracinio nusižengimo b. l. 46).

Iš (duomenys neskelbtini) atlyginimo žiniaraščių už (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) ir I. V. banko sąskaitos išrašo matyti, kad minėtu laikotarpiu I. V. atlyginimo vidurkis (atskaičius mokesčius) buvo (duomenys neskelbtini) Eur (administracinio skundo b. l. 146 – 151, 152 – 156).

Iš (duomenys neskelbtini) Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. S. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (administracinio skundo b. l. 157 – 159), iš (duomenys neskelbtini) Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. P. dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) darbo dienomis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) val. (administracinio skundo b. l. 160 – 162).

Nutarimas paliekamas nepakeistas ir skundas netenkinamas.

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas atkreipia dėmesį, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 1 dalis, 617 straipsnio 1 dalis).

ANK 95 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2024 m. birželio 30 d.) numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą, ir tokio nusižengimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur. Nelegalaus darbo sąvoką bei požymius apibrėžia Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis, kurios redakcijoje, galiojusioje iki (duomenys neskelbtini), tai yra nusižengimo padarymo metu, buvo numatyta, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą.

Susipažinus su teismui pateiktu Skundu, Atsiliepimu į Skundą, I. V. administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei išklausius Pareiškėją, matyti, jog I. V. kaltės dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo neginčija ir neneigia byloje nustatyto neabejotino fakto, kad ji leido nelegaliai dirbti darbuotojai R. S., nesudariusi su ja rašytinės darbo sutarties arba nepranešusi apie jos priėmimą į darbą (duomenys neskelbtini) mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Tačiau I. V. nesutinka su Nutarimu jai paskirta administracine nuobauda – 1 000 eurų bauda ir prašo teismo ją sumažinti arba nuobaudos jai neskirti, administracinę teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Pareiškėja apeliavo į tai, jog byloje yra nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nėra, jos ir įmonės pajamos yra nedidelės, R. S. leido dirbti tik todėl, kad neturėjo kitos išeities – trūko (duomenys neskelbtini) darbuotojų, be to, R. S. įdarbinimas buvo įformintas tą pačią dieną po pietų, į darbą atėjus tokius formalumus tvarkančiai (duomenys neskelbtini).

ANK 34 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, gali būti paskiriama mažesnė nei ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Taigi administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Teisinga ir protinga laikytina tokia administracinė nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-17-648/2018).

Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo Institucijos Nutarimo matyti, kad I. V. buvo paskirta tuo metu galiojusios redakcijos ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda – 1 000 eurų. Nutarime Institucija nustatė I. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad ji pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (ANK 36 straipsnis). I. V. nurodytos aplinkybės dėl jos prastos turtinės padėties bylos nagrinėjimo Institucijoje metu nebuvo pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais, o nagrinėjant Skundą teisme, pateikti duomenys tik apie Pareiškėjos gaunamą atlyginimą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos gauto atlyginimo vidurkis buvo (duomenys neskelbtini) Eur, bet jokių kitų duomenų apie jos realią turtinę padėtį – turimą registruotiną ir neregistruotiną turtą, pinigines lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, vertybinius popierius, santaupas ir t. t. nepateikta. Pažymėtina ir tai, kad darbo užmokestį pareiškėja, būdama (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sau nustato pati. Todėl vien pagal jos pačios sau subjektyviai nusistatytą atlyginimo dydį, nepateikus ir visų objektyvių duomenų apie Pareiškėjos turimą kitą turtą, nėra pagrindo spręsti, kad jai paskirta bauda gali būti laikoma nepakeliama finansine našta. Todėl Skunde nurodytos aplinkybės dėl per didelės baudos vertinamos kaip deklaratyvūs, objektyviais įrodymais nepagrįsti teiginiai. Kartu pažymėtina, kad dėl skiriamos administracinės nuobaudos nusižengimą padariusio asmens patiriami finansiniai sunkumai jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl nuobaudos dydžio mažinimo, neturi, nes galimos neigiamos pasekmės yra adekvatus padaryto teisės pažeidimo rezultatas, už kurį atsakinga yra pati pažeidėja.

Pareiškėja pateikė nuotrauką su nežinomo internetinio portalo vartotojo „(duomenys neskelbtini)“ pranešimu (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) dienomis (duomenys neskelbtini) neruoš, bet su (duomenys neskelbtini) dirba, taip pat pateikė duomenis, kad nuo (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) ieškojo (duomenys neskelbtini), duomenis, kad V. M. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) nedirbo dėl pravaikštos. Iš Pareiškėjos teiktų atlyginimo žiniaraščių matyti, kad (duomenys neskelbtini) įmonėje dirbo jau netgi (duomenys neskelbtini) R. S. ir D. M., taip pat dirbo (duomenys neskelbtini) V. M., (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), iš jų I. V. iš darbo nurodė išėjusi (duomenys neskelbtini), o iš atlyginimo žiniaraščio matyti, kad (duomenys neskelbtini) V. L. kurį laiką sirgo – sprendžiant pagal paskaičiuoto išmokėti atlyginimo dydį – labai trumpai. Netikėti Pareiškėjos versija apie esą skubų būtinumą rasti darbuotoją – (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) verčia tai, kad iš atlyginimo žiniaraščių matyti, kad įmonėje (duomenys neskelbtini) nedirbo nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini), prieš tai (duomenys neskelbtini) (K. T.), kiek matyti iš pateiktų žiniaraščių, dirbo (duomenys neskelbtini), todėl nelogiška Pareiškėjos versija, kad tam, jog Įmonė galėtų, atnaujinusi veiklą po (duomenys neskelbtini), toliau gaminti (duomenys neskelbtini), būtinai reikėjo (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Liudytojos I. V. parodymus, kad ji, grįžusi į darbą įmonėje (duomenys neskelbtini), joje (duomenys neskelbtini) dirbant rado R. S., kuri iki pat liudytojos išėjimo iš darbo (duomenys neskelbtini) kasdien ir dirbo, logiškai ir patvirtina ta aplinkybė, kad minėtais mėnesiais Įmonėje joks asmuo legaliai nebuvo įdarbintas (duomenys neskelbtini). Teismas nenustatė jokio pagrindo netikėti liudytojos I. V. parodymais. Nors ji, kai matyti iš pačios parodymų teisme ir jos skunde Institucijai išdėstytų aplinkybių, turėjo Pareiškėjai pretenzijų dėl darbo sąlygų, psichologinio spaudimo darbe, tai jos parodymų nepatikimais savaime nedaro, juo labiau, kai jos skunde nurodytos aplinkybės dėl nelegalaus R. S. darbo ir pasitvirtino Institucijos atlikto patikrinimo metu.

Pati Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metu (duomenys neskelbtini) reikėdavo vienu mažiau, nes tuomet, kol nevyksta lauko darbai, būna mažiau (duomenys neskelbtini) asmenų, todėl suprantama, kad, prasidėjus pavasariui, Įmonė prieš vasaros sezoną jau pradėjo ieškoti papildomo (duomenys neskelbtini) ir kreipėsi dėl to į (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad (duomenys neskelbtini) dar (duomenys neskelbtini) jau atsiuntė asmenį į (duomenys neskelbtini) pareigas, tačiau šio asmens Įmonė iškart neįdarbino, nes esą nevykdė veiklos (toks Pareiškėjos tvirtinimas nėra teisingas – Įmonė skelbime nurodė, jog su (duomenys neskelbtini), taigi ruošiami Pareiškėjos minėti (duomenys neskelbtini) ir pan.) ir atidėjo įdarbinimą nuo (duomenys neskelbtini). Tai, kad (duomenys neskelbtini) atsiuntė asmenį dirbti (duomenys neskelbtini), matyti ir iš pačios Pareiškėjos pateikto susirašinėjimo, kad siunčiamas asmuo skambino Pareiškėjai, jog gavo dokumentus, bet juose nurodytos kitos pareigos – (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teisme teigė, kad (duomenys neskelbtini) atsiųsta darbuotoja nebuvo dirbusi (duomenys neskelbtini), todėl kvietėsi R. S., tačiau tokia Pareiškėjos versija vėlgi nelogiška ir prieštaringa – ji teigė, kad R. S. kvietė tik pabandyti to darbo, nes ši buvo dirbusi (duomenys neskelbtini), todėl nežinojo, ar darbas jai tiks. Taigi tokiu atveju tiek siųstas asmuo, tiek R. S. (duomenys neskelbtini) nebuvo dirbę, todėl visiškai nelogiška, kad, esant skubiam poreikiui, nebuvo (duomenys neskelbtini) dar prieš savaitę atsiųstas asmuo, o imtasi ieškoti kito, taip pat tokio darbo esą nedirbusio asmens.

Pažymėtina, kad bet kokiu atveju nelegalus darbas sukelia neigiamas pasekmes tiek darbuotojui, tiek valstybei. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Ligos ar nelaimingo atsitikimo darbe atveju nelegaliai dirbantys darbuotojai, tame tarpe ir nepilnamečiai, paliekami be socialinių garantijų. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjas nelegalų darbą vertina kaip pavojingą pažeidimą, už kurį numatyta pakankamai griežta atsakomybė, todėl mažinti pareiškėjai paskirtą baudą teismas neturi jokio teisinio pagrindo. Be to, per švelnus nubaudimas iškreiptų ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų siekimą ir formuotų asmeniui nebaudžiamumo nuostatas. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-347-557/2018). Nuobaudos nepaskyrimas ar žymiai mažesnės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju nepadėtų pasiekti administracinei nuobaudai keliamos paskirties – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teismo vertinimu, Pareiškėjai paskirta minimali sankcijoje nustatyta bauda atitinka šią pusiausvyrą, o anksčiau aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo sumažinti nuobaudą, nes tokiu atveju nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jai atitinkamas neigiamas pasekmes. Minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį ir aplinkybes, yra būtinas, įvertinus ir prevencinį nuobaudos tikslą – padaryti nusižengimą ekonomiškai nenaudingu.

Esant visoms aukščiau aptartoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog Institucija, tirdama ir nagrinėdama I. V. administracinio nusižengimo bylą, teisingai nustatė bei įvertino jos įvykdyto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, nepadarė esminių proceso pažeidimų ir pagrįstai paskyrė jai administracinę nuobaudą, todėl keisti skundžiamą Nutarimą Skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl visų šių priežasčių Institucijos Nutarimas paliekamas nepakeistas, o I. V. Skundas netenkinamas.

Teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, Pareiškėjos įgaliotas atstovas pateikė prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą ir apklausti Pareiškėjos pasikviestas įmonėje dirbančias liudytojas (prašyme nenurodytos) apie I. V. esą klaidingai nurodomas R. S. nelegalaus darbo nuo (duomenys neskelbtini) aplinkybes, teikdamas privačių asmenų (ne pačios Pareiškėjos) susirašinėjimą, teismui keliantį abejones jo gavimo teisėtumu, kvestionuodamas liudytojos I. V. parodymus ir teigdamas, kad ši liudytoja V. M. siųstose žinutėse grasino parodysianti, kad dabar turės problemų, kad R. S. už (duomenys neskelbtini) buvo atleista. Tačiau iš minėto prašymo turinio nepaaiškėjo jokių esminių aplinkybių, kurios nebuvo tirtos nagrinėjant bylą, todėl pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimas nenustatytas (ANK 632 straipsnio 8 dalis). Pažymėtina, kad teismas visus byloje surinktus įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, ir dėl liudytojos I. V. parodymų patikimumo sprendžia, įvertinęs visus kitus byloje jau surinktus duomenis, tame tarpe ir rodančius šios liudytojos nepasitenkinimą (duomenys neskelbtini) I. V.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 34 straipsniu, 567 straipsnio 2 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo I. V. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį, palikti nepakeistą ir pateikto skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.