Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-649-638/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-04-19
Bylos Nr.: e2A-649-638/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-01735-2018-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Rimdeikaitė, Mindaugas Šimonis, Diana Labokaitė
Atsakovas: V. K.
Ieškovas: R. R.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai

Civilinė byla Nr. e2A-649-638/2019Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01735-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.13.; 2.6.37; 3.3.1.20. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mindaugo Šimonio ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės V. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4711-985/2018 pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei V. K. dėl faktinės santuokos pripažinimo jungtinės veiklos sutartimi, siekiant sukurti šeimą ir bendrą dalinę nuosavybę, turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. R. R. ieškiniu prašė: 1) pripažinti, kad jungtinės veiklos sutarties pagrindu ieškovas 1/3 dalimi ir atsakovė V. K. 2/3 dalimis bendrojoje dalinėje nuosavybėje įgijo teisiškai neįregistruotą nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą(duomenys neskelbtini); 2) atidalinti teisiškai neįregistruotą nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą(duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės taip: atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant teisiškai neįregistruotą gyvenamąjį namą(duomenys neskelbtini), natūra, o ieškovui iš atsakovės priteisiant 34 000 Eur piniginę kompensaciją už jam priklausančią 1/3 dalį teisiškai neįregistruoto gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini); 3) priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad su atsakove nuo 2005 m. iki 2016 m. rugsėjo mėnesio tvarkė bendrą ūkį ir gyveno kartu neįregistravę santuokos, t. y. faktinėje santuokoje kartu išgyveno daugiau kaip 11 metų. Ieškovas nuo 2004 m. spalio 20 d. dirba Vokietijoje ir pradėjus bendrą gyvenimą su atsakove, periodiškai grįždavo į Lietuvą arba atsakovė lankydavosi pas ieškovą Vokietijoje. Bendro gyvenimo kartu metu ieškovas su atsakove pradėjo kalbėtis apie tolimesnę bendrą ateitį. Abu planavo gyventi tik Lietuvoje, todėl pradėjo galvoti apie bendro gyvenamojo būsto statybas. Ieškovas tikslios datos neatsimena, tačiau apie 2012-2013 m. jis su atsakove susitarė, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype(duomenys neskelbtini), statys bendrą gyvenamąjį namą, o vėliau statys sodybą ieškovui priklausančiame žemės sklype. Šalys susitarė, kad atsakovė jai priklausančiame žemės sklype(duomenys neskelbtini), pastatys gyvenamojo namo sienas ir stogą, t. y. pastatys namo vadinamąją „dėžutę“, o ieškovas padarys pastato apdailą, finansuos visas reikalingas medžiagas, baldus, t. y. pilnai įrengs gyvenamąjį namą tiek iš išorės, tiek iš vidaus. 2014 m. buvo parengtas gyvenamojo namo statybos projektas Nr. 14-10; 2014 m. gegužės 13 d. Marijampolės savivaldybės administracija atsakovei išdavė statybos leidimą, Nr. LNS-41-140513-00069, gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini), statybai. 2014 m. liepos mėnesį pradėtos pirkti medžiagos. Visos namui skirtos statybinės medžiagos buvo pirktos Vokietijoje, kur tuo metu dirbo ieškovas, iš viso už 22 883,33 Eur, šias išlaidas patvirtina kvitai. Ieškovas taip pat Vokietijoje pirko ir virtuvės baldus, svetainės minkštą dalį, kurių vertė 1000 Eur, tačiau pirkimo kvitų nėra išsaugojęs. Ieškovas, būdamas Lietuvoje, už grynus pinigus yra pirkęs šias prekes: šilumos siurblį kaina – 3500 Eur, boilerį - 300 Eur, kiemo trinkeles - 2000 Eur, langus - 5000 Eur, medžiagas namo fasadui, bendra kaina - 2000 Eur, viso 13 800 Eur, tačiau šių prekių pirkimo čekių ieškovas taip pat nėra išsaugojęs. Iš viso į bendrą namą ieškovas investavo apie 36 683,33 Eur. Statybinės medžiagos ir baldai, pirkti Vokietijoje, buvo krovininiu autobusu gabenami į Lietuvą. Prekių ir medžiagų įsigijimą šalys daugiausia derindavo telefoninių pokalbių metu, SMS žinutėmis bei pokalbiais per SKYPE programą. Ieškovas organizavo statybos darbus ir prie statybos darbų prisidėjo asmeninėmis lėšomis bei asmeniniu darbu, su rangovais atsiskaitydavo tiek ieškovas, tiek atsakovė, todėl ieškovo atliktas statybos darbų organizavimas, jo asmeninis prisidėjimas prie darbų, namo statymas, aplinkos tvarkymas laikytini jo įnašais į bendrą veiklą, jų įnašai iš esmės buvo lygūs. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ginčo name šiai dienai gyvena atsakovės sūnus, o ieškovas jį augino kaip savo vaiką ir nori toliau su juo išlaikyti gerus santykius, todėl ieškovas sutinka, kad jo ir atsakovės įnašai nebūtų lygūs, o būtų pripažinta, kad ieškovo įnašas sudaro 1/3 dalį, o atsakovės - 2/3 dalis. 2018 m. kovo 13 d. ieškovas kreipėsi į UAB „Capital vertinimas“ dėl namo(duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo. Ginčo namas įvertintas 102 000 Eur. Kadangi atsakovė geranoriškai nesutinka pasidalinti įgyto turto, taip pat nesutinka parduoti pastatyto namo, todėl ieškovas prašo atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti namą natūra, o ieškovui - 34 000 Eur (102 000 Eur x 1/3 dalis) piniginę kompensaciją už jam priklausančią 1/3 dalį turto.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad dar 2017 m. liepos 17 d. ieškovo pasiūlyme „dėl taikos sutarties sudarymo dėl kompensacijos išmokėjimo už nekilnojamojo turto pagerinimą“ ieškovas „pretendavo“ į vieną nekilnojamojo turto vieneto pagerinimą, nurodydamas, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 82/100 dalys nekilnojamojo turto - pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kurio 2009 m. kovo 24 d. vidutinė rinkos vertė, remiantis NT registro centrinio duomenų banko išrašu, yra 73 000,00 Eur, tačiau preliminariu vertinimu šiai dienai Turto vertė siekia daugiau nei 110 000,00 Eur. Nurodė, kad ieškinys pareikštas visiškai dėl kito turto vieneto tuo pačiu adresu, o ne dėl naujai pastatyto gyvenamojo namo, kuris dar nėra registruotas nekilnojamojo turto registre. Ieškovas pasiūlyme dėl taikos sutarties sudarymo tariamo bendro gyvenimo laikotarpį nurodė 2005 m. - 2014 m., tačiau ieškinyje jį padidino iki 2016 m. Nurodė, kad atsakovė niekada su ieškovu kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio, niekada negalvojo apie bendrą gyvenimą su ieškovu, jos bendravimas su ieškovu buvo draugiškas. Atsakovė iki 2008 m. rugsėjo 9 d. gyveno santuokoje su G. K., po minėtos santuokos nutraukimo iki 2010 m. su nepilnamečiais vaikais gyveno jos buvusiam sutuoktiniui G. K. priklausančiame name(duomenys neskelbtini), kol po skyrybų ir turto dalybų buvęs sutuoktinis atsakovei liepė išsikraustyti, kai tik įrengs vaikams kambarius jai priklausančiame pastate(duomenys neskelbtini), kur vykdo veiklą. Nurodė, kad vaikams įrengė kambarius iš sandėliukų patalpų, o pati apsistojo 10 kv. m. ofiso patalpoje, kur vedė įmonės buhalteriją bei priiminėjo klientus. Taip gyveno su nepilnamečiais vaikais iki 2017 m. rugsėjo mėnesio, kol pamažu įsikraustė į jos naujai pastatytą namą tame pačiame žemės sklype, tačiau iki šiol šis namas nėra galutinai baigtas. Nurodė, kad atsakovė 2016 m vasario viduryje išvyko į Šveicariją dirbti, iš Šveicarijos grįžo 2017 m. birželio mėnesį. Namą pradėjo statyti tada, kai sutaupė pinigų sunkiai dirbdama, niekada neprašė ieškovo pagalbos nei projektuojant namą, nei statant, nei organizuojant darbus. Kai ji buvo Šveicarijoje, ieškovas iš Vokietijos pakraudavo ir įduodavo savo draugui parvežti prekes, bei prašydavo jos į garažą jas padėti. Grįžusi iš Šveicarijos liepė ieškovui pasiimti visus jo daiktus iš garažo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pripažino ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1/3 dalį, o atsakovei į 2/3 dalis nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini); atidalino gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini)iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisė teisiškai neįregistruotą gyvenamąjį namą(duomenys neskelbtini), o ieškovui iš atsakovės priteisė 34 000 Eur piniginę kompensaciją už jam priklausančią 1/3 dalį teisiškai neįregistruoto gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovės ieškovui 3 235,82 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės valstybei 7,16 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.

5. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas, ar šalys vykdė jungtinės veiklos sutartį ir ar nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas(duomenys neskelbtini), neįregistruotas nekilnojamojo turto registre, sklypo kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini)(toliau – ginčo turtas), gali būti pripažintas bendrąja daline ieškovo (1/3 dalis) ir atsakovės (2/3 dalis) nuosavybe bei atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei priteisiant turtą natūra, o ieškovui 34 000 Eur kompensaciją.

6. Dėl bendrosios dalinės nuosavybės, jos atidalinimo ir kompensacijos priteisimo. Teismas nustatė, kad šalys rašytinės jungtinės veiklos sutarties nebuvo sudarę. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad su atsakove susipažino 2005 m., kartu gyventi pradėjo nuo 2006 m., o šalių santykiai nutrūko 2016 m. rugsėjo mėn. Atsakovė pripažino, kad su ieškovu pradėjo draugauti 2009 m. ir draugavo iki 2016 m., neneigė draugiškų ir intymių santykių su ieškovu. Apie tai, kad šalys gyveno drauge maždaug 10 metų, ieškovas rūpinosi atsakovės vaikais, veždavo jiems dovanų telefonus, kompiuterius, kitas lauktuves, patvirtino teisme apklausti liudytojai. Tai, kad ieškovas nuolatos ginčo laikotarpiu Lietuvoje negyveno, nes gyveno ir dirbo Vokietijoje, teismo vertinimu, savaime nepaneigia fakto dėl bendro šalių gyvenimo. Ieškovas atsakovei siuntė pinigus, tai patvirtina ir tarptautinė perlaida, kas, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą dėl šalių nuolatinių ir pastovių santykių, trukusių ilgą laiką. Kadangi atsakovės santuoka nutraukta 2007 m. lapkričio 13 d., teismas atmetė atsakovės argumentus kaip nepagrįstus, kad ieškovas negalėjo palaikyti ryšių su atsakove dėl atsakovės santuokinių santykių. Teismas nurodė, kad darytina labiau tikėtina išvada, kad šalys bendrą gyvenimą pradėjo teismo sprendimu nutraukus atsakovės santuoką, tai yra nuo 2008 m.; šalių santykiai nutrūko 2016 m., dėl to ginčo tarp šalių nėra. Teismas nustatė, kad šalys ginčo laikotarpiu gyveno atsakovei priklausančiame viešbutyje. Šią aplinkybę patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Tai, kad šalys planavo bendrą ateitį kartu, ketino statyti kaimo turizmo statybą, patvirtino teisme ieškovui artimi liudytojai, tačiau teismas nurodė, kad nėra pagrindo liudytojais netikėti, nes jų parodymai sutampa detalėse, yra nuoseklūs ir logiški.

7. Teismas nustatė, kad ieškovas nurodė, jog maždaug 2012-2013 m. su atsakove susitarė, kad atsakovė jai priklausančiame žemės sklype(duomenys neskelbtini), pastatys gyvenamojo namo sienas ir stogą, t. y. pastatys namo vadinamąją „dėžutę”, o ieškovas padarys pastato apdailą, finansuos visas reikalingas medžiagas, baldus, t. y. pilnai įrengs gyvenamąjį namą tiek iš išorės, tiek iš vidaus, tai yra šalys susitarė dėl bendro turto kūrimo.

8. Teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes dėl konkrečių Vokietijoje pirktų prekių ir medžiagų bei jų sandėliavimo ir panaudojimo ginčo name, ir tai, kad jas patvirtino liudytojų parodymai, padarė išvadą, kad ieškovas prisidėjo prie ginčo namo įrengimo pirkdamas Vokietijoje šviestuvus, granito plokštes, plyteles, grindis, santechniką, maišytuvus ir kitas prekes bei medžiagas, nurodytas teismo posėdžių metu, net ir nesant pateiktuose kvituose nurodytų visų ieškovo išvardintų prekių.

Atsiliepimas

9. Atsakovė, šias aplinkybes neigdama, nurodė, kad langus, šilumos siurblį, boilerį pirko pati, ir pateikė sąskaitą 3500 Eur sumai už Daikin šilumos siurblį. Kadangi atsakovės pateikta sąskaita išrašyta ne atsakovės vardu, o pirkėju nurodyta V. K. firma A. K., todėl teismas šios sąskaitos nelaikė įrodymu, patvirtinančiu, kad atsakovė šias prekes pirko asmeniškai. Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad ieškovas įrodė, jog šilumos siurblys – 3500 Eur ir boileris buvo pirktas už ieškovo pinigus ir panaudotas ginčo name, kitoje dalyje reikalavimą dėl daiktų, įsigytų Lietuvoje be kvitų, atmetė kaip neįrodytą.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas pripažino įrodyta ieškovo nurodytą aplinkybę, kad ieškovas atliko darbų maždaug už 13 500 Eur, kadangi šią aplinkybę, kad ieškovas prisidėjo asmeniniu darbu, patvirtino liudytojų parodymai, kuriais teismas netikėti neturėjo pagrindo, nes liudytojai tvirtino matę ieškovą dirbantį. Atsakovės argumentus, kad ieškovas nenurodė, jog prisidėjo asmeniniu darbu, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Nurodė, kad atsakovės pakviesti liudytojai patvirtino, kad jie atliko tinkavimo, santechnikos, elektros instaliacijos darbus, t. y. tuos darbus, kurių ieškovas neatliko ir tai pripažino pats ieškovas. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek teisme nurodė, kad namo sienų nestatė, stogo nedengė, o atliko namo vidaus ir išorės apdailos darbus.

11. Teismas nustatė ieškovą prisidėjus prie ginčo namo statybos ir įrengimo asmeninėmis lėšomis, nes ginčo laikotarpiu dirbo Vokietijoje įsteigęs verslą, jo metinės pajamos 15000 Eur; ginčo laikotarpiu pardavė automobilius; paėmė 3000 Eur kreditą; gavo tėvų dovanotus pinigus. Teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes dėl asmeninių pajamų disponavimo ginčo laikotarpiu ir nurodytų aplinkybių, kad 2014-2015 m. pajamų nedeklaravo, nes visas lėšas skyrė namo įrengimui, įvertinęs liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad ieškovo pajamos ir asmeninės lėšos buvo pakankamos prisidėti prie ginčo namo statybos. Teismas, įvertinęs atsakovės nurodytas pajamas, sprendė, kad atsakovės gautos pajamos buvo pakankamos ginčo namui (vadinamajai „dėžutei“) pastatyti.

12. Teismas apibendrindamas konstatavo, kad nustatytos bylos aplinkybės, įvertinus rašytinių ir kitų bylos įrodymų visetą, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ir liudytojų teiginiai apie šalių bendrą ūkį bei siekį sukurti bendrąją dalinę nuosavybę iš esmės sutampa, vadovaujantis įrodymų vertinimo ir logikos dėsniais, leidžia daryti išvadą, kad buvo ieškovo ir atsakovės susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, o ginčo turtas buvo sukurtas bendra šalių veikla ir pajamomis, tai yra ieškovas asmeninėmis lėšomis ir pajamomis prie ginčo namo prisidėjo pirkdamas statybines medžiagas ir daiktus bei asmeniniu darbu; šalys kartu planavo bendrą ateitį, kūrė bendrą turtą asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu.

13. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo bei ieškovo reikalavimą dėl dalių bendrojoje nuosavybėje nustatymo nukrypstant nuo CK 4.73 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, jog bendraturčių dalys yra lygios ir nustatyti, kad ieškovo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra 1/3, o atsakovės 2/3.

14. Teismas nurodė, kad ieškovas CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nurodė, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra prielaidų konstatuoti esant šalių ginčui dėl turto atidalijimo būdo, todėl, teismo nuomone, bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas vienam bendraturčiui sumokant kompensaciją, yra įmanomas, kadangi ieškovas pareiškė reikalavimą atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės turtą jam išmokant kompensaciją pinigais, nes jis ginčo name negyvena, be to, šalių santykiai konfliktiški, o ginčo name gyvena atsakovės vaikai. Atsakovė, visiškai nesutikdama su ieškiniu ir gindamasi nuo pateiktų reikalavimų, prieštaravimo dėl tokio atidalijimo būdo nepareiškė.

15. Teismas vadovavosi byloje pateiktoje UAB „Capital vertinimas“ pažymoje nurodyta atidalijamo turto(duomenys neskelbtini), 102 000 Eur verte, nes atsakovė nesutikdama su tokiu namo įvertinimu, tokį savo nesutikimą pagrindžiančių duomenų nepateikė. Teismas sprendė, kad atsakovė, būdama individualios įmonės savininkė, kurios pajamos yra 20 000 - 25 000 Eur, yra finansiškai pajėgi išmokėti ieškovui 34 000 Eur kompensaciją už 1/3 dalį turto. Teismas pažymėjo, kad nors ginčo namas nėra įregistruotas ir nėra užbaigtas, tačiau jo statybai yra gauti visi reikalingi dokumentai, todėl šio turto atidalijimas yra galimas.

16. Teismas, ieškinį patenkinęs visiškai, iš atsakovės ieškovui priteisė visas ieškovo patirtas 3 235,82 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

17. Apeliaciniame skunde atsakovė prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti ar panaikinus pirmos instancijos teismo sprendimą perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo; teismui esant kitokios nuomonės, nei nurodoma apeliaciniame skunde, prašė teismo peržengti apeliacinio skundo ribas ir priimti sprendimą, kuriuo ieškinys galėtų būti atmestas ar sprendimas pakeistas ir kitokiu pagrindu nei nurodoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:

1.1. Teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, tinkamai jų neištyrė, neatsižvelgė į teismų suformuotą praktiką, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą;

1.2. Ieškinio reikalavimo dėl faktinės santuokos pripažinimo jungtinės veiklos sutartimi siekiant sukurti šeimą ir bendrą jungtinę nuosavybę ieškovas ieškinyje nereiškė. Teismas sprendimo dėl to nėra priėmęs. Ieškovas reiškia reikalavimą pripažinti, kad jungtinės veiklos sutarties pagrindu ieškovas 1/3 dalimi, ir atsakovė 2/3 dalimis bendrojoje dalinėje nuosavybėje įgijo teisiškai neįregistruotą nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, esantį(duomenys neskelbtini). Teismas tenkino ieškinį nenustatęs ir nepripažinęs faktinės santuokos jungtinės veiklos sutartimi siekiant sukurti šeimą ir bendrą jungtinę nuosavybę ir apskritai nenurodydamas tokio savo sprendimo teisinio pagrindo;

1.3. Teismas netyrė ir nevertino reikšmingiausių bylos aplinkybių ir dėl jų nepasisakė arba vertino jas netinkamai. Teismo nurodyta teismų praktika netaikytina šioje byloje, kadangi šalys niekada kartu negyveno. Net ir nustačius bendro gyvenimo faktą, to nepakanka jungtinei veiklai sukuriant bendrą turtą įrodyti;

1.4. Teismas nevertino, kad ieškinys pareikštas visiškai dėl kito turto vieneto tuo pačiu adresu - dėl naujai pastatyto gyvenamojo namo, kuris dar nėra registruotas nekilnojamojo turto registre. 2017 m. liepos 17 d. ieškovo pasiūlyme „dėl taikos sutarties sudarymo dėl kompensacijos išmokėjimo už nekilnojamojo turto pagerinimą“ ieškovas „pretendavo“ visiškai į kito nekilnojamojo turto vieneto pagerinimą, skiriasi turto vertė nuo 73 000 Eur pasiūlyme, ieškinyje turto vertė siekia daugiau nei 110 000 Eur. Pateiktoje pasiūlymo kopijoje yra ištaisytas tariamas gyvenimo kartu periodas. Iš pradžių ieškovas teigė, kad faktinėje santuokoje pradėjo gyventi 2005 metais, vėliau pakeitė nuomonę ir nurodė, kad nuo 2006 metų. Teismas rėmėsi ieškovo artimųjų parodymais, kitų asmenų, tame tarpe ir neutralių liudininkų parodymus vertino kritiškai. Ginčo laikotarpiu ir iki pat 2010 metų atsakovė su vaikais gyveno buvusio sutuoktinio G. K. namuose(duomenys neskelbtini). Tai paliudijo ne tik atsakovės buvęs sutuoktinis G. K., bet ir liudininkė R. V.. Ieškovas pripažino, kad 2009-2010 m. gyveno Vokietijoje. Byloje nenustatyta, kad atsakovė su ieškovu būtų turėjusi lytinių santykių, ar kad turėjo bendrą kambarį gyvenimui. Ieškovas nepateikė duomenų apie savo deklaruotą gyvenamąją vietą, nepateikė kitų rašytinių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą apie ginčo šalių bendrą gyvenimą, tokių kaip komunalinių patarnavimų apmokėjimo ar panašių mokėjimų, susijusių su atsakovės gyvenamos vietos adresu(duomenys neskelbtini). Ieškovo tarptautinė perlaida buvo skolos grąžinimas atsakovei, nes, kaip teigė pats ieškovas, 2014, 2015, 2016 m. jis turėjo finansinių sunkumų bei skolų, todėl vienintelė tarptautinė perlaida parodo, kad buvo grąžinti atsakovei pinigai, kuriuos ji ieškovui buvo paskolinusi pragyvenimui;

1.5. I. S. „pokalbiai“ neparodo nieko daugiau, kaip tik kad šalys kartu negyveno, o sprendžiant iš susirašinėjimo turinio - rimtų pokalbių nevedė;

1.6. Teismas visas aplinkybes vertino tik ieškovo naudai. Dar negimusio žmogaus parašytą skolos raštelį (1914 metais) teismas vertino ieškovo naudai;

1.7. Ieškovo kvitai už prekes neatitinka atsakovės name esančių medžiagų. Ieškovo pateiktas 2014-07-05 čekis iš Vokietijos patvirtina klozeto sumontavimą 2014 metais Vokietijoje, kada pas atsakovę dar tik buvo kasami pamatai. Teismas netinkamai įvertino ieškovo finansines galimybes prisidėti prie ginčo namo statybos. Ieškovas nurodė, kad turi finansinių problemų, tik žodžiu nurodė apie savo gaunamas 12 000 – 15 000 Eur metines pajamas, kas vidutiniškai sudaro 1000-1250 Eur per mėnesį. Tačiau ieškovo nurodytos išlaidos per mėnesį viršijo jo pajamas. Ieškovo pateikti teismui du dovanojimo rašteliai, iš kurių vienas parašytas po žmogaus mirties jo paties ranka, o kitas - dar negimus nei dovanotojui, nei apdovanotajam. Ieškovas gavo 3000 Eur kreditą, nepateikdamas tai patvirtinančių dokumentų. Ieškovas pateikė pažymą apie 8 500 Eur įsiskolinimą mokesčių inspekcijai;

1.8. Teismas nepagrįstai sąskaitą 3500 Eur sumai už Daikin šilumos siurblį nelaikė įrodymu, patvirtinančiu, kad šias prekes atsakovė pirko asmeniškai. Šilumos siurblio pirkimas yra įtrauktas į atsakovės apskaitą. Byloje pateikti banko sąskaitų išrašai paneigia ieškovo versiją, kad ieškovas pinigus duodavo atsakovei, o ji įnešdavo į savo banko sąskaitas ir paskui mokėdavo už prekes. Prieštaringi ieškovo bei kitų jo liudininkų parodymai apie pirktas medžiagas. Ieškovo liudininkai buvo susitarę dėl medžiagų pirkimo aplinkybių, nes faktinės aplinkybės, paremtos rašytiniais įrodymais, yra skirtingos;

1.9. Ieškovas ieškinyje nekėlė reikalavimo dėl tariamų jo darbų atlikimo. Atsakovės statomame name visi statybos darbai buvo atlikti palaipsniui, visiems darbams buvo samdomi atitinkamų sričių specialistai, tiek apdailai, tiek bendriems statybiniams darbams. Ieškovo teiginiai dėl atliktų darbų yra nepagrįsti jokiais įrodymais nei dėl pačio darbų fakto, nei dėl jų vertės;

1.10. Ieškovo į bylą pateiktos fotonuotraukos nei patvirtina, nei paneigia ieškovo nei bendro gyvenimo kartu su atsakove, nei bendro tikslo, nei indėlio į ginčo nekilnojamąjį turtą;

1.11. UAB „Capital vertinimas“ pažymoje dėl turto vertinimo nurodoma, kad vertinamas ne ginčo pastatas, bet G. K. priklausantis turto vienetas. Vertinime neatitinka kambarių skaičius, langų tipas, šildymo sistemos bei šildymo katilo apibūdinimas, vienos nuotraukos darytos vasarą, kitos žiemą, o vertinimas tariamai atliktas 2018 m., kai tuo metu name gyveno atsakovė su vaikais, tačiau apie jokius vertintojų apsilankymus name nežinojo ir namo apžiūrai sutikimo nedavė;

1.12. Atsakovė niekada negalvojo apie bendrą gyvenimą su ieškovu. Atsakovė su ieškovu niekada dėl nieko nesitarė. Kai ieškovas trumpam grįždavo iš Vokietijos, kur jis dirbo, užsukęs pas atsakovę, ją persekiojo, naudojo jos atžvilgiu psichologinę prievartą, kai ji ieškovui neleisdavo pas atsakovę nakvoti. Nors ieškovas atsakovei siūlėsi padėti, tačiau atsakovė nesutiko.

Atsiliepimas

18. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

2.1. Ieškovas iš tiesų nereiškė reikalavimo dėl faktinės santuokos pripažinimo jungtinės veiklos sutartimi siekiant sukurti šeimą ir bendrą jungtinę nuosavybę, todėl teismas dėl bendros jungtinės nuosavybės sprendimo pagrįstai ir nepriėmė, nes ieškovas tokio reikalavimo ir nereiškė. Priešingu atveju teismas būtų išėjęs už ieškinio reikalavimo ribų;

2.2. Nepagrįstai apeliantė nurodo, kad teismas privalėjo tarp šalių nustatyti ir pripažinti faktinę santuoką. Ieškovas nereiškė tokio reikalavimo. Faktinė santuoka negali sukelti teisinių pasekmių, todėl toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme;

2.3. Teismas pasisakė dėl šalių ikisutartinių santykių ir nurodė, kad ikisutartiniai šalių santykiai nekeičia bylos esmės;

2.4. Tarp šalių ginčo, kad šalys draugavo, bendravo ir turėjo intymius santykius nebeliko po 2018-09-19 teismo posėdyje atsakovės duotų paaiškinimų, kai atsakovė pati pripažino, kad ji su ieškovu bendravo, draugavo bei turėjo intymių santykių, pripažino, kad pažįsta ieškovą nuo 2005 m. ir bendrauja, tačiau nurodė, kad draugauti pradėjo ne nuo 2005 m. bet nuo 2009 m. ir draugavo iki 2016 m. vidurio;

2.5. Priešingai, nei nurodė apeliantė, teismas nepasisakė ir nepripažino, kad šalys gyveno atskirai. Tai, jog ieškovas nuolatos ginčo laikotarpiu Lietuvoje negyveno, nes gyveno ir dirbo Vokietijoje, savaime nepaneigia fakto dėl bendro šalių gyvenimo;

2.6. Priešingai, nei teigia apeliantė, jos pačios pakviesti liudytojai patvirtino, kad ieškovas su atsakove vedė bendrą gyvenimą;

2.7. Apeliantė nenurodė, kokių konkrečiai ieškovo liudytojų parodymai yra melagingi ir kodėl melagingi, ir kodėl melagingus teiginius galima paneigti kitų liudytojų ir kurių tų kitų liudytojų parodymais, bei kokiais konkrečiais rašytiniais įrodymais;

2.8. Ieškovas nėra pripažinęs, kad 2009-2010 m. gyveno kartu su buvusia žmona. Nepaisant to, kad atsakovė su vaikais gyveno buvusio sutuoktinio namuose, nes neturėjo kur kitur gyventi, tačiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, kad atsakovė su G. K. nuo 2005 m. balandžio mėnesio kartu negyveno, bendro ūkio nevedė ir santuokinių ryšių nepalaikė. Atsižvelgiant į tai, apeliantės teiginiai, kad neva ji gyveno su buvusiu vyru, o ieškovas su buvusia žmona, yra atmestini kaip nepagrįsti;

2.9. Nagrinėjamu atveju nebuvo ginčo dėl ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos, todėl ieškovas tokių duomenų neteikė. Apeliantės argumentai, kad ieškovas neteikė jokių rašytinių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą apie ginčo šalių bendrą gyvenimą, taip pat visiškai nepagrįsti. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys šalių bendrą gyvenimą, t. y. fotonuotraukos, Skype pokalbių išklotinės, WESTERN UNION perlaidos dokumentai;

2.10. Apeliantės naujai, tik apeliacinės instancijos teismui iškelta versija neva tai šalis siejo paskoliniai santykiai, yra visiškai nepagrįsta. Ši aplinkybė nebuvo nagrinėta pirmosios instancijos teisme, tačiau ji nepaneigia teismo pagrįstai nustatyto fakto dėl šalių bendro gyvenimo. Nepaisant to, kuri šalis kuriai padėjo finansiškai, t. y. pinigų skolinimas vienas kitam be jokių skolos dokumentų, pinigų davimas „pragyvenimui“, būtent patvirtina, kad šalys viena kitą rėmė finansiškai, nes bendrai gyveno ir todėl vienas kitu rūpinosi ir padėjo;

Šalies argumentai

2.11. Apeliantė nepagrįstai nurodė, kad visi įrodymai ir aplinkybės buvo vertinamos ieškovo naudai. Teismas įrodymo ieškovo tėvo dovanojimo raštelio 40 000 Lt sumai nevertino ir įrodymą atmetė. Dėl dovanojimo raštelio, pagal kurį ieškovui motina padovanojo 13 000 Lt, teismas pagrįstai sprendė, kad dovanojimo data buvo 2014 m. rugpjūčio 5 d., nes ginčo dėl paties dovanojimo fakto byloje nebuvo, nes ieškovas (apdovanotasis) patvirtino, kad pinigus gavo, o motina (dovanotoja) patvirtino, kad dovanojo;

2.12. Priešingai, nei teigia apeliantė, ieškovo pakviesti liudytojai nebuvo susitarę dėl medžiagų pirkimo aplinkybių vien jau todėl, kad jie nurodė skirtingas aplinkybes apie medžiagų (langų ir klinkerio) pirkimo vietą (Vokietijoje ar Lietuvoje), tačiau nepaisant to, kad šie liudytojai nurodė skirtingas medžiagų pirkimo vietas, visi jie patvirtino, kad šias medžiagas pirko ieškovas;

2.13. Byloje nebuvo ginčo, kad ieškovas nedarė santechnikos, elektrikos ir tinkavimo darbų, o darė išorės ir vidaus apdailos darbus. Apeliantė, nors pasisakė, kad neva tai apdailos darbus darė kiti darbuotojai, tačiau tokiems jos teiginiams patvirtinti jokių įrodymų nepateikė. Tuos darbus neva tai atlikusių darbuotojų į teismo posėdį liudyti atsakovė nekvietė;

2.14. Dėl apeliantės kritikuojamų UAB „Capital vertinimas“ pažymoje dėl turto vertinimo nurodytų skirtingais laikotarpiais atliktų nuotraukų teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad nuotraukos buvo darytos, kai jis paskutinį kartą atvyko į ginčo namą 2014 m. Nuotraukos darytos teisėtai, nes buvo atsakovės motina. Todėl normalu, kad nuo 2014 m. iki 2018 m. yra pasikeitęs namo vidus, t. y. pilnai įrengtas, nes name gyveno atsakovė. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantė neginčijo UAB „Capital vertinimas“ pažymoje nurodytos ginčo namo 102 000 Eur rinkos kainos;

2.15. Apeliantės samprotavimai, kad ieškovas ją persekiojo, naudojo psichologinę prievartą nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

20. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesusituokusių asmenų kartu gyvenant įgyto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. V. G., J. G., bylos Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. B. U., bylos Nr. 3K-3-553/2010; kt.). Šie išaiškinimai pateikti civilinėse bylose, kuriose nustatyta, kad turtą įgijo ar jis bendrai priklausė asmenims, kurie bendrai gyveno neįregistravę santuokos ir nesant tarp jų partnerystės santykių (sugyventiniams). Tokiais atvejais jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą.

21. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu.

22. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Įstatymuose nenustatyta draudimo, eliminuojančio tam tikrus įrodymus, jų rūšis ar grupes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011).

23. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje pateiktus įrodymus, išklausiusi teismo posėdžių garso įrašus (2018 m. rugsėjo 19 d., spalio 25 d., lapkričio 30 d. teismo posėdžių garso įrašai), nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nevertino arba netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.

24. Šioje byloje šalys apie savo bendrą gyvenimą ir susitarimą statyti ginčo namą teikė vienas kitam priešingus paaiškinimus. Ieškovas teigė, kad bendras gyvenimas vyko nuo 2006 iki 2016 metų, apie 2014 pavasarį susitarė statyti bendrą namą tame pačiame sklype, kur jau stovi pastatytas atsakovei priklausantis viešbutis, susitarė, kad atsakovė pastatys vadinamąją „dėžutę“, o ieškovas įrengs namą. Atsakovė pripažino, kad ieškovą pažįsta ir su juo draugavo, tačiau jokio bendro gyvenimo ir jokio susitarimo dėl bendros veiklos nepripažino.

25. Pirmosios instancijos teismas apie šalių bendrą gyvenimą sprendė iš visumos byloje pateiktų įrodymų: pačios atsakovės pripažinimų, liudytojų parodymų, į bylą pateiktų fotonuotraukų, Skype susirašinėjimo medžiagos, teismo sprendimo, kuriuo nutraukta atsakovės santuoka su G. K.. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad šalys bendrą gyvenimą pradėjo teismo sprendimu nutraukus atsakovės santuoką, tai yra nuo 2008 m., o šalių santykiai nutrūko 2016 m. Aplinkybės, kad ieškovas dalį laiko praleido dirbdamas Vokietijoje, nepaneigia, kad grįžęs į Lietuvą jis apsistodavo pas atsakovę, kuri ir pati gyveno jai priklausančiame viešbutyje. Nors ir nepripažindama jokio bendro gyvenimo su ieškovu, tačiau atsakovė vis dėlto pripažino, kad turėjo intymių santykių su ieškovu, ieškovas pernakvodavo pas ją, ji lankėsi pas ieškovą Vokietijoje su savo vaikais, su savo drauge, ieškovas privežė pilną garažą įvairių statybinių medžiagų jai net nežinant, ieškovas gal ir duodavo jos vaikams pinigų ir pirkdavo kokių nors dovanų, bet tai ieškovo reikalas, ji nieko neprašė, ji sakė, kad bendraus, kol jai smagu (2018 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio garso įrašo nuo 01:34:50). Kolegija vertina, kad tokie atsakovės paaiškinimai yra šioje byloje pateikiama gynybinė versija, nes apklausti liudytojai (A. P., R. M., P. M., N. Š., R. K., G. L., A. S.) paaiškino priešingai, kad matydavo ieškovą ir atsakovę kartu, kad jie daugiau kaip penkerius metus buvo laikomi pora, kad ieškovas rūpinosi namo statybos reikalais, siuntė iš Vokietijos įvairias medžiagas į ginčo namą, kad atsakovė dalyvaudavo ieškovo tėvų šeimos renginiuose (tėvo laidotuvėse, švenčių metu ir pan.). Spręstina, kad atsakovė ilgą laiką, t.y. daugiau kaip penkerius metus, elgėsi taip, kad sudarė aplinkiniams įspūdį apie savo ir ieškovo bendrą gyvenimą, dalyvaudavo įvairiuose ieškovo šeimos renginiuose, lankėsi pas ieškovo motiną, seserį, ne vieną kartą fotografavosi kartu su ieškovu, ieškovo giminėmis, priėmė ieškovo atvežtas statybines medžiagas į savo namo garažą, leido ieškovui atlikti statomame name darbus, todėl kilus ginčui vien tik atsakovės paaiškinimai yra nepakankami paneigti bendrą šalių veiklą ir ieškovo indėlį į statomą pastatą.

26. Byloje nustatyta, kad atsakovės gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini)buvo pradėtas projektuoti (patvirtinta projektavimo užduotis) 2014 m. kovo 20 d. (t.1, b.l. 201). Statinio statybos darbų techninės priežiūros vykdymo sutartis sudaryta 2014 m. liepos 21 d. (t.2, b.l. 74). Atsakovė pripažino, kad namą pradėjo statyti 2014 m. gegužės gale (2018 m. rugsėjo 19 d. posėdžio garso įrašas, nuo 1:34:50 min.). Ginčo namo statyba nėra užbaigta, namas teisiškai neįregistruotas. Ieškovas pateikė glaustos formos informacinę pažymą apie ginčo namo vertę, atliktą UAB „Capital vertinimas“, iš kurios matyti, kad buvo vertinamas ginčo namas, nustatyta vertė 102 000 Eur (t.1, b.l. 8-35). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad netikslumai nurodant pastato kambarių skaičių ir žemės sklypo savininką laikytini mažareikšmiais, neturinčiais įtakos nustatytai paties pastato vertei. Teismas pagrįstai sprendė, kad išvada apie pastato vertę yra teisinga, atsakovė teismui nepateikė įrodymų apie kitokią ginčo pastato vertę.

27. Ieškovas šioje byloje pateikė įvairių medžiagų, įrankių įsigijimo kvitus, kurių bendra vertė sudaro apie 17 961,42 Eur, medžiagos pirktos nuo 2014 m. liepos 5 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d. (t.4, b.l. 24-122). Ieškovo pirktos medžiagos yra plytelės, dažai, glaistai, dušas, maišytuvai, bakelio nuleidimo sistemos, vonios baldai, vinilinė danga, laminatas, plokštės ir t.t. ir pan., kas iš esmės atitinka medžiagas, reikalingas statomam namui įrengti. Kiti įrodymai, kuriuos ištyrė ir įvertino pirmosios instancijos teismas (liudytojų G. S., G. L., P. L. parodymai), patvirtina, kad ieškovo Vokietijoje nupirktos medžiagos buvo atvežamos į Marijampolę ir iškraunamos atsakovės statomo namo garaže. Pavyzdžiui, prekes priimdavęs atsakovės brolis G. L. pripažino žinojęs, kad medžiagas siunčia ieškovas, padėjo jas sandėliuoti garaže, o kur tos medžiagos paskui naudotos - nežino (2018 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio garso įrašas, nuo 3:49:26 min.). Atsakovės atsikirtimas, kad 2014 m. liepos 5 d. ieškovo pirktas komplektas Geberit ir bakelis (sienoje montuojamo tualeto elementai) negalėjo būti panaudoti ginčo name, nes namas tik 2014 m. vasarą pradėtas statyti, kolegijos nuomone, nėra pagrįstas, nes įvairios reikalingos medžiagos ir mechanizmai gali būti perkami iš anksto ir sandėliuojami.

28. Taip pat ieškovas pateikė kvitą apie grynųjų pinigų perlaidą atsakovei 2014 m. rugsėjo 15 d. (600 Eur) (t.4, b.l. 107-108). Nors apeliantė šią perlaidą paaiškino kaip skolos jai grąžinimą, tačiau įrodymų, kad buvo paskolinusi ieškovui pinigų, nepateikė. Ieškovas taip pat nurodė, kad yra dar nupirkęs įvairių medžiagų namui įrengti už 13 300 Eur, tačiau kvitų neišsaugojo, yra davęs atsakovei pinigų apie 7000 Eur, yra atlikęs apdailos darbus ginčo name, kurių bendra vertė apie 13 500 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šie ieškovo parodymai yra teisingi, nes juos iš dalies patvirtino apklausti liudytojai (G. S., A. R., A. P., N. Š., R. M., A. S., R. K., A. J.), kurių parodymus teismas įvertino kaip nuoseklius, vienas kitam neprieštaraujančius. Kolegija sutinka su teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ieškovo pateiktus įrodymus apie jo turėtas pajamas ginčo laikotarpiu (2014-2016 metais): minimalų uždarbį, koks galėjo būti dirbant Vokietijoje (po 15 000 Eur per metus), pajamas už parduotus automobilius (15 000 Lt (4344 Eur) ir 2000 Eur, t.4, b.l. 186-187), tėvų dovanotas lėšas (13 000 Lt ( 3765 Eur), t.4, b.l. 189), ir pagrįstai sprendė, kad ieškovas turėjo finansines galimybes prisidėti prie statomo pastato. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo indėlis į statomą pastatą atitinka 1/3 dalį pastato vertės.

29. Atsakovės pateikti statybinių medžiagų įsigijimo kvitai patvirtina, kad atsakovė pirko statybines medžiagas 2014 m. birželio-gruodžio mėnesiais, 2015 metais (t.2, b.l. 26-70, t.5, b.l.10-11), bendra pirktų medžiagų vertė 20437,40 Eur. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovės pirktos medžiagos yra kitos rūšies, negu kad ieškovo pirktos medžiagos ir kad atsakovės pirktų medžiagų pobūdis (skiedinys, betonas, armatūra, akmens vata, mūro blokeliai, klojiniai, latakai, lietvamzdžiai, stogas, mediniai langai, medinės durys ir pan.) atitinka ieškovo paaiškinimus apie šalių susitarimą, kad atsakovė pastatys vadinamąją “dėžutę“, o ieškovas įrengs jau pastatytą namą. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad būtent ji nupirko medžiagas, panaudotas ginčo namo įrengimui (grindų, sienų plyteles, vinilinę grindų dangą, tualetų, vonių įrangą ir pan.). Atsakovės versiją, kad ieškovas pirkęs medžiagas ne jos namui įrengti, o kažkokiems kitiems tikslams, paneigia pačios atsakovės 2018 m. liepos 31 d. teismo posėdyje duoti paaiškinimai, kad ji sakiusi ieškovui, kodėl jis nieko savo nestato, turi tėvų žemes, tai galėtų ką nors savo statyti, tačiau ieškovas buvo „įsikirtęs“ būtent į šį namą (2018 m. liepos 31 d. teismo posėdžio garso įrašo nuo 26:46 min.).

30. Minėta, kad esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis apie šalių bendravimą, turtinę padėtį, duomenis apie faktiškai pirktas statybines medžiagas, liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus, sprendžia, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina tiek šalių susitarimą bendrai statyti namą, tiek ieškovo indėlio į jungtinės veiklos būdu įgytą turtą dydį.

31. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas įrodė aplinkybes, kuriomis rėmėsi kaip savo reikalavimų pagrindu (CPK 178 straipsnis), o atsakovė priešingų įrodymų nepateikė. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrosios nuosavybės padalinimą, todėl priimto sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

32. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovui iš atsakovės priteistinos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (1000 Eur, t.6, b.l. 28) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

33. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur), todėl jos valstybės naudai nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. R., gim. (duomenys neskelbtini), 1000 Eur (tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Diana LabokaitėMindaugas ŠimonisAlbina Rimdeikaitė