- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-18
- Bylos Nr.
- e2-4711-985/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01735-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Navickienė
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei V. K. dėl faktinės santuokos pripažinimo jungtinės veiklos sutartimi, siekiant sukurti šeimą ir bendrą dalinę nuosavybę, turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas teismo prašo: 1) pripažinti, kad jungtinės veiklos sutarties pagrindu ieškovas 1/3 dalimi ir atsakovė 2/3 dalimis bendrojoje dalinėje nuosavybėje įgijo teisiškai neįregistruotą nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini); 2) atidalinti teisiškai neįregistruotą nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės taip: 2.1. atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant teisiškai neįregistruotą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), natūra; 2.2. ieškovui iš atsakovės priteisiant 34 000 Eur piniginę kompensaciją už jam priklausančią 1/3 dalį teisiškai neįregistruoto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini); 3) priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad su atsakove nuo 2005 m. iki 2016 m. rugsėjo mėnesio tvarkė bendrą ūkį ir gyveno kartu neįregistravę santuokos, t. y. faktinėje santuokoje kartu išgyveno daugiau kaip 11 metų. Ieškovas nuo 2004 m. spalio 20 d. dirba Vokietijoje ir pradėjus bendrą gyvenimą su atsakove, jis periodiškai grįždavo į Lietuvą arba atsakovė lankydavosi pas ieškovą Vokietijoje. Bendro gyvenimo kartu metu, ieškovas su atsakove pradėjo kalbėtis apie tolimesnę bendrą ateitį. Abu planavo gyventi tik Lietuvoje, todėl pradėjo galvoti apie bendro gyvenamojo būsto statybas. Ieškovas tikslios datos neatsimena, tačiau apie 2012-2013 m. jis su atsakove susitarė, kad atsakovės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), statys bendrą gyvenamąjį namą, o vėliau statys sodybą ieškovui priklausančiame žemės sklype. Šalys susitarė, kad atsakovė jai priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatys gyvenamojo namo sienas ir stogą, t. y. pastatys namo vadinamąją „dėžutę”, o ieškovas padarys pastato apdailą, finansuos visas reikalingas medžiagas, baldus, t. y. pilnai įrengs gyvenamąjį namą tiek iš išorės, tiek iš vidaus. 2014 m. buvo parengtas gyvenamojo namo statybos projektas Nr. (duomenys neskelbtini); 2014 m. gegužės 13 d. Marijampolės savivaldybės administracija atsakovei išdavė statybos leidimą, Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybai. 2014 m. liepos mėnesį pradėtos pirkti medžiagos. Visos namui skirtos statybinės medžiagos buvo pirkios Vokietijoje, kur tuo metu dirbo ieškovas, viso už 22 883,33 Eur, yra kvitai; ieškovas taip pat Vokietijoje pirko ir virtuvės baldus, svetainės minkštą dalį, kurių vertė 1000 Eur, tačiau pirkimo kvitų nėra išsaugojęs. Ieškovas būdamas Lietuvoje, už grynus pinigus yra pirkęs šias prekes: šilumos siurblį kaina – 3500 Eur, boilerį - 300 Eur, kiemo trinkeles - 2000 Eur, langus - 5000 Eur, medžiagas namo fasadui, bendra kaina - 2000 Eur, viso 13 800 Eur, tačiau šių prekių pirkimo čekių ieškovas taip pat nėra išsaugojęs. Iš viso į bendrą namą ieškovas investavo apie 36 683,33 Eur. Statybinės medžiagos ir baldai pirkti Vokietijoje buvo krovininiu autobusu gabenami į Lietuvą. Prekių ir medžiagų įsigijimą šalys daugiausia derindavo telefoninių pokalbių metu, SMS žinutėmis bei pokalbiais per SKYPE programą. Ieškovas organizavo statybos darbus ir prie statybos darbų prisidėjo asmeninėmis lėšomis ir asmeniniu darbu, su rangovais atsiskaitydavo tiek ieškovas, tiek atsakovė, todėl ieškovo atliktas statybos darbų organizavimas, jo asmeninis prisidėjimas prie darbų, namo statymas, aplinkos tvarkymas laikytini jo įnašais į bendrą veiklą, jų įnašai iš esmės buvo lygūs. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ginčo name šiai dienai gyvena atsakovės sūnus R., o ieškovas jį augino kaip savo vaiką ir nori toliau su juo išlaikyti gerus santykius, todėl sutinka, kad jo ir atsakovės įnašai nebūtų lygus, o būtų pripažinta, kad ieškovo įnašas sudaro 1/3 dalį, o atsakovės - 2/3 dalis. 2018 m. kovo 13 d. ieškovas kreipėsi į UAB „Capital vertinimas“ dėl namo (duomenys neskelbtini), kainos rinkoje įvertinimo, namas įvertintas 102 000 Eur. Kadangi atsakovė geranoriškai nesutinka pasidalinti įgyto turto, taip pat nesutinka parduoti pastatyto namo, todėl prašo atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti namą natūra, o ieškovui - 34 000 Eur (102 000 Eur *1/3 dalis) piniginę kompensaciją už jam priklausančią 1/3 dalį turto.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad dar 2017 m. liepos 17 d. ieškovo pasiūlyme „dėl taikos sutarties sudarymo dėl kompensacijos išmokėjimo už nekilnojamojo turto pagerinimą“ ieškovas „pretendavo“ į vieną nekilnojamojo turto vieneto pagerinimą, o ieškinys pareikštas visiškai į kitą turto vienetą, tuo pačiu adresu, į naujai pastatytą gyvenamą namą, kuris dar nėra registruotas nekilnojamojo turto registre; netoks nurodytas ir šalių gyvenimo laikotarpis. Neatsitiktinai ieškovas pagal ieškinį gali pateikti Vokietijoje pirktų medžiagų kvitus, kadangi darbas Vokietijoje, t. y. patalpų vidaus apdaila, todėl jis turi galimybę teikti bet kokias statybines medžiagas, visiškai nesusijusias su ginčo objektu. Atsakovė niekada su ieškovu kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio. Atsakovė iki 2008 m. rugsėjo 9 d. gyveno santuokoje su G. K., po minėtos santuokos nutraukimo iki 2010 m. su nepilnamečiais vaikais gyveno jos buvusiam sutuoktiniui G. K. priklausančiame name (duomenys neskelbtini), kol po skyrybų ir turto dalybų jis atsakovei liepė išsikraustyti, kai tik įrengs vaikams kambarius jai priklausančiame pastate (duomenys neskelbtini), kur vykdo veiklą. Vaikams įrengė kambarius iš sandėliukų patalpų, o pati apsistojo 10 kv. m. ofiso patalpoje, kur vedė įmonės buhalteriją bei priiminėjo klientus. Taip gyveno su nepilnamečiais vaikais iki 2017 m. rugsėjo mėnesio, kol pamažu įsikraustė į jos naujai pastatytą namą tame pačiame žemės sklype, tačiau iki šiol šis namas nėra galutinai baigtas, nėra vidinių durų; nėra pabaigti laiptai; neįrengta virtuvė; palaipsniui užsakinėja baldus, gaminamos durys; nėra sudėtos kiemo trinkelės ir panašiai. 2016. m vasario viduryje išvyko į Šveicariją dirbti, iš Šveicarijos grįžo 2017 m. birželio mėnesį. Niekada negalvojo apie bendrą gyvenimą su ieškovu, jos bendravimas su juo buvo draugiškas. Kai ieškovas trumpam grįždavo iš Vokietijos, kur jis dirbo, užsukęs pas ją, paprasčiausia persekiojo, psichologiškai prievartavo, kai ji jam neleisdavau pas ją nakvoti, jis prašydavo bent pasėdėti kambaryje kol ji miegos, kai bandydavo užsirakinti kambario duris, jis kišdavo į tarpdurį rankas ir bandydavo neleisti užsirakinti. Tada nakvodavo kitur, o ryte vėl stovėdavo prie durų prašydamas pakalbėti. Namą pradėjo statyti tada, kai sutaupė pinigų sunkiai dirbdama, niekada neprašė ieškovo pagalbos nei projektuojant namą, nei statant, nei organizuojant darbus. Kai ji buvo Šveicarijoje, ieškovas iš Vokietijos pakraudavo ir įduodavo savo draugui parvežti prekes, bei prašydavo jos į garažą jas padėti. Ji nesidomėjo kas ten yra, nes neturėjo tam laiko ir noro. Įtardama, kad ieškovas gali būti „Alfonsas“, dar būdama Šveicarijoje jam parašė, kad mūsų bendravimas baigtas. Grįžus iš Šveicarijos liepė, jam pasiimti visus jo daiktus, kurių buvo pilnas garažas. Jis viską išsivežė. Viską darė pati, pirko statybines medžiagas internetu, samdė darbininkus ir už viską mokėjo pati. Ieškovas su žmona gyveno Vokietijoje vieno kambario bute, kai ji studijavo psichologijos mokslus, jis ją išlaikė, kartu grįždavo namo, kai atsakovės kavinė dar veikė iki 2009 m. rugsėjo mėnesio, ieškovas čia dažnai lankydavosi ir jį nusigėrusį žmona R. atvažiuodavo parvežti namo. Jie abu gyveno 2 kambarių bute (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
4. Ieškovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti visiškai, palaiko ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Ieškovas papildomai nurodė, kad su atsakove susipažino 2005 m. pas ją kavinėje, jis dirbdavo užsienyje, kartu gyventi pradėjo nuo kokių 2006 m., pas atsakovę viešbutyje, su vyru ieškovė išsiskyrė gal 2009 m., kai nutraukė santykius iškart jis persikėlė į viešbutį. Grįždavo iš pradžių kas tris mėnesius į Lietuvą ir visada palaikydavo ryšius, Lietuvoje būdavo savaitę, kartais ilgiau. Santykiai tęsėsi iki 2016 m. Kai grįždavo į Lietuvą gyvendavo pas atsakovę viešbutyje (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Per metus į Lietuvą grįždavo kas tris mėnesius, nuo 2005 m. taip grįždavo, o paskui nuo 2008 m. - 2010 m., vis dažniau grįždavo, kas mėnesį, arba atsakovė pas jį atvažiuodavo, atskrisdavo. Nuo 2008 m. pas jį pradėjo atvažinėti atsakovė į užsienį, pirmą kartą atvažiavo su drauge. Kai susipažino su atsakove, vyko jos skyrybos. Iš pradžių to susitarimo apie bendrą turtą nebuvo, kai tik pradėjo draugauti 2005 m. Kai jis atvažiuodavo pas atsakovę, tai ne tuščiomis, jam atrodė, kad jis myli tą moterį, rūpinosi ja kiek leidžia galimybės, vaikams parveždavo lauktuvių, drabužių, kompiuteriai vaikams buvo supirkti, telefonai naujausi po kelis kartus, piniginėmis lėšomis vaikams duodavo, į mokyklą duodavo ryte po kelis eurus, po 10, 20,50, 100 Eur, jei gimtadienis tai mažiausiai po 50 Eur. Atsakovė jam pasiūlė žemės sklypą prie namo ir sakė statykis namą, jis prieštaravo, nenorėjo, kad taip būtų, todėl sakė atsakovei, kad ji statytųsi namą, o jis padarys apdailą, nes jis toje srityje nusimano. Tokį susitarimą priėmė maždaug 2013 m. Namą pradėjo statyti 2013-2014 m. Jie susitarė su atsakove, kad ji statys namą, o jis apdailą padarys. Kai pradėjo statyti namą, jis grįždavo iš užsienio kas mėnesį (19:00 min.), pirko apdailos medžiagas, plyteles, klijus iš Vokietijos, šviestuvus, tualetas, dušus, maišytuvus dušo, vonios kambario baldus. Iš Vokietijos daiktus pargabeno jo draugas, jis užsiiminėja automobilių transportavimu. Ant tralo lengvose mašinose įkraudavo medžiagas, tik uždirbdavo pinigus ir pirkdavo medžiagas, nes jam buvo aktualu, kad greičiau viskas vyktų. Medžiagas draugas parveža, o paskui jas ieškovės brolis G. atvažiuodavo į aikštelę paimti, kartais pati atsakovė nuvažiuodavo paimti prekių. Plytelės grindims jo nupirktos, bet grindų plyteles svetainėje ne jis dėjo, dėjo atsakovės samdyti žmonės, tada plytelių pritrūko ir jis dar jų nupirko. Plytelės, šviestuvai į svetainę, vonią, koridorius, garaže, katilinę, miegamus, lauko apšvietimas, viešbučio dar, vinilinės grindys, santechnika, visi tualetai įleidžiami į sieną, klozetai, dangčiai, fasado šildymas (klinkeris, klijai trinkelių klijavimui, putų polistirolui klijai). Lietuvoje pirkti baldai - virtuvės baldai, ir minkštoji svetainės dalis, šilumos siurblys, davė grynais pinigais atsakovei, ji užsisakė internetu, boileris, davė grynais pinigais atsakovei, ji užsisakė internetu, kiemo trinkelės, namas dar nebuvo pradėtas statyti, bet pas atsakovę kieme buvo žvyras ir ji labai norėjo, kad būtų trinkelės, tai jis davė jai 2000 Eur trinkelėms. Šilumos siurbliai ir langams buvo duota pinigų. Kai atsakovė užsisakė langus, reikėjo atsiskaityti, tai jis pardavė savo mašiną už 5500 Eur, kad kuo greičiau atsiskaityti, sau pasiliko 500 Eur kelionei atgal grįžti, o 5000 Eur atidavė atsakovei. Lietuvoje pirko (30 min.) namo fasadui be kvito 2000 Eur, pats pirko, nedavė grynų pinigų, tai putų polistirolas ir jo tvirtinimui medžiaga, tinklui klijai. Klinkerį pirko kartu su atsakove Šilainiuose, už jį atsakovė pati mokėjo. Papildomas medžiagas iki klinkerio už jo pinigus pirkta, ta įeina į 2000 Eur. Tinkavimas ir dažymas ne jo darymas. Tinkavo ir dažė samdyti žmonės, juos samdė atsakovė ir už darbus jų mokėjo atsakovė, bet kai jis būdavo grįžęs ir jis sumokėdavo, tai būdavo 200 Eur ar 300 Eur. Atlikti jo darbai: fasadas lauko apšildymas, antram aukšte padarytas karkasas, paruošimas apdailos medžiagoms kalti, bet lenteles jau kalė ne jis, o atsakovės samdyti žmonės, o pirmame aukšte apšildyta ir klinkeris yra daryta jo, apšildyta polistirolu, antram aukšte padarytas karkasas, paruošimas lentelėmis, kiek grįždavo ir kiek suspėdavo, tiek padarydavo. Lentelės buvo pušinės. Plyteles pirko ir suklijuota jo, tik neklijuota svetainėje (grindims). Klijavo ir grindų ir sienų plyteles, garažo, irgi jo suklijuotos, vonios kambariai, svečių tualetas pilnai, antram ir pirmam aukšte lubos lentelėmis pilnai jo padarytos, pilnai grindys vinilinės padarytos antram aukšte, siena granito plytelių padaryta jo, tik iki galo nepadaryta, nes nebuvo sudėtos durys. Laiptai padaryti, išbetonuoti, padėjo atsakovės brolis, ir jos sesers draugas R. Paskui sudėjo turėklus laiptinėje nerūdijančio plieno, juos pirko Vokietijoje. Terasą dar padarė visą apdailą: stogas uždėtas, kurį pirko atsakovė; kolonos parvežtos iš Vokietijos ir nutinkuotos granito tinku; granitinės plokštės, terasinės specialios plytelės parvežtos iš Vokietijos, jis pats jas išklijavo; padėjo atlikti darbus R. ir G. padėjo sunešioti betoną, kai laiptus betonavo; lubas padėjo daryti, lenteles palaikyti atsakovės sūnus R., o daugiau niekas nepadėjo, viską darė pats. Vokietijoje turi įregistravęs individualią įmonę, įmonė užsiima plytelių klijavimu, betonavimo darbai, tapetavimas, parketo klojimas, medžio darbai, plytelių granito ir mozaikos darbai. Dėl darbų ir jų kainos: granito klijavimas laiptinėje – 1000 Eur; namo vonios įrengimas (vaikų kambaryje) – 1200 Eur; vonios įrengimas (jų abiejų kambaryje) -1200 Eur, lubų kalimas viso namo – 1500 Eur, laiptų darymas -500 Eur; grindų klojimas viniline danga – 1000 Eur, turėklų įrengimas - 400 Eur, garažo grindys, katilinės – 1000 Eur; stogelio montavimas- 200 Eur,; terasos įrengimas – 600 Eur, antro aukšto fasado, karkaso darymas – 400 Eur ,fasado šiltinimas – 1000 Eur, klinkerio klijavimas – 2000 Eur, tranšėjos kasimas elektriniam kabeliui- 400 Eur, pamato tinkavimas – 600 Eur, palangių matavimas – 500 Eur, viso 13 500 Eur. Santechnikos darbų jis nedarė. Už santechnikos darbus mokėjo atsakovė pagrinde, bet buvo, kad ir jis sumokėdavo. Elektros vedžiojimų jis irgi neatliko. Kai dirbdavo name jis, atsakovė viešbutyje tvarkydavosi. Tam viešbutyje jis būdavo, jis ten kambarius atremontuodavo, visi vonios kambariai remontuoti, iš Vokietijos parvežė stiklo audinius specialius, ventiliatorius sudėjo, išdažė. Atsakovė susiieškojo šilumos siurblį, jis kainavo apie 20 00 -25 000 Lt, jis davė 20 000 Lt. Šie pinigai buvo iki namo investuoti į viešbutį. Pajamos kasmet – 12 000 Eur, būna ir 15 000 Eur. Lėšos, kurias panaudojo prekių pirkimui namui ir prisidėjimui prie jo, tai buvo lėšos gautos iš veiklos Vokietijoje, kitų pajamų neturėjo. Turėjo pasiėmęs kreditą 3000 Eur 2013 m. gal, jį ėmė Vokietijoje. Jam trūko pinigų prekių pirkimui, kurias buvo užsakęs. Kredito dar neatidavęs. Kreditas buvo panaudotas namui. Pajamas Vokietijoje deklaruoja. Nedeklaravęs už 2014-2015 m. už tai yra gavęs baudą. 2014 m. gavo iš tėvų 53 000 Lt. Tėtis jam dovanojo tuos pinigus, tėvas tuo metu pardavė žemės sklypą ar mišką neatsimena ir gautus pinigus padovanojo jam. Namo statybai buvo panaudoti praktiškai visi pinigai. Už tuos pinigus pirko prekes Vokietijoje. Kai išsikeitė į eurus gavo apie 10 000 Eur. Už tuos pirko daiktus nurodytus ieškinyje. Gyvenant kartu, atsakovė buvo atvažiavusi į Vokietiją daugiau kaip penkis kartus, per tiek metų jis negali suskaičiuoti, atvažiuodavo viena, bet buvo ir su vaikais, ir su drauge. Buvo sutarę ir dėl statybų kaime pas jį, tėvų žemėje, statyti namą, užsiimti kaimo turizmu. Santykiai nutrūko po jo krikštasūnio vestuvių, tai jie kartu buvo vestuvėse dar. Jie kartu buvo grįžę, atsakovė iš Šveicarijos buvo atvažiavus pas jį į Vokietiją, ir kartu grįžo į Lietuvą. Tuo momentu jis dar įrengė vonios kambarį pilnai iki maišytuvo pastatymo, ir buvo susitarę, kad atsakovė, važiuodama vėl į Šveicariją atvažiuos pas jį, pernakvos ir tada galės važiuoti į Šveicariją, ji neatvažiavo, parašė žinutę jam, kad viskas tarp jų baigta. Tai buvo po rugsėjo 9 d. ar rugsėjo pabaigoje. Prie ieškinio yra pateiktos foto nuotraukos, darytos 2016 m., kai santykiai jau buvo nutraukti, kai atvežė kelis vienetus plytelių. Namo raktai bendru sutarimu buvo paliekami virtuvėje, o tuo momentu jį įsileido motina. Jis raktų asmeniškai nesivežiojo.
Atsiliepimas
5. Atsakovės atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad palaiko atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes. Atsakovė papildomai nurodė, kad nebuvo jokio susitarimo, tai buvo draugiškas bendravimas, draugaudamas žmogus pamato ar jis nori toliau kažką vystyti ar ne, ir ji pamatė, kad ji nenori vystyti santykių. Santykiai nebuvo kaip šeimos. Ji sugalvojo namą statyti, ji ieškovui sakė, kad nieko nepirkti ir jai nieko nereikia. Prekes ieškovas sudėjo į garažą tik tada, kai jis buvo pastatytas, tai galėjo būti 2015 m. apie vasarą. Ji jam liepė viską pasiimti, ji nežiūrėdavo kas dėžėse yra. Betonuotojas, santechnikas, elektrikas dirbo su savo medžiagomis, ji, jei ko reikia, nupirkdavo, buvo plytelių dėjėjas ir dažytojas. Plyteles pirko ji su broliu važiavo į Lenkiją ir pirkdavo. Ji čekių neturi. Ji pati įsigijo plyteles, grindis. Klinkerį ji pirko, o klijavo tie, kas dėjo plyteles. Katilui ieškovas nedavė jokių pinigų. Vokietijoje pirktų medžiagų nebuvo, jos nepanaudotos. Baldai svetainės ir virtuvės nebuvo panaudoti. Boileris 300 Eur, nebuvo. Santechnikas pirkdavo, jis pateikdavo jai sąskaitas. Kiemo trinkelės 2000 Eur, jis nedavė pinigų, kadangi jos buvęs vyras alimentų sąskaita jas nupirko. Langus ji pati nupirko. Medžiagos namo fasadui, klinkerį ji pirko. Bendravimas su ieškovu prasidėjo 2009 m. (1:41:30). Ji jį pažinojo nuo mokyklos laikų, kai jis grįždavo iš Vokietijos, jis ateidavo į kavinę. Kavinė veikė nuo 2005 m. Jis gyveno ne pas ją, o (duomenys neskelbtini) su žmona, jis ten nakvodavo. Santykius turėjo nuo 2009 m. (1:42:38). Nuo 2009 m. prasidėję santykiai, normaliai bendravo, kaip draugystė, bendravimas vyko, jis grįždavo tris kartus per metus, jie bendravo internetu, per Skype. Palaikydavo ir intymius santykius, atstojo kaip draugystę, bendravo, kad pažintų vienas kitą geriau (1:43:30). Santykiai nutrūko 2016 m. vasario viduryje, kai ji išvažiavo į Šveicariją. Viešbutyje ji pradėjo su vaikais gyventi nuo 2010 m. sausio, 2009 m. įsirengė ten kambarėlius. Vaikams tada buvo 9 m. R. K., 7 m. Ž. K.. Ieškovas viešbutyje buvo kartais, ir jis išeidavo namo į (duomenys neskelbtini). Ieškovas sako, kad 2006 – 2007 m. dažė kambarius, pirko ventiliatorius, bet kaip jis galėjo pirkti kažką, jei ji tik 2006 m. pavasarį atidarė viešbutį apgyvendinimui, atidarė palaipsniui, buvo iš viso 5 kambariai. 2005 m. atidarė kavinę. Statytis namą ji sugalvojo greitai, kadangi sužinojo, kad litus keis eurai, tai nusprendė dabar kol yra litai, nes paskui viskas brangs. Tai buvo 2014 m. žiema, ji turėjo architektą pažįstamą, pasipaišė projektą, ji susiplanavo namą. Ten jai dovanotas sklypas. Susitarime ieškovas nedalyvavo, ji pati sugalvojo, pasibraižius projektą nuėjo pas architektą, jis per du mėnesius padarė, pridavė ir pradėjo ji tada namą statyti. Ir statybai leidimą gavo. Ieškovas viešbutyje kaip ir visi kiti kaip svečias būdavo. Ieškovui papasakojo savo planus, visiems pasakojo. Nuo 2009 m. -2016 m. pas ieškovą buvo nuvykus su vaikais (kokiais 2010 m., draugė sus sūnumi dar važiavo). Kokias penkias dienas pabuvo. Bendrų išvykų buvo, kiek ji turėdavo tam laiko, nes ir jis retai grįždavo. Ieškovas bendravo su vaikais, su jos draugais, kas ateidavo į tą viešbutį, su kuo ji bendravo, su tuo ir jis bendravo (1:50:15). Namą pradėjo statyti 2014 m. gegužės gale. Statyboms vadovavo patyręs žmogus, jos brolis (G.) būdavo visada vietoje. Su ieškovu nesikonsultuodavo, ji viską darė pati. Ji sakydavo ieškovui, kad jai nieko netrūksta ir nieko nereikia. Tos prekės stovėdavo garaže, ji nežino kas sudėjo, nes buvo Šveicarijoje. Prekės atsirado tada, kai ji buvo Šveicarijoje, iki to laiko prekės nebuvo vežamos. Tos prekės buvo kreizai, pjūklai, ji dėžių nebuvo atidarius, brolis G. prekes išvežė. Ieškovas name negyveno, nes ji pati tik 2017 m. gyveno. Ji yra individualios įmonės savininkė. Įmonę įkūrė 2001 m., santuoką nutraukus įmonė liko jai. Tarp jos ir buvusio vyro buvo susitarimas, kad jis kai pardavė jų bendrus namus 2014 m., jis jai buvo žadėjęs, kad kai ji statys namą, kad savo vaikams jis prisidės pardavęs tą namą, tie pinigai bus skirti vaikų kambariams. Tai ji tas visas pravestas lėšas 2014 m. apie 16 000 Eur įdės į kambarius skirtus vaikams. Ji pristačius įmonės pelną, grynąsias pajamas tai jos sudaro apie 20 000 -25 000 Eur, kitus pinigus Šveicarijoje užsidirbo. 2014 m. buvo litai, tai ji su stogo, langais, durimis, betonavimu, tinkavimu, santechnikos darbais – apie 80 000 Lt. Namas dabar nėra pilnai įrengtas, bet jame jau gyvena. Name pradėjo gyventi 2017 m. rugsėjo mėnesį, ir visus 80 000 Lt santaupų ji turėjo, buvęs vyras prisidėjo su vaikų kambariais. Pajamos iš Šveicarijos neįėjo į tą 80 000 Lt. Jeigu jai trūksta pinigų, ji paimdavo greituosius kreditus už 16 000 Eur, jie buvo panaudoti tik namui. Ieškovas gėles sodino, nušluodavo kiemą. Santechnikos darbus atliko santechnikas, elektros darbus atliko: kabino šviestuvus, elektros instaliaciją, įvadą elektros dar kitas vyrukas darė; palanges suklijavo brolis S.; lubas kalė dažytojas ir jo pagalbininkas, kai dažė sienas sudėjo ir medines lenteles; laiptus – talka buvo, neatsimena kad ieškovas buvo. Terasos darbus, tai, kas klinkerį dėjo tie patys ir terasą; stogelį – brolis S. padėjo, ji pati nusipirko tą stogelį. Tranšėją įrengę elektrikas, kuris dirbo (duomenys neskelbtini). Ieškovas padėjo tik laiptus betonuoti, tai buvo talka.
6. Liudytojas A. P. nurodė, kad ieškovą pažįsta apie 30 m., pažįsta ir V. apie 10 m., kaip R. draugę. R., kai išsiskyrė su žmona, kitos draugės neturėjo, visada, kai grįždavo būdavo pas V., jis tai matė, kai svečiuose būdavo pas V. Tuo metu V. gyveno viešbutyje (duomenys neskelbtini). Ieškovės ir atsakovo santykiai prasidėjo kažkur pieš 10 m., 2008-2009 m. gal, galėjo būti ir anksčiau. Kai susiskambindavo su R., visada į (duomenys neskelbtini) atvažiuodavo arba R. pas jį atvažiuodavo. Jie gyveno kartu, draugavo kaip vyras ir moteris. Paskutiniu metu matydavo, kad R. grįždavo ir dirbdavo prie namo, namas kieme, jis matė visas statybas. Matė, kad statė statybininkai ir kiek matė, tai apdaila buvo vykdoma R., nes jis yra tos srities specialistas, klinkerį dėjo, grindis, lubas, laiptai. Rodė medžiagas jam R. parvežtas iš Vokietijos. Jis buvo atvykęs į namą, R. su darbiniais rūbais, V. padarydavo kavos, visi susitikdavo pašnekėdavo. Kas pirko langus, vartus jis nežino, bet apdailos tai buvo kokybiškos, vokiškos medžiagos, kurias R. vežė iš Vokietijos. R. ir pats turėjo autobusiuką. Kai R. grįždavo su medžiagomis, tai susiskambindavo, atvažiuodavo prie namo, tai jam buvo įdomu kokias medžiagas deda, kiek jos kainuoja. Tai buvo klinkeris, sienų apdaila, plytelės, marmurinės palangės, laiptų pakopos, pakuotės vokiškos. Prekės sudėtos buvo name, garaže, namo antrame aukšte. Ir įrankius matė, jie buvo ieškovo. V. pas R. būdavo Vokietijoje.
7. Liudytoja R. M. nurodė, kad ieškovas yra jos brolis. Pažįsta ir V., daugiau kaip 10 metų. Ieškovas su atsakove susipažino prieš 10 m. maždaug, nes jau 2008 m. V. su vaikais atvažiavo į Vokietiją, per R. gimtadienį, ji taip pat su savo vyru ir vaikais atvažiavo, jie buvo R. bute ir kartu visi leido laiką. Jie gyveno kaip vyras su žmona, atvažiuodavo pas ją į šeimos namus į Kauną, jie atvažiuodavo į Marijampolę, ir taip buvo ne vieną kartą, atvažiuodavo į kaimą. V. su R. dalyvavo jos sūnaus vestuvėse, kurios vyko prieš du metus, jų tėčio laidotuvėse, per Kalėdas, Velykas, per R. penkiasdešimtmetį vyko V. namuose, dalyvavo visa R. ir V. šeima, mama, broliai su žmonos, vaikai, draugai. V. namai prie turgaus, ji adreso nežino. Pas V. ne kartą buvusi, ir ne kartą tam statomame name buvo, kur R. buvo ir dirbo, vežė ten statybines medžiagas, ji žino kaip jie planavo įsirengti kambarius, kuris kambarys yra jų miegamasis, vonia, kur santechniką planavo įsivesti, grindys kur sudėtos, žino kur Ž. ir R. kambarys, spintos sustatytos, pirmame aukšte žino kaip ir kur turės stovėti virtuvės baldai, garaže visad buvo vežamos medžiagos, ir jis su vyru ne kartą ten buvo. R. dirbo Vokietijoje, neatsimena kas kiek laiko grįždavo, nes paskutiniu metu siekė kuo daugiau užsidirbti tam kartu statomam namui, bet per šventes grįždavo. Kai grįždavo pas V. gyvendavo viešbutyje, ji buvus jų kambariuose. V. su R. gyveno viename kambaryje (tualetas ir vonia), o R. (antrame aukšte) su Ž. (pirmame aukšte) atskiruose. Kai buvo per naujus metus su V. šeima ir draugais, ji su šeima gyveno ten antrame aukšte. Ieškovas darbais prisidėjo ir prie viešbučių kambarių gerinimo. Namą statė kartu, kartu tą namą nuolat apžiūrinėdavo, kur terasa buvo ten R. atveždavo augalų, ir dar prie (duomenys neskelbtini) atveždavo augalų, pati V. sakė, kad R. atvežęs. Ieškovas prie namo statybos prisidėjo nuolatiniu darbu, kai tik grįždavo iš Vokietijos visada ten dirbdavo prie namo, dėjo plyteles viduje, kur tualetas ir vonia, dėjo grindis tada, kur išorė namo dėjo klinkerį, parvežė santechninę įrangą, tiesė grindis vaikų kambarį, laiptinėje sieną akmeniu dėjo, garaže dėjo plyteles (grindis). Medžiagas supirko R., jis parveždavo iš Vokietijos, su jos vyru dažnai aptardavo tas medžiagas. Medžiagas R. iš pradžių pats pargabendavo ir Vokietijos, po to turėjo draugą, kuris važinėdavo į Vokietiją, tai įdėdavo jam parvežti, paprašydavo V. brolio G., kad tas kai parveš prekes iškrautų. Langai buvo perkami iš Marijampolės firmos, V. pati apie juos pasakojo, klinkerį pirko R., plyteles pirko R., nes pirko šalia jos namų esančioje parduotuvėje. Kai R. name pats dirbo, ji matė. Sūnaus vestuvės buvo 2016 m. rugsėjo 9 d. R. ir V. santykiai tuo metu buvo geri. Jie buvo kviečiami kaip artimi žmonės, kaip pora. Jie gražiai sutarė, jie dviese važiuodavo ir su vaikais atostogauti Italijoje, Egipte dviese buvo, jis veždavo dovanas ir lauktuves vaikams (telefonus, planšetes), V. nešiodavo pakabuką su briliantuku tokiu, sakydavo, kad R. padovanojo. Asmeniškai ji bendravo su V. V. apie 10 metų gyveno su R., R. draugauja su V. vaikais, R. pas R. buvo atvažiavęs į Vokietiją, R. su V. kaime leisdavo laiką, brolis su žmona, važiuodavo pas jos tėvus, kai R. būdavo ir kai nebūdavo. R. planavo grįžti iš Vokietijos į Lietuvą, planavo kažką kaime daryti, vaikščiojo dviese ir žiūrėjo kažką daryti ant žemės sklypo, kažkokį tai būsimą verslą. R. santykiai su vaikais buvo labai geri, R. yra buvęs Vokietijoje, pirmą kartą su motina ir Ž., o R. buvo ir vienas, nes norėjo užsidirbti pinigų.
8. Liudytojas G. K. nurodė, kad yra atsakovės buvęs sutuoktinis. Santuoka nutraukta 2008 m. rugsėjo 9 d., negyventi kartu pradėjo prieš pusę metų prieš santuokos nutraukimą. Ieškovą pažįsta iš matymo. Matęs (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur tas objektas yra apie kurį kalba vyksta. Jis pravesdavo atsakovei pinigų, 2014 m. 15 000 Eur gal, jis pravesdavo pinigus atsakovei, kad būtų įrengta vaikams kambariai, tai buvo daroma keliomis įmokomis. Atsakovei atidavė apie 160 kvadratų trinkelių, kurias matė kieme sudėtas, jų kiemui pakako, nupirkti daugiau nereikėjo. Galėjo būti, kad ieškovas prisidėjo prie namo statybos, bet pačio nematė mūrijant ar panašiai. Mano, jog jei žmonės draugauja, tai gali prisidėti prie namo. Mano, kad jie draugavo (3:17:15) 4-5 metus. Skyrybos prasidėjo prieš 1 m. - 1,5 m. iki pačių skyrybų. Skyrybų priežastis – dėl jo kaltės. Skyrybas baigė teismo sprendimu. Pradžioje dalinantis turtą buvo audringa, bet po to pamatė kad nieko gero, tai į pabaigą sutarė. Pinigai vaikams, kaip išlaikymas. Priteista suma jam buvo, kurią reikėjo pervesti; vienu metu jiems reikėjo daugiau pinigų, nes įsirenginėjo namą, tai pravesdavo daugiau.
9. Liudytojas N. Š. nurodė, kad V. pažįsta dėl to, kad dirbti tekę. R. pažįsta, nes dirbant matė. Dirbo name, prie gėlių turgaus, kur A. K.. Jis atliko tinkavimo darbus, vidaus. Darbus užsakė V. Ieškovą matė ryte, vakare. Už darbus mokėjo V. Uždarbis buvo apie 1500 Eur. Daugiau darbų neatliko. Pats rūpinosi medžiagomis, sutarta buvo už kvadrato kainą su jų medžiagomis. Buvo diskusijos su V. arba su R., kurį pirmiau pamatydavo, dėl kažkokių klausimų, kas liečia tinkavimą. Ieškovo smulkmenų klausė, statybiniais reikalais, ieškovas prašė 90 laipsnių kampu daryti angokraščių kampą.
10. Liudytojas A. J. nurodė, kad V. pažįsta, o R. šiek tiek. Atsakovę pažįsta, nes pas ją atliko santechnikos darbus, adresu A. K.. Juos samdė V., ir pinigus sumokėjo V. Atliko visus santechnikos, kanalizacijos darbus, grindis paruošė betonavimui, polistirolą sudėjo, grindų šildymą, vandentiekį, katilinės įrengimas, prietaisų sudėjimas (tualetų, dušų). Ieškovą pažįsta, nes kai ten dirbo ten matė jį. Suprato, iš santykių, kad V. draugas. Viską derino su atsakove. Prietaisus kai reikėjo sudėti, tai padavė V., o užslėptus darbus tai darė ji su savo medžiagomis. V. perdavė klozetus, dušo maišytuvai, radiatoriai. Sumokėjo V. jam, bet neatsimena kiek. Ieškovą matė kelis kartus.
11. Liudytojas R. K. nurodė, kad V. pažįsta, nes vedžiojo elektros instaliaciją. R. matė name gal 3-4 kartus name (3:43:20). Darbus užsakė V. ir sumokėjo jam V. Vedžiojo elektros instaliaciją, laidus dėjo, sudėjo jungtukus, rozetes, šviestuvus gal kelis tik sukabino. Darbus atliko apie 2015-2017 metus. Medžiagas su kuriomis viską darė, tai jis nupirko, o V. atidavė po to pinigus. Jis pirko jungtukus, rozetes, laidai, tvirtinimo medžiagos, skydelis, automatėliai, čekius atidavė V. ir pinigus atidavė V. R. jo klausė tik apie kamerą. Šviestuvai jau buvo keli, tai liepė juos sudėti, juos kabino ir dėjo tik antram aukšte ir garaže, o pirma aukšte ne. R. matė 3 -4 kartus dienos metu.
12. Liudytojas G. L. nurodė, kad yra atsakovės brolis. Ieškovą pažįsta apie 6-7 metus. Ieškovas buvo sesės klasioko draugas. Santykius tarp ieškovo ir atsakovės negalima laikyti kaip šeimos. Ieškovas su atsakove kažkiek bendravo, susitikdavo kelis kartus per metus. Bendro ūkio nevedė. Jis sesei padėjo namo statyboje, konsultavo, pirkdavo medžiagas, darbininkų ieškodavo. Visus namo darbus atliko sesė, jis padėjo organizuoti. Apie namo apdailą, kas sudėjo grindis, nematė; plyteles (grindų, sienų), nematė; klinkerį, nežino kokie meistrai; laiptų betonavimas, turėklai, tai talka buvo, padarė savo jėgomis. Ieškovas jokio indėlio neįnešė. Nematė ar prekes vežė, ar apdailos darbus darė. Prekes jis paimdavo ir atveždavo į garažą; pačias prekes paimdavo iš aikštelės kur tralas atveždavo, o tas prekes užsakydavo R. R. kažkokias prekes perduodavo, bet prie garažo sandėliavo jas tik. Jis nematė kokios būdavo prekės panaudodavo. Jis tik tas prekes atveždavo, tiek R. parašydavo. 3-4 kartai buvo. Tai buvę prieš 1-2 metus. Jis tik atveždavo ir darbas jo pasibaigdavo, turinio prekių nežinojo. Prekes paimti nurodydavo V. arba R. Vieną kartą iš garažo prekes išvežė, nebuvo kaip praeiti, tai jis pas save jas išsivežė, o iš jo R. po to pasiėmė viską. Laikotarpis buvo prieš 1 metus maždaug. Santykiai tarp ieškovo ir atsakovės jau buvo nutrūkę. Po pasiėmimo, prekės nebuvo vežamos. Ten buvo maišai, dėžės, bet turinio nežino, kas jas pasiimti galėjo prieš tai, jis nežino. Jie būdavo per šventes, sueidavo kartu (Velykos, Kalėdos) (3:57:50), buvo eilinių draugų susitikimai. Susitikdavo per metus gal 3-4 kartus, kai R. grįždavo iš Vokietijos. R. praleisdavo grįžęs po savaitę, gal dvi. Grįžęs būdavo pas sesę viešbutyje gyveno, pas tėvus kaime. Šilumos siurblį, boilerį pirko atsakovė, taip pat trinkelės, langus. Nematė, kad ieškovas būtų perdavęs atsakovei kokius pinigus. Pripažįsta, kad buvo tarp ieškovo ir atsakovės draugiški santykiai, bet nemano, kad vedė bendrą ūkį, nes R. retai grįždavo. Jis dalyvavo talkoje, kai buvo daromi laiptai, jis nešė betoną, lygino, betonavo laiptus.
13. Liudytoja Petronėlė O. L. nurodė, kad V. yra jos dukra. Ieškovą pažįsta, nes jis kartais atvažiuodavo į viešbutį (duomenys neskelbtini), iš Vokietijos grįždamas užsukdavo. Ieškovas ir atsakovė nebuvo šeima. Ji V. padėdavo. R. miegodavo viešbutyje. V. važiuodavo kur nori, pas drauges ir panašiai, o R. niekur nesiveždavo. Nematė ar R. prisidėjo prie namo statybų. Atsakovė viena už savo lėšas įsirengė namą. Už sklypo pardavimą gavo 9000 Eur, ir juos davė dukrai. Name nebuvo. Dukra R. sakydavo, kad bendrauja tiek, kiek jai smagu, o kai bus nesmagu ji nebendraus visai. Matydavo, kad prie namo prekės stovėdavo, bet nežino iš kur jos ir kas jas atveždavo. Matydavo tik užkrautą garažą. Prekes po to G. išvežė pas save, o R. po to iš jo pasiėmė.
14. Liudytoja I. K. nurodė, kad dirbo V. viešbutyje. R. yra kelis kartus mačiusi. Pas V. dirbo nuo 2011 m. kažkur iki 2014 m. birželio, renginius vedė. Pas V. nuomojo patalpas. Apie ryšius su ieškovu nesuprato, kad tarp jų kažkas yra ir kad jie galėtų būti pora, bendraujant jų beveik nematė. Ieškovą matė vaikščiojant koridoriais. Ji galvojo, kad R. viešbučio svečias. Ji keletą valandų per dieną dirbdavo. Vakarais ten nebūdavo. Per 3-4 metų laikotarpį ieškovą teko matyti kokius 4 kartus (4:24:15). V. bijodavo jo, jausdavo spaudimą, kai R. būdavo šalia. V. jai paskambino naktį, maždaug 2014 m. pradžioje, prašė pas ją pagalbos, buvo triukšmas, sakė kad jis veržiasi į viešbučio (duomenys neskelbtini) kambarį. Ji nuvyko, o R. pasitraukė tada toliau. Tik tada suprato, kad juos sieja santykiai. Atsakovė sakė, kad su juo nenori būti. Pati atsakovė sakė, kad turi draugą (4:28:50), bet nežinojo kas toks.
15. Liudytoja R. V. nurodė, kad V. pažįsta senai, dabar yra jos darbuotoja apie metus laiko, tvarko kambarius pas V., dirbo ir ankščiau. Ieškovą pažįsta kaip V. draugą, pažįstamą. Ieškovas ateidavo į kavinę. Kad jie bendrauja, tai nelabai ir suprato, nes kol dirbo kavinėje, tai V. dar su vyru name gyveno. Kavinėje dirbo nuo 2001 m. V. bendraudavo su daug vyrų. R. atvažiuodavo retai, per šventes. Atėjo paliudyti, kad R. V. persekiojo maždaug 2016 m., kad R. neradęs V. namuose, atvažiavo pas ją į namus. Tada jau buvo santykių pabaiga. Apie finansinius reikalus nieko nežino. V. sakydavo, kad jį išveja ir kad jis grįžta. Iš V. pusės nebuvo noro kurti bendrą ateitį, ji daug dirbo ir norėjo savo namo, kad vaikai turėtų kur būti. Pas V. ateidavo kitas žmogus. Ji nežino apie R. ir V. santykius, gal ir buvo tų lovos reikalų, bet ji negali to patvirtinti.
16. Liudytoja A. M. nurodė, kad atsakovę pažįsta maždaug 10 m., kavinėje vykdo „Forever“ pristatymai. Ieškovą yra mačiusi, jį pažįsta 29 metus. R. V. persekiojo. Prieš keturis metus tai prasidėjo. Kai ji atvažiuodavo pas draugę V., tai R. užvažiuodavo kavutės viešbutyje. Ar miegojo viešbutyje nesigilino. Tuo metu V. turėjo kitų gerbėjų, todėl nepagalvojo, kad čia kažkas yra tarp ieškovo ir atsakovės. Ieškovas grįždavo ant šventėms pas mamą ir pas sesę į Kauną. Matydavo tik virtuvėje geriant kavą, nes pati užvažiuodavo kavos atsigerti. Name nematė, kad R. būtų kažką daręs. Matė kitus asmenis, santechniką matė boilerį statant, grindis šildant, sienas matė, kad glaisto, elektriką dirbantį, G. buvo pakvietęs darbininkų. Klinkerį klijavo kažkoks darbininkas.
17. Liudytoja A. S. nurodė, kad ieškovą pažįsta ir atsakovę pažįsta. V. yra baro savininkė. Ji yra V. kaimynė, name gyvena nuo 1970 m. Ji žino, kad ieškovas dirbo prie namo. Iš lauko plyteles dėjo, gėlyną tvarkė, putą dėjo ant sienų, prie priestato dirbo (akmenukais apdėjo). Tai buvo prieš 2-3 metus. Kiek matydavo ieškovą, tai ryte nusileidžia nuo baro, tai vakare užlipa. Matė dirbantį R. prie gėlyno, prie sienų. Daug kartų matė R., daugiau nei 10 kartų (39:15). Matė tik kas išorėje buvo namų.
18. Liudytojas P. M. nurodė, kad R. pažįsta, nes jis yra jo žmonos brolis. Pažįsta V. daugiau negu kaip 10 metų, nes R. supažindino juos, kai lankėsi pas jo namuose Kaune. Ieškovas ir atsakovė gyveno kaip šeima, rūpinosi vienas kitu, vedė bendrą turtą, rūpinosi ieškovas atsakovės vaikais (47:30). Dėl namo, tai jam statybos istorija žinoma nuo pat pradžios. Nei pamatų, nei namo sienų ieškovas nestatė, stogo nedarė. Atliko visus apdailos darbus, jis netinkavo, instaliacijos nedarė ir nedažė. Jis plyteles klojo, šviestuvų ir lubų kalimas, sanmazgų montavimas ir viso medžiagos buvo vežamos iš Vokietijos, nes jie pasišnekėdavo, jam buvo įdomu kokiomis medžiagomis stato namą. Medžiagos buvo namo garaže, jei kartu su V. aptardavo tų medžiagų kokybę. Klozetai, maišytuvai, LED šviestuvai buvo vežami iš Vokietijos. Namo išorė pirmą aukštą apšiltino putų polistirolu ir klinkeriu išklojo ir pamato visa struktūra padaryta. Statomame name lankydavo kas savaitę, kas dvi, tris ir aplankydavo, ir ne esant R. užeidavo, aplankydavo V. (50:00). V. būdavo namuose kai jie užeidavo. Pasikalbėdavo, juos įsivesdavo į namą, rodydavo kaip ką, kaip grindis išklojo, sienas išdažytos. Nežino kokius darbus atliko atsakovė. Jis yra Aleksandro Stulginskio universiteto statybos inžinerijos instituto profesorius ir Kauno technikos kolegijos bendrųjų mokslų inžinerijos fakulteto atstovas. Prekės buvo sandėliuojamos garaže ir matėsi iš pakuotės, iš bendros kalbos su ieškovu. Kartu dalyvaujant atsakovei apžiūrėdavo viską, grindų dangą kaip klojama. Grindų danga vinilinė, o sanmazgai „Geberit“, ji buvo vežama iš Vokietijos, matė pakuotes, ir matė patį montavimo procesą. Ieškovo ir atsakovės santykiai buvo labai gražūs ir šilti (53:00). Matė ir kai montavo šviestuvus, lubas lentelėmis kalta, jungikliai montuoti, klozetai montuoti, veidrodžiai montuoti, plytelės klotos. Kai R. grįždavo iš Vokietijos, kai prasidėjo vidaus apdailos darbai, tai grįždavo 1-1,5 mėnesio, ir išbūdavo 2-3 savaites, ir vėl grįžta. Atvažiuodavo ieškovas ir į Kauną, ir su vaikais V. (54:40). Iš Vokietijos visada grįždavo netuščias, ir pati atsakovė rodydavo jo dovanotus papuošalus, vaikams naujausius telefonus, kompiuterius. Atsakovei nematant, ieškovas aprodė ir tą (duomenys neskelbtini), ir kambarį kuriame miegojo, rodė ir papuošalų dėžutę į kurią grįždamas palikdavo pinigų. Žino, kad yra parvežęs išmontuotus baldus iš objekto į atsakovė virtuvę viešbutyje, name minkšta dalis buvo. Matė ir siurblį šilumos. Viešbutyje yra pakeistas naujas siurblys, o name apie siurblį nieko nežino. Apie boilerį žino, kad buvo parduotas ieškovo automobilis, ir tie pinigai buvo skirti šilumos siurblio pirkimui; kiemo trinkelių, nežino; langus vietinė firma gamino; palangės granito, ieškovo pirktos Vokietijoje ir jo paties sumontuotos; plyteles pirko atsakovė; panaudotos vokiškos medžiagos: grindų danga, plytelės, plytelių klijai, santechnika, šviestuvai, jungikliai; pačių vamzdynų ieškovas nevedžiojo; tik maišytuvai, klozetai, o elektros darbus – šviestuvus sudėjo ir jungiklius, jau esant instaliacijai. Ieškovas nevedžiojo elektros laidų.
19. Liudytojas G. S. nurodė, kad ieškovą ir atsakovę pažįsta. Ieškovą pažįsta apie 30 m., o atsakovę – iš matymo 2-3 m. nuo 2015 m. kažkur. R. visada šnekėdavo, kad stato namą, o jis padėdavo vežti medžiagas iš Vokietijos – 2015-2016 m. Ieškovas paprašydavo parvežti medžiagas ir daug kartų vežė, prekes įkraudavo į mašinas, kurios sukeltos ant tralo, o Lietuvoje pasiimdavo prekes tiek V., tiek jos brolis. Jis anksčiau turėjo mašinų firmą Vokietijoje, R. paprašydavo, tai jam negaila ir parveždavo. Buvo, kad ir prie namo atvežė, prie namo prekes iškrovė, V. buvo. Tai buvo plytelės, klozetai, šviestuvai, klijavimo medžiagos, įrankiai, grindų danga, kriauklės, palangės, lauktuvės. Baldų nevežė. Daiktų kiekiai buvo nemaži, veždavo lengvose mašinose, autobusuose keleiviniuose. Plytelių būdavo ir 10, ir 20 kv., šviestuvų dėžės. Prekes per 2 metus būdavo veža vieną ar du kartus per mėnesį, kitą mėnesį visai neveždavo, bet dažnai buvo. Prekes atveždavo į (duomenys neskelbtini) aikštelę. Paskambindavo pasiimti prekes arba R. ir atvažiuodavo pasiimti V. brolis, V.. V. kokius 3 kartus per 2 metus buvo atvažiavusi. Prekes 3 kartus vežė prie namo, prie (duomenys neskelbtini) kavinės. Prekes palikdavo prie namo, iškraudavo. Kai kraudavo prekes prie namo dalyvavo Vilija. Viskas vykdavo normaliai, geranoriškai, nebuvo jokių komentarų. R. prašydavo nuvežti prie jo namo, iškrauti ir sakydavo, kad pasiims. Brangios prekės, nes plytelės tiek į vonią, tiek į tualetą brangios, danga brangi. Plytelės matėsi dėžėse. Vaikams žaislų vežė kelis kartus. Žinojo, kad draugauja, susitikinėja, kad kavą (duomenys neskelbtini) gėrė R.. R. pasakojo, kur vaikų kambarys bus, kur miegamasis, pats name buvo gal 3 kartus, R. dirbdavo. R. pavėsinę statė, klinkerį dėjo ant namo, grindis klojo, vonią įrenginėjo (sienas, grindis plytelėmis klojo), lubas dėjo medines, duris statė. R. sakydavo važiuoju į Lietuvą prie namo, reikia klinkerį sudėti ir pan. R. dažnai per metus grįždavo į Lietuvą, kas 2 mėnesius, tiksliai neatsimena.
20. Liudytoja D. A. R. nurodė, kad yra ieškovo mama. V. su R. gyveno, draugavo kartu, vienas kitą gerbė, mylėjo, V. vaikai buvo. Jie kūrė bendrus namus, prie turgaus, buvo daug kartų su šeima, šventės ten vykdavo. Jie buvo kartu 9-10 metų. Ji važiuodavo prie namo pažiūrėti, V. rodydavo ką padarė, sūnus vežė iš Vokietijos pačią geriausią įrangą, sūnus įrenginėdavo, V. parodydavo tualetus, atskirą miegamą kambarį su R., vaikų. Sūnus sakydavo, kad važiuoja parsivežti prekes iš Vokietijos, atvažiavo pasididžiuodavo, kad bus taip ar taip. Sūnus klijavo plyteles, dėjo grindis, pirko dušų įrenginius. Pinigų jie davė sūnui. Buvo tų pinigų, investavo tuos pinigėlius. Ji davė 13 000 Lt gimtadienio proga 50-mečio. Tėvas atskirai davė apie 40 000 Lt. Tėvas kažką rašė lyg. Pinigai buvo santaupos, jie gerai gyveno. Be šių pinigų kitomis progomis namo statybai taip pat duodavo, už tai kad jie galvojo apie bendrą gyvenimą. Kai šnekėdavo su V., ji sakė, kad viskas gerai su ir R.
21. Liudytojas V. N. nurodė, kad ieškovo nepažįsta. Atsakovę pažįsta nuo senų laikų, su jos buvusiu vyru buvo draugai. Pažįstami nuo 2003-2005 m. Projektą namui (duomenys neskelbtini), užsakė V. Viskas prasidėjo 2014 m. Gyvena jis toje pačioje gatvėje ir ieškovo niekada nematė. Jis subraižė projektą, išdėstymą susiderino, statybos leidimą išėmė, prasidėjo statyba.
22. Liudytojas A. K. nurodė. Ieškovą pažįsta, pasisveikindavo, pažįsta nuo senų laikų, paskutinį kartą matė prieš 3 metus, buvo atėjęs pas jį į kioską. Atsakovę pažįsta nuo jaunų dienų. Nuo 2000 m. verslą turėjo, kur V. namą statosi dabar. Statybos prasidėjo prieš 3-4 metus. Statybose vyrų daug buvo, sunku atsirinkti. Kas vidų rengė, tai V. tarėsi su vyrais, kurie pas jį plyteles dėjo, ir V. paprašė telefono tų vyrukų. V. ten su jais tarėsi. Kai V. viešbutį turi, tai ten daug žmonių būna, jis būdavo nuo 2000-2009 m. kiekvieną dieną, nes ten jo verslas buvo. Ieškovo nebuvo matęs, gal tiesiog nepamatydavo, prasilenkdavo. Klinkerį klijavo tie patys vyrukai, kur pas jį plyteles dėjo. Pas V. betonavo grindis meistrai iš Varėnos. Ant pastolių dirbo, kur pas jį dirbo P., stogą nežino kas dengė. Namo viduje yra buvęs, pernai, 2017 m. Įrengta buvo, grindys sudėtos. Kalbėjo su V. dėl plytelių, sakė, kad Suvalkuose pirko, jos išklotos koridoriuje, toliau nėjo. Langai sakė iš „Sumedos“. Apie oro sistemą domėjosi, pasiklausė pas V., tai buvo 2015 m. Viešbutyje tas aparatas. Name dar tuo metu nebuvo įsidėjusi. Iš lauko tik matė tą sistemą. Kiek atvažiuodavo, tiek tik ją vieną matydavo, buvo darbininkų kitų. Jis žino, kad ji pora metų kažkokį turi vyrą, 2009 m. tai dar su vyru gyveno. Žinojo, kad R. Vokietijoje dirba, kažką privačiai įrenginėja, tik tiek girdėjo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai
23. Byloje kilo ginčas ar šalys vykdė jungtinės veiklos sutartį ir ar nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), neįregistruotas nekilnojamojo turto registre, sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gali būti pripažintas bendrąją daline ieškovo (1/3 dalis) ir atsakovės (2/3 dalis) nuosavybe bei atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovei priteisiant turtą natūra, o ieškovui 34 000 Eur kompensaciją.
Dėl bendrosios dalinės nuosavybės, jos atidalinimo ir kompensacijos priteisimo
24. Nagrinėjant tokio pobūdžio bylas formuojama teismų praktika, jog kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtiniams santykiams netaikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį statusą. Nurodytus teisinius santykius reglamentuojantis CK trečiosios knygos VI dalies XV skyrius dar negalioja, nes dar nėra priimta specialaus įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis (Žin., 2000, Nr. 74-2262). Nuosekli susiformavusi kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-332/2006).
25. Kasacinis teismas, formuodamas įrodymų vertinimo taisykles tokio pobūdžio bylose, yra išaiškinęs, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 str.) bei kasacinio teismo praktikos, kad nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais ir teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2001; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2014).
26. Nagrinėjamu atveju ieškovas ir atsakovė rašytinės jungtinės veiklos sutarties nebuvo sudarę. Tiek ieškinyje, tiek ir bylos nagrinėjimu metu ieškovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad su atsakove susipažino 2005 m., kartu gyventi pradėjo nuo 2006 m., tuo metu jis dirbo Vokietijoje, grįžęs į Lietuvą kartu su atsakove viename kambaryje gyveno atsakovei priklausančiame viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, atsakovės vaikai gyveno kituose kambariuose, vyko atsakovės skyrybų procesas, atsakovė 2008 m. atvyko pirmą kartą pas jį į Vokietiją, šalių santykiai nutrūko 2016 m. rugsėjo mėn., po jo sesers sūnaus vestuvių. Atsakovė pripažino, kad su ieškovu pradėjo draugauti 2009 m. (1:42:38 2018 m. rugsėjo 19 d. posėdis) ir draugavo iki 2016 m., kuomet išvyko ji į Šveicariją dirbti, neneigė draugiškų ir intymių santykių su ieškovu, bendrų kelionių ir švenčių, apsilankymų pas ieškovą Vokietijoje, nurodė, kad ieškovas grįždavo 3 kartus per metus, tačiau tvirtino, kad jų santykių nelaikė kaip šeimos, kiekvienas gyveno atskirai. Apie tai, kad šalys gyveno drauge maždaug 10 metų, ieškovas rūpinosi atsakovės vaikais, veždavo jiems dovanų telefonus, kompiuterius, kitas lauktuves, patvirtino teisme apklausti liudytojai: A. P., R. M., P. M., D. A. R.; atsakovės brolis G. L. nurodė, kad ieškovą pažįsta 6-7 metus, ieškovas su atsakove kažkiek bendravo, jų santykiai buvo draugiški, bet nemano, kad vedė bendrą ūkį, nes ieškovas retai grįždavo; liudytojas G. K. nurodė, kad šalys draugavo 4-5 metus; liudytojai N. Š., A. J., R. K. nurodė matę ne kartą ieškovą ginčo name, supratę, kai ieškovas šeimininkas, derinę su juo kai kuriuos statybos darbus; liudytoja A. S. nurodė, kad yra mačiusi ieškovą ne kartą dirbantį prie namo sienų, sodinantį gėles; liudytojas G. S. paliudijo, kad šalis siejo bendras gyvenimas; nors liudytoja atsakovės motina P. O. L. nurodė, kad šalys kartu negyveno, ieškovas viešbutyje tik miegojo, tačiau pripažino, kad ne viską apie dukros asmeninį gyvenimą žino, todėl teismas šios liudytojos parodymus vertina kaip subjektyvų požiūrį į šalių santykius; liudytojų V. N. ir A. K. nurodytos aplinkybės, kad ieškovo nėra niekada matę su atsakove, negali paneigti pačios atsakovės pripažintų faktų apie santykius su ieškovu; liudytojų I. K., R. V., A. M. nurodytos aplinkybės apie ieškovo smurtą atsakovės atžvilgiu vertintinos kritiškai, kadangi minėtos liudytojos yra susijusios su atsakove darbiniais santykiais arba draugės, be to byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų kreipusi į policiją dėl smurto; be to liudytojos taip pa nurodė, kad visko nežinojo apie asmeninį atsakovės gyvenimą. Tai, kad ieškovas nuolatos ginčo laikotarpiu Lietuvoje negyveno, nes gyveno ir dirbo Vokietijoje, savaime nepaneigia fakto dėl bendro šalių gyvenimo. Ieškovas teismui nurodė, kad santykių pradžioje grįždavo iš pradžių kas 3 mėnesiai, o vėliau kas mėnesį ar pusantro, šių aplinkybių neneigė ir atsakovė; be to į bylą pateiktos foto nuotraukos (1 t., e. b. l. 39, 206, 209, 220, 222, 224; 4 t., e. b. 161-168, 172-178; 188), kuriose matosi šalių bendros kelionės ir šventės tiek dviese, tiek su ir atsakovės vaikais, ieškovo šeima; Skype pokalbių intensyvumas, prasidėjęs 2008 m. lapkričio 4 d. ir trukęs iki 2016 m. lapkričio 6 d. (1 t., e. b. l. 40-139); ieškovas atsakovei siuntė pinigus, tai patvirtina ir tarptautinė perlaida (4 t., e. b. l. 110-112), kas leidžia daryti išvadą dėl šalių nuolatinių ir pastovių santykių, trukusių ilgą laiką. Į bylą pateiktas atsakovės ištuokos liudijimas patvirtina, kad atsakovės santuoka nutraukta 2008 m. rugsėjo 9 d. Kauno apygardos teismo sprendimu (2 t., e. b. l. 78-86; 126). Iš Kauno apygardos teismo sprendimo turinio matyti, kad šalių santuoka nutraukta 2007 m. lapkričio 13 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriame nurodyta, kad šalių santuoka formali, šalys nuo 2005 m. balandžio mėnesio kartu negyvena, bendro ūkio neveda, santuokinių ryšių nepalaiko. Ieškovo santuoka nutraukta 2004 m. birželio 22 d. (2 t., e. b. l. 181). Taigi atmestini atsakovės atstovo kaip nepagrįsti argumentai, kad ieškovas negalėjo palaikyti ryšių su atsakove, esant atsakovės faktiniams sutuoktinių santykiams.
27. Nors ieškovas nurodė, kad jų santykių pradžia 2005 m., tačiau ir pats pripažino, kad 2005 m. susipažino su ieškove, į bylą pateikti Skype pokalbiai nuo 2008 m., atsakovė 2008 m. vyko pas ieškovą į Vokietiją, liudytojas A. P. nurodė, kad šalių santykiai prasidėjo 2008-2009 m., R. M., P. M., D. A. R. nurodė, kad šalių santykiai tęsėsi maždaug 10 metų, nesant ieškovo į bylą pateiktų įrodymų dėl šalių bendro gyvenimo nuo 2005 m., darytina labiau tikėtina išvada, kad šalys bendrą gyvenimą pradėjo teismo sprendimu nutraukus atsakovės santuoką, tai yra nuo 2008 m.; šalių santykiai nutruko 2016 m., dėl to ginčo tarp šalių nėra. Šalys ginčo laikotarpiu gyveno atsakovei priklausančiame viešbutyje, tai patvirtino ir byloje apklausti liudytojai, nurodę apie bendrą šalių gyvenimą, o liudytoja R. M. nurodė, kad kai ieškovas grįždavo pas V. gyvendavo viešbutyje, ji buvus jų kambariuose, V. su R. gyveno viename kambaryje (tualetas ir vonia), o R. antrame aukšte, Ž. pirmame aukšte, atskirai; liudytojas P. M. papildomai parodė, kad atsakovei nematant, ieškovas parodė ir viešbutį, ir kambarį kuriame šalys miegojo, rodė ir papuošalų dėžutę į kurią grįždamas palikdavo pinigų. Nors atsakovė pateikė 2008 m. sausio 10 d. viešbučio patalpų nuomos sutartį (5 t., e. b. l. 109), pagal kurią buvo išnuomoti 5 kambariai, teigdama, kad ieškovas negalėjo viešbutyje gyventi, tačiau ši sutartis nepaneigia liudytojų nurodyto fakto dėl ieškovo ir atsakovės gyvenimo tame pačiame viešbučio kambaryje, kuriame pati atsakovė pripažino gyvenusi. Tai, kad šalys planavo bendrą ateitį kartu, ketino statyti kaimo turizmo statybą patvirtino teisme R. M. ir D. A. R., ir nors šie asmenys yra artimi ieškovui, tačiau parodymai sutampa detalėse, nuoseklūs, logiški, netikėti ir laikyti juos subjektyviais, teismas neturi pagrindo.
28. Ieškovas nurodė, kad maždaug 2012-2013 m. su atsakove susitarė, kad atsakovė jai priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatys gyvenamojo namo sienas ir stogą, t. y. pastatys namo vadinamąją „dėžutę”, o ieškovas padarys pastato apdailą, finansuos visas reikalingas medžiagas, baldus, t. y. pilnai įrengs gyvenamąjį namą tiek iš išorės, tiek iš vidaus, tai yra šalys susitarė dėl bendro turto kūrimo. Nurodė, kad 2014 m. liepos mėnesį pradėtos pirkti medžiagos Vokietijoje, kur tuo metu jis dirbo, tai yra: plytelės, šviestuvai į vonią, svetainę, koridorių, garažą, katilinę, miegamuosius, lauko apšvietimas, vinilinės grindys, santechnika, tualetai įleidžiami į sieną, dagčiai, gyvatukai, maišytuvai, vonios baldai, granito plokštės, granito apdailos plytelės, laiptų turėklai, klijai ir kt., kaip nurodė ieškovas viso prekių už 22883,33 Eur. Į bylą pateikti įvairūs prekių ir medžiagų pirkimo kvitai Vokietijoje laikotarpyje 2014-2016 m. (4 t., e. b. l. 6-109;113-124). Atsakovė pateikė kvitų analizę, nesutinka, kad prekės panaudotos ginčo name (5 t., e. b. l. 46-48). Įvertinus ieškovo nurodytas aplinkybes dėl konkrečių Vokietijoje pirktų prekių ir medžiagų bei jų sandėliavimo ir panaudojimo ginčo name, ir tai, kad jas patvirtino liudytojų A. P., R. M., G. L., kuris nurodė, kad paimdavo prekes ieškovės arba atsakovės prašymu, P. M., G. S., kuris kaip nurodė vežė 2015-2016 m. prekes iš Vokietijos ieškovo prašymu, o prekes priimdavo Marijampolėje atsakovė arba jos brolis G., būdavo, kad ir prie namo nuveždavo, o ir pati atsakovė pripažino, kad prekes priėmė, D. A. R. paaiškinimai, kurie sutampantys detalėse ir nuoseklūs, nesant į bylą pateiktų įrodymų paneigiančių šias ieškovo nurodytas aplinkybes, netikėti liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, todėl darytina išvada, kad ieškovas prisidėjo prie ginčo namo įrengimo, pirkdamas Vokietijoje šviestuvus, granito plokštes, plyteles, grindis, santechniką, maišytuvus ir kitas prekes bei medžiagas, nurodytas teismo posėdžių metu, net ir pateiktuose kvituose nesant visų ieškovo išvardintų prekių. Patvirtinus liudytojams ieškovo nurodytas aplinkybes dėl prekių pirkimo Vokietijoje, atsižvelgiant, kad kvituose nurodytas ginčo laikotarpis 2014-2016 m., atmestini atsakovės atstovo argumentai, kad kvituose nurodytos prekės pirktos, ieškovui vykdant darbinę veiklą Vokietijoje, kadangi tokių duomenų į bylą nepateikta. Be to nors atsakovė ir jos brolis pripažino, kad prekes priėmė, tačiau teigė, kad prekės buvo tik sandėliuojamos ginčo name, prekių buvo pilnas garažas, tačiau tokius parodymus teismas vertina kaip gynybinius, kadangi nesutampa su aukščiau teismo nurodytais liudytojų paaiškinimais.
29. Ieškovas nurodo, kad pirko Vokietijoje virtuvės baldus, svetainės minkštą dalį, kurių vertė 1000 Eur, tačiau pirkimo kvitų nėra išsaugojęs; Lietuvoje, už grynus pinigus yra pirkęs šias prekes: šilumos siurblį – 3500 Eur, boilerį - 300 Eur, kiemo trinkeles - 2000 Eur, langus - 5000 Eur, medžiagas namo fasadui - 2000 Eur, tačiau šių prekių pirkimo čekių nėra išsaugojęs; teismo posėdyje nurodė, kad pinigus šilumos siurbliui ir boileriui davė grynais pinigais atsakovei, ji užsisakė internetu; kiemo trinkelės, namas dar nebuvo pradėtas statyti, bet pas atsakovę kieme buvo žvyras ir ji labai norėjo, kad būtų trinkelės, tai jis davė jai 2000 Eur trinkelėms; langams buvo duota pinigų, kai atsakovė užsisakė langus, reikėjo atsiskaityti, tai jis pardavė savo mašiną už 5500 Eur, kad kuo greičiau atsiskaityti, sau pasiliko 500 Eur kelionei atgal grįžti, o 5000 Eur atidavė atsakovei; Lietuvoje pirko namo fasadui putų polistirolą ir jo tvirtinimui medžiagas, tinklui klijai; klinkerį pirko kartu su atsakove Šilainiuose, už jį atsakovė pati mokėjo. Atsakovė šias aplinkybes neigia, nurodė, kad langus, šilumos siurblį, boilerį pirko pati, pateikia sąskaitą 3500 Eur sumai už Daikin šilumos siurblį (2 t., e. b. l. 27), tačiau ši sąskaita išrašyta ne atsakovės vardu, o pirkėjas nurodyta V. K. firma A. K., todėl nelaikytinas įrodymu, kad atsakovė šias prekes pirko asmeniškai; 2014 m. spalio 22 d. sąskaitą už langus 26999,98 Eur, mokėtojas atsakovė (2 t., e. b. l. 32-34). Liudytojas P. M. nurodė, kad minkšta dalis buvo ieškovui atiduota, išmontavus baldus objekte Vokietijoje, patvirtino, kad, ieškovas davė grynųjų pinigų atsakovei šilumos siurblio įsigijimui; liudytojas G. K. nurodė, kad trinkeles kiemui atsakovei atidavęs jis, kurių pakako kiemo išklojimui; kiti teisme apklausti liudytojai nurodę, kad tiksliai nežino, neatsimena, praėjęs ilgas laiko tarpas dėl langų, baldų, šilumos siurblio, trinkelių, medžiagų namo fasadui, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė, jog šilumos siurblys – 3500 Eur ir boileris buvo pirktas už ieškovo pinigus ir panaudotas ginčo name, kitoje dalyje reikalavimas dėl daiktų įsigytų Lietuvoje be kvitų, atmestinas, kaip neįrodytas.
30. Ieškovas 2018 m. lapkričio 30 d. posėdyje nurodė, kad atliko maždaug už 13500 Eur įvairių darbų, 2018 m. rugsėjo 19 d. posėdyje apibūdino kokius darbus ir kaip darė pagal byloje esančias namo foto nuotraukas, nurodė, kad atliko: granito klijavimas laiptinėje – 1000 Eur; namo vonios įrengimas (vaikų kambaryje) – 1200 Eur; vonios įrengimas (jų abiejų kambaryje) -1200 Eur, lubų kalimas viso namo – 1500 Eur, laiptų darymas -500 Eur; grindų klojimas viniline danga – 1000 Eur, turėklų įrengimas - 400 Eur, garažo grindys, katilinės – 1000 Eur; stogelio montavimas - 200 Eur; terasos įrengimas – 600 Eur, antro aukšto fasado, karkaso darymas – 400 Eur, fasado šiltinimas – 1000 Eur, klinkerio klijavimas – 2000 Eur, tranšėjos kasimas elektriniam kabeliu - 400 Eur, pamato tinkavimas – 600 Eur, palangių montavimas – 500 Eur. Tai, kad ieškovas prisidėjo asmeniniu darbu patvirtino liudytojų A. P., R. M., G. L., P. M., G. S., D. A. R., A. S. paaiškinimai, kuriais teismui netikėti neturi pagrindo; liudytojai tvirtino matę ieškovą dirbantį, šalia buvus ir atsakovę; bendraudavo visi; liudytojas P. M. nurodė, kad ir R. nesant ginčo name, jis nuvykdavo pas V., V. aprodydavo ginčo namą, kalbėdavosi kaip einasi statybos darbai. Atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovas ieškinyje nenurodė, kad prisidėjo asmeniniu darbu, tačiau šie teiginiai atmestini kaip nepagrįsti, nes tai nurodyta ieškinio 3 puslapyje, o darbų detalizavimas ir jų kainos nustatymas teismo posėdyje, neužkirto atsakovei procesinės galimybės gintis. Be to atsakovės pakviesti liudytojas N. Š. nurodė, kad atliko tinkavimo darbus, liudytojas A. J. – santechnikos darbus, liudytojas R. K. – elektros instaliacijos darbus, tačiau ieškovas pripažino, kad šių darbų jis neatliko, ir dėl to ginčas nekyla; ginčo nėra ir dėl atsakovės apmokėtos A. J. – santechnikos darbams reikalingos įrangos (5 t., e. b. l. 12-13; 14-16), nes ieškovas pripažino, kad už santechnikos darbus mokėjo atsakovė.
31. Atsakovė tiek atsiliepime, tiek ir teismo posėdžiuose neigė ieškovo nurodytas aplinkybes dėl bendro turto sukūrimo, nurodė, kad jos iniciatyva 2014 m. buvo parengtas gyvenamojo namo statybos projektas Nr. (duomenys neskelbtini); 2014 m. gegužės 13 d. Marijampolės savivaldybės administracija atsakovei išdavė statybos leidimą, Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybai (1 t., e. b. l. 174-205;210-218). Atsakovė nurodė, kad asmeninėmis lėšomis, samdydama darbuotojus pastatė ginčo namą, pripažindama, tik tai, kad ieškovas dalyvavo talkoje darant laiptus name, sodino gėles ir šlavė kiemą, prekes garaže tik sandėliavo, tačiau prekės ginčo name panaudotos nebuvo. Pateikė teismui atsakovės pirktų statybinių medžiagų sąrašą bei apmokėjimo sąskaitas/kvitus (2 t., e. b. l. 21-71). Sąraše nurodyta, kad atsakovė pirko muro blokelius, sąramas, stogą, betoną, skiedinį, medinius langus, vartus ir kitas prekes, tačiau ieškovas tiek ieškinyje, tiek teisme nurodė, kad namo sienų nestatė, stogo nedengė, o atliko namo vidaus ir išorės apdailos darbus, taigi ginčo dėl atsakovės pirktų prekių nėra, išskyrus langus, šilumos siurblį ir boilerį dėl kurių teismas jau pasisakė sprendimo 29 punkte, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kas pirko ieškovo sprendimo 28 punkte nurodytas prekes ir atliko 30 punkte nurodytus darbus (CPK 178 str.) Be to kai kurie teismui pateikti kvitai ir sąskaitos išrašytos ne atsakovės, o atsakovės valdomos įmonės vardu (2 t., e. b. l. 23-27), kvitai ir sutartys pateikti į bylą yra ne ginčo laikotarpio, todėl nevertintini (5 t., e. b. l. 5-11, 17-27).
32. Ieškovas nurodė, kad prie ginčo namo prisidėjo asmeninėmis lėšomis, nes ginčo laikotarpiu dirbo Vokietijoje įsteigęs verslą (4 t., e. b. 157-160, 184-188), jo metinės pajamos 15000 Eur (4 t., e. b. 169-171; 179-183); be to ginčo laikotarpiu parduoti automobiliai (4 t., e. b. 189-190); kreditas 3000 Eur; tėvų dovanoti pinigai (4 t., e. b. 192-193). Teismas įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes dėl asmeninių pajamų disponavimo ginčo laikotarpiu ir nurodytų aplinkybių, kad 2014-2015 m., pajamų nedeklaravo, nes visas lėšas skyrė namo įrengimui, dėl to yra nesumokėjęs mokesčių (4 t., e. b. 179-183), įvertinęs liudytojų parodymus, daro išvadą, kad ieškovo pajamos ir asmeninės lėšos buvo pakankamos prisidėti prie ginčo namo statybos. Teismo posėdyje ieškovo motina nurodė, kad sūnaus 50-ojo gimtadienio proga jam padovanojo 13000 Lt, todėl raštelyje nurodyta data, laikytina 2014 m. rugpjūčio 5 d., o tai yra susiję su ginčo laikotarpiu; dėl ieškovo tėvo dovanotų pinigų, esant situacijai, kai raštelyje nurodytas sveikinimas su 2014 m. Šv. Kalėdomis, o dovanotojas mirė (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 106), ieškovo motina dėl sveikatos būklės šių aplinkybių nepaaiškino, todėl šios pajamos nevertintinos, kaip ieškovo asmeninis indėlis į ginčo namą.
33. Atsakovė pateikė savo apskaičiuotas ir deklaruotas pajamas už 2014-2016 m., kurias sudaro pajamos iš individualios veiklos, uždarbis iš Šveicarijos, greitieji kreditai, vaikams teikiamas išlaikymas (3 t., e. b. l. 5-107). Teismas pažymi, kad vaikams teikiamas išlaikymas yra vaikų turtas, kurį atsakovė tvarko uzufrukto teise, todėl šių pajamų teismas negali vertinti kaip atsakovės pajamų; tačiau byloje ir nekilo ginčas, kad atsakovė už savo asmenines lėšas pastatė byloje vadinamąją „ dėžutę“, tą atsakovė patvirtino ir 2018 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje, kad 2014 m. buvo litai, tai ji su stogu, langais, durimis, betonavimu, tinkavimu, santechnikos darbais – apie 80 000 Lt sumokėjo. Visus 80 000 Lt santaupų ji turėjo, buvęs vyras prisidėjo su vaikų kambariais. Pajamos iš Šveicarijos neįėjo į 80 000 Lt. Tai, kad atsakovė, jau po posėdyje duotų paaiškinimų, pateikė papildomus rašytinius įrodymus dėl turimų pajamų ginčo laikotarpiu, tačiau nepateikė, kad būtent ji pirko ieškinyje ieškovo nurodytas pirktas 3prekes ir medžiagas ar apmokėjo ieškovo nurodytus darbus, t. y. atsikirtimų neįrodė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, disponavimas pajamomis savaime neįrodo, kad būtent jos buvo panaudotos ginčo namo įrengimui. 2004 m. kredito sutartis, nėra susijusi su ginčo dalyku ir laikotarpiu, todėl nevertintina (5 t., e. b. l. 125-142).
34. Nustatytos bylos aplinkybės, įvertinus rašytinių ir kitų bylos įrodymų visetą, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ir liudytojų teiginiai apie šalių bendrą ūkį bei siekį sukurti bendrąją dalinę nuosavybę iš esmės sutampa, vadovaujantis įrodymų vertinimo ir logikos dėsniais, leidžia daryti išvadą, kad buvo ieškovo ir atsakovės susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, o ginčo turtas buvo sukurtas bendra šalių veikla ir pajamomis, tai yra ieškovas asmeninėmis lėšomis ir pajamomis prie ginčo namo prisidėjo pirkdamas statybines medžiagas ir daiktus bei asmeniniu darbu; šalys kartu planavo bendrą ateitį, kūrė bendrą turtą asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, ieškinio reikalavimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo tenkintinas. Be to ieškovas nurodė, kad buvo sutaręs su atsakove kur yra ginčo namo raktas. Atsakovė neįrodė tų aplinkybių, kurios paneigtų įstatyme įtvirtintą teisinį pagrindą bendraturčiams reikalauti atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, atsakovės pateikti bendro pobūdžio atsikirtimai ir pateikti įrodymai nėra tinkamas ir pakankamas įrodymas ieškinį atmesti, nes nepaneigė byloje pateiktų įrodymų visumos (CPK 178 str., 185 str.).
35. Teismui konstatavus, kad ginčo turtas yra bendroji dalinė nuosavybė, tenkintinas ieškovo prašymas nustatyti, kad jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra 1/3, o atsakovės 2/3, tokiu būdu nukrypstant nuo CK 4.73 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, jog bendraturčių dalys yra lygios.
36. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia (LAT nutartys Nr. 3K-3-536/2006; 3K-7-466/2008). CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos tokios atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygos: pirma, bendraturčio teisė atsidalyti savo dalį iš bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendraturčių sutarimu arba, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, – teisminiu keliu pagal bet kurio bendraturčio ieškinį; antra, prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; trečia, tik jeigu negalima atidalyti bendraturčio dalies natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi, atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra.
37. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą atidalinti bendros dalinės nuosavybės turtą jam išmokant kompensaciją pinigais, kadangi jis ginčo name negyvena, be to šalių santykiai konfliktiški, ginčo name gyvena atsakovės vaikai. Atsakovė visiškai nesutikdama su ieškiniu ir gindamasi nuo pateiktų reikalavimų, prieštaravimo dėl tokio atidalijimo būdo nepareiškė. Esant tokiai situacijai, nėra prielaidų konstatuoti šalių ginčo dėl turto atidalijimo būdo buvimo ir teismas mano, jog bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas vienam bendraturčiui sumokant kompensaciją, yra įmanomas.
38. Teismas pažymi, jog būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Teismui tenkinus ieškovo reikalavimą dėl ieškovo 1/3 dalies bendroje dalinėje nuosavybėje, o atsakovės – 2/3, ieškovui priteistina kompensacija, atitinkanti tokio dydžio daikto dalies rinkos vertę.
39. Kaip minėta ginčo namas neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. CK 4.47 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad asmuo, pagaminęs daiktą, tampa jo savininku. Kad daikto pagaminimas būtų teisėtas, jo pagaminimo procesas turi vykti teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Jeigu daiktas sukuriamas, nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, jis negali būti pripažįstamas teisėtai sukurtu nuosavybės objektu, o asmuo neįgyja į jį nuosavybės teisių. Kad statytojas įgytų nuosavybės teisę į statinį, turi statybą pradėti, vykdyti ir baigti, laikydamasis tą procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Ginčo namas nėra užbaigtas, tačiau jo statybai yra gauti visi reikalingi dokumentai (1 t., e. b. l. 174-205; 210-218).
40. Kaip matyti į bylą yra pateikta uždarosios akcinė bendrovės „Capital vertinimas“ glaustos formos informacinė pažyma apie turto (duomenys neskelbtini), kainą (1 t., e. b. l. 10-38), kuri yra 102 000 Eur; nurodyti turto duomenys: turtas: namų valda, adresas (duomenys neskelbtini); turto savininkas: G. K.; turtas: žemės sklypo dalis; unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini); pagrindinė naudojimo paskirtis: kita; naudojimo būdas: gyvenamosios teritorijos; žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: : (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v.; plotas: 0,0306 ha iš 0,1224 ha; <...> gyvenamasis namas: pastato plotas 122,25 m²; Unikalus Nr.: - ; statinys nėra registruotas nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke; pagrindinė naudojimo paskirtis: gyvenamoji; statybos metai: 2014-2017 m.; aukštas: 2; kambarių skaičius: 1; rūsys: nėra; vidaus apdaila: sienos - glaistas, dažai, keramikinės plytelės; grindys - plytelės, laminuota medžio grindų danga; lubos - glaistas, dažai, medinės lentelės; langai - plastikinių rėmų su stiklo paketu; šildymas: vietinis autonominis centrinis šildymas; vandentiekis: komunalinis; nuotekų šalinimas: komunalinis; dujos: gamtinės; baigtumas: nėra duomenų; būklė: gera. Pažymoje nurodyta pastaba: ši išvada neatitinka turto vertinimo ataskaitos turinio bei formos (ją rengiant nesivadovauta Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu 1999 m. gegužės 25 d., Nr. VIII-1202), o yra tik informacinio (konsultacinio) pobūdžio dokumentas, kurį užsakovas gali naudoti savo nuožiūra, todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovės atstovo argumentai, dėl turto vertinimo ataskaitos neatitikimo Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu.
41. Atsakovės atstovas nurodė, kad pateikta turto vertė, ne apie ginčo namą. Kaip matyti iš konsultacinio namo rinkos vertės nustatymo vertintas namas stovi dalyje žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); kaip matyti iš 2018 m. vasario 6 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (1 t., e. b. l. 37) 918/1224 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2001 m. vasario 7 d. dovanojimo sutarties pagrindu priklauso atsakovei; namo bendras plotas sutampa su ginčo namo statybos projekte nurodytais duomenimis; tai, kad neatitinka kambarių skaičius, nėra pagrindas pripažinti, kad teikiama ne ginčo namo vertė. Kaip nurodė atsakovės atstovas nurodytas ne tas savininkas, t. y. G. K., tačiau atsižvelgiant į tai, kad G. K. ir V. K. yra sklypo bendraturčiai, tai G. K. nurodymas kaip turto (žemės) savininko, esant kitiems teismo aukščiau aptartiems ginčo namą identifikuojantiems požymiams, nėra pagrindas teismui nesivadovauti pateikta ginčo namo verte; be to ginčo dėl žemės sklypo nėra; liudytoju apklaustas G. K., todėl jam žinomos aplinkybės apie bylą, jokių prieštaravimų nepareiškė. Juo labiau, kad ginčo namo vertės atsakovė neginčijo ir teismui neteikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo teismui pateiktą ginčo namo vertę.
42. Atsakovės atstovas ginčijo ir foto nuotraukas pateiktas prie turto vertės, tačiau ieškovas paaiškino, kad namo išorės nuotraukas ir vidaus nuotraukas darė jis, kai paskutinį kartą, atvyko į ginčo namą, buvo atsakovės motina. Šias nuotraukas ir yra pridėjęs prie ieškinio, todėl nesiremti jomis, byloje nėra pagrindo.
43. Kaip minėta, atsakovė nesutiko su byloje esančiu konsultaciniu namo rinkos vertės vertinimu, tačiau į bylą tokį savo nesutikimą pagrindžiančių duomenų nepateikė, savo pozicijos kitais dokumentais neįrodinėjo, todėl teismas vadovaujasi ieškovo į bylą pateiktais duomenimis apie atidalijamo turto rinkos vertę (1 t., b. l. 10-38; 174-205; 210-218) ir konstatuoja, jog ieškovo reikalavimas dalyje dėl 34 000 Eur kompensacijos už 1/3 dalį teisiškai neregistruoto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), 102 000 Eur vertės, tenkintinas (CK 4.80 str. 2 d.). Atsakovė teismui įrodinėjo savo pajamas, nurodė, kad ji yra individualios įmonės savininkė, kurios pajamos yra 20 000 -25 000 Eur; be to neginčijus nei turto vertės, nei atidalijimo būdo, toks atidalijimo būdas laikytinas įmanomu, būtent šios bylos nustatytų aplinkybių kontekste. Be to, atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovas iki teismo siūlė atsakovei taikų susitarimą dėl kito objekto (1 t., e. b. l. 141-142), posėdyje ieškovo atstovė nurodė, kad sutartį ruošė būtent atstovė, vėliau duomenys patikslinti ir pateiktas ieškinys, todėl ikisutartiniai šalių santykiai, nekeičia bylos esmės, kai atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ginčo namą pastatė savarankiškai.
Teismas dėl likusių rašytinių įrodymų nepasisako, kaip neturinčių teisinės reikšmės bylai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos(5 t., e. b. l. 77-83). Ieškovas, kreipdamasis į teismą sumokėjo 750 Eur žyminį mokestį, pateikė įrodymus patvirtinančius, kad advokatei sumokėjo 2025 Eur, yra šios sumos pagrindimas, taip pat pateikė, jog patyrė 460,82 Eur išlaidų, susijusių su vertinimu iš vokiečių kalbos, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina viso 3235,82 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str., 80 str., 88 str.). Byloje susidarė 7,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai. Pripažinti ieškovui R. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1/3 dalį, o atsakovei V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į 2/3 dalis nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini).
Atidalinti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovei V. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti teisiškai neįregistruotą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovui R. R. iš atsakovės V. K. 34 000 Eur (trisdešimt keturių tūkstančių eurų) piniginę kompensaciją už jam priklausančią 1/3 dalį teisiškai neįregistruoto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui R. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), 3235,82 Eur (tris tūkstančius du šimtus trisdešimt penkis eurus 82 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,16 Eur (septynis eurus 16 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.