Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo faktiškai gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), teistas penkiolika kartų, paskutinius penkis kartus:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal 22 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 5 dalį, paskiriant galutinę sumažintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį, paskiriant galutinę sumažintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d., 2024 m. rugsėjo 16 d., 2024 m. lapkričio 11 d. 2024 m. lapkričio 25 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės buvo subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. nutartimi subendrinta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymo paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 45 (keturiasdešimt) penkių parų arešto bausmė (nutartis įsiteisėjo);

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 5 dalį, paskiriant galutinę sumažintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį, paskiriant galutinę sumažintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nuosprendžiu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės buvo subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę (nutartis neįsiteisėjusi);

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį, paskiriant galutinę sumažintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. B. pagrobė svetimą turtą, o būtent – jis, 2024 m. spalio 24 d., apie 15.27 val., būdamas parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo prekių lentynų paėmė ir įsidėjo į juodos spalvos sportinį krepšį elektrinį dantų šepetėlį „PHILIPS HX9992/11 PCIP“, kurio kaina 299,99 Eur, ir praėjo neatsiskaitęs pro kasas;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. spalio 24 d., apie 18.07 val., būdamas parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo prekių lentynų paėmė plaukų kirpimo mašinėlę „CLATRONIC HSM/R3313, kurios kaina 14,90 Eur, elektrinį dantų šepetėlį „PHILIPS HX9992/12 PCIP“, kurio kaina 299,99 Eur, ir praėjo neatsiskaitęs pro kasas;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. spalio 26 d., apie 14.00 val., būdamas parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo prekių lentynos paėmė elektrinį dantų šepetėlį „PHILIPS HX9992/12 PCIP“, kurio kaina 299,99 Eur, ir praėjo neatsiskaitęs pro kasas;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. spalio 26 d., apie 14.13 val., būdamas parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo prekių lentynos paėmė elektrinį dantų šepetėlį „PHILIPS HX6859/29“, kurio kaina 149,99 Eur, ir praėjo neatsiskaitęs pro kasas;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. spalio 31 d., apie 15.41 val., būdamas parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo prekių lentynų paėmė elektrinį dantų šepetėlį „PHILIPS HX9992/12 PCIP“, kurio kaina 299,99 Eur, ir praėjo neatsiskaitęs pro kasas, šiais savo veiksmais pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 1364,85 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais T. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas T. B. parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas. Atsiminė, kad ėjo per parduotuves ir vogė dantų šepetėlius, nes niekur nedirbo, todėl reikėjo pinigų pragyvenimui. Lankėsi (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. esančiose UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėse. Ėjo į parduotuvę vogti. Vieną kartą pasitaikė plaukų kirpimo mašinėlė. Vogtas prekes parduodavo. Susidėjo į tašę ir išėjo. Apsaugos darbuotojai jį matė, bet jis nežino kodėl jie nieko nedarė. Tuo metu vartojo narkotines medžiagas. Pinigus naudojo susimokėti už „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas, maistą, rūbus, o tik po to už narkotines medžiagas. Darbo ieškojo, buvo susiradęs, praėjo medicininę patikrą. Medicininėje pažymoje parašė, kad jis negali dirbti naktį ir aukštyje, nunešė pažymą į vietą, kur darbinosi, ten jo dirbti nepriėmė, nes ten darbas prasideda nuo 04.00 val. ryto. Vėliau bandė įsidarbinti į „(duomenys neskelbtini)“, bet ten irgi netiko, nes yra rytinė ir naktinės pamainos. Artimiausiu metu planuoja vėl registruotis į (duomenys neskelbtini). Savo veiksmus vertino negerai, vis tiek reikės visas skolas ir žalas atlyginti. Ieškinio sumos neginčijo, su ja sutiko (b. l. 176-178).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis, davęs parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami ir byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Su tokia baudžiamojo proceso eiga sutiko tiek prokuroras, tiek kaltinamojo gynėjas.

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais ir išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas T. B. parodė, kad įtarimą perskaitė, jo esmė aiški ir suprantama. Dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino ir parodė, kad jis vykdė vagystes, vogė elektrinius dantų šepetėlius ir kirpimosi mašinėlę, keturis kartus paėmė už 299,99 Eur ir vieną pigesnę, tikrai ne už 299,99 Eur, jei gerai prisiminė, jo kaina buvo apie 200 Eur, irgi „Philips“ firmos. Prašė patikslinti elektrinio šepetėlio tikrąją kainą. Visus šepetėlius pardavė mieste, nepažįstamiems asmenims. Už gautus pinigus pirko maistą ir išleido savo reikmėms. T. B. papildomai paaiškino, kad vogė elektrinius dantų šepetėlius ir kirpimosi mašinėlę, visus šepetėlius pardavė mieste, nepažįstamiems asmenims. Už gautus pinigus pirko maistą ir išleido kitoms savo reikmėms (b. l. 114-116, 133-135).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji yra (duomenys neskelbtini), darbo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. 2024 m. spalio 31 d., 16.35 val., jai dirbant monitorinėje, per vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo kaip į parduotuvę užėjo tamsiai apsirengęs vyras, trumpų plaukų, su taše ant peties, ir iš karto nuėjo į smulkios buitinės technikos skyrių, kur iš lentynos pasiėmė elektrinį dantų šepetėlį „Philips“ ir su visa pakuote jį įsidėjo į su savimi turėtą tašę, jis buvo iš karto sulaikytas išeinantis pro parduotuvės užėjimo vartelius, dėl pasikėsinimo pavogti, buvo pranešta policijai bei perduotas policijos pareigūnams. Lapkričio viduryje, parduotuvėje buvo atliekama elektrinių šepetėlių inventorizacija, kurios metu, buvo nustatytas jų trūkumas. Tada, ji, peržiūrinėdama vaizdo stebėjimo kameras, kurios įrengtos parduotuvėje, nustatė, kad tas pats asmuo, kuris buvo sulaikytas 2024 m. spalio 31 d., pasikėsinęs pavogti elektrinį dantų šepetėlį, įvykdė ir daugiau vagysčių, o būtent – 2024 m. lapkričio 24 d. 2 (dvi) vagystes per dieną, 2024 m. spalio 26 d., taip pat 2 (dvi) vagystes per dieną, 2024 m. spalio 31 d. įvykdė elektrinių dantų šepetėlių vagystę (b. l. 13-16).

BIRT ataskaitų žiūryklės 2024 m. gruodžio 23 d. išraše užfiksuota, kad gautas UAB „(duomenys neskelbtini) pareiškimas, dėl to, kad laikotarpyje nuo 2024 m. spalio 24 iki 2024 m. spalio 31 d. buvo įvykdytos vagystės, o būtent – 2024 m. spalio 24 d., apie 15.33 val. vyras paėmė elektrinį dantų šepetėlį „PHILIPS HX9992/11 PCIP“, kurio kaina 299,99 Eur, ir praėjo atsiskaitymo kasas, prekės nepateikęs apmokėjimui; 2024 m. spalio 24 d., 18.10 val. vyras paėmęs plaukų kirpimo mašinėlę „CLATRONIC HSM/R3313“, kurios kaina 14,90 Eur, ir elektrinį dantų šepetėlį „PHILIPS HX9992/12 PCIP“, kurio kaina 299,99 Eur, ir praėjo atsiskaitymo kasas, nepateikęs prekių apmokėjimui; 2024 m. spalio 26 d. vyras paėmė elektrinį dantų šepetėlį „PHILIPS HX9992/12, kurio kaina 299,99 Eur, ir praėjo atsiskaitymo kasas, prekės nepateikęs apmokėjimui; 2024 m. spalio 31 d., apie 15.43 val. vyras paėmė elektrinį dantų šepetėlį „PHILIPS HX9992/11 PCIP“, kurio kaina 299,99 Eur, ir praėjo atsiskaitymo kasas, jo nepateikęs apmokėjimui, bendrai padaryta turtinė žala vagysčių metu yra 1 514,85 Eur (b. l. 6).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. lapkričio 29 d. pareiškime dėl vagysčių užfiksuota, kad parduotuvėje Nr. 36, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastebėjus dantų šepetėlių trūkumą, buvo atlikta vaizdo medžiagos analizė, jos metu buvo nustatytos prekių vagystės, kurias įvykdė tas pats asmuo. 2024 m. spalio 24 d., apie 15.27 val. pavogtas elektrinis dantų šepetėlis „PHILIPS HX9992/11 PCIP“ (prekės kodas – 40149022, prekės kaina – 299,99 Eur); 2024 m. spalio 24 d., apie 18.07 val. pavogta plaukų kirpimo mašinėlė „CLATRONIC HSM/R3313 (prekės kodas 50983333, prekės kaina – 14,90 Eur) ir elektrinis dantų šepetėlis „PHILIPS HX9992/12 PCIP“ (prekės kodas – 40149023, prekės kaina – 299,99 Eur), pavogtų prekių suma – 314,89 Eur; 2024 m. spalio 26 d., apie 14.00 val. pavogtas elektrinis dantų šepetėlis „PHILIPS HX9992/12 PCIP“ (prekės kodas – 40149023, prekės kaina – 299,99 Eur); 2024 m. spalio 26 d., apie 14.13 val. pavogtas elektrinis dantų šepetėlis „PHILIPS HX9992/12 PCIP“ (prekės kodas – 40149023, prekės kaina - 299,99 Eur); 2024 m. spalio 31 d., apie 15.41 val. pavogtas elektrinis dantų šepetėlis „PHILIPS HX9992/11 PCIP“ (prekės kodas – 40149022, prekės kaina – 299,99 Eur). Dėl įvardytų vagysčių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta 1 514,85 Eur žala (b. l. 7-8).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. lapkričio 29 d. prekių trūkumo akte matyti, kad trūksta 2 vnt. elektrinių dantų šepetėlių, prekių kodas – 40149022, bendra prekių vertė – 599,98 Eur; 3 vnt. elektrinių dantų šepetėlių, prekių kodas – 40149023, bendra prekių vertė – 899,97 Eur; 1 vnt. plaukų kirpimo mašinėlės, prekės kodas – 50983333, prekės vertė – 14,90 Eur. Iš viso trūkstamų prekių vertė – 1 514,85 Eur (b. l. 9).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. P. 2024 m. gruodžio 5 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja apklausta J. B. nurodė, kad asmuo, kuris įvykdė 5 vagystes iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2024 m. spalio 31 d., buvo sulaikytas ir perduotas policijos pareigūnams, dėl to, kad pavogė elektrinį dantų šepetėlį, kurio vertė 149,99 Eur. Patikrinus policijos informacinę sistemą, buvo nustatyta, kad dėl vagystės, administracinio nusižengimo protokolas ROIK 24258909498 buvo surašytas T. B.. Patikrinus duomenys policijos informacinėje sistemoje, nustatyta, kad tai tas pats asmuo, kuris parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje 2024 m. spalio 24 d. (2 vagystės), 2024 m. spalio 26 d. (2 vagystės), 2024 m. spalio 31 d. įvykdė elektrinių dantų šepetėlių ir plaukų kirpimo mašinėlės vagystes (b. l. 17-18).

Įvykio vietos – parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2024 m. gruodžio 5 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas prekybos centras „(duomenys neskelbtini)“, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Matomos slankiojančios stiklinės durys, per kurias užėjus matoma bendro naudojimo patalpa, o kairėje pusėje užėjimo varteliai į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ ir atsiskaitymo kasos. Užėjus į parduotuvę ir paėjusiai tiesiai iš dešinės pusės yra matomos lentynos, kur sudėti elektriniai dantų šepetėliai „Philips“ ir kirpimosi mašinėlės. Įvykio vieta filmuojama vaizdo kameromis (b. l. 19-24).

Vaizdo įrašų 2024 m. gruodžio 5 d. apžiūros protokole, užfiksuota, kad apžiūros objektas – vaizdo įrašai, patalpinti Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (toliau – ir IBPS). Pirmiau apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „01.Įeina“ aplankale pavadinimu „2024 10 24 vagystė 15.27 val.“, kurio trukmė 00.15 min.. Vaizdo įraše matomi parduotuvės užėjimo varteliai. 00.08 min., matoma, kaip pro užėjimo vartelius įeina vyras, su šviesios spalvos kepure, tamsia striuke, šviesiomis kelnėmis, su taše ant peties. Apžiūrėtas antras vaizdo įrašas, patalpintas tame pačiame aplankale, pavadinimu „02. Paima el. šepetėlį įsideda į krepšį“, kurio trukmė 02.00 min. Jame matomas skyrius, kur sudėti elektriniai šepetėliai. 00.12 min., matoma kaip vyras iš lentynos paima dėžutę su elektriniu šepetėliu ir ją įsideda į su savimi turėtą tašę. 01.28 min., vyras išeina iš skyriaus link atsiskaitymo kasų. Apžiūrėtas trečias vaizdo įrašas, patalpintas tame pačiame aplankale, pavadinimu „03. Išeina iš parduotuvės“, kurio trukmė 00.23 min. 00.07 min., matoma, kaip vyras išeina iš parduotuvės (b. l. 27- 32).

Vaizdo įrašų 2024 m. gruodžio 5 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – vaizdo įrašai, patalpinti IBPS sistemoje. Apžiūrimas pirmas vaizdo įrašas aplankale pavadinimu „2024 10 24 vagystė 18.07 val.“, pavadinimu „01. Įeina“, kurio trukmė 00.25 min., matomi parduotuvės užėjimo varteliai. 00.19 min., matoma, kaip pro užėjimo vartelius įeina vyras, su šviesios spalvos kepure, tamsia striuke, šviesiomis kelnėmis, su taše ant peties. Apžiūrėtas antras vaizdo įrašas, patalpintas tame pačiame aplankale, pavadinimu „02. Paima kirpimo mašinėlę ir el. dantų šepetėlį“, kurio trukmė 02.33 val. Jame matomas skyrius, kur sudėti elektriniai šepetėliai ir kirpimo mašinėlės. 01.34 min. matoma, kaip vyras pasiima iš lentynos kirpimo mašinėlę ir ją įsideda į tašę. 01.41 min. matoma, kaip vyras į tašę dedasi paimtą pakuotę iš lentynos. Apžiūrėtas trečias vaizdo įrašas, patalpintas tame pačiame aplankale, pavadinimu „03. Išeina iš parduotuvės“, kurio trukmė 00.21 min. 00.06 min. matoma, kaip vyras išeina iš parduotuvės (b. l. 33-39).

Vaizdo įrašų 2024 m. gruodžio 5 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – vaizdo įrašai, patalpinti IBPS sistemoje. Apžiūrimas pirmas vaizdo įrašas aplankale pavadinimu „2024 10 26 vagystė 14.13 val.“, pavadinimu „01. Įeina“, kurio trukmė 00.22 min. Jame matomi parduotuvės užėjimo varteliai. 00.17 val., matoma, kaip pro užėjimo vartelius įeina vyras, su šviesios spalvos kepure, tamsia striuke, šviesiomis kelnėmis, su taše ant peties. Apžiūrėtas antras vaizdo įrašas, patalpintas tame pačiame aplankale, pavadinimu „02. Paima, įsideda į krepšį“, kurio trukmė 01.39 min. 00.41 min. matoma, kaip vyras iš lentynos pasiima dėžutę su preke ir įsideda į tašę. Apžiūrėtas trečias vaizdo įrašas, patalpintas tame pačiame aplankale, pavadinimu „03. Išeina“, kurio trukmė 00.18 min. 00.09 min. matoma, kaip vyras išeina iš parduotuvės (b. l. 40-45).

Vaizdo įrašų 2024 m. gruodžio 5 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – vaizdo įrašai, patalpinti IBPS sistemoje. Apžiūrimas pirmas vaizdo įrašas aplankale pavadinimu „2024 10 26 vagystė 14.00 val.“, kuriame matomi parduotuvės užėjimo varteliai. 00.20 min. matoma, kaip pro užėjimo vartelius įeina vyras, su šviesios spalvos kepure, tamsia striuke, šviesiomis kelnėmis, su taše ant peties. Apžiūrėtas antras vaizdo įrašas, patalpintas tame pačiame aplankale, pavadinimu „02. Paima el. šepetėlį, įsideda į krepšį“, kurio trukmė 01.42 min. 00.43 min. matoma, kaip vyras iš lentynos pasiima dėžę su preke ir įsideda į su savimi turėtą tašę. Apžiūrėtas trečias vaizdo įrašas, patalpintas tame pačiame aplankale, pavadinimu „03. Išeina iš parduotuvės, kurio trukmė 00.27 min. 00.10 min. matoma, kaip vyras išeina iš parduotuvės (b. l. 46-51).

Vaizdo įrašų 2024 m. gruodžio 5 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – vaizdo įrašai, patalpinti IBPS sistemoje. Apžiūrimas pirmas vaizdo įrašas aplankale pavadinimu „2024 10 31 vagystė 15.41 val.“, pavadinimu „01. Įeina“, kurio trukmė 00.22 min. Jame matomi parduotuvės užėjimo varteliai. 00.15 min. matoma, kaip pro užėjimo vartelius įeina vyras, šviesių plaukų, tamsia striuke, tamsiomis kelnėmis, su taše ant peties. Peržiūrėtas antras vaizdo įrašas, patalpintas tame pačiame aplankale, pavadinimu „02. Paima el. šepetėlį, įsideda į krepšį“, kurio trukmė 01.06 min. 00.21 min. matoma, kaip vyras iš lentynos pasiima dėžę su preke ir ją įsideda į su savimi turėtą tašę. Peržiūrėtas trečias vaizdo įrašas, patalpintas tame pačiame aplankale, pavadinimu „03. Išeina“, kurio trukmė 00.19 min. 00.05 min. matoma, kaip vyras išeina iš parduotuvės (b. l. 52- 57).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. gruodžio 17 d. patikslintame pareiškime dėl vagysčių užfiksuota, kad 2024 m. spalio 24 d., apie 15.27 val. iš buitinės technikos skyriuje, esančio prekių ekspozicijos stendo vyras paėmė elektrinį dantų šepetėlį „PHILIPS HX9992/11 PCIP“ (prekės kodas – 40149022, prekės kaina – 299,99 Eur), padarytas 299,99 Eur nuostolis; 2024 m. spalio 24 d., apie 18.07 val. tas pats vyras iš buitinės technikos skyriuje esančio prekių ekspozicijos stendo paėmė plaukų kirpimo mašinėlę „CLATRONIC HSM/R3313 (prekės kodas – 50983333, prekės kaina – 14,90 Eur) ir elektrinį dantų šepetėlį „PHILIPS HX9992/12 PCIP“ (prekės kodas – 40149023, prekės kaina – 299,99 Eur), padarytas 314,89 Eur nuostolis; 2024 m. spalio 26 d., apie 14.00 val. tas pats vyras iš buitinės technikos skyriuje esančio prekių ekspozicijos stendo, paėmė elektrinį dantų šepetėlį „PHILIPS HX9992/12 PCIP“ (prekės kodas – 40149023, prekės kaina – 299,99 Eur), padarytas 299,99 Eur nuostolis; 2024 m. spalio 26 d., apie 14.13 val. tas pats vyras iš buitinės technikos skyriuje, esančio prekių ekspozicijos stendo, paėmė elektrinį dantų šepetėlį „PHILIPS HX6859/29“ (prekės kodas – 40082617, prekės kaina – 149,99 Eur), padarytas 149,99 Eur nuostolis; 2024 m. spalio 31 d., apie 15.41 val. tas pats vyras iš buitinės technikos skyriuje, esančio prekių ekspozicijos stendo, paėmė elektrinį dantų šepetėlį „PHILIPS HX9992/11 PCIP“ (prekės kodas – 40149022, prekės kaina – 299,99 Eur), padarytas 299,99 Eur nuostolis. Viso, dėl aukščiau išvardytų vagysčių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padarytas 1 364,85 Eur nuostolis (b. l. 66).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. gruodžio 17 d. prekių trūkumo akte matyti, kad trūksta 2 vnt. elektrinių dantų šepetėlių, prekių kodas – 40149022, kurių bendra pardavimo kaina 599,98 Eur; 2 vnt. elektrinių dantų šepetėlių, prekių kodas – 40149023, kurių bendra pardavimo kaina 599,98 Eur; vieno elektrinio dantų šepetėlio, prekės kodas – 40082617, kurio kaina 149,99 Eur; vienos plaukų kirpimo mašinėlės, prekės kodas – 50983333, kurios kaina 14,90 Eur. Nustatyta bendra prekių trūkumo suma – 1 364,85 Eur (b. l. 67).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas tas asmuo, kuris pagrobė svetimą turtą. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi naujoji BK 190 straipsnio redakcija, numato, kad tuo atveju, jeigu asmens pagrobto svetimo turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur) vertės ribą, tokie asmens veiksmai yra kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Objektyvusis vagystės nusikalstamos veikos požymis – pagrobimas teismų praktikoje pripažįstamas tyčiniu, neteisėtu ir neatlygintiniu svetimo turto užvaldymu, atimančiu iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 351/2012, Nr. 2K-282/2012, Nr. 2K-228/2013, Nr. 2K-183-511/2019). Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Be to, pagal teismų praktiką vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą.

BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. BK nepateikia tęstinės nusikalstamos veikos apibrėžimo, todėl šios sąvokos turinys yra atskleidžiamas teismų praktikoje, priimant sprendimus konkrečiose bylose.

Tęstinei kaip ir paprastai pavienei veikai būdingas objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių bendrumas. Objektyviųjų požymių visuma apibrėžiama bendru kėsinimosi objektu bei bendrais veiksmais, susijusiais bendru priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis, o subjektyviųjų – bendra kaltės forma. Nusikalstama veika yra tęstinė tais atvejais kai tas pats asmuo padaro dvi ar daugiau tame pačiame BK straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų, iš kurių kiekviena vertinama atskirai ir atitinka tame pačiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką arba kai padarius dvi ar daugiau veikų, vienas ar keli veiksmai (ar neveikimas) atitinka administracinio nusižengimo (ar kitokio teisės pažeidimo) požymius, tačiau jų visuma atitinka BK įtvirtintą nusikalstamą veiką ir visas veikas jungia bendras sumanymas.

Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt. – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos. Praktikoje, taip pat ir vagysčių bylose įmanomi atvejai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didelis laiko tarpas, tiek ir vagiama gali būti iš skirtingų šaltinių, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas. Nepaisant to, pabrėžtina, kad veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023). Atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, Nr. 2K-7-96/2012). Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, jog asmuo tiesiog suvoktų, kad ir toliau darys tą patį.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad T. B., jam inkriminuotu laiku – 2024 m. spalio 24 d., apie 15.27 val., 2024 m. spalio 24 d., apie 18.07 val., 2024 m. spalio 26 d., apie 14.00 val., 2024 m. spalio 26 d., apie 14.13 val., 2024 m. spalio 31 d., apie 15.41 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobė svetimą, minėtai bendrovei priklausantį 1 364,85 Eur vertės turtą.

Kaltinamasis T. B. viso proceso metu – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltės neginčijo, pripažindamas, kad bylai aktualiu laiku lankėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur sistemingai vogdavo elektrinius dantų šepetėlius, o vieną kartą pavogė ir kirpimo mašinėlę. Kaltinamasis neginčijo, kad pagrobė visas jam inkriminuotas prekes ir tą padarė dėl narkotinių medžiagų vartojimo, taip pat dėl lėšų pragyvenimui stokos (b. l. 114-115, 133-135, 176-178). Teismas pagrindo netikėti šiais kaltinamojo T. B. parodymais neturi, kadangi juos atitinka ir kita byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teismo įrodymais pripažinta medžiaga. Kaltinamojo nusikalstamus veiksmus vaizdinėje medžiagoje pamačiusi ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini) J. B. parodė, kad 2024 m. spalio 31 d., 16.35 val., dirbant monitorinėje, per vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo, kaip į parduotuvę užėjo trumpų plaukų, tamsiai apsirengęs vyras, su taše ant peties, kuris iš karto nuėjo į smulkios buitinės technikos skyrių, kur iš lentynos pasiėmė elektrinį dantų šepetėlį „Philips“ ir su visa pakuote, jį įsidėjo į su savimi turėtą tašę, po ko, jis iš karto buvo sulaikytas išeinantis pro užėjimo į parduotuvę vartelius. Vėliau - lapkričio mėnesio viduryje, buvo atliekama elektrinių dantų šepetėlių inventorizacija, kurios metu nustatytas jų trūkumas, todėl nuspręsta peržiūrėti vaizdo kamerų įrašus. Peržiūrėjus šiuos įrašus, pastebėta, kad tas pats asmuo, kuris buvo sulaikytas 2024 m. spalio 31 d., įvykdė ir daugiau vagysčių – pastarasis parduotuvėje lankėsi 2024 m. spalio 24 d. (du kartus), 2024 m. spalio 26 d. (du kartus) bei 2024 m. spalio 31 d. ir atliko analogiškus veiksmus – su savimi pasiimdavo elektroninius dantų šepetėlius, už kuriuos nesumokėdavo (b. l. 13-16). Pirmiau aptarti ir tarpusavyje sutampantys proceso dalyvių parodymai iš esmės neprieštarauja ir byloje pateiktai vaizdinei medžiagai, užfiksuotai 2024 m. gruodžio 5 d. apžiūros protokoluose. Minėtuose procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad bylai aktualiais laikais ir vietoje, vyras, pagal išvaizdos požymius atitinkantis kaltinamąjį T. B., penkis kartus lankėsi parduotuvėje, kurioje smulkios buitinės technikos skyriuje dėjosi elektrinius dantų šepetėlius ir plaukų kirpimosi mašinėlę į savo turimą tašę ir kiekvieną kartą nesusimokėjęs už prekes, pasišalino iš parduotuvės (b. l. 27-32, 33-39, 40-45, 46-51, 52-57). Galiausiai faktą, kad kaltinamasis T. B. pagrobė jam inkriminuotas prekes patvirtina tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. gruodžio 17 d. patikslintas pareiškimas, tiek šios bendrovės 2024 m. gruodžio 17 d. nuostolių aktas, kuriuose yra detalizuotas trūkstamų prekių skaičius, pobūdis, identifikaciniai numeriai bei vertė (b. l. 66, 67). Akcentuotina, kad kaltinamasis T. B. teisiamojo posėdžio metu neginčijo inkriminuotų ir pagrobtų prekių kiekių, rūšių, pavadinimų, kainų, todėl nėra pagrindo netikėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime dėl nusikalstamos veikos padarymo bei nuostolių akte nurodytais duomenimis, kurie teismo pripažintini objektyviais ir įrodomąją vertę turinčiais.

Apibendrinus pirmiau aptartą, pripažintina, kad kaltinamasis T. B. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2024 m. spalio 24 d., apie 15.27 val., 2024 m. spalio 24 d., apie 18.07 val., 2024 m. spalio 26 d., apie 14.00 val., 2024 m. spalio 26 d., apie 14.13 val., 2024 m. spalio 31 d., apie 15.41 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobė minėtai bendrovei priklausančias prekes, kurių bendra vertė yra 1 364,85 Eur. Šiame nuosprendyje aptarti įrodymai ir jų pagrindu nustatyti kaltinamojo jam inkriminuotu laiku atlikti konkliudentiniai veiksmai, o būtent – prekių pasiėmimas, jų įsidėjimas į su savimi turėtą krepšį, pasišalinimas iš parduotuvės už prekes nesumokėjus, patvirtina, kad kaltinamasis T. B. suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį ir norėjo pagrobti svetimą turtą. Kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad jo pagrobtas turtas yra svetimas, jam nepriklausantis turtas, grobdamas jį, jis šio daikto savininkui daro turtinę žalą, tačiau tokio savo elgesio neatsisakė ir norėjo taip veikti, taigi nusikalstamus veiksmus jis atliko veikdamas tiesiogine tyčia. Svarbu ir tai, jog pastarojo atliki vienarūšiai, tapatūs objektyvieji veiksmai – prekių pasiėmimas, įsidėjimas į su savimi atsineštą krepšį bei pasišalinimas iš parduotuvės nesumokėjus už prekes, taip pat nedidelis laiko tarpas, skiriantis šiuos atliktus veiksmus, įvykio vieta – tame pačiame prekybos centre, esanti ta pati parduotuvė, pagrobtos identiškos prekės, taip pat ir kaltinamojo veiksmus sąlygojusios priežastys – priklausomybė narkotinėms medžiagoms, piniginių lėšų pragyvenimui stoka, patvirtina, kad kaltinamasis T. B. laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 24 d. iki 2024 m. spalio 31 d. padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, kurios metu pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 1 364,85 Eur vertės turtą ir tokiais savo veiksmais realizavo vieną BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, o jo kaltė yra visiškai įrodyta.

Dėl skirtinos bausmės

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – kaltinamasis T. B. padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, susijusią su svetima nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 178 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad jis šioje byloje aptariamą nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, kaltinamojo T. B. atžvilgiu 2020 m. gegužės 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo šis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, paskiriant galutinę subendrintą 4 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis bausmę atliko 2024 m. balandžio 5 d. ir buvo paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos. Šioje byloje aptariamą nusikalstamą veiką T. B. padarė laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 24 d. iki 2024 m. spalio 31 d. Tai reiškia, kad pastarasis kartotinai padarė nesunkų nusikaltimą esant neišnykusiam teistumui - praėjus vos pusei metų nuo jam ankstesniu apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Be kita ko, kaip matyti iš kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, pastarasis yra daug kartų teistas ir daugumoje atvejų už šioje byloje aptariamos nusikalstamos veikos pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo taip pat matyti, kad T. B. daug kartų baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos, sistemingai atlikinėjo vagystes iš parduotuvių, daugiausiai alkoholinių gėrimų (b. l. 74-98). Be kita ko, kaltinamasis niekur (duomenys neskelbtini), oficialių (duomenys neskelbtini). Visos šios aplinkybės neleidžia teismui abejoti, kad šioje byloje aptariamą ir teismo įrodytą nusikalstamą veiką T. B. padarė, būdamas recidyvistas. Recidyvas kaltinamajame akte nėra nurodytas kaip kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat prokuroras teismo posėdžio metu minėtos kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės neįvardijo. Kita vertus, ankstesnis kaltinamojo teistumas yra nurodytas kaltinamajame akte, taigi jam žinomas. Taip pat ši aplinkybė buvo minima ir bylos nagrinėjime teisme metu – kaltinamasis buvo klausiamas apie jo ankstesnį teistumą ir jo pobūdį. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant kaltinamajame akte aprašytiems recidyvą liudijantiems faktams, teismas turi galimybę spręsti dėl šios sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019). Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyta kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką, padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Visi anksčiau aptarti, kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog jo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktiniai, netinkamai susiklosčiusių aplinkybių padariniai. Priešingai, minėti nusikalstami kaltinamojo veiksmai, nepaisant sistemingai pastarojo atžvilgiu priimamų apkaltinamųjų nuosprendžių, buvo jam įprasto elgesio tąsa, atspindinti pastarojo gyvenimo būdą bei visuomenės galiojančių normų nepaisymą. Akivaizdu, kad kaltinamasis po jo atžvilgiu priimamų apkaltinamųjų nuosprendžių, jam anksčiau skirtų arešto, terminuoto laisvės atėmimo bausmių išvadų nepasidaro ir nepakeičia savo gyvenimo būdo, priešingai – vėl nusikalto, padaręs naują nesunkų nusikaltimą.

Teismas, atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, pripažįsta, kad kaltinamasis, kaip minėta aukščiau, teistas ne kartą, iš to išvadų nedaro ir toliau daro nusikalstamas veikas, taigi iš esmės ignoruoja įstatymų reikalavimus ir nesistengia jų laikytis. Įvertinus šių aplinkybių visumą, BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už jo padarytą tęstinę nusikalstamą veiką, paskyrus 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi ši baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę T. B. mažinant vienu trečdaliu ir skiriant galutinę 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Pastebėtina, jog šiuo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu kaltinamojo T. B. atžvilgiu yra priimtas ne vienas apkaltinamasis sprendimas, kuris šiuo metu yra įsiteisėjęs, kaip antai - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d., 2024 m. rugsėjo 16 d., 2024 m. lapkričio 11 d. 2024 m. lapkričio 25 d., 2025 m. sausio 21 d. teismo baudžiamieji įsakymai, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. bei 2025 m. vasario 10 d. nuosprendžiai. Nors minėti teismų sprendimai jau yra įsiteisėję ir vykdytini, tačiau dėl šiais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo yra priimtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d., 2025 m. vasario 21 d. bei 2025 m. kovo 17 d. nutartis, iš kurių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartis dar nėra įsiteisėjusi. Be kita ko, dar vienas laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos teikimas dėl T. B. paskirtų bausmių bendrinimo šiuo metu yra gautas ir nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, o būtent į tai, kad šio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu dalis dėl kaltinamajam T. B. paskirtų bausmių priimtų nutarčių nėra įsiteisėję, pripažintina, kad dabartiniame baudžiamojo proceso etape nėra tikslinga bendrinti šiuo teismo nuosprendžiu skirtinos bausmės su ankstesniais teismų sprendimais paskirtomis bausmėmis.

Dėl civilinio ieškinio

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. gruodžio 17 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 364,85 Eur dydžio žalos atlyginimo (b. l. 68).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.

Turtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.

Iš anksčiau nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės 2024 m. spalio 24 d., apie 15.27 val. buvo pagrobtas 299,99 Eur vertės elektrinis dantų šepetėlis „PHILIPS HX9992/11 PCIP“; 2024 m. spalio 24 d., apie 18.07 val. pagrobta 14,90 Eur vertės plaukų kirpimo mašinėlė „CLATRONIC HSM/R3313“ ir elektrinis dantų šepetėlis 299,99 Eur vertės „PHILIPS HX9992/12 PCIP“; 2024 m. spalio 26 d., apie 14.00 val. pagrobtas 299,99 Eur vertės elektrinis dantų šepetėlis „PHILIPS HX9992/12 PCIP“; 2024 m. spalio 26 d., apie 14.13 val. pagrobtas 149,99 Eur vertės elektrinis dantų šepetėlis „PHILIPS HX6859/29“; 2024 m. spalio 31 d., apie 15.41 val. pagrobtas 299,99 Eur vertės elektrinis dantų šepetėlis „PHILIPS HX9992/11 PCIP“. Minėto turto netekimo priežastis – nusikalstami T. B. veiksmai – vagystė. Tai reiškia, kad tarp atsiradusių padarinių – 1 364,85 Eur turtinės žalos bei T. B. veiksmų buvo tiesioginis priežastinis ryšys. Teisme civilinis ieškovas nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, civilinį ieškinį palaikė, o kaltinamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį pripažino. Todėl teismas konstatuoja, kad civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikslinga iš T. B. priteisti visą civilinio ieškinio sumą, o būtent – 1 364,85 Eur.

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. kovo 4 d. pateikė pažymą Nr. APD-2025-02749, kuria prašo išspręsti klausimą dėl kaltinamajam T. B. taikytos teisinės pagalbos išlaidų, o būtent – 225 Eur, atlyginimo (b. l. 179-183).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos. Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o gynėjas kaltinamajam T. B. paskirtas nepriklausomai nuo jo valios. Taigi, visos anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad gynėjo dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje buvo būtinas ne todėl, kad jo pageidavo kaltinamasis, bet pakankamos ir veiksmingos procesinės garantijos pagrindu, užtikrinant asmens, kaltinamojo padariusio nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Teismo vertinimu, pastarasis jam šios tenkančios teisės savarankiškai negalėjo realizuoti dėl to, kad šiuo metu atlikinėja bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini), todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, konstatuoja, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2024 m. gruodžio 16 d. nutarimu T. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 117-118). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1 (vienas) kompaktinis diskas, saugomas byloje, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, pripažinti recidyvistu ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir T. B. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią T. B. skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, į laisvės atėmimo vietų įstaigą paskirtai laisvės atėmimo bausmei atlikti dienos.

T. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, - panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš T. B. netenkinti.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį 1 364,85 Eur sumai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš T. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 1 364,85 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir aštuoniasdešimt penkis euro centus).

Daiktus, turinčius reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus, 1 (vieną) kompaktinį diską, saugomą byloje, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.