- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-12
- Bylos Nr.
- 2S-1405-395/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-19194-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Evaldas Burzdikas
- Suinteresuotas asmuo
- G. B.
- Pareiškėjas
- A. B.
- Advokatai
- Diana Višinskienė
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Evaldo Burzdiko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens G. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1057-713/2011 pagal pareiškėjų A. B. ir A. B. įstatyminės atstovės A. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui G. B. dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos A. B. ir A. B. įstatyminė atstovė A. B. prašė pratęsti A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamai įstatyminės atstovės A. B., praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui po A. B., mirties 2010-06-07, priimti. Nurodė, kad 2010-06-07 mirė A. B., kuris yra pareiškėjų A. B. ir A. B. senelis. Po A. B. mirties visą palikimą priėmė sutuoktinė G. B.. Palikėjo A. B. ir G. B. sūnus – pareiškėjų tėvas – A. B. mirė 1995-08-24. Pareiškėjos yra A. B. vaikaitės ir įstatyminės įpėdinės paveldint pagal įstatymą atstovavimo teise (CK 5.12 str.). Pareiškėjos ir jų įstatyminė atstovė nežinojo, kad turi teisę paveldėti atstovavimo teise, po senelio A. B. mirties, todėl dėl palikimo priėmimo į notarinę kontorą nesikreipė. Kad tokią teisę turi, pareiškėjos sužinojo tik praėjus trims mėnesiams po senelio mirties, iš notarės, kai G. B. buvo atsisakyta išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Mirus pareiškėjų seneliui A. B., liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas Kauno mieste ir Kaišiadorių raj. Pareiškėjų nuomone, jos trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes yra jaunos – devyniolikos ir šešiolikos metų amžiaus, nėra teisiškai išprususios, senelė G. B. teigė, kad paveldimas turtas yra užgyventas jos ir senelio A. B., todėl paveldėti gali tik ji. Pareiškėja A. B. nuo 2009 m. gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje, į Lietuvą grįžta retai, todėl negalėjo laiku priimti palikimo. Pareiškėjos prašė pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį pratęsti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi pratęsė A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamai įstatyminės atstovės A. B., praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui po A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2010-06-07, priimti. Teismo nuomone, pareiškėjos praleido terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių, todėl šį terminą pratęsė. Teismas nurodė, kad abi įpėdinės, paveldinčios atstovavimo teise, yra itin jauno amžiaus, nėra teisiškai išprususios, jų tėvas mirė 1995 m., apie senelio palikimą galėjo ir nežinoti, be to, buvo suklaidintos senelės G. B., kuri, prašydama išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą, notarei nenurodė, jog esama ir kitų paveldėtojų. Paveldėtoja A. B. negali įgyvendinti savo teisių pati dėl to, kad neturi civilinio procesinio veiksnumo, todėl tai gali padaryti tik per įstatyminį atstovą – motiną, kurios užsiėmimas nėra susietas su teise, neapsaugojo savo dukters turtinių teisių, ir todėl buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas. Taip pat teismas nurodė, kad pareiškėja A. B. negali atsakyti už kito asmens veiksmus. Ji gyvena Didžiojoje Britanijoje ir 2010 m. į Lietuvą buvo grįžusi tik du kartus, kas irgi trukdė laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja A. B. gyvena su motina A. B., seneliams nuosavybės teise priklausančiame name, įstatyminė atstovė jokio nekilnojamojo turto neturi. A. B. paveldėjus senelio turto dalį, įgytų nuosavybės teises, pagerintų savo turtinę padėtį ir užsitikrintų stabilesnę ateitį. Be to nurodė, kad terminą palikimui priimti pareiškėjos praleido nežymiai – du mėnesius, todėl teismas pripažino, kad jos ir įstatyminė atstovė elgėsi kaip sąžiningi, atidūs ir rūpestingi asmenys.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. B. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir pareiškimą atmesti. Apeliantė nurodo, kad pareiškėjos žinojo apie galimybę priimti palikimą, atsiradusį po senelio mirties, turėjo galimybę šią savo teisę realizuoti, tačiau sąmoningai jos atsisakė, todėl įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti negali būti pratęstas ar atnaujintas. A. B. yra pilnametė, t. y. turi visišką civilinį procesinį veiksnumą, todėl turėjo visas galimybes kreiptis į palikimo atsiradimo notarą ir išreikšti valią palikimui priimti. Aplinkybė, kad pareiškėja gyvena užsienio valstybėje, negali būti vertinama kaip svarbi priežastis, nulėmusi termino praleidimą. Byloje pateiktas Valstybinės sienos apsaugos tarnybos raštas patvirtina, kad pareiškėja į Lietuvą buvo grįžusi ne kartą, todėl turėjo realią galimybę kreiptis į notarą. Tuo tarpu nepilnametė A. B. negali įgyvendinti savo teisių pati, dėl to, kad neturi civilinio procesinio veiksnumo, tačiau jos interesus atstovauja įstatyminis atstovas – motina. Kaip matyti iš Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-10-28 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. S2-3245-813/2010, A. B. įstatyminė atstovė A. B. kreipėsi į teismą, prašydama išduoti teismo leidimą atsisakyti palikimo dalies priklausančios jos nepilnametei dukrai. Minėta aplinkybė parodo, kad pareiškėja buvo apsisprendusi palikimo nepriimti, o taip pat paneigia teismo išvadą apie A. B. teisinių žinių neturėjimą. Taip pat atsižvelgus į pareiškimo turinį, spręstina, kad pareiškėja suprato paveldėjimo atstovavimo teise sampratą ir esmę, o būtent tai, kad palikimas jos nepilnametei dukrai priklausė. Be to, A. B. nėra jauno amžiaus, turi gyvenimišką patirtį, todėl net pastarajai ir iškilus neaiškumų, susijusių su paveldėjimu, ji turėjo galimybę kreiptis į advokatus ar nemokamą teisinę pagalbą teikiančias institucijas. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad apeliantė sąmoningai suklaidino pareiškėjas, palikimo atsiradimo vietos notarei nenurodydama, jog esama kitų paveldėtojų. Įstatymas nenumato pareigos vienam iš įpėdinių informuoti notarą apie kitų įpėdinių buvimą. Tai notaro pareiga patikrinti Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM ir išsiaiškinti ar nėra kitų velionio turto paveldėtojų ir ši pareiga atsiranda ne išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, o užvedant paveldėjimo bylą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjų atstovė advokatė Diana Višinskienė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš G. B. pareiškėjų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantė klaidingai teigia, jog byloje pateiktas Valstybės sienos apsaugos tarnybos raštas esą patvirtina aplinkybę, kad pareiškėja A. B. ne kartą buvo atvykusi į Lietuvą ir galėjo kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Byloje pateiktas minėtas Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2011-01-24 pranešimas (21/20)-96-10 patvirtina aplinkybę, kad A. B. Lietuvoje lankėsi nuo 2010-06-19 iki 2010-06-22, bei nuo 2010-09-22 iki 2010-09-29. Taigi, A. B. Lietuvoje lankėsi tik du kartus, iš kurių vieną kartą buvo atvykusi į senelio laidotuves, o antras lankymosi Lietuvoje kartas buvo jau praleidus terminą palikimui priimti. Apeliantės minėta Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-10-28 nutartimi buvo atsisakyta išduoti teismo leidimą atsisakyti palikimo, kaip pažeidžiantį prioritetinį nepilnamečių vaikų interesų apsaugos principą. Todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą nutartį, ginančią viešąjį interesą ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, taip pat tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, kurias konstatavo atsižvelgdamas į jų individualias gyvenimo aplinkybes. Apeliantės argumentai, kad A. B. įstatyminė atstovė neišreiškė valios priimti palikimo, nepagrindžia aplinkybės, kad minėtos valios neturėjo ir pati nepilnametė įpėdinė, kuri pati negalėjo apginti interesų, nes neturėjo procesinio veiksnumo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjos į teismą dėl termino atnaujinimo palikimui, atsiradusiam po savo senelio A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2010-06-17, priimti kreipėsi tik 2010-11-18 (b. l. 12), sužinojusios, jog sutuoktinio palikimą priėmusiai pareiškėjų A. B. ir A. B. senelei bei A. B. anytai suinteresuotam asmeniui G. B. 2010-07-08 Kauno miesto 2-ojo notarų biuro notarė Z. K. išdavė liudijimą dėl sutuoktinio palikimo priėmimo (b. l. 14). Savo negalėjimą laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo pareiškėjos grindė nežinojimu apie galimybę kreiptis dėl šio palikimo, teisiniu neišprusimu bei sudėtingomis sąlygomis, ribojančiomis galimybę atvykti į Lietuvą iš Didžiosios Britanijos ir pareikšti valią dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus jį faktiškai valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, 3) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Taigi CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.
Iš bylos medžiagos matyti, kad suinteresuotas asmuo G. B. pagrįstai teigia, kad pareiškėjos šiuo atveju nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad palikimo priėmimo terminą praleido dėl tokių svarbių priežasčių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjų valios (CPK 178 straipsnis).
Būtent dėl aukščiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant pareiškėjų elgesį teismui buvo būtina atsižvelgti į tai, ar jos buvo atidžios, sąžiningos ar, priešingai, jos savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kadangi iš byloje esančios medžiagos matyti, jog pareiškėjos vienintelėmis priežastimis, dėl kurių jos praleido terminą nurodo nepakankamą teisinį išprusimą ir nežinojimą dėl savo jauno amžiaus apie galimybę paveldėti po senelio mirties atsiradusį palikimą bei nepilnametės pareiškėjos A. B. netinkamą pareiškėjos A. B. atstovavimą, pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes, privalėjo atsižvelgti, kad šiuo atveju pareiškėjų elgesiui taikytini ne vidutinei, o individualūs sąžiningo, atidaus ir rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-07 nutartis Nr. 3K-3-91/2011 ir 2007-03-30 nutartis Nr. 3K-3-46/2006).
Tokia išvada darytina todėl, kad pareiškėjos, žinodamos apie senelio A. B. mirtį, laiku nesiėmė jokių veiksmų, kad savalaikiai priimtų palikimą, nors tam turėjo visas galimybes. Be to, savo galimybes atsiradusio palikimo atžvilgiu pareiškėja A. B. dalinai realizavo, bandydama gauti teismo leidimą atsisakyti palikimo dalies, priklausančios nepilnametei dukrai A. B., ką patvirtina Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-10-28 nutartimi nustatyti faktai (b. l. 49).
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjų nurodomas nežinojimas, jog po senelio mirties egzistavo turtas, kurį jos turi teisę paveldėti, kaip ir nebendravimas su palikėjo žmona, savo senele ir anūke bei kitos pareiškime pirmosios instancijos teismui (b. l. 3-9) nurodomos aplinkybės, kuriomis vadovavosi teismas, pratęsdamas palikimo priėmimo terminą, nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys).
Taip pat pažymėtina, kad viso paveldimo turto nežinojimas nėra priežastis pratęsti praleistą terminą palikimui priimti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad po senelio mirties priimtų palikimą per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Akivaizdu, kad pareiškėjų galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po senelio mirties nebuvo suvaržyta bei jos žinojo, jog suinteresuotas asmuo G. B. yra pirmesnės eilės įpėdinė, negu gali būti kiti asmenys, todėl terminas palikimui priimti negali būti pratęsiamas vien tik tuo pagrindu, kad to pageidauja suinteresuoti asmenys.
Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl netinkamo materialinės teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, taikymo pirmosios instancijos teismas priėmė teisiškai nepagrįstą nutartį. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos nutartis naikintina ir išspręstinas klausimas iš esmės – pareiškėjų pareiškimas dėl praleisto termino palikimui priimti atmestinas (CPK 337 straipsnio 2 punktas, 578 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu ir 338 straipsniu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų A. B. ir A. B. įstatyminės atstovės A. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui G. B. dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo atmesti.