- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-27
- Bylos Nr.
- 1A-196-255/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-85-1-00009-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Bertašienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Violeta Miliuvienė
- Kaltinamasis
- K. K.
- Nuteistasis
- T. V.
- Nukentėjusysis
- R. N., E. N.
- Advokatai
- Stanislava Jorudienė, Vytautas Kelpšas
- Kategorijos
Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-196-255/2016
NUOSPRENDIS
2016 m. spalio 27 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė), Savinijaus Katausko ir Violetos Miliuvienės,
gynėjams advokatams Stanislavai Jorudienei, Jurijui Koreckiui (Jurij Koreckij), Audronei Matiukienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Aurelijaus Stanislovaičio, nuteistojo T. V., nukentėjusiosios R. N. ir nukentėjusiojo E. N. atstovo advokato Vytauto Kelpšos apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-02-24 nuosprendžio, kuriuo T. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu. Nustatyta kardomąją priemonę T. V. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. K. K. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintas, nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo įvykio ir sudėties. Nustatyta kardomąją priemonę K. K. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Iš T. V. priteista nukentėjusiajam E. N. 200 (du šimtai) eurų neturtinei žalai bei 3045, 27 (trys tūkstančiai keturiasdešimt penki eurai 27 ct) eurai turtinei žalai atlyginti. Iš T. V. priteista nukentėjusiajai R. N. 100 Eur (vienas šimtas) neturtinei žalai atlyginti. Iš T. V. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 42, 93 Eur (keturiasdešimt du eurai 93 ct) turtinei žalai atlyginti. Iš T. V. priteistos išlaidos teisinei advokato pagalbai apmokėti: nukentėjusiajam E. N. 100 Eur (vienas šimtas eurų) ir nukentėjusiajai R. N. 100 Eur (vienas šimtas eurų).
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. V. nuteistas už tai, kad 2014-01-01, apie 4.20 val., Tauragės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio (duomenys neskelbtini) kultūros centro hole, tyčia sudavė smūgius rankomis ir kojomis į galvą bei kitas kūno vietas E. N., padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairėje visiškai uždarė akies spindį, kairės akies junginėje, kraujo išsiliejimą ir odos nubrozdinimus kaktoje, apatinės lūpos gleivinėje, pakaušio dešinėje pusėje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairės akies ragenos nubrozdinimą, kairės akies obuolio sumušimą, viršutiniame žandikaulyje iki kaklelio nulaužė 1/3 dešinio pirmojo kandžio ir iki kaklelio nuskėlė kairės pusės pirmąjį kandį, dėl to buvo nežymiai sutrikdyta E. N. sveikata. Be to, T. V. sudavė smūgį kumščiu į krūtinę R. N., bandžiusiai nutraukti muštynes, ir padarė jai poodinę kraujosruvą krūtinkaulio kūno projekcijoje, dėl to buvo nežymiai sutrikdyta R. N. sveikata.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems K. K. ir T. V. buvo pareikšti įtarimai tuo, kad 2014-01-01, apie 4.20 val., Tauragės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio (duomenys neskelbtini) kultūros centro hole, K. K. ir T. V., veikdami bendrininkų grupe, viešoje vietoje įžūliais veiksmais, matant liudytojams, tyčia sudavė smūgius rankomis ir kojomis į galvą bei kitas kūno vietas E. N., padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairėje visiškai uždarė akies spindį, kraujosruva kairės akies junginėje, kraujo išsiliejimas ir odos nubrozdinimus kaktoje, apatinės lūpos gleivinėje, pakaušio dešinėje pusėje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairės akies ragenos nubrozdinimą, kairės akies obuolio sumušimą, viršutiniame žandikaulyje iki kaklelio nulaužė 1/3 dešinio pirmojo kandžio ir iki kaklelio nuskėlė kairės pusės pirmąjį kandį, dėl to buvo nežymiai sutrikdyta E. N. sveikata, o T. V. dar sudavė smūgį kumščiu į krūtinę R. N., bandžiusiai nutraukti muštynes, ir padarė jai poodinę kraujosruvą krūtinkaulio kūno projekcijoje, dėl to buvo nežymiai sutrikdyta R. N. sveikata, ir tokiu būdu K. K. su T. V. demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-02-24 nuosprendžio dalį dėl K. K. išteisinimo panaikinti ir priimti naują nuosprendį – K. K. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su neatlikta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-02-14 ir 2012-08-21 nuosprendžiais, paskiriant galutinę 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio pagrindais bausmės vykdymą atidėti 1 metams įpareigojant per šį terminą tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be probacijos tarnybos leidimo. Taip pat prokuroras prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl T. V. ir veiką, dėl kurios jis pripažintas kaltu, iš BK 140 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 284 straipsnio 1 dalį nekeičiant nuosprendžiu paskirtos bausmės. Žalos atlyginimą nukentėjusiajam E. N., gim. 1976-01-15, 200 Eur (neturtinė žala) ir 3045,27 Eur (turtinė žala); Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Europos a. 1, LT-03505, Vilnius, įmonės kodas 191351679, 42,93 Eur (turtinė žala) priteisti solidariai iš K. K. ir T. V.. Išlaidas teisinei advokato pagalbai apmokėti nukentėjusiajam E. N. 100 Eur ir nukentėjusiajai R. N. 100 Eur priteisti lygiomis dalimis iš K. K. ir T. V.. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.
Prokuroras skunde nurodo, kad teismo nuosprendyje padaryta išvada, jog K. K. nesmurtavo prieš E. N., neatitinka bylos aplinkybių, o sprendimas, kad įžūliu elgesiu (sumušant E. N. ir R. N.) nebuvo pažeista viešoji tvarka, priimtas netinkamai taikant baudžiamąjį įstatymą – BK 284 straipsnio 1 dalį, todėl nuosprendžio dalis dėl nepagrįsto K. K. išteisinimo naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas), o dalis dėl T. V. keistina, jo veiksmus perkvalifikuojant pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (BPK 328 straipsnio 1 dalis).
Dėl K. K. dalyvavimo nusikaltimo padaryme prokuroras pažymi, kad su teismo atliktu įrodymų vertinimu nesutinka, nes mano, kad teismas nepagrįstai atmetė E. N. ir S. R. R. parodymus apie tai, kad jie matė, kaip K. K. mušė E. N., nesiaiškino, iš kur E. N. tapo žinoma, kad jį sumušė T. V. ir K. K., kodėl R. N. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji matė K. K. smurtinį elgesį, bei visiškai nevertino K. K. parodymų teisingumo, nors padarė išvadas, atitinkančias jo paaiškinimus.
Pasak prokuroro, akivaizdu, kad šioje byloje susikerta dviejų priešingų asmenų grupių, kurios vienaip ar kitaip suinteresuotos bylos baigtimi, interesai: šventusių Naujųjų metų sutikimą (duomenys neskelbtini) kultūros centre (K. K., T. V., V. M., A. U., J. R., V. R., N. D., J. M., G. J., L. N.) ir jau po vidurnakčio čia atvykusių (E. N. ir jo žmonos R. N., E. N., jo draugės S. R. R., J. B., V. S. bei šių pakviestų L. T. ir M. N.), todėl vertinant šių asmenų parodymų prieštaravimus, prokuroro manymu, jokiu būdu negalima remtis kiekybiniu kriterijumi, o būtina gretinti asmenų parodymus tarpusavyje bei su kitais duomenimis.
Dėl to, kad liudytojas E. N. yra nukentėjusiojo E. N. brolis, o liudytoja S. R. R. šio draugė, teismas daro prielaidą, kad jie gali būti suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, apklausti praėjus keliems mėnesiams po įvykio, todėl galėjo suderinti pozicijas su nukentėjusiaisiais. Tačiau tokių teismo išvadų, pasak prokuroro, kad būtent taip ir buvo, kaip nurodo teismas, nepagrindžia jokios bylos aplinkybės. Kad šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, akivaizdu, tačiau, prokuroro manymu, labai svarbu, kokia bylos baigtimi. Bylos duomenimis teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad liudytojai buvo suinteresuoti, kad nebūtų nustatyta tiesa dėl E. N. ir R. N. sužalojimo aplinkybių, jog liudytojai davė tiesos neatitinkančius parodymus. Išvada, kad E. N. negalėjo matyti brolio sumušimo aplinkybių ir mušusių asmenų, nes pats tuo metu grūmėsi ant grindų, negali būti laikoma absoliučiai teisinga, kadangi grumtynės buvo dinamiškos ir vyko prie pat liudytojo, kurio akys nebuvo uždengtos, todėl negalima paneigti liudytojo E. N. tvirtinimo, kad jis duoda parodymus apie jo tiesiogiai stebėtas aplinkybes.
Prokuroras pažymi, kad sumenkindamas minėtų liudytojų parodymus, teismas patiki T. V. paaiškinimu, kad K. K. smūgių E. N. nesudavė ir tokiu pačiu K. K. tvirtinimu, bei liudytojais, kurie, pasak teismo, šiuos parodymus patvirtina. Prokuroras akcentuoja, kad teismas neįvardija nė vieno liudytojo, kuris būtų nurodęs, jog stebėjo E. N. sužalojimo aplinkybes, matė jo nukritimo ant žemės aplinkybes bei jį spardžiusius asmenis ar asmenį. Pasak prokuroro, tokių liudytojų nurodyti nėra galimybės, kadangi nė vienas liudytojas iš šventusių (duomenys neskelbtini) kultūros centre taip ir nepapasakojo, ką jie matė, iš esmės nurodydami, kad nematė, jog K. K. muštų E. N.. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad ir T. V. netvirtina, jog K. K. E. N. nemušė, tik nurodo, kad tuo metu K. K. nematė. Prokuroro manymu, remiantis liudytojų parodymais, kad jie nematė, kaip buvo sužalotas E. N., galima padaryti akivaizdžiai klaidingą išvadą, kad E. N. visai nebuvo sužalotas, nors ši aplinkybė neginčijamai nustatyta ne tik bylos baigtimi suinteresuotų asmenų parodymais, bet ir į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno S. P. parodymais bei teismo medicinos specialisto išvada apie E. N. konstatuotus sužalojimus. Tad teismo įvardytų liudytojų paaiškinimai, kad jie nematė E. N. sumušimo aplinkybių, jokiu būdu nelaikytini paneigiančiais K. K. dalyvavimą nusikaltimo padaryme bei patvirtinančiais kaltinamųjų parodymus.
Taip pat prokuroras nesutinka su teismo vertinimu, kad įrodomosios vertės dėl E. N. sumušimo aplinkybių neturi ir nukentėjusiųjų E. N. bei R. N. parodymai. Priešingai nei nurodoma nuosprendyje, jau pareiškimo pateikimo policijai dieną – 2014-01-02 – apklaustas liudytojas E. N. nurodė, kad jį užpuolė ir pradėjo mušti vietinis jaunimas, tarp kurių buvo K., vadinamas J., ir T.. Vėliau apklausų metu, kaip ir teisme, E. N. tvirtino, kad pirmąjį smūgį jam sudavė K. K., vadinamas J.. Panaši situacija ir su R. N. parodymų kitimu. Nors teismas padarė išvadą, kad nukentėjusiųjų parodymai nėra nuoseklūs, tačiau, pasak prokuroro, apklausiant nukentėjusiuosius teisme netyrė (negarsino) jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui, ir nesiėmė veiksmų išsiaiškinti, kokios buvo parodymų kitimo priežastys. Bylos duomenys rodo, kad tuoj po įvykio prie (duomenys neskelbtini) kultūros centro laukti medikų ir policijos liko E., R. ir E. N. bei S. R. R.. Atsižvelgiant į tai, kad šie asmenys yra artimi, labai tikėtina, kad jie aptarė įvykio aplinkybes ir papasakojo vienas kitam, ką jie matė. Tai ikiteisminiame tyrime 2014-04-09 apklausos metu ir nurodė nukentėjusysis E. N. paaiškinęs, kad „kas man be „J“ sudavė smūgius, pats nemačiau, bet mano žmona R. bei brolis vėliau pasakojo, kad smūgius man sudavė dar ir T. V.“. Prokuroro manymu, dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teisme atliktinas įrodymų tyrimas papildomai apklausiant nukentėjusiuosius ir liudytojus E. N. bei S. R. R..
Skunde akcentuojama, kad teisme nepavyko apklausti liudytojos M. N., kuri gyvena ne Lietuvoje, o BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindais, kitiems įrodymams patikrinti nebuvo perskaityti jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 158–159), kur ji nurodė, kad matė, jog mušėsi T. V., V. M., K. K., E. N. ir jo brolis bei R..
Prokuroro manymu, liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad būtent T. V. ir K. K. parodymų byloje nepatvirtina jokie kiti duomenys, o priešingai, šių asmenų parodymai prieštarauja liudytojų E. N. ir S. R. R. parodymams apie jų smurtinius veiksmus E. N. atžvilgiu, o ir R. N. parodymams apie jos sužalojimo aplinkybes. Atkreipia dėmesį į tai, kad K. K. teisme nurodė tik atstūmęs nuo savęs E. N., o T. V. sudavęs jam rankomis apie 4 smūgius, tačiau neigė nukentėjusįjį spardę. E. N. teismo medicininio tyrimo metu jam nustatyta: poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairėje visiškai uždarė akies spindį, kairės akies junginėje, kraujo išsiliejimą ir odos nubrozdinimai kaktoje, apatinės lūpos gleivinėje, pakaušio dešinėje pusėje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairės akies ragenos nubrozdinimas, kairės akies obuolio sumušimas, viršutiniame žandikaulyje iki kaklelio nulaužta 1/3 dešinio pirmojo kandžio ir iki kaklelio nuskeltas kairės pusės pirmasis kandis. Akivaizdu, kad sužalojimai kaktoje, pakaušyje, blauzdoje nebūdingi padarytiems suduodant smūgius rankomis nukentėjusiajam esant stovimos padėties, todėl teismas pagrįstai nustatė, kad nukentėjusysis buvo ir spardomas. Mano, kad šie duomenys atitinka liudytojų E. N. ir S. R. R. parodymus.
Vertindamas K. K. parodymų teisingumą prokuroras atkreipia dėmesį į tai, jog K. K. akivaizdžiai demonstruoja siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės ir siekia įtikinti teismą, kad ne tik neatliko nusikalstamų veiksmų, nes tuo metu skyrė susigrūmusias merginas, iš kurių viena buvo L. N., bet tuoj po to išbėgęs į lauką siekė iškviesti policiją, tačiau to nepadarė, nes kažkas jau buvo paskambinęs. Teisme L. N. nurodė, kad jai padėjęs prisipažino T. V.. Prokuroro manymu, tai rodo, kad L. N. konfliktas su S. R. R. vyko ne tuo pat metu, kai buvo mušamas E. N., todėl pagalbos teikimas L. N. nėra K. K. alibi. Prokuroras nurodo, kad bylos duomenimis nustatyta, jog K. K. iš įvykio vietos pasišalino ne tik nesulaukęs policijos, tai patvirtina policijos pareigūnas S. P., bet ir vengdamas akivaizdžių jam gresiančių teisinių nemalonumų. Nors K. K. teisme tvirtino, kad „lygtinę bausmę atliko 2012-09-07“, tačiau iš Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-08-21 nuosprendžio matyti, kad subendrinus bausmes jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 m. 6 mėn., t. y. iki 2014-03-11, kadangi pagal BPK 339 straipsnio 3 dalį (2012-12-22 įstatymo Nr. XI-1862, įsigaliojusio 2012-07-01 redakcija) bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmės vykdymo atidėjimas – priežiūra prieš terminą to paties teismo nutartimi panaikinta tik 2014-01-13. Prokuroras pažymi, kad apie tai K. K. buvo žinoma, nes jis dalyvavo teikimo nagrinėjime teisme. Apie šią aplinkybę K. K. paskelbė ir tuoj po įvykio T. V. pasakęs: „greičiau dingstam iš čia, nes man nėra pasibaigęs lygtinumas“. Tai girdėję patvirtino R. S. R. ir E. N.. Aplinkybės, kad K. K. buvo bendrinamos bausmės, liudytojams negalėjo būti žinomos iš kitur, tai dar labiau sustiprina šių liudytojų parodymų patikimumą. Apie tai, kad T. V., K. K. ir kiti asmenys pasišalino sužinoję, jog atvyksta policija, teisme patvirtino ir liudytoja V. S..
Pasak prokuroro, atlikta bylos duomenų analizė leidžia daryti išvadą, kad suduodami smūgius kumščiais E. N., o nuo smūgių jam parkritus ant grindų ir spardydami, būtent T. V. kartu su K. K. smurtavo prieš E. N. bei padarė šiam nežymaus sveikatos sutrikdymo masto sužalojimus.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo prokuroras pažymi, kad spręsdamas T. V. veikos teisinio vertinimo, t. y. kvalifikavimo, klausimą, teismas nurodė, kad konfliktą išprovokavo nukentėjusysis E. N. ir jo brolis E. N.. Teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis T. V. neturėjo tyčios pažeisti viešąją tvarką, nutraukti šventinį vakarą, o jo veiksmai buvo išprovokuoti E. ir E. N.. Todėl T. V. veiksmus iš BK 284 straipsnio 1 dalies (viešosios tvarkos pažeidimas) teismas perkvalifikavo į BK 140 straipsnio 1 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas).
Su tokiomis teismo išvadomis prokuroras nesutinka, nes, pasak prokuroro, ne visos teismo nustatytos faktinės aplinkybės atitinka bylos duomenis. Sutinka su išvadomis, kad konflikto užuomazgos buvo netinkamas, nors teisei ir neprieštaraujantis R. S. R. elgesys bei jos draugo E. N. veiksmai sukeliant konfliktą, iš jų ir pasireiškusį fiziniu smurtu, su K. B., o vėliau ir su V. M., tačiau, priešingai nei nurodo teismas, su šiais konfliktais bei R. S. R. ir E. N. elgesiu nieko bendro neturėjo nukentėjusieji E. ir R. N.. Pažymi, kad teismas patikėjo T. V. ir K. K. parodymais, jog pamatęs, kad su V. M. grumiasi E. N., E. N. puolė būtent juos ir sudavė smūgius kumščiais kiekvienam į galvą. Būtent dėl to K. K. E. N. atstūmė nuo savęs, o T. V. sudavė šiam smūgius. Prokuroro manymu, tokia versija turėjo būti vertinama itin atsargiai ir pakankamai kritiškai. Po įvykio K. K. sužalotas nebuvo, o T. V. galbūt buvo sužalota lūpa, nors objektyvių tai patvirtinančių duomenų nėra. Šią aplinkybę patvirtina liudytojai: J. M. (T. V. draugė), mačiusi, kaip E. N. sudavė T. V. ir sužalojo lūpą, G. J., mačiusi sužalotą T. V. veidą, L. N. bei J. R., kurios T. V. sužalotą veidą pamatė kitą dieną. Byloje taip pat liudytojų V. S., J. B. parodymas nustatyta, kad iki konflikto su E. N. T. V. turėjo fizinį konfliktą lauke su J. B., todėl lūpos sužalojimą jis galėjo patirti būtent šio konflikto metu. Liudytoja L. T. nurodė, kad E. N. tikrai nepuolė pirmas muštis, jis atėjo šypsodamasis ir gavo į dantis.
Prokuroras akcentuoja, kad T. V. ir K. K. gynimosi versija prieštarauja šių asmenų dingimo iš nusikaltimo vietos aplinkybėms, sužinojus, kad atvyksta policija.
Prokuroro manymu, visos paminėtos aplinkybės ir tai, kad nukentėjusiųjų kompanija į Naujametį vakarėlį neįsiveržė jėga, o buvo pakviesti kelių ten šventusių asmenų, t. y. V. M., J. R., A. U. ir kt., leidžia daryti išvadą, kad E. N., o ir R. N. buvo sumušti visiškai be jokios priežasties, T. V. ir K. K. klaidingai įvertinus situaciją, kad E. N., siekdamas užstoti savo brolį, gali pavartoti smurtą. Pasak prokuroro, kaltinamųjų mintyse susiformavusi tariama grėsmė jokiu būdu negalėjo kilti patiems kaltinamiesiems, nes jie nedalyvavo konflikte su E. N. broliu E.. Tad T. V. ir K. K. smurtinis išpuolis prieš nukentėjusiuosius vertinamas kaip nepagrįstas galios demonstravimas, siekiant parodyti, kad toje vietoje jie elgsis kaip nori, nes jie čia yra šeimininkai. Prokuroras pažymi, kad smurtinio pobūdžio įžūlius veiksmus T. V. ir K. K. atliko viešoje vietoje – kultūros centro hole (vestibiulyje), kur buvo gana daug asmenų, apie 10, o dėl E. N. sumušimo buvo nutrauktas vykęs renginys, iškviesta policija ir medikai, kultūros rūmai užrakinti ir visi išsiskirstė, t. y. buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltininkai pasirinkdami tokį elgesio variantą šias aplinkybes suprato ir norėjo taip elgtis, jų veiksmais buvo pažeista ne tik žmogaus sveikata, bet ir viešoji tvarka, todėl T. V. ir K. K. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Prokuroras nurodo, kad T. V. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė atitinka ir BK 284 straipsnio 1 dalies sankciją bei BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl bausmė jam nekeistina. Taip pat prokuroras nurodo, kad nors K. K. smurtą vartojo tik prieš vieną asmenį – E. N., t. y. jis atliko mažiau pavojingą veiką nei jo bendrininkas, tačiau jo asmenybės charakteristika – ankstesni teistumai – leidžia sutikti su valstybinį kaltinimą pirmosios instancijos teisme palaikiusio prokuroro pozicija, jog jam skirtina tokios pat rūšies ir dydžio bausmė kaip ir bendrininkui. K. K. paskirta bausmė BK 64 straipsnio pagrindais turi būti bendrinama su Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-02-14 ir 2012-08-21 nuosprendžiais paskirta subendrinta ir neatlikta 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu buvo atidėtas 1 m. 6 mėn. Nors Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-01-13 nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, priežiūros vykdymas buvo nutrauktas prieš terminą, naują nusikaltimą K. K. padarė dar nenutrūkus baudžiamajam teisiniam santykiui, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo metu. Būtent tokią teismų praktiką dėl BK 75 straipsnio ir BK 64 straipsnio nuostatų taikymo formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-15/2009 (2009-12-08 nutartis). Prokuroro manymu, įvertinus tai, kad po šio nusikaltimo praėjo daugiau kaip 2 metai ir naujų nusikaltimų K. K. nepadarė, sumokėjo 2012-08-21 nuosprendžiu paskirtą baudą, nuo 2016-01-08 pradėjo dirbti, jo pakartotinė rizika nusikalsti nėra didelė, bausmės tikslų galima siekti jo neizoliavus nuo visuomenės, bet prižiūrint, t. y. taikant vieną iš probacijos rūšių – bausmės vykdymo atidėjimą.
Šalies argumentai
Nuteistasis T. V. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir civilinius ieškinius atmesti. Pripažinus jį kaltu, T. V. prašo jam paskirtą bausmę sušvelninti, o priteistų ieškinių sumas, atsižvelgus į teisingumo bei protingumo principus, sumažinti.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Nuteistojo manymu, teismas neteisingai apkaltino jį nusikaltimo padarymu, nes jis jo nepadarė. Pažymi, kad teismas teisingai nustatė, kad muštynes sukėlė patys nukentėjusieji, tačiau nubaustas yra jis. Akcentuoja, kad 2014-01-01 (duomenys neskelbtini) Kultūros centre, Tauragės rajone vyko uždaras privatus vakaras, kuriame dalyvavo tik žinomi nekonfliktiški ramūs asmenys, kurie buvo susimokėję už šventę. Pažymi, kad nukentėjusieji nebuvo pakviesti į šventę, tačiau atvyko, pateko į patalpas, vaišinosi maistu ir gėrimais, elgėsi provokuojamai. Mano, kad vien dėl tokio jų elgesio jie galėjo būti išprašyti iš šventės prievarta. Akcentuoja, kad ginčas dėl to, kad nukentėjusieji į jų šventę atvyko nekviesti, nekyla, nes tai pripažino ir patys nukentėjusieji, ir teismas. Akcentuoja, kad nukentėjusieji pradėjo konfliktuoti ir E. N. pirmasis sudavė smūgius K. K. ir jam. Jis gynėsi ir sudavė nukentėjusiajam atgal bei ranka stipriu stumtelėjimu nustūmė nukentėjusiąją Redą, nes pastaroji puolė ant jo jį draskydama nagais ir bandė jį parversti. Jis nemano, kad jis turėjo sėdėti ir leisti jį ir jo draugus pulti ir draskyti, nors, teismo vertinimu, taip ir turėjo elgtis, nes jis nuteistas. Akcentuoja, kad ginčo dėl to, kad nukentėjusieji pirmi pradėjo muštynes, nekyla, nes tai nustatyta ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme, bei šito niekas neginčija. Mano, kad bandoma formuoti precedentą, kad silpnesniojo užstojimas yra negalimas, tačiau tokios praktikos formavimas pažeidžia žmogaus teises, visų pirma teisę į gynybą. Pasak apelianto, šiuo atveju teismas nors ir nustatė, kad nukentėjusysis pirmas jam sudavė smūgius, tačiau tik dėl to, kad jis pats nesikreipė į teismo medicinos ekspertą ar gydymo įstaigą, jo veiksmai ginantis neatitiko būtinosios ginties sąlygų. Tai, kad jis buvo sumuštas, matė ikiteisminio tyrimo tyrėjai, kurie ir nutraukė ikiteisminį tyrimą, o jis būdamas įsitikinęs, kad nieko blogo nepadarė, gyveno toliau ir neketino dėl užpuolimo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Vien todėl, kad jis neužfiksavo savo sumušimų, dar nereiškia, kad jis neturėjo teisės į gynybą. Mano, kad savo teisę į gynybą jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar jis galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BPK 28 straipsnis). Pažymi, kad jis nežymiai sužalodamas nukentėjusiuosius neperžengė būtinosios ginties ribų ir negali būti kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (BPK 28 straipsnio 3 dalis). Pasak nuteistojo, nukentėjusieji privalo būti apkaltinti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį. Teismas netinkamai vertino įrodymus ir pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį.
Šalies argumentai
Taip pat apeliaciniame skunde T. V. nurodo, kad teismas pripažino, jog žala atsirado dėl nukentėjusiųjų provokacinio elgesio, muštynes pradėjo būtent nukentėjusiuoju įvardytas E. N., todėl jam nesuprantama, kodėl nukentėjusiesiems priteisiamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Pasak apelianto, iš aplinkybių viseto neįmanoma nustatyti, kas ir kiek prisidėjo prie žalos atsiradimo. Nuteistojo manymu, dėl žalos atsiradimo yra kalti ir nukentėjusieji, nes jei nukentėjusieji nebūtų piktybiškai įsibrovę į privačią šventę, jei nebūtų kėlę konfliktų ir smurtavę, tai nebūtų atsiradusi ir žala. Nukentėjusieji patys atsakingi už savo elgesį ir atsiradusią žalą. Be to, E. N. turtinės žalos dydis yra per didelis, o neturtinės žalos atlyginimas dėl nukentėjusiųjų elgesio jiems neturėjo būti priteistas. Valstybinės ligonių kasos ieškinys negalėjo būti patenkintas, nes ne jis užpuolė nukentėjusiuosius, bet nukentėjusieji jį. Taip pat nurodo, kad nesutinka su išlaidomis už advokatų teiktą teisinę pagalbą. Pasak apelianto, baudžiamosiose bylose advokato išlaidos nėra priteisiamos. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismo teisė, bet ne pareiga šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis. Nurodo, kad teismas nei rezoliucinėje, nei kitoje nuosprendžio dalyje nepažymėjo, jog nukentėjusiųjų turėtos išlaidos už advokatų teiktą pagalbą yra pripažintos proceso išlaidomis, todėl šios išlaidos, pasak nuteistojo, negali būti priteistos. Akcentuoja, kad ši byla atsirado tik dėl nukentėjusiųjų elgesio.
Nukentėjusioji R. N. apeliaciniu skundu prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-02-24 nuosprendį pakeisti. T. V. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 140 straipsnio 1 dalies į BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirtą laisvės apribojimo bausmę sugriežtinti. Jai iš T. V. priteisti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Jai iš T. V. ir K. K. priteisti 834,43 Eur (aštuonių šimtų trisdešimt keturių eurų 43 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš kiekvieno po lygiai.
Akcentuoja, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme ji nurodė, kad 2014 metų Naujųjų metų sutiktuvėse, kurios vyko (duomenys neskelbtini) kaime, kultūros namuose, išėjusi į holą ir matydama, kad hole esantis T. V. ir kiti asmenys pradėjo mušti jos sutuoktinį E. N., ji norėjo juos išskirti ir T. V. paėmė už rankos, taip siekdama sustabdyti muštynes, tačiau gavo stiprų smūgį nuo T. V. į krūtinę. Nuo smūgio ji nuvirto ir virsdama pamatė, kad T. V. smogė jos sutuoktiniui E. N.. Teismas konstatavo, kad šioje dalyje jos parodymai yra nuoseklūs ir teismas jais tiki. Nors T. V. nurodo, kad ją tik pastūmė, tačiau jo tokius parodymus paneigia 2014-01-02 teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad jai padaryta poodinė kraujosruva krūtinkaulio kūno projekcijoje. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant kietu buku daiktu, juo galėjo būti kumštis, koja, apauta batu, ar kitas daiktas, turintis panašias savybes. Jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pasak nukentėjusiosios, teismo medicinos specialisto išvada paneigia T. V. parodymus, kad jis ją tik pastūmė, bet ne sudavė smūgį. Pažymi, kad iki jos sužalojimo ji su T. V. jokių asmeninių konfliktų neturėjo, ji T. V. žinojo tik iš matymo. Ji smūgį gavo po to, kai bandė pasielgti pilietiškai, tai yra sustabdyti muštynes. T. V. jai smogė kultūros namų hole, matant būriui ten buvusių žmonių. Smūgis buvo pakankamai stiprus, kadangi ji nuvirto ant žemės, iš inercijos dar pačiuoždama žeme. Nuteistasis T. V. yra tvirtas, jaunas vyras, todėl suvokė, kad ji, kaip moteris, negali jam pasipriešinti, tačiau vis tiek jai smogė, taip siekdamas pasirodyti prieš aplinkinius ir parodyti savo jėgą prieš fiziškai silpnesnę moterį. Nukentėjusiosios manymu, T. V. ne tik viešai, kitų žmonių akivaizdoje smurtavo, tačiau ir pažeidė visuomenės rimtį, parodė nepagarbą aplinkiniams, kadangi buvo sutrikdytas Naujųjų metų šventimo vakaras, kilo panika, buvo iškviesta policija ir greitoji medicinos pagalba, sumušta buvo ne tik ji, bet ir jos sutuoktinis E. N.. Mano, kad bylos faktiniai duomenys patvirtina, jog atsirado padarinių, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje, kadangi visuomenės rimtis buvo sutrikdyta, buvo parodyta nepagarba aplinkiniams, jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Tokie T. V. veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK 284 straipsnio l dalį, bet ne pagal BK 140 straipsnio l dalį.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nurodo, kad ji pareiškė ieškinį dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Teismas priteisė tik 100 eurų. Mano, kad tokia suma yra nepagrįsta ir akivaizdžiai per maža, prieštaraujanti teismų praktikai dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nors Tauragės rajono apylinkės teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį nurodė ir aptarė kriterijus, kuriais remiantis priteisiama žala, tačiau į šiuos kriterijus ir sukeltas pasekmes neatsižvelgė, o priteisė tik simbolinę sumą. Tauragės rajono apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad T. V. ją sužalojo tyčiniais veiksmais. Jai buvo sumušta krūtinė, buvo mėlynė, skausmą krūtinėje jautė apie pusantro mėnesio, kadangi krūtinė buvo sumušta stipriai, smūgis jai buvo suduotas kumščiu. Skausmui malšinti ji pirko vaistus. Ji patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir pažeminimą, dvasinį sukrėtimą. Ji buvo sumušta viešoje vietoje, kultūros namuose, kur tuo metu Naujuosius metus šventė daug žmonių, tarp kurių buvo nemažai jos pažįstamų. Ji buvo pažeminta viešai, pažįstamų ir jai nepažįstamų žmonių akivaizdoje. Ji su sutuoktiniu E. N. į (duomenys neskelbtini) kultūros namus užsuko pašokti ir linksmai sutikti Naujuosius metus, tačiau abu buvo sumušti, tai yra buvo sugadinta naujametinė nuotaika, teko pakankamai ilgai kęsti skausmus ir nepatogumus. Patirtą neturtinę žalą įvertina 1000 Eur, ją privalo atlyginti T. V..
Nurodo, kad ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme ji turėjo atstovą ir patyrė 834,43 Eur išlaidų. Į bylą buvo pateikti tai patvirtinantys dokumentai. Teismas priteisė tik 100 Eur advokato pagalbai apmokėti. Teismo motyvai priteisti tik 100 eurų yra nepagrįsti. Nors Tauragės rajono apylinkės teismas pripažino, kad byloje buvo atlikta nemažai procesinių veiksmų, buvo pateiktas ne vienas skundas dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo, tačiau teismas nurodė, kad T. V. dėl to nekaltas. Toks teismo argumentas yra nepagrįstas. T. V. ir K. K. yra kalti dėl ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ir dėl to nukentėjusieji, ji ir jos sutuoktinis patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pažymi, kad T. V. ir K. K. yra jauni, darbingi, nusikaltimą padarė tyčiniais veiksmais, išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, todėl teismo prašo jas priteisti iš T. V. ir K. K. po lygiai.
Žemesnės instancijos teismas
Nukentėjusiosios manymu, Tauragės rajono apylinkės teismo T. V. paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė yra per švelni. Prašo T. V. sugriežtinti bausmę, paskirti ilgesnę laisvės apribojimo bausmės trukmę. Tauragės rajono apylinkės teismas T. V. skyrė laisvės apribojimo bausmės laiką trumpesnį negu vidurkis. Pasak nukentėjusiosios, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 55 straipsnyje, tai yra neatsižvelgė į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčia, T. V. neatsiprašė nukentėjusiųjų, visiškai neatlygino nukentėjusiesiems žalos, baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Mano, kad Tauragės rajono apylinkės teismas nepagrįstai T. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimas buvo išprovokuotas nukentėjusiojo E. N. ir jo brolio. Įvertinus nurodytas aplinkybes, T. V. turėtų būti skirta laisvės apribojimo bausmė didesnė negu jos vidurkis.
Šalies argumentai
Nukentėjusiojo E. N. atstovas advokatas Vytautas Kelpša apeliaciniu skundu prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-02-24 nuosprendį pakeisti. T. V. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 140 straipsnio 1 dalies į BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirtą bausmę sugriežtinti. K. K. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Iš T. V. ir K. K. solidariai priteisti E. N. 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Iš T. V. priteistą turtinę žalą – 3045,27 Eur (tris tūkstančius keturiasdešimt penkis eurus 27 ct) – solidariai priteisti ir iš K. K.. Iš T. V. ir K. K. priteisti E. N. 834,43 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt keturis eurus 43 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš kiekvieno po lygiai.
Nurodo, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-02-24 nuosprendžio dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes Tauragės rajono apylinkės teismas byloje esančius įrodymus vertino šališkai, neobjektyviai, teismas besąlygiškai rėmėsi nuteistojo T. V. ir išteisintojo K. K., taip pat jų sugyventinių, draugų ir draugių parodymais. Teismas padarė išvadas, prieštaraujančias faktinėms bylos aplinkybėms. Teismas nepagrįstai T. V. padarytą nusikaltimą iš BK 284 straipsnio l dalies perkvalifikavo į BK 140 straipsnio l dalį ir paskyrė neteisingą bausmę, taip pažeisdamas BK 54 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus, nepagrįstai sumažino E. N. neturtinės žalos dydį nuo 3000 Eur iki 200 Eur, taip pat nepagrįstai sumažino išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nepagrįstai išteisino K. K. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Nukentėjusiojo advokatas pažymi, jog teismas K. K. išteisinimą grindžia tuo, kad esą nukentėjusiųjų E. N. ir R. N., liudytojų E. N. ir R. S. R. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Mano, kad tokia teismo padaryta išvada yra šališka, neobjektyvi, neatitinkanti faktinių bylos aplinkybių. Nukentėjusiųjų E. N. ir R. N., liudytojų E. N. ir R. S. R. parodymai yra nuoseklūs, vienas kitą patikslinantys. Nukentėjusiojo E. N. parodymai yra nuoseklūs, papildantys vienas kitą ir neprieštaraujantys vienas kitam. Advokatas pažymi, kad Tauragės rajono apylinkės teismas, 2016-02-24 nuosprendyje cituodamas nukentėjusiojo E. N. pareiškimą ir tos pačios dienos apklausą, kažkodėl nurodo, kad E. N. negalėjo nurodyti, kas pirmas sudavė jam smūgį, tačiau, pasak nukentėjusiojo atstovo, tokia teismo išvada yra neteisinga, neatitinkanti ir iškraipanti faktines aplinkybes, kadangi nukentėjusiojo E. N. nei 2014-01-02 pareiškime, nei tos pačios dienos liudytojo apklausos protokole nėra nurodyta, kad E. N. nežino, kas jam sudavė pirmą smūgį, kadangi jam toks klausimas nebuvo užduotas ir šiuose pirminiuose dokumentuose jo detaliai nebuvo klausinėjama apie įvykio aplinkybes, o 2014-11-09 apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis E. N. jau detaliai nurodė įvykio aplinkybes ir patikslino, kad pirmą smūgį jam sudavė būtent K. K.. Atstovas akcentuoja, kad nukentėjusiojo E. N. parodymus patvirtina kiti byloje apklausti liudytojai, tai yra E. N., R. S. R., kurie patvirtino, kad matė, kaip hole gulintį nukentėjusįjį E. N. spardo K. K. ir T. V.. Pasak advokato, nukentėjusiųjų E. N. ir R. N. parodymai yra nuoseklūs ir juos patvirtina jų apklausos ikiteisminio tyrimo metu, teisme, liudytojų parodymai. Taip pat advokatas pažymi, kad Tauragės rajono apylinkės teismas nuosprendyje nurodo, kad E. N. yra nukentėjusiojo E. N. brolis, o R. S. R. yra E. draugė, todėl jie suinteresuoti bylos baigtimi ir kad šie liudytojai apklausti nuo įvykio praėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams ir savo pozicijas galėjo suderinti su nukentėjusiaisiais. Nukentėjusiojo atstovas teigia, kad tokia teismo išvada yra nepagrįsta ir šališka. Nukentėjusiųjų E. N. ir R. N. suinteresuotumas bylos baigtimi yra toks, kad jie nori, jog būtų nustatyta byloje tiesa ir nusikaltimą padarę asmenys būtų nubausti. Tiek nukentėjusieji E. N. ir R. N., tiek liudytojai E. N., R. S. R. ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo įspėti už melagingų parodymų davimą, prisiekė, kad sakys tiesą. Taigi, pasak advokato, nėra pagrindo netikėti jų parodymais. Nukentėjusiųjų E. N. ir R. N. ir kitų liudytojų, kurie tiesiogiai nurodo T. V. ir K. K., kaip asmenis, mušusius E. N., parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, tai yra 2014-01-02 specialisto išvada, kitų liudytojų parodymai. Akcentuoja, kad liudytojas J. B. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme patvirtino, jog kitą dieną po įvykio K. K. prašė E. N. telefono numerio, sakė, jog nori atsiskaityti už dantis. K. K. neneigė prašęs E. N. telefono numerio. Mano, kad tokie išteisintojo K. K. veiksmai, kad jis po įvykio kitą dieną ieško kontaktų su nukentėjusiuoju E. N., kad galėtų tartis dėl žalos atlyginimo, patvirtina nukentėjusiojo E. N. parodymus, liudytojų parodymus, kad jį sužalojo K. K..
Advokatas nurodo, kad K. K. ir nuteistojo T. V. suinteresuotumas bylos baigtimi yra siekis išvengti atsakomybės. Pastarieji nebuvo įspėti už melagingų parodymų davimą, jie gali gintis, pateikti savo versijas. Akcentuoja, kad K. K. įtarimas buvo pareikštas 2014-01-31, tai yra praėjus mėnesiui nuo ikiteisminio tyrimo pradžios dalyvaujant jo gynėjai, T. V. įtarimas pareikštas ir jis apklaustas kaip įtariamasis 2014-03-04, tai yra praėjus dviem mėnesiams nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Mano, jog akivaizdu, kad išteisintasis K. K. ir nuteistasis T. V. turėjo pakankamai laiko suderinti savo pozicijas, tai ir padarė. Nuteistasis T. V. ir išteisintasis K. K. nurodo, kad nukentėjusysis E. N. smogė T. V. į veidą. Atstovas nurodo, kad objektyvių duomenų apie tai nėra. Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-02-24 nuosprendyje konstatavo, kad nukentėjusysis E. N. pirmas sudavė smūgį T. V.. Advokatas pažymi, kad teismas faktą, jog nukentėjusysis E. N. smogė T. V., nustatė remdamasis tik T. V. ir K. K. parodymais, liudytojos J. M. parodymais, kuri yra T. V. draugė. Kiti liudytojai, tai yra G. J., kuri yra K. K. draugė, parodė, kad ji matė T. V. sužalotą veidą. Liudytojos L. N. ir J. R. parodė, kad jos T. V. sužalotą veidą matė kitą dieną. Nukentėjusiojo atstovo manymu, šie liudytojai nepatvirtina, kad T. V. sužalojo E. N.. E. N. nurodė, kad jis įėjęs į holą gavo pirmą smūgį ir neteko sąmonės, todėl jis T. V. smogti neturėjo galimybės ir neturėjo tokio tikslo. Šias jo aplinkybes patvirtino kiti liudytojai. Advokatas akcentuoja, kad teismas nuosprendyje nenurodo, jog dalis liudytojų, tai yra liudytojas J. B. parodė, kad kitą dieną po įvykio ant T. V. ir K. K. jokių sužalojimų nematė. Liudytoja V. S. parodė, kad Naujųjų metų naktį K. K. ir T. V. sužaloti nebuvo. Advokatas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nuosprendyje nenurodė, kodėl remiasi tik nuteistojo T. V. ir išteisintojo K. K., jų sugyventinių ir draugų parodymais, tačiau netiki nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais. Nors nuteistasis T. V. ir nurodo, kad jis buvo sužalotas, tačiau jis į medicinos įstaigą nesikreipė ir jo pareiškimas apie tai, kad jis Naujųjų metų naktį irgi buvo sužalotas, byloje atsirado tik mėnesiui laiko nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, kai T. V. buvo pareikštas įtarimas ir jis buvo apklaustas kaip įtariamasis. Mano, jog akivaizdu, kad T. V. pareiškimas, kad jį sumušė nukentėjusysis E. N., yra jo gynybos versija.
Skunde atstovas taip pat nurodo, kad teismas nuosprendyje konstatavo, jog Naujųjų metų naktį konfliktą išprovokavo nukentėjusysis E. N. ir jo brolis E. N.. Advokato manymu, tokios teismo išvados yra nepagrįstos, neatitinkančios faktinių aplinkybių ir parodo teismo šališkumą, neobjektyvumą. Akcentuoja, jog aplinkybes, kad E. N. elgėsi įžūliai, pradėjo konfliktą, nurodė tik nuteistasis T. V. ir išteisintasis K. K., taip pat nuteistojo T. V. sugyventinė J. M., kai kiti liudytojai parodė, jog E. N. elgėsi kultūringai, jo elgesys nebuvo įžūlus (provokuojamas). Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad nukentėjusieji E. N., R. N. ir kiti asmenys neužėjo į kultūros namus nekviesti, o užėję elgėsi kultūringai, kadangi, kaip nurodė liudytojai, jie nėjo prie stalo, o įsikūrė atskirai hole, į salę įeidavo tik pašokti, niekas tam neprieštaravo. Pažymi, kad byloje buvo apklaustas liudytojas R. V., kuris nurodo, kad jis Naujųjų metų naktį ėjo iš gimtadienio ir pakeliui užėjo į kultūros namus pašokti, jo niekas neprašė išeiti, durys nebuvo užrakintos. Mano, kad liudytojų, nukentėjusiųjų parodymai patvirtina, jog Naujųjų metų sutiktuvių vakaras (duomenys neskelbtini) kultūros namuose nebuvo uždaras vakaras, kad į jį galėjo patekti neapibrėžtas asmenų ratas, kad atėję prie kultūros namų asmenys buvo kviečiami užeiti pašokti, durys nebuvo užrakintos.
Taip pat atstovas pažymi, kad Tauragės rajono apylinkės teismas konstatavo, jog konfliktas prasidėjo nuo R. S. R. veiksmų, jos netinkamas, įžūlus elgesys salėje šokusių vietinių vaikinų atžvilgiu. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis nuteistojo T. V. ir išteisintojo K. K. parodymais, jų sugyventinių J. M., G. J. ir jų draugų parodymais. Tačiau nukentėjusieji E. N., R. N., liudytojai E. N., L. T. nurodė, kad R. S. R. įžūliai nesielgė. Vykstant Naujųjų metų sutiktuvių vakarui, tikėtina, salėje ir kilo konfliktas tarp joje buvusių jaunuolių, tačiau šio konflikto iniciatorius nebuvo E. N. ir tai nebuvo pagrindas E. N. sumušti iki sąmonės netekimo matant daugeliui asmenų. Mano, jog teismas nepagrįstai nepatikėjo nuosekliais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais, todėl nepagrįstai K. K. išteisino pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Nukentėjusysis E. N., nukentėjusioji R. N. K. K. ir T. V. pažinojo tik iš matymo, jokių asmeninių santykių, nesutarimų su jais neturėjo, todėl jų apkalbėti, nepagrįstai juos apkaltinti nebuvo jokio pagrindo.
Advokato manymu, teismas taip pat nepagrįstai T. V. veiką iš BK 284 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į BK 140 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad E. N. buvo užpultas ir sumuštas kultūros namų hole, kai iš šokių salės išėjo į holą pažiūrėti, kas atsitiko. Prieš E. N. sužalojimą tarp jo ir K. K. ir T. V. jokio konflikto nebuvo. Nukentėjusysis E. N. buvo užpultas ir sumuštas kultūros namuose, matant daugeliui žmonių, po sužalojimo tam tikrą laiką buvo praradęs sąmonę. Pasak nukentėjusiojo, dauguma liudytojų patvirtino, kad 2014-01-01, apie 4.20 val., matė E. N. prie kultūros namų kruvinu veidu, kiti matė E. N. gulintį hole be sąmonės, ant jo buvo pilamas vanduo, kilo panika. Naujųjų metų sutiktuvių šventė buvo nutraukta ir žmonės išsiskirstė. Buvo iškviesta policija, greitoji medicinos pagalba, kuri išvežė jį į ligoninę. Tokie įtariamųjų veiksmai, kad nukentėjusysis buvo sumuštas viešoje vietoje, kultūros namų salėje, matant daugeliui žmonių, be priežasties, buvo sutrikdyta Naujųjų metų sutiktuvių šventė, šie veiksmai patvirtina, kad K. K. ir T. V. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Įtariamųjų K. K. ir T. V. veiksmai atitinka BK 284 straipsnio l dalyje numatytus nusikaltimo sudėties požymius. Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad padariniai, numatyti BK 284 straipsnio 1 dalyje, kilo, kadangi visuomenės rimtis buvo sutrikdyta, buvo parodyta nepagarba aplinkiniams, taip pat nukentėjusiajam E. N. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nukentėjusysis E. N. byloje pareiškė reikalavimą dėl 3000 Eur neturtinės ir 3045,27 Eur turtinės žalos. Tauragės rajono apylinkės teismas priteisė atlyginti visą prašytą turtinės žalos sumą, o neturtinei žalai atlyginti priteisė tik 200 Eur. Mano, kad tokia suma yra nepagrįsta ir per maža, prieštaraujanti teismų praktikai dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Nors Tauragės rajono apylinkės teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį nurodė ir aptarė, kokiais kriterijais remiantis priteisiamas neturtinės žalos dydis, tačiau, pasak atstovo, priteisdamas 200 Eur į šiuos kriterijus ir sukeltas pasekmes neatsižvelgė, o priteisė tik simbolinę sumą. Advokato manymu, Tauragės rajono apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad T. V. ir K. K. E. N. sužalojo tyčiniais veiksmais, sužalojimo pasekmės pakankamai ilgos, kadangi dėl sužalojimo E. N. turėjo problemų su dantimis, buvo stipriai sumuštas veidas, ant veido buvo didelės kraujosruvos, buvo sužalota akis, dėl sumušimo jautė skausmą, dėl sumušimo E. N. buvo praradęs sąmonę. Dėl kairės akies stipraus sužalojimo pablogėjo regėjimas, buvo paskirtas gydymas. Akies sužalojimo pasekmes E. N. jaučia iki dabar. Tai patvirtina pateikiami išrašai iš medicininių dokumentų. E. N. taip pat buvo prakirsta apatinė lūpa, ji buvo susiūta, siūlės buvo apie dvi savaites, žaizda supūliavo. Apatinėje lūpoje liko randas, kuris jam sukelia nepatogumus, kadangi lūpa buvo deformuota, jaučiasi sukietėjimas. Dėl apatinės lūpos sužalojimo sukeltų pasekmių kreipėsi į UAB Estetinės chirurgijos centrą ir bus reikalingas gydymas. Pažymi, kad dėl E. N. sužalojimo išliko ilgalaikės pasekmės, jis patyrė skausmą, nepatogumus, pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, kadangi buvo sumuštas viešoje vietoje, apie metus laiko negalėjo normaliai bendrauti su žmonėmis, artimaisiais, šalinosi žmonių, turėjo kęsti skausmą, kadangi gydymo eigoje pradžioje buvo susiūta lūpa, vėliau buvo atliekamos dantų operacijos, kurios trukdė kalbėti, bendrauti su žmonėmis, kadangi operacijų metu buvo taikoma nejautra, po operacijos žaizdos buvo siuvamos, ant nulaužto danties turėjo nešioti laikiną karūnėlę, vietoje deformuoto ir sugadinto implanto buvo įstatytas kitas implantas, jį įstačius reikėjo nešioti laikiną plokštelę, kadangi gydytojai stebėjo, kaip implantas prisitaikys ir kaip reaguos organizmas į implantą ir tik po to ant implanto buvo dedamas nuolatinis dantis. Patirtų sužalojimų gydymas tęsėsi apie metus laiko. Advokato manymu, išvardytos aplinkybės patvirtina, kad neturtinės žalos dydis – 3000 Eur – yra pagrįstas, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Mano, kad šią žalą privalo atlyginti K. K. ir T. V. solidariai, kadangi žala padaryta jų bendrais veiksmais ir nusikaltimu.
Nukentėjusiojo atstovas pažymi, kad ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme E. N. turėjo atstovą ir patyrė 834,43 Eur išlaidas. Į bylą buvo pateikti tai patvirtinantys dokumentai. Tauragės rajono apylinkės teismas priteisė tik 100 Eur advokato pagalbai apmokėti. Teismo motyvai priteisti tik 100 eurų yra nepagrįsti. Advokatas nurodo, kad T. V. ir K. K. yra jauni, darbingi asmenys, nusikaltimą jie padarė tyčiniais veiksmais, išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, todėl teismo prašo jas priteisti iš T. V. ir K. K..
Atkreipia dėmesį į tai, kad jei teismas K. K. pripažins kaltu pagal BK 284 straipsnio l dalį, tai teismo prašo paskirti jam su laisvės atėmimu susijusią bausmę, kadangi K. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jis nukentėjusiojo E. N. neatsiprašė, žalos neatlygino, nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio l dalies l punktas).
Taip pat advokatas mano, kad Tauragės rajono apylinkės teismo T. V. paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė yra per švelni. Prašo T. V. sugriežtinti bausmę, tai yra paskirti ilgesnę laisvės apribojimo bausmės trukmę. Tauragės rajono apylinkės teismas T. V. skyrė laisvės apribojimo bausmės laiką, trumpesnį negu vidurkis. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 55 straipsnyje, tai yra neatsižvelgė į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčia, T. V. neatsiprašė nukentėjusiųjų, visiškai neatlygino nukentėjusiesiems žalos, baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio l dalies l punktas). Taip pat mano, kad Tauragės rajono apylinkės teismas nepagrįstai T. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino, kad nusikaltimas buvo išprovokuotas nukentėjusiojo E. N. ir jo brolio. Nukentėjusiojo atstovo manymu, T. V. turėtų būti skirta laisvės apribojimo bausmė, didesnė negu jos vidurkis.
Šalies argumentai
Nukentėjusiųjų E. N. ir R. N. atstovas advokatas Vytautas Kelpša teikdamas atsikirtimą į prokuroro apeliacinį skundą nurodo, kad su prokuroro apeliaciniu skundu sutinka tik iš dalies. Pažymi, jog nesutinka su bausmės dydžiu, kurį prokuroras prašo paskirti T. V. ir K. K.. Prokuroras prašo paskirti vienodas laisvės apribojimo bausmes. Advokato manymu, tai neatitinka BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Mano, kad K. K. turi būti paskirta griežtesnė bausmė nei T. V.. Taip pat ir T. V. turėtų būti paskirta griežtesnė bausmė nei devyni mėnesiai laisvės apribojimo.
Išteisintasis K. K. atsikirtimu į apeliacinius skundus prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro, nukentėjusiojo E. N. atstovo advokato Vytauto Kelpšos bei nukentėjusiosios R. N. apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus, o 2016-02-24 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Nuteistojo T. V. apeliacinį skundą nagrinėti ir dėl jo priimti sprendimą teismo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, juos teisingai ir objektyviai įvertino, aptarė ir dėl kiekvieno iš jų pasisakė. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, teisingai ir visapusiškai išaiškino ir pritaikė materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurio naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo.
Nurodo, kad jis jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų nepadarė. Išteisintojo manymu, apeliaciniuose skunduose nėra pateikta jokių naujų įrodymų jo kaltės klausimu, tik aptariami ir skirtingai vertinami ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamųjų posėdžių metu patikrinti įrodymai. Jis yra kaltinamas nepagrįstai, nes smūgių niekam nesudavė. Pats tą vakarą gavo kumščiu nuo E. N.. Nors jis 2014-02-03 pateikė Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pareiškimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo be kvietimo į šventę atvykusiems asmenims, tačiau niekas jo netyrė ir nevertino. Nurodo, kad jo rašytas pareiškimas yra ikiteisminio tyrimo medžiagoje, tačiau dėl jo joks procesinis dokumentas nėra priimtas. Pasak išteisintojo, pirmosios instancijos teismas teisingai ir visapusiškai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir padarė objektyvią ir pagrįstą išvadą, kad viešąją tvarką pažeidė nekviesti į šventę atėję asmenys, o ne šventės dalyviai.
Mano, kad prokuroro apeliacinis skundas yra šališkas, siekiant bet kokiomis priemonėmis jį nepagrįstai patraukti atsakomybėn už veiksmus, kurių jis nepadarė, ir tai, pasak išteisintojo, įrodo prokuroro prašoma jam paskirti bausmė, pridedant Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-02-14 nuosprendžiu paskirtą bausmę, kai ši bausmė jau subendrinta įsiteisėjusiu Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-08-21 nuosprendžiu ir prokuroras tai supranta. Pažymi, kad visą bausmę pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-08-21 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-298-105/2012 yra atlikęs. 2014-01-13 buvo priimta Tauragės rajono apylinkės teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-15-367/2014, kuria yra nutrauktas priežiūros vykdymas jam pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-08-21 nuosprendį. Akcentuoja, kad prokuroras prašo jam paskirti atlikti antrą kartą bausmę, kuri jau yra atlikta. Taip pat pažymi, kad jis iš prabuojamųjų asmenų sąrašo yra išbrauktas 2012 metų rugsėjo mėnesį.
Mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio keisti ar naikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus apeliacinio skundo motyvais ir nukentėjusiojo E. N. atstovo advokato Vytauto Kelpšo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Taip pat mano, kad nukentėjusiosios R. N. apeliacinis skundas, kad iš jo būtų priteistos jos patirtos proceso išlaidos, yra nepagrįstas, nes dėl šios nukentėjusiosios jam nebuvo pareikštas įtarimas.
Šalies argumentai
Nukentėjusiųjų E. N. ir R. N. atstovas advokatas Vytautas Kelpša teikdamas atsikirtimą į nuteistojo T. V. apeliacinį skundą prašo T. V. apeliacinį skundą atmesti. T. V. apeliaciniams skunde nepagrįstai nurodo, kad jis nepadarė nusikaltimo, kadangi jo veiksmai turi būti vertinami kaip būtinoji gintis. Akcentuoja, kad T. V. nepagrįstai nurodo, kad nukentėjusieji į (duomenys neskelbtini) kaime esančius kultūros namus atėjo nekviesti ir kad kultūros namuose vyko uždaras vakaras. Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodo, kad nukentėjusieji, atvykę į kultūros namus, elgėsi įžūliai, vaišinosi jų atsineštu maistu. Mano, kad T. V. sąmoningai tokiais teiginiais bando suklaidinti apeliacinės instancijos teismą ir prieštarauja savo paties ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Mano, kad tokie T. V. parodymai yra jo pasirinkta gynybos versija, siekiant palengvinti savo atsakomybę. T. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis gynėsi nuo E. N. ir R. N., todėl E. N. sudavė smūgį, o R. N. stumtelėjo, tačiau, pasak advokato, šiuos T. V. argumentus paneigia liudytojų, nukentėjusiųjų parodymai, teismo medicinos specialistų išvados. T. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis turėjo teisę pavartoti prievartą prieš nukentėjusiuosius juos išprašant, tačiau tokia T. V. pozicija, kad jis turi teisę vartoti fizinę jėgą savo nuožiūra, fizinio smurto vartojimas prie fiziškai silpnesnį žmogų, matant daugeliui žmonių, – toks jo elgesys parodo visuomenės ir aplinkinių negerbimą, paniekinamą požiūrį į visuomenę, viešąją tvarką. Nukentėjusiųjų atstovo manymu, T. V. veiksmai negali būti vertinami kaip būtinoji gintis, kadangi teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla. Muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga, kad smurtas yra naudojamas ne gynybos, o puolimo tikslais (Nr. 2K-25-942/2015, Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-501/2013). Pažymi, kad jeigu, kaip nurodo T. V., jis atliko teisėtus veiksmus, tai jis turėjo palaukti, kol į įvykio vietą atvyks policija, ir jai paaiškinti įvykio aplinkybes, tačiau to nepadarė. Taip pat, advokato manymu, nepagrįstas nuteistojo T. V. apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai iš jo priteisė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Akcentuoja, kad BPK 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, patyrusiam turtinę ir neturtinę žalą, pareikšti ieškinį kaltinamajam. Nukentėjusieji E. N. ir R. N. tai ir padarė, kadangi jiems buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Nors T. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad turtinės žalos atlyginimo reikalavimas yra per didelis, tačiau nepateikia konkrečių argumentų, įrodymų, kad šios žalos E. N. nepatyrė. Skunde keliami tik hipotetinio, filosofinio pobūdžio samprotavimai, kad galbūt turtinės žalos atlyginimo reikalavimas yra per didelis. Ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusieji pateikė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir dėl turtinės žalos dydžio nuteistajam T. V. jokių klausimų nekilo ir jokių klausimų nukentėjusiajam E. N. nebuvo užduota, vadinasi, jis sutiko su turtinės žalos dydžiu. Advokato manymu, T. V. apeliaciniame skunde išdėstyti alternatyvūs reikalavimai, t. y. arba išteisinti, arba sušvelninti bausmę, tik patvirtina, kad jo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, kadangi pats nuteistasis T. V. jais netiki. Mano, kad švelninti bausmės T. V. nėra jokio pagrindo, jam turėtų būti sugriežtinta bausmė.
Teismo posėdyje prokuroras A. Stanislovaitis prašo patenkinti prokuratūros apeliacinį skundą atmetant T. V. apeliacinį skundą, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis. Taip pat mano, jog turėtų būti tenkintinas ir nukentėjusiųjų E. N. ir R. N. apeliacinis skundas, išskyrus skundo dalį dėl kaltininkams skirtinos bei nuteistajam dar griežtintinos bausmės. Nukentėjusiųjų advokatas V. Kelpšas prašo nukentėjusiųjų apeliacinius skundus tenkinti, T. V. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis T. V. ir jo gynėja advokatė A. I. Matiukienė prašo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiųjų ir prokuroro apeliacinius skundus atmesti. Išteisintasis K. K. ir jo gynėja advokatė S. Jorudienė nurodo, jog palaiko pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir mano, kad nukentėjusiųjų ir prokuroro apeliaciniai skundai turi būti atmesti, dėl T. V. apeliacinio skundo palieka spręsti teismui.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro Aurelijaus Stanislovaičio apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistojo T. V. apeliacinis skundas atmestinas, nukentėjusiosios R. N. ir nukentėjusiojo E. N. atstovo advokato Vytauto Kelpšos apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Kadangi tiek prokuroro apeliaciniame skunde, tiek nuteistojo T. V. apeliaciniame skunde, tiek nukentėjusiųjų E. N., R. N. apeliaciniuose skunduose keliamas T. V. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pagrįstumo klausimas bei išteisintojo K. K. kaltės klausimas, tai siekiant išvengti pasikartojimų prokuroro, nukentėjusiųjų E. N., R. N. bei nuteistojo T. V. apeliaciniai skundai nagrinėtini kartu.
Dėl K. K. išteisinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį bei T. V. veiksmų iš BK 284 straipsnio 1 dalies (viešosios tvarkos pažeidimas) perkvalifikavo į BK 140 straipsnio 1 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas) pagrįstumo.
K. K. ir T. V. buvo pareikšti įtarimai, kad 2014-01-01, apie 4.20 val., Tauragės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio (duomenys neskelbtini) kultūros centro hole, K. K. ir T. V., veikdami bendrininkų grupe, viešoje vietoje įžūliais veiksmais, matant liudytojams, tyčia sudavė smūgius rankomis ir kojomis į galvą bei kitas kūno vietas E. N., padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kraujosruva kairėje visiškai uždarė akies spindį, kairės akies junginėje, kraujo išsiliejimą ir odos nubrozdinimus kaktoje, apatinės lūpos gleivinėje, pakaušio dešinėje pusėje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairės akies ragenos nubrozdinimą, kairės akies obuolio sumušimą, viršutiniame žandikaulyje iki kaklelio nulaužė 1/3 dešinio pirmojo kandžio ir iki kaklelio nuskėlė kairės pusės pirmąjį kandį, dėl to buvo nežymiai sutrikdyta E. N. sveikata, o T. V. dar sudavė smūgį kumščiu į krūtinę R. N., bandžiusiai nutraukti muštynes, ir padarė jai poodinę kraujosruvą krūtinkaulio kūno projekcijoje, dėl to buvo nežymiai sutrikdyta R. N. sveikata, ir tokiu būdu K. K. su T. V. demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Skundžiamu nuosprendžiu K. K. dėl kaltimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintas nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo įvykio ir sudėties, o T. V. veiksmai perkvalifikuoti iš BK 284 straipsnio 1 dalies (viešosios tvarkos pažeidimas) į BK 140 straipsnio 1 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas).
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismas pažymėjo, jog T. V. parodė, kad nukentėjusiojo E. N. K. K. nemušė. Kaltinamasis K. K. nuosekliai nurodė, kad smūgių nukentėjusiajam E. N. nesudavė. Teismas konstatavo, kad tai patvirtina kiti liudytojai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nukentėjusiųjų E. N., R. N., liudytojų E. N., S. R. R. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi. Pažymėjo, jog visos abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai, todėl padarė išvadą, kad objektyvių, neginčijamų įrodymų, jog smūgius E. N. būtų sudavęs K. K., surinkta nėra. Dėl T. V. apylinkės teismas padarė išvadą, kad pastarasis neturėjo tyčios pažeisti viešąją tvarką, nutraukti šventinį vakarą, o jo veiksmai buvo išprovokuoti nukentėjusiojo E. N. ir liudytojo E. N. veiksmų.
Su tokiomis teismo išvadomis prokuroras bei nukentėjusieji E. N., R. N. kategoriškai nesutinka. Pasak prokuroro, teismas nepagrįstai atmetė E. N. ir S. R. R. parodymus apie tai, kad pastarieji matė, kaip K. K. mušė E. N., neišsiaiškino, iš kur E. N. tapo žinoma, kad jį sumušė T. V. ir K. K., ar R. N. matė K. K. smurtinį elgesį, jei matė, tai kada, bei visiškai nevertino K. K. parodymų teisingumo, nors padarė išvadas, atitinkančias jo paaiškinimus. Nukentėjusysis E. N. pažymi, jog teismas darydamas išvadas besąlygiškai rėmėsi Nuteistojo T. V. ir išteisintojo K. K., jų draugių ir draugų parodymais.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat įvertinęs ištirtus įrodymus bei pats atlikęs įrodymų tyrimą apeliaciniame procese konstatuoja, jog tiek K. K., tiek T. V. padarė jiems inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, o apylinkės teismas, priimdamas K. K. išteisinamąjį nuosprendį, o T. V. veiksmus perkvalifikuodamas iš BK 284 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, dėl to neteisingai išsprendė K. K. bei T. V. kaltės klausimą.
Išteisintasis K. K. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą. 2014-01-31 apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog E. N. ir V. M. sukonfliktavus, jis priėjo prie jų ir liepė liautis muštis, tačiau netikėtai priėjęs prie jo E. N. sudavė kumščiu nestiprų smūgį į kairiąją galvos pusę. Tuomet jis abiem rankomis, įsirėmęs į krūtinę, atstūmė E. N. nuo savęs ir paklausė: „Ką čia dirbi?“, o netoliese buvęs jo draugas T. V. sušuko „liautis“. Tada E. N. netikėtai puolė ant T. V. ir ranka trenkė jam į veidą, pamatė, kad jie susikibo rankomis ir kartu pastebėjo, kaip koridoriuje mušasi dvi merginos – L. N. iš jų kompanijos su kita mergina juodais plaukais iš kitos kompanijos. Kuri mergina iš kitos kompanijos mušėsi su L. N., apibūdinti ar atpažinti negali, nes kitos kompanijos trys merginos buvo panašios. Priėjęs bandė jas skirti, tačiau nepavyko, be to, T. V. grūmėsi su E. N., todėl suprato, kad pats situacijos nesutvarkys, todėl išbėgo į lauką norėdamas iškviesti policijos pareigūnus. Tačiau lauke kažkas iš vakaro dalyvių pasakė, kad policijos pareigūnai jau yra iškviesti. Sugrįžo į koridorių ir pamatė, kad T. V. ir E. N. nebesigrumia, jie buvo atskirai ir kruvinais veidais. Netrukus prie jo priėjo išsigandusi jo draugė G. J. ir paprašė palydėti į namus. Jie išėjo ir tolesnių įvykių nematė. Nematė, kad T. V. būtų sudavęs E. N.. Ar kas E. N. žmonai sudavė į krūtinę, nežino, nes nematė (t. 2, b. l. 47–48). 2014-04-22 akistatos su nukentėjusiuoju E. N. metu K. K. parodė, jog nesutinka su E. N. nurodytomis aplinkybėmis, kad pirmą smūgį sudavė K., jog sudavė kelis smūgius į veidą, nuo kurių E. N. prarado sąmonę. Nurodo, jog jam raminant E. N. ir V. M. ir net nespėjus prie jų prisiliesti prie jo priėjo E. N. ir sudavė ranka į kairę galvos pusę. Sudavė nestiprų smūgį kumščiu. Tada jis abiem rankomis, įsirėmęs į krūtinę, atstūmė E. N. nuo savęs ir paklausė „Ką čia dirbi?“. Prie jų priėjo T. V. ir pasakė jiems liautis, jis įlindo tarp jų ir E. N. susikibo su T. V.. Ar kuris nors iš jų sudavė vienas kitam smūgius, nebeprisimena. Kas toliau vyko, nematė, nes išbėgo į lauką kviesti policijos, bet kažkas pasakė, kad policija jau iškviesta. Kai sugrįžo į holą, pamatė, kad T. V. ir E. N. nebesigrumia, abu kruvinais veidais ir sėdi atskirai. Nurodė, jog nežino, kas sužalojo E. N. (t. 2, b. l. 50–51). 2015-08-31 apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu K. K. nurodė tas pačias aplinkybes, jog jam raminant E. N. ir V. M. ir net nespėjus prie jų prisiliesti staiga prie jo priėjo E. N. ir sudavė jam kumščiu nestiprų smūgį į kairiąją galvos pusę. Jis abiem rankomis įsirėmęs į krūtinę atstūmė E. nuo savęs ir paklausė: „Ką čia dirbi?“. Netoliese buvęs jo draugas T. V. liepė jiems liautis. E. netikėtai puolė T. ir ranka trenkė į veidą. Pamatė, kad jie susikibo, o po to dėmesys nukrypo į besimušančias merginas. Bandė jas išskirti. Matė, kad T. tebesigrumia su E., todėl nusprendė iškviesti policiją, nes suprato, kad pats nebesusitvarkys. Išėjo į lauką, tačiau kažkas pasakė, kad policija jau iškviesta. Kai grįžo į vidų, T. ir E. buvo atskirai, abu kruvinais veidais. Prie jo priėjo draugė G. J. ir paprašė ją palydėti namo ir jie išėjo, todėl, kas toliau vyko, nieko nematė. Nematė, kad T. V. būtų sudavęs smūgius E. N., nežino, ar kas sudavė E. N. žmonai (t. 2, b. l. 59). 2016-02-02 apklausiamas teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme K. K. parodė, jog jis norėjo išskirti V. ir E., kai staiga E. sudavė smūgį į pakaušį, jis E. nuo savęs atstūmė. Iš kažkur atsirado T. V. ir stojo į tarpą. E. su T. susigrūmė. Jis pamatė, kad L. N. kampe su kažkuo grumiasi. Bandė jas išskirti. Nepavykus to padaryti, bėgo į lauką kviesti policijos. Kažkas pasakė, kad jau iškviesta. Kai grįžo į vidų, viskas jau buvo pasibaigę, matė T. kruviną, jam buvo praskelta lūpa, o E. gulėjo ant žemės kruvinas. Jo draugė G. paprašė palydėti namo ir jie išėjo. Kai grįžo palydėjęs draugę, visi viską buvo išsivežę. Susitvarkė salę. Atėjęs J. B. pasakė, kad pareiškimas parašytas. Jis nesuprato, kodėl jį kaltina, todėl paprašė duoti nukentėjusiojo telefono numerį, kad galėtų paklausti, kodėl jį kaltina. Jis paskambino, prisistatė, kad tai K., bet šis padėjo ragelį, niekas su juo nekalbėjo. Nurodė, jog nežino, kas sužalojo E., nežino, ar jį sužalojo T. V.. Neigia, jog jis J. B., prašydamas telefono numerio, sakė, jog nori atsiskaityti už dantis. Nežino, kodėl nukentėjusysis teigia, kad jis nukentėjusįjį spardė (t. 3, b. l. 120–121).
2014-03-04 ikiteisminio tyrimo metu apklausiant T. V. pastarasis parodė, kad jis parėjo iš lauko ir greta salės esančiame koridoriuje pamatė, kaip grumiasi E. su V.. E. draugė batelio kulnu spardė ant grindų gulintį V. M.. Jis priėjo arčiau ir pasakė jai liautis. Ji atsisuko ir trenkė jam į veidą. Tada jis ją nustūmė nuo savęs ir pasakė E. patraukti ją. Jis atsistojo tarpduryje ir nematė, ką toliau veikė mergina su E., tik staiga pamatė link savęs atbėgantį E. ir gavo vieną stiprų smūgį kumščiu į veidą. Jis nuo smūgio atsitrenkė į sieną, o nuo jos atšokęs pradėjo gintis ir sudavė E. 3–4 kartus kumščiu į veidą. Į kokias konkrečias vietas sudavė, pasakyti negali. E. taip pat sudavė kelis smūgius jam. Jie pargriuvo ant grindų ir grūmėsi. E. bandė atsistoti, jis taip pat. E. užsimojo jam suduoti, tačiau jis sudavė E. pirmas, pataikė į apatinį žandikaulį ir E. susmuko ant grindų. E. prarado sąmonę. Jiems besimušant, ant jo puolė E. žmona, draskėsi ilgais nagais, todėl gali būti, kad jis ją nustūmė nuo savęs, tačiau smūgio jai nesudavė. Kai E. pradėjo judėti, jis padėjo jam atsikelti ir su kitais draugais išvedė į lauką, paguldė ant žemės, pasuko galvą į šoną, kad neužspringtų, kadangi smarkiai kraujavo burna. Kiek jam žinoma, K. iškvietė greitąją. Jis su savo drauge išėjo namo, todėl nežino, kas toliau vyko. Jis sudavė smūgius E. N., tačiau tai padarė gindamasis, viešos tvarkos nepažeidė, neturėjo tikslo pasirodyti išskirtiniu (t. 2, b. l. 82–83). 2014-04-22 akistatos metu su E. N. T. V. nurodė tas pačias įvykio aplinkybes kaip ir apklaustas 2014-03-04 ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 87). 2015-08-20 apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu T. V. nurodė, kad jau ruošėsi eiti namo, todėl buvo lauke, kai išgirdo triukšmą viduje, todėl sugrįžo ir įėjęs į holą pamatė, kaip ant grindų grumiasi E. su V.. E. draugė su kulniuku spardė V.. Nurodė, kad hole buvo ir E., kuris elgėsi ramiai, smurto nevartojo, tačiau jo elgesys buvo arogantiškas ir jis nebandė nuraminti savo brolio ir taip išvengti konflikto. Jis pamatęs, kaip mergina spiria V. M., liepė jai liautis. Ji atsisuko ir trenkė jam per veidą, po to jis ją nustūmė nuo savęs ir liepė netoliese buvusiam E. patraukti ją. Po to atsistojo netoli durų į salę, atrodo, kad buvo nuleidęs galvą, kai staiga pamatė, kad atbėga E., ir gavo stiprų smūgį kumščiu į veidą. Nuo smūgio jis atsitrenkė į sieną, o nuo jos atšokęs pradėjo gintis, sudavė E. 3–4 smūgius kumščiu į veidą. Į kokias konkrečias vietas, negali pasakyti. Sudavė dar kelis smūgius. Jie pargriuvo ant grindų ir grūmėsi. E. bandė atsistoti, jis taip pat. Stodamasis E. užsimojo jam suduoti, bet jis pirmas sudavė E. vieną stiprų smūgį ir E. susmuko ant grindų. Mano, kad E. prarado sąmonę. Kai E. jį užpuolė ir kai jie grūmėsi, jis nematė, kad netoliese būtų buvęs K. K.. Viskas vyko labai greitai, jis buvo apsvaigintas nuo jam suduotų smūgių, pats sudavė smūgius, todėl negalėjo matyti, kas darosi aplinkui, tikrai nematė, kad K. būtų mušęsis su E.. Jiems besimušant ant jo puolė E. žmona ir nagais bandė perbrėžti veidą, todėl jis ją rankos delnu nustūmė, tačiau smūgių jai nesudavė, pastūmė nestipriai, tik norėdamas, kad ji jo nesužalotų. Ar R. N. nuo jo pastūmimo griuvo ant žemės, jis nematė. Kai E. ant žemės pradėjo judėti, jis padėjo jam atsistoti ir su kitais draugais išvedė į lauką, paguldė ant žemės, pasuko galvą, kad neužspringtų, nes labai kraujavo iš burnos. Po to su drauge išėjo namo ir kas toliau vyko, nieko nežino (t. 2, b. l. 93–94). 2016-02-02 teisiamojo posėdžio metu T. V. parodė, kad jis buvo lauke ir kalbėjosi su J. B.. J. neprognozuojamai pradėjo elgtis. Jis paklausė: „J., kas tau yra?“ J. jam sudavė. Jis paguldė J. ant žemės. J. draugei pasakė, kad J. pasiimtų. Tada priėjo prie savo draugės ir pasiūlė eiti namo, nes vakaras darosi neramus. Paėjus gal trisdešimt metrų išgirdo triukšmą ir nutarė sugrįžti pažiūrėti, kas vyksta. Atidaręs duris pamatė, kad E. N. ir V. M. grumiasi. Mergina V. kulniuku kažką darė ir jis ją nustūmė. Viskas vyko spontaniškai. Staiga pajuto smūgį ir nusibloškė į sieną. Jo veiksmai buvo gynybiniai, jis sudavė jam gal keturis smūgius. Pamatė, kad parkrito be sąmonės. Pats padėjo jam atsikelti. Kai sudavė E., pats išsigando, bet tai buvo gynyba. E. užsimodavo, o jis pasilenkdavo, todėl smūgiai ėjo pro šoną. Niekada nespardytų. E. žmona nagais puolė jį, todėl jis ją nustūmė, moteriai nesudavė. Tuo metu K. K. nematė (t. 3, b. l. 121).
Kaip matyti iš anksčiau aptartų išteisintojo K. K. ir nuteistojo T. V. parodymų, jų parodymai apie įvykio aplinkybes nėra visiškai nuoseklūs ir neprieštaraujantys vienas kitam. K. K. vienuose parodymuose teigia, kad prie jų priėjo T. V. ir pasakė jiems liautis, įlindo tarp jų, ir E. N. susikibo su T. V., o kituose parodymuose nurodo, kad netoliese buvęs jo draugas T. V. liepė jiems liautis. E. netikėtai puolė T. ir ranka trenkė į veidą. Pamatė, kad jie susikibo. Iš K. K. parodymų darytina išvada, kad T. V. įvykio metu negalėjo nematyti K. K., nes, pasak K., T., pamatęs jo ir E. susikibimą, liepė jiems liautis ir įlindo į tarpą. Šios aplinkybės neatitinka T. V. parodymų, kad pastarasis K. K. nematė. Taip pat tiek K. K. nurodo, kad pamatė V. ir E. susikibimą, tiek T. V. nurodo, kad pamatė V. ir E. grumtynes, tačiau jų nurodytos aplinkybės nesutampa. K. K. teigia, kad kai pamatė V. ir E. susikibusius, liepė jiems liautis ir gavo nuo E. per pakaušį. Netoliese buvęs T. sušuko jiems liautis, kai T. su E. susikibo, jis nuėjo skirti kampe susikibusių merginų, tai buvo jų kompanijos mergina L. ir kitos kompanijos mergina. Kai nepavyko išskirti, o E. su T. vis dar buvo susikibę, ėjo į lauką kviesti policijos. Tuo tarpu T. V. nurodo, kad kai pamatė V. ir E. grumiantis, E. mergina su kulniuku spardė V.. Nurodė, kad hole buvo ir E., kuris elgėsi ramiai, smurto nevartojo, tačiau jo elgesys buvo arogantiškas ir jis nebandė nuraminti savo brolio ir taip išvengti konflikto. Jis pamatęs, kaip mergina spiria V. M., liepė jai liautis. Mergina atsisuko ir trenkė jam per veidą, po to jis ją nustūmė nuo savęs ir liepė netoliese buvusiam E. patraukti ją. Po to atsistojo netoli durų į salę, kai staiga pamatė, kad atbėga E., ir gavo stiprų smūgį kumščiu į veidą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš bylos duomenų nustatyta, kad L. buvo susikibusi su E. drauge R., todėl kyla pagrįstų abejonių, ar R. tuo pačiu metu galėjo grumtis su L. holo kampe, kaip nurodo K. K., ir spardyti V. M. kulniuku, kaip nurodo T. V.. Išdėstyti K. K. ir T. V. parodymų nesutapimai duoda pagrindo abejoti tiek išteisintojo, tiek nuteistojo parodymų teisingumu ir nuoseklumu dėl E. N. sumušimo aplinkybių, parodymus iš esmės paneigia ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Nukentėjusysis E. N. viso baudžiamojo proceso metu davė nuoseklius parodymus. 2014-01-02 apklaustas kaip liudytojas E. N. nurodė, kad jiems linksminantis (duomenys neskelbtini) kaimo kultūros namuose, jį užpuolė vietinis jaunimas. Jis jų nepažįsta, tik yra matęs. Vienas iš jų buvo vaikinas, vardu K., vaikinai jį vadino J., o kitas vaikinas buvo vardu T.. Nežino, kodėl įvyko muštynės, nes jis su jais nekonfliktavo. Jis pajuto vieną stiprų smūgį, nuvirto, prarado sąmonę. Jis buvo toliau daužomas suduodant smūgius rankomis ir kojomis. Kai atsigavo, pajuto, kad yra išdaužti dantys, vienas dantis nuskeltas, kairia akimi visiškai nematė (t. 1, b. l. 89). 2014-04-09 ikiteisminio tyrimo metu E. N. parodė, kad apie 4.20 val. jis buvo salėje ir kalbėjosi su R., kuris pasakojo, kad švenčia čia ne nuo pradžių, o tik užėjo eidamas pro šalį. Kalbėdamas su R. pamatė, kad link holo eina būrelis žmonių. Kadangi žinojo, kad hole yra jo brolis, tai ėjo pažiūrėti, kas vyksta. Įėjęs iš salės į holą pamatė, kad jo brolis ir V. kažkaip keistai sėdi ant grindų, lyg nugara į nugarą. Broliui buvo praskelta lūpa, V. atrodė sveikas. Pagalvojo, kad jie susimušė, lenkėsi kažką sakyti broliui, atsisuko į salės pusę, pamatė penkis vaikinus, tarp kurių buvo vaikinas, pravarde J., ir T. V.. Staiga jie puolė. J. sudavė jam keletą smūgių į veidą ir jis prarado sąmonę. Jis pats niekam nesudavė, nes to nespėjo padaryti. Jam atsisukus buvo suduoti stiprūs smūgiai į galvą ir jis atsitokėjo tik lauke, sėdėjo ant žemės. Kas jam be J.“ sudavė smūgius, pats nematė, žmona ir brolis papasakojo, kad smūgius jam dar sudavė ir T. V.. Ar jį dar mušė kiti vaikinai, buvę su J. ir T., negali pasakyti (t. 1, b. l. 91). 2014-04-22 akistatos metu su K. K. E. N. nurodė tas pačias įvykio aplinkybes kaip ir 2014-04-09 apklausos metu ir patvirtino, kad pirmą smūgį jam sudavė K. K., pravarde J.. Jam buvo suduota į veidą ir jis prarado sąmonę (t. 2, b. l. 50–51). 2014-04-22 akistatos metu su T. V. E. N. patvirtino aplinkybes, kad kai išėjo iš salės į holą pamatė brolį su V., sėdinčius ant žemės. Brolio lūpa buvo praskelta, V. atrodė sveikas. Kai lenkėsi kažką pasakyti broliui atsisukęs į duris, vedančias iš salės, pamatė ten stovinčius penkis vaikinus, tarp kurių buvo K. (J.) ir T. V.. Pirmą smūgį sudavė K. (J.). Sudavė smūgius į veidą ir jis prarado sąmonę, Jis niekam suduoti nespėjo (t. 2, b. l. 87–88). 2015-01-13 teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme E. N. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, kad pirmą smūgį jam sudavė K. K., jis prarado sąmonę, todėl nieko daugiau nepamena (t. 3, b. l. 93).
Tokius nukentėjusiojo E. N. parodymus patvirtina nukentėjusiosios R. N., liudytojų E. N., R. S. R. bei kitų liudytojų parodymai ir kiti byloje esantys duomenys.
R. N. 2014-01-03 apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pamačiusi, kaip jos vyrą muša keletas jaunuolių, kiek jų ten buvo, negali pasakyti, puolė į vidurį skirti vyrą ir jį mušančių ir staiga pajuto stiprų smūgį į krūtinę. Nuo smūgio ji parvirto, sunku buvo įkvėpti oro, pasidarė bloga, išėjo į lauką, todėl nematė, kas toliau vyko su jos vyru. Vėliau vyrą pamatė gulintį be viršutinės dalies rūbų. Vyras buvo be sąmonės, ji išsigando ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kodėl vaikinai pradėjo mušti jos vyrą, nežino, nes visą vakarą jie su niekuo nekonfliktavo ir su visais bendravo draugiškai. Jai trenkė asmuo, kuris mušė ir jos vyrą. Tas vyras vardu T.. Kodėl trenkė jai, ji taip pat nežino, nes ji tik puolė į tarpą, kai mušė jos vyrą. Po jai suduoto smūgio jis nieko jai nesakė ir toliau mušė vyrą (t. 1, b. l. 119). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta R. N. savo parodymus patvirtino ir papildė, kad pamatė, jog hole kyla konfliktas. Be jokios priežasties prie jos vyro priėjęs K. sudavė smūgius jos vyrui į veidą. Nieko nelaukdama ji puolė į vidurį norėdama atitraukti jaunuolius nuo vyro, griebė V. už rankos, o šis atsisukęs sudavė vieną smūgį ranka į krūtinę. Po šio smūgio ji pargriuvo ant žemės, jai buvo sunku kvėpuoti. Viena mergina padėjo atsistoti ir išėjo į lauką, nematė, kas vyko toliau hole, ar jos vyras dar buvo mušamas. Iškvietė greitąją. Grįžusi atgal matė, kad šalia jos vyro stovi K. ir V.. Priėjusi prie V. sudavė jam per ranką ir pasakė: „ką tu padarei?“. Tame pačiame hole matė, kaip keliasi R. V., matė, kad jo veidas sumuštas, kruvinas, akys užtinusios. Kas jam sudavė, ji nematė. Hole buvo sumaištis, visi išgyveno, nežinojo, ką daryti. Kažkas pasakė, kad policija iškviesta. Apie tai sužinoję K. ir V. iš įvykio vietos pasišalino. Iki atvykstant pareigūnams, jos vyras atsigavo ir buvo išvežtas į ligoninę (t. 1, b. l. 126). 2016-01-13 teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme R. N. parodė, kad sėdėjo hole prie laiptų. Su ja buvo M., V., S., R.. Puolė į holą ir pamatė, kad E. su V. M. sėdi ant žemės. E. buvo šalia jų. Išsigando gal todėl, kad pamatė vaikinų mostą, kad duos jam. Paėmė V. už rankos, sušuko: „ką darote“. V. atsisukęs jai trenkė į krūtinę ir ji pargriuvo. Griūdama matė, kaip V. trenkė jos vyrui. Jai mergina padėjo atsistoti, išėjo į lauką. Eidama į lauką ji matė, kad jos vyras guli ant žemės. Iškvietė greitąją. Po to įbėgo į salę, E. gulėjo, o kiti stovėjo šalia. M. pasilenkęs kažką jos vyrui darė. Matė V.. Ji buvo ištiktas šoko, jos akivaizdoje buvo mušamas jos vyras. E. į lauką išvedė pusiau pliką. Ji matė, kad jai sudavė V., kodėl sudavė, nežino. V. sudavė jai ir po to sudavė jos vyrui. Kaip pargriuvo jos vyras, ji nematė, matė, kad jos vyrą, gulintį ant žemės, spardė (t. 3, b. l. 94–95). 2014-05-02 E. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sukonfliktavo su V., susistumdė, pargriuvo ant žemės, grūmėsi vienas kitam neleisdami atsistoti. Pradėjo rinktis žmonės, priėjo E. ir paklausė, ką jie čia daro, jis atsakė, kad išsiaiškins patys. E. nuo jų nusisuko ir netikėtai prie E. priartėjo K. ir T.. K. pirmas sudavė E. keletą stiprių smūgių į veidą, o iš karto po to iš kitos pusės jam sudavė smūgius į veidą ir T. V.. Jie nieko nepasakė, todėl jis nesuprato dėl kokios priežasties jie pradėjo mušti E.. Jie pirma sudavė smūgius kumščiais. E. pargriuvus ant grindų, ėmė spardyti kojomis. E. niekam nesudavė, nes buvo užpultas netikėtai, nespėjo nei apsiginti, nei užsidengti. Prie K. ir T. buvo ir daugiau vaikinų, tačiau nematė, ar kuris iš jų sudavė smūgius E.. Jis bandė atsikelti ir padėti E., bet buvo prispaustas prie grindų. Matė, kad R., norėdama apginti E., pripuolusi sugriebė Vi. už rankos, tada V. jai trenkė vieną smūgį į krūtinę ir ji pargriuvo ant grindų. Jis pradėjo prašyti, kad jį paleistų, šaukė: „ar nematot ką daro E. ?“, tada jį paleido. Tuo metu K. ir V. nustojo spardyti. Jis nubėgo ne prie E., o prie savo draugės R., kuri buvo susikibusi su šviesiaplauke mergina. Išskyręs merginas jis nubėgo prie brolio. Pamatė, kad E. be sąmonės, V. pylė E. ant veido vandenį. Tuo momentu kažkas pasakė, kad iškviesta policija, ir jis girdėjo, kaip K. pasakė T. V., jog reikia dingti, nes pas jį nepasibaigęs lygtinumas. Tuomet K. ir T. išbėgo iš kultūros namų (t. 1, b. l. 163). 2016-01-13 teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme E. N. nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. Jis buvo susikibęs su V., grūmėsi ant žemės, sėdėdami vienas kitam neleido atsikelti. Rinkosi žmonės į holą. Priėjęs E. paklausė, ką čia daro, atsakė, kad išsiaiškins patys. E. nusisuko. Netikėtai pribėgo K. ir T.. K. pirmas sudavė keletą smūgių E., iš paskos smūgius sudavė ir T. V.. Kai jie smūgiavo broliui, pribėgo R. ir sugriebė už rankos T. V.. T. V. trenkė kumščiu R. į krūtinę ir ji nuvirto ant grindų. E. parkritus ant žemės jie E. spardė. Jis norėjo padėti broliui, bet buvo prispaustas prie žemės ir jo nepaleido. Kai jį paleido, T. ir K. nustojo E. spardyti. Kai jis atsistojo, pamatė, kad jo panelė susikibusi su šviesiaplauke, ir jis nubėgo jų skirti. Jas išskyręs nubėgo pas brolį. T. V. pylė E. ant veido vandenį. Kažkas pasakė, kad iškviesta policija. K. T. nurodė greičiau dingti, nes jam nesibaigęs lygtinumas. Ir jie dingo. Jis matė, kad K. ir T. mušė jo brolį, K. iš vienos pusės, T. iš kitos. Matė, kad jie spardė E. kojomis tiesiai į veidą. Jis gulėjo ant grindų, jo galva buvo prispausta prie grindų veidu į E., todėl matė, kaip buvo mušamas brolis (89–90). Atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme liudytojas E. N. patvirtino aplinkybes, jog matė, kad jo broliui sudavė T. V. ir K.. Kelis smūgius trenkė K., po to trenkė T. V.. Spardė tiesiai į veidą abu. Jis gulėjo nuo brolio gal metro atstumu. Jokio susitarimo su nukentėjusiais dėl parodymų davimo nebuvo (t. 4, b. l. 35). 2014-05-02 ikiteisminio tyrimo metu apklausta R. S. R. parodė, kad šokdama salėje ji pastebėjo, kad žmonės eina į holą, todėl ir ji nubėgo pažiūrėti, kas vyksta. Kai įėjo į holą, ji pamatė, kad E. spardo šviesiaplaukis vaikinas, pravarde J., ir kitas vaikinas T. V.. Su jais susipažino tą vakarą. T. V. daugiau bendravo su jais, buvo prie jų kompanijos, o J. įsidėmėjo todėl, kad jis visą vakarą nepatenkintas žiūrėjo į juos. Ji pamatė, kad šviesiaplaukė mergina spardo gulintį E., ir ją patraukė, tuo metu jos susikibo, įsikabino viena kitai į plaukus. Kai E. jas išskyrė, viskas aprimo, E. jau nebespardė, J. patraukė šviesiaplaukę merginą link savęs, tuo metu jis jau buvo apsivilkęs žydros spalvos striukę. Panašiai tuo metu kažkas pasakė, kad iškviesta policija ir J. T. pasakė, kad reikia dingti, nes jis turi lygtinumą, ir jie išbėgo. Ji tai girdėjo labai aiškiai, nes šalia stovėjo ir pro ją prabėgo. Ji su E. nuėjo prie E.. Dėl kokių priežasčių J. ir T. spardė E., nežino ir kas pirmas sudavė smūgius, ji nematė, nes vėliau atėjo į holą (t. 1, b. l. 165). 2016-01-13 teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme R. S. R. patvirtino nurodytas aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu, kad jai būnant salėje vyko sujudimas hole. Ji nuėjo pažiūrėti. Pamatė, kad vaikinai spardo gulintį E.. Tarp jų puikiai matė T. V. ir J.. Su jais susipažino tą vakarą. T. dažnai buvo prie jų kompanijos, J. įsiminė, nes visą vakarą nepatenkintas į juos žiūrėjo. Taip pat pamatė, kad šviesiaplaukė mergina spardo gulintį jos draugą, pribėgusi ją patraukė ir jos susikibo. Kai viskas aprimo, E. atitraukė ją, o šviesiaplaukę merginą J.. Išgirdo, kaip J. pasakė T., kad reikia dingti, nes jis turi lygtinumą. Jie išbėgo. Kai E. spardė, jau buvo pati pabaiga, ji matė pačią pabaigą (t. 3, b. l. 90–91). Atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme R. S. R. patvirtino savo duotus parodymus. Nurodė, kad su nukentėjusiaisiais bendravo, bet jokio susitarimo dėl parodymų davimo nebuvo (t. 4, b. l. 35).
Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintus įrodymus padarė išvadą, kad nukentėjusiųjų E. N. ir R. N. parodymai yra nenuoseklūs, E. N. ir R. S. R. parodymus, įvertinęs tai, kad liudytojai yra artimi nukentėjusiesiems, taip pat vertino kritiškai. Teismas nurodė, jog neturi pagrindo netikėti nuosekliais T. V. parodymais. Tačiau priešingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas netikėti anksčiau aptartais nukentėjusiųjų E. N., R. N. bei liudytojų E. N., R. S. R. parodymais, kurie yra iš esmės nuoseklūs ir tarpusavyje sutampa, neturi pagrindo. Aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad nukentėjusieji ir minėti liudytojai K. K. ir T. V. apkalba, nenustatyta. Nė vienas iš minėtų asmenų nenurodė, kad vienas su kitu būtų turėję konfliktų, nė vieno iš jų nesiejo jokie asmeninio pobūdžio santykiai, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad nukentėjusieji ar liudytojai yra suinteresuoti pakenkti K. K. ar T. V.. Aplinkybė, kad liudytojai E. N. ir R. S. R.yra artimi nukentėjusiesiems, neduoda pagrindo teigti, jog vien dėl to liudytojai E. N. ir R. S. R. duoda nukentėjusiesiems palankius parodymus. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog anksčiau aptarti nukentėjusiosios R. N. bei liudytojų E. N. ir R. S. R. parodymai patvirtina nukentėjusiojo E. N. parodymus apie tai, jog fizinį smurtą viešoje vietoje pirmasis pavartojo išteisintasis K. K., o po to smūgius sudavė T. V., o ne kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, kad įrodymų, jog smūgius E. N. būtų sudavęs K. K., surinkta nėra. Nors iš apklaustų liudytojų, išskyrus nukentėjusiuosius ir liudytojus E. N. bei R. S. R., iš esmės niekas negalėjo nurodyti, kas, kam sudavė pirmus smūgius, nes muštynių apskritai nematė, tačiau tai, kad K. K. dalyvavo muštynėse, patvirtina liudytojų nurodytos įvykio aplinkybės. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja buvo apklausta M. N.. Atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme buvo paskelbti M. N. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Pastaroji parodė, kad ji nežino, kodėl prasidėjo muštynės. Matė, kad tarp besimušančiųjų buvo T. V., V. M., K. K., E. N., jo brolis, vaikinas, vardu R., pravarde S.. Viskas vyko greitai ir ji nespėjo pamatyti, kas kam sudavė smūgius, bet kai muštynės baigėsi, hole ant grindų be sąmonės gulėjo E. N. ir R.. Ji matė, kaip R. puolė vyrams į tarpą, norėdama nutraukti muštynes, tačiau buvo stipriai pastumta ir nugriuvo ant grindų. Kas pastūmė R., ji nematė (t. 1, b. l. 159). Tai, kad vyko konfliktas tarp E., K. ir T., nurodė ir V. R.. 2014-06-16 ikiteisminio tyrimo metu V. R. nurodė, kad hole kilo muštynės. Kas kam pirmas sudavė smūgius, jis nematė. Kai atsisuko, jis matė, kad K. K. rankomis atsistūmė nuo E., šalia jų buvo T. V.. Buvo aišku, kad jie tarpusavyje buvo stipriai sukonfliktavę. Nematė, kad E. būtų kam pirmas sudavęs smūgius, nematė, kad ir jam kas suduotų smūgius. Muštynės tuo metu vyko keliose vietose, todėl jis buvo nusisukęs, ir kas vyko tarp E., K., T., nematė. Vėliau pamatė kruviną E., ant grindų gulėjo dar vienas žmogus – vaikinas, pravarde S. (t. 1, b. l. 167). 2016-01-13 teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme V. R. taip pat patvirtino, jog matė, kad šalia buvo E., T., K. (t. 3, b. l. 92). 2014-04-11 ikiteisminio tyrimo metu apklausta V. S. parodė, kad po visų įvykių ji padėjo sutvarkyti kultūros namus, nuvalyti kraują nuo sienų. Užėjus į kultūros namų virtuvę ten buvo V., kuris minėjo, jei E. rašys pareiškimą prieš K., tai nieko nebus, nes K. turi „didelį užnugarį“ (t. 1, b. l. 153). 2015-12-01 teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme V. S. nurodė aplinkybes, jog V. kalbėjo apie įvykį ir minėjo, jei rašys pareiškimą, tai geruoju nesibaigs. Taip sakydamas jis turėjo omenyje K. K.. Suprato, kad E. sumušė K., nes jei nebūtų dalyvavęs, tai nebūtų prasmės taip sakyti. Jei nekaltas, tai nebėgsi. Taip pat nurodė, jog matė sėdintį lauke E., kuris vis kalbėjo: „už ką man taip, aš nieko nepadariau“ (t. 3, b. l. 27–28). 2014-04-11 ikiteisminio tyrimo metu J. B. nurodė, jog sausio 1 dieną telefonu kalbėjosi su T. V., susitarė, kad tarp jų jokių pykčių dėl naktinio susistumdymo nėra. Kalbantis T. jo paklausė: „O ką tas žmogus galvoja?“. Jis suprato, kad T. klausia apie E.. Jis atsakė, kad, kiek jam yra žinoma, E. yra blogai. Daugiau nieko neklausinėjo. Maždaug po mėnesio jis sutiko K., kuris paprašė duoti E. telefono numerį, sakė, kad nori susitaikyti su E., kad gali jam atsiskaityti už tuos dantis. E. neleido duoti telefono numerio K. (t. 1, b. l. 155). 2015-12-16 teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme J. B. taip pat nurodė, kad T. V. klausė jo: „ką tas žmogus galvoja“. Jis suprato, kad klausia apie E.. Su K. K. taip pat buvo susitikęs. K. prašė, kad duotų E. telefono numerį. Jis suprato, kad nori atsiskaityti už padarytą žalą. Buvo kalba, kad norėjo atsiskaityti už dantis. E. telefono numerio jis nedavė, nes E. nenorėjo. K. K. prašė telefono numerio, nes būtent norėjo taikytis ir atsiskaityti už dantis (t. 3, b. l. 55). 2014-04-25 ikiteisminio tyrimo metu L. T. parodė, kad staiga E. užpuolė keletas vaikinų iš salėje šventusios kompanijos. Viskas įvyko labai staigiai, todėl ji tik pamatė, kad kažkas greitai sudavė E.smūgius, vienas jam sudavė smūgius į galvą iš nugaros, o kitas iš priekio, todėl E. visiškai nespėjo apsiginti ir kruvinu veidu nugriuvo ant grindų. Kas konkrečiai sudavė, ji nematė, bet prie E. buvo T. V. ir K. K.. R., pamačiusi, kad mušamas jos vyras, puolė į tarpą, norėdama nutraukti muštynes, tačiau kažkas iš besimušančiųjų jai sudavė smūgį į krūtinę ir ji pargriuvo. Ji su M. padėjo R. atsikelti ir išeiti į lauką. Taip pat matė sumuštą R. (t. 1, b. l. 161). 2015-12-16 teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme L. T. parodė, kad viskas įvyko labai greitai. Ji nematė, kas sudavė E., bet E. buvo suduoti smūgiai iš nugaros ir priekio. E. tikrai nepuolė pirmas muštis. K. K. ir T. V. matė toje pačioje aplinkoje vestibiulyje. Dar buvo R., kuris taip pat buvo sumuštas (t. 3, b. l. 52–53). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad būtent T. V. ir K. K. parodymų byloje nepatvirtina jokie kiti duomenys, o priešingai, šių asmenų parodymai prieštarauja liudytojų E. N. ir S. R. R. parodymams apie jų smurtinius veiksmus prieš E. N., bei R. N. parodymams apie jos sužalojimo aplinkybes. Byloje esančių duomenų visuma įrodo, kad K. K. ir T. V. sudavė smūgius E. N., o šiam pargriuvus pastarąjį spardė. Nors K. K. teisme nurodė tik atstūmęs nuo savęs E. N., o T. V. sudavęs jam rankomis apie 4 smūgius ir neigė nukentėjusįjį spardę, tačiau E. N. teismo medicininio tyrimo metu jam nustatyti sužalojimai, tai yra: poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kraujosruva kairėje visiškai uždarė akies spindį, kairės akies junginėje, kraujo išsiliejimas ir odos nubrozdinimai kaktoje, apatinės lūpos gleivinėje, pakaušio dešinėje pusėje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairės akies ragenos nubrozdinimas, kairės akies obuolio sumušimas, viršutiniame žandikaulyje iki kaklelio nulaužta 1/3 dešinio pirmojo kandžio ir iki kaklelio nuskeltas kairės pusės pirmasis kandis, tai patvirtina, kad nukentėjusysis E. N. buvo ir spardomas. Šie duomenys taip pat atitinka liudytojų E. N. ir R. S. R. parodymus.
Pastebėtina ir tai, kad K. K. ir T. V. parodymų teisingumą paneigia ir tos aplinkybės, kad pastarieji iš įvykio vietos pasišalino nesulaukę policijos pareigūnų. Nors K. K. teigia, kad pagal ankstesnius nuosprendžius bausmes yra atlikęs, 2014-01-13 Tauragės rajono apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria yra nutrauktas priežiūros vykdymas jam, tačiau sutiktina su prokuroro nurodytomis aplinkybėmis, kad iš Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-08-21 nuosprendžio matyti, kad subendrinus bausmes K. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, t. y. iki 2014-03-11, kadangi pagal BPK 339 straipsnio 3 dalį (2012-12-22 įstatymo Nr. XI-1862, įsigaliojusio 2012-07-01 redakcija) bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmės vykdymo atidėjimas – priežiūra prieš terminą to paties teismo nutartimi panaikinta tik 2014-01-13, o tuo tarpu nusikaltimas įvykdytas 2014-01-01, tai yra bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. K. K. šios aplinkybės buvo žinomos, pastarasis apie tai paskelbė tuoj po įvykio T. V. pasakęs, kad „greičiau dingstam iš čia, nes man nėra pasibaigęs lygtinumas“. Tai girdėję patvirtino liudytoja R. S. R. ir liudytojas E. N.. Aplinkybės, jog K. K. yra nepasibaigęs lygtinumas, liudytojams negalėjo būti žinomos iki jas pasakant pačiam K. K., todėl tai dar labiau sustiprina liudytojų E. N. ir R. S. R. parodymų patikimumą. Akivaizdu, jog K. K., pasišalindamas iš įvykio vietos iki atvykstant policijos pareigūnams, siekė išvengti akivaizdžių jam gresiančių teisinių nemalonumų. T. V. taip pat pasišalino iki atvykstant policijos pareigūnams, tai iš viso paneigia T. V. argumentus, kad pastarasis sudavė E., nes gynėsi nuo E. suduodamų smūgių, tai yra jis pasinaudojo teise į gynybą. Nežymiai sužalodamas E. jis neperžengė būtinosios ginties ribų. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad pagal sukeltas pasekmes T. V. veiksmai neatitiko būtinosios ginties sąlygų. Pastebėtina, kad esant būtinajai ginčiai, abejotina, ar T. V. būtų pasišalinęs iš įvykio vietos nesulaukęs policijos pareigūnų ir nenurodęs buvusių aplinkybių. Atlikta bylos duomenų analizė leidžia daryti išvadą, kad suduodami smūgius kumščiais E. N., o nuo smūgių jam parkritus ant grindų ir spardydami, būtent T. V. kartu su K. K. smurtavo prieš E. N. bei padarė šiam nežymaus sveikatos sutrikdymo masto sužalojimus. Apygardos teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog K. K. ir T. V. vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį E. N., be to, T. V. dar ir sudavė kumščiu į krūtinę R. N., bandžiusiai nutraukti muštynes, ir padarė jai poodinę kraujosruvą krūtinkaulio kūno projekcijoje, dėl to buvo nežymiai sutrikdyta R. N. sveikata, ir tokiu būdu K. K. su T. V. demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. K. K. ir T. V. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, todėl K. K. apylinkės teismo nuosprendžiu išteisintas, o T. V. veiksmai iš BK 284 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti nepagrįstai.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju konfliktą išprovokavo nukentėjusysis E. N. ir jo brolis E. N., ir tai pripažino T. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas pažymėjo, kad 2014 metų sutiktuvių vakaras buvo uždaras, nes į jį rinkosi tik iš anksto pakviesti asmenys. Teismas nurodė, kad iš liudytojų parodymų matyti, jog iš pradžių kultūros namų durys buvo užrakinamos, vėliau po 24 val. nebuvo rakinamos, bet tai nereiškia, kad į uždarą vakarą buvo galima ateiti nekviestiems asmenims. Nukentėjusieji E. N., R. N. ir kiti su jais atėję asmenys nebuvo kviesti į vakarą ir atėjo savavališkai. Iš daugumos liudytojų parodymų daroma išvada, kad konfliktui pradžią davė su šia kompanija atėjusios S.R. R. veiksmai, nes ji elgėsi netinkamai, įžūliai prieš salėje šokusius vietinius vaikinus, siekdama sukelti pavydą savo draugui E. N.. E. N. salėje elgėsi agresyviai. Jo iniciatyva prasidėjo konfliktas, buvo vartojamas fizinis smurtas, t. y. E. N. salėje sudavė delnu smūgį į pakaušį K. B.. Tik pastarajam pasitraukus, didesnis konfliktas nekilo. Vienam iš vakaro organizatorių V. M. paprašius E. N., kad jis su savo kompanija išeitų iš kultūros namų, E. N. sudavė smūgį V. M. ir jie susigrūmė. Konfliktas tarp T. V. ir E. N. prasidėjo E. N. ir V. M. besigrumiant ant grindų. Šį konfliktą pradėjo E. N., galbūt norėdamas ginti savo brolį E. N., ir būtent E. N. sudavė pirmus smūgius K. K. ir T. V.. Kaltinamojo T. V. smurto pavartojimas prieš E. N. ir R. N., buvo išprovokuotas nukentėjusiojo E. N. ir jo brolio E. N.. Nors realiai po konflikto šventinis vakaras nutrūko, nes visi šventės dalyviai išėjo, tačiau taip atsitiko dėl nukentėjusiojo E. N. ir liudytojo E. N. neteisėtų veiksmų prieš šventinio vakaro dalyvius, o ne dėl kaltinamojo T. V. nusikalstamų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad T. V. neturėjo tyčios pažeisti viešąją tvarką, nutraukti šventinį vakarą, o jo veiksmai buvo išprovokuoti nukentėjusiojo E. N. ir liudytojo E. N. veiksmų. Su tokiais apylinkės teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo pavartotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant klausimą, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015). Fizinio smurto pavartojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-136/2010, 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-120/2014, Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015). Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams.
Apylinkės teismas padarė išvadą, kad šventinis vakaras buvo uždaras, o E. N. su savo draugais į vakarą nebuvo kviesti ir atėjo savavališkai. Teismas konstatavo, kad konfliktą išprovokavo E. N. ir jo brolis E. N.. Su tokiomis išvadomis apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme apklaustas E. N. parodė, kad šventė Naujuosius metus namuose, vėliau išvažiavo prie laužo. Grįždami užsuko į Kultūros namus pasveikinti ten buvusių su Naujaisiais metais, nes prieš tai jie buvo kviesti kartu švęsti, bet atsisakė. Atvykę rado V. M. lauke, buvo dar du vaikinai. Buvo pasiūlyta užeiti į vidų, ilgai neatsisakinėjo ir užėjo. Prie stalo nesėdo, pasiliko hole. Hole vartojo savo alkoholinius gėrimus. Kartu buvo V. M. (t. 3, b. l. 93). R. N. parodė, kad šventė Naujuosius metus namie, vėliau važiavo prie tvenkinio, kur buvo kūrenamas laužas. Važiuodami atgal vaikinai nusprendė užsukti į Kultūros namus. Lauke sutiko V. M., buvo ir keletas merginų. Buvo J. R., A. U.. Pasisveikino, pasibučiavo. Po kiek laiko pradėjo juos kviesti į vidų. Užėjo į holą, į salę nėjo. V. nuvažiavo atvežti alkoholinių gėrimų. Hole su jais bendravo V. M., V.. V. M. kvietė ją šokti, iš paskos atėjo ir R.. Pašokdavo ir grįždavo į holą (t. 3, b. l. 94). E. N. parodė, kad Naujuosius šventė E. žmonos tėvų namuose. Sugalvojo nuvažiuoti prie tvenkinio. Grįždami atgal sugalvojo užsukti į Kultūros namus pasveikinti ten šventusius su Naujaisiais metais. B. buvo vietinis ir visus pažinojo. Lauke buvo pažįstamų žmonių, kalbino eiti į vidų, nes lauke buvo šalta. Praėjus pusvalandžiui užėjo į vidų, nes prašė užeiti. Į salę nėjo, sėdėjo hole, gėrė alkoholinius gėrimus. Patys į Kultūros namus nesiveržė, ten pateko su ten buvusių žmonių leidimu. Kultūros namų durys nebuvo rakinamos (t. 3, b. l. 91–90) R. S. R. parodė, kad šventė Naujuosius metus, po vidurnakčio nuvyko prie laužo, o važiuodami namo užsuko į Kultūros namus. Lauke buvo keli žmonės, su jais pakalbėjo, po to jie pakvietė užeiti į vidų. Su ta kompanija jie šventė hole, vaišinosi, bendravo, šoko, viskas buvo labai gerai. Jie nėjo į salę be pakvietimo. Jie stovėjo lauke, kol juos pakvietė. Nežino, ar durys buvo rakinamos, visi vaikščiojo į lauką pirmyn atgal parūkyti. Niekas durų nerakino. Visą laiką leido hole, pašokdavo ir vėl grįždavo į holą, prie jų stalo nesėdėjo (t. 3, b. l. 90–91). V. M. parodė, jog su draugais šventė Naujuosius metus (duomenys neskelbtini) kultūros centre. Po dvylikos atėjo kita kompanija. Jis pažinojo E. N., R. N., J. B.. Lauke buvo šalta, tai pasakė, kad ateitų į vidų pasišildyti. Pradžioje eiti nenorėjo, bet vėliau sutiko eiti į holą, vėliau nuėjo ir į salę. Hole kartu gėrė butelį. Konfliktas prasidėjo nuo E. brolio. Kad E. būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, kabinėjęsis prie kitų, jis nematė (t. 3, b. l. 26–27). Liudytoja V. S. parodė, kad jų kompanija, E. N., R. N., E. N., R. S. R., J. B. per Naujuosius metus nuvyko prie laužo, nes ten vyko šventė. Grįždami nutarė užsukti į kultūros namus pasveikinti visų su Naujaisiais metais. Lauke buvo V. M. su kuriuo pasisveikino, pakalbėjo, pradėjo kviesti užeiti į vidų. Buvo U., R. ir kiti. Kvietė pasilikti, tai ir pasiliko. Į salę nėjo, buvo hole, kartas nuo karto nueidavo pašokti, smagiai leido laiką. Nebuvo jokių konfliktų, E. visada buvo su šypsena. Niekas nesakė, kad tai uždaras vakaras, kvietė ateiti dalyvauti. Turi fotografijas, kad visi susikabinę, visi draugiškai dalyvauja, šoka. R. V. taip pat dalyvavo, jis buvo nei iš tos, nei iš kitos kompanijos, tiesiog atėjo ir dalyvavo, niekas neišvarė. Kas norėjo, tas galėjo ateiti į Kultūros namus. Juos kvietė užeiti ir jie užėjo, niekas jų neišvarė. Juos kvietė užeiti M., U., R., K. (t. 3, b. l. 27–28). A. U. parodė, kad Naujuosius metus šventė su draugais. Vėliau atėjo kita kompanija, kuri pradžioje buvo hole, po to atėjo pašokti į salę. Nurodė, kad kultūros namų durys nebuvo užrakintos. Kai atvyko pašaliniai asmenys, policijos nekvietė. Nurodė, jog nepastebėjo, kad E. N. elgesys būtų buvęs įžūlus, kad būtų kabinėjęsis, tokio jo elgesio nebuvo. R. N. įžūliai nesielgė (t. 3, b. l. 31–32). L. N. taip pat patvirtino, jog nematė, kad tą vakarą E. būtų kėlęs konfliktus, kažką provokavęs. R. N. visai tą vakarą nematė, jos elgesys nesukėlė jokio dėmesio (t. 3, b. l. 32). J. B. nurodė, kad juos buvo kvietę švęsti kartu Naujuosius metus, bet pasitarę su E. jie kvietimo atsisakė. Šventinį vakarą važiuojant pro Kultūros namus jie užsuko pasveikinti ten buvusių su Naujaisiais metais. Buvo V. M., J. R., T. V., A. U., M., L.. V. M. kvietė į vidų draugiškai pasėdėti. Jis su V. nuvažiavo atsivežti gėrimų, kuriuos po to vartojo kultūros namų hole. Buvo įėjęs pašokti į salę (t. 3, b. l. 55). R. V. parodė, kad į Kultūros namus atėjo po draugo gimtadienio, kurį tą vakarą šventė. Durys buvo atidarytos. Niekas jo lauk iš Kultūros namų nevijo, nesakė eiti lauk, kad uždaras vakaras. Jis buvo viduje, buvo salėje, kur žmonės šoko. Ėjo į Kultūros namus tikėdamasis sutikti pažįstamų žmonių ir sutiko, buvo R. N., M. N., po to sutiko E.. Jei kultūros namuose švenčia, tai švenčia savi kaimo žmonės (t. 3, b. l. 91–92). J. R. parodė, kad šventė Naujuosius metus Kultūros namuose su draugais. Iš atvykusios kompanijos pažinojo keturis asmenis. Ji buvo lauke, kai jie atvyko. Daugiausia kalbėjo su V. S., nes ją geriausiai pažinojo. Lauke buvo šalta, todėl pasiūlė užeiti į holą. Į holą užėjo visi šeši asmenys. Vėliau visi užėjo ir į salę. Policijos nekvietė, kad jie iš vakarėlio būtų pašalinti. Jie nekvietė jų švęsti, kvietė tik pabūti. Jie neprieštaravo, kad tie asmenys užeitų ir pabūtų. E. įžūliai, konfliktiškai, agresyviai nesielgė. E. konfliktinių veiksmų neatliko (t. 3, b. l. 54). L. T. parodė, jog su draugais prisijungė prie šventusių. Nebuvo jokios konfliktinės situacijos. Nebuvo jie ten nepageidaujami asmenys. Nebuvo jokių pykčių. Konfliktas prasidėjo po vidurnakčio apie ketvirtą valandą. E. tikrai nepuolė pirmas muštis. Matė, kaip E. ateina brolį skirti su kažkuo. Jis atėjo šypsodamasis. Būdamas su šypsena veide gavo į dantis. Buvo kompanija, kuri šventė Naujuosius metus, ir jie, kurie prisijungė prie tos kompanijos, tai ji su V. S., R. N., E. N., M. N.. Jie įsikūrė ne pačioje salėje, o vestibiulyje. Kultūros namų durys nebuvo užrakintos. Jie visi buvo vietiniai, daug buvusių žmonių pažinojo. Jie ten išbuvo kelias valandas ir nebuvo konfliktų. Ją pakvietė V. S., ji su M. N. draugės, todėl jas V. S. pakvietė. Vaišinosi vestibiulyje. Į salę eidavo pašokti ir vėl grįždavo į vestibiulį. Prie stalų nepuolė (t. 3, b. l. 53). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog daryti išvadą, kad šventinis vakaras buvo uždaras, kad E. N., R. N., E. N. ir kiti į šventinį vakarą įsibrovė nekviesti, o vienas iš konfliktuojančių asmenų buvo E. N., nėra jokio pagrindo. Nors kai kurie iš šventinį vakarą Kultūros namuose organizavusių asmenų nurodė, kad vakaras buvo uždaras, tačiau dauguma patvirtino, kad durys nebuvo rakinamos, apie tai, kad vakaras uždaras, iškabos jokios nebuvo. Taip pat patvirtino, kad E. N. konfliktiškai nesielgė. Darytina priešinga išvada nei padarė apylinkės teismas – E. N. buvo sumuštas viešoje vietoje, tai yra (duomenys neskelbtini) kultūros centro hole, be aiškios motyvacijos, veikiant bendrininkų grupe (smurtą prieš nukentėjusiuosius vartojo keli asmenys), vartojant įžūlius smurtinius veiksmus, tai yra suduodant smūgius rankomis ir spardant kojomis, nuo smurtinių veiksmų sužalojimus patyrė du nukentėjusieji – E. N. ir R. N.. Dauguma asmenų matė E. N. kruvinu veidu, praradusį sąmonę, ant jo buvo pilamas vanduo. Tarp žmonių kilo panika, sumaištis, buvo sutrikdyta Naujųjų metų sutiktuvių šventė, visi išsiskirstė, į nusikaltimo vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai bei greitosios medicinos pagalbos medikai.
Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, jog byloje nenustatyta, kad prieš K. K. ar T. V. nukentėjusysis E. N. būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus. Nors apylinkės teismas pažymėjo, jog E. N. pirmas sudavė smūgį į veidą T. V. ir tą aplinkybę patvirtina K. K., liudytoja J. M., o nemažai liudytojų patvirtino, kad matė sužalotą T. V. veidą, tačiau sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, jog apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad liudytojų parodymai patvirtina, jog būtent nukentėjusysis E. N. pradėjo konfliktą ir pirmas sudavė T. V.. Nors K. K., J. M. teigė, kad matė, kaip E. sudavė T., tačiau šie parodymai vertinami kritiškai. Be K. K. ir T. V. draugės J. M. teigimo, jog matė, kaip E. pirmas trenkė T., jokių duomenų, patvirtinančių T. V. sužalojimą, byloje nėra. G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, kai pamatė T. V., ant jo veido buvo kraujas arba nubrozdinimas, tiksliai pasakyti negali (t. 1, b. l. 185), teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog matė T. sužalotą lūpą kairėje pusėje ir pažymėjo, jog neprisimena, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu, jei ten taip parašyta, vadinasi, taip ir buvo (t. 3, b. l. 31). L. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kitą dieną matė T., jog jo veidas nubrozdintas, tačiau jis nepasakojo, kas nutiko (t. 1, b. l. 191, t. 3, b. l. 32). J. R. teisiamojo posėdžio apylinkės teisme metu nurodė, kad kitą dieną matė V., matė, kad jo lūpa buvo praskelta (t. 3, b. l. 54). Tai, kad kiti liudytojai matė sužalotą T. veidą po įvykio, neįrodo paties fakto, kad E. N. pirmas sudavė T. V.. Juolab kad byloje nustatyta, jog T. V. lauke prie kultūros centro konfliktavo su J. B., tai nurodė pats J. B. (t. 1, b. l. 155). Taip pat kiti liudytojai nurodė, kad kitų sužalotų žmonių nematė. A. U. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad matė E. gulintį, kruvinu veidu. Daugiau kitų sužalotų asmenų nematė (t. 1, b. l. 189). L. T. teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme taip pat parodė, kad matė sumuštą E., nusviestą R. ir sumuštą R., daugiau sumuštų nematė (t. 3, b. l. 53). J. B. teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme taip pat patvirtino, kad K. K., T. V. matė kitą dieną, jie nebuvo sužaloti, nė vienam nebuvo praskelta lūpa (t. 3, b. l. 55).
Anksčiau aptarta įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad K. K. ir T. V. vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį E. N.. Fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį buvo pavartotas viešoje vietoje, stebint šventėje dalyvavusiems asmenims. Toks K. K. ir T. V. elgesys laikytinas įžūliu, agresyviu, moralės požiūriu nepriimtinu, nebuvo paisoma elementariausių visuomenėje galiojančių moralės bei elgesio normų. Tokiu elgesiu buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, kadangi prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje buvo pavartotas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šokiruoti ir nejaukiai. Tiek išteisintojo K. K., tiek nuteistojo T. V. veiksmai, atsižvelgus į kilusias pasekmes, – visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą bei nežymų nukentėjusiųjų E. N. ir R. N. sveikatos sutrikdymą – atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis K. K. naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas), o nuosprendžio dalis, kuria T. V. veika buvo perkvalifikuota į BK 140 straipsnio 1 dalį, keistina ir T. V. veika perkvalifikuojama iš BK 140 straipsnio 1 dalies į BK 284 straipsnio 1 dalį. Byloje nenustačius, kad T. V. veikos padarymui įtakos turėjo provokuojamas nukentėjusiojo E. N. elgesys, ši apylinkės teismo nustatyta T. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė naikintina.
Dėl bausmės
BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybę ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas.
K. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Anksčiau teistas, nusikaltimą padarė nenutrūkus baudžiamajam teisiniam santykiui, tai yra bausmės vykdymo atidėjimo metu. Kaltės nepripažįsta. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau pažymėtina, kad nuo nusikaltimo padarymo praėjo daugiau kaip dveji metai. K. K. nuo 2016-01-08 pradėjo dirbti. Daugiau naujų nusikaltimų nepadarė. Sumokėjo 2012-08-21 nuosprendžiu paskirtą baudą. Nustatyta, kad pakartotinė rizika nusikalsti nėra didelė, todėl manytina, kad bausmės tikslų galima pasiekti jo neizoliavus nuo visuomenės, bet prižiūrint, tai yra taikant vieną iš probacijos rūšių – bausmės vykdymo atidėjimą. Nors nukentėjusysis E. N. prašo skirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, laisvės atėmimo bausmės skyrimas būtų neproporcingas K. K. asmenybei, padaryto nusikaltimo pobūdžiui bei pavojingumui. Kita vertus, K. K. padarė smurtinį nusikaltimą, kuris padarytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, iš ko išeina, kad švelniausiomis sankcijoje įtvirtintomis bausmių rūšimis bausmės tikslai nebūtų pasiekti. Įvertinus kaltininko asmenybę, jo padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, teisėjų kolegija mano, kad teisinga ir pamatuota skirti K. K. sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, bausmė turėtų būti optimali BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Kadangi K. K. šią nusikalstamą veiką įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tai šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, dalinio sudėjimo būdu subendrintina su neatlikta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-02-14 ir 2012-08-21 nuosprendžiais, paskiriant galutinę – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio pagrindais bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams, paskiriant įpareigojimą per šį terminą tęsti darbą ir neišvykdyti už gyvenamosios vietos ribų be probacijos tarnybos leidimo.
Nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai T. V. veiką perkvalifikavo iš BK 284 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su T. V. asmenybės vertinimu paskiriant jam bausmę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad T. V. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė atitinka BK 284 straipsnio 1 dalies sankciją bei BK 54 straipsnyje įtvirtintus bausmės skyrimo pagrindus, todėl bausmė jam nekeistina.
Dėl nukentėjusiojo E. N. ir nukentėjusiosios R. N. apeliacinio skundo (dėl neturtinės žalos, dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti).
Nuteistasis T. V. apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su priteistu nukentėjusiesiems turtinės žalos, neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, nesutinka ir su priteistomis išlaidomis už advokato pagalbą, o Valstybinės ligonių kasos ieškinys negalėjo būti patenkintas, nes ne jis užpuolė nukentėjusiuosius, bet nukentėjusieji užpuolė jį, todėl su civiliniais ieškiniais nesutinka ir prašo juos atmesti. K. K. atsikirtime nurodo, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymi, kad R. N. prašymas, jog iš jo būtų priteistos jos patirtos proceso išlaidos, yra nepagrįstas, nes kaltinimai dėl R. N. sužalojimo jam nebuvo pareikšti.
Byloje nukentėjusysis E. N. ir nukentėjusioji R. N. pareiškė civilinius ieškinius. Nukentėjusysis E. N. prašė iš kaltinamųjų priteisti solidariai 3045,27 eurų turtinės ir 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, taip pat iš kiekvieno po lygiai patirtas išlaidas už advokato paslaugas – 834,43 eurų. Nukentėjusioji R. N. prašė priteisti iš T. V. 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir iš K. K. bei T. V. patirtas išlaidas už advokato paslaugas – 834,43 eurų iš kiekvieno po lygiai.
Pirmosios instancijos teismas iš T. V. priteisė nukentėjusiajam E. N. 200 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 3045,27 eurų turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai R. N. priteisė 100 eurų neturtinei žalai atlyginti; Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos – 42,93 eurų turtinei žalai atlyginti. Taip pat iš T. V. priteisė išlaidas teisinei advokato pagalbai apmokėti: nukentėjusiajam E. N. 100 eurų ir nukentėjusiajai R. N. – 100 eurų.
E. N. ir R. N. nesutikdami dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiu bei priteistų išlaidų už advokato paslaugas apeliaciniais skundais prašo jų civilinius ieškinius tenkinti visiškai. E. N. prašo solidariai iš T. V. ir K. K. priteisti 3000 (tris tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo, priteistą iš T. V. turtinės žalos atlyginimą –3045,27 eurų – priteisti solidariai iš K. K. bei priteisti iš T. V. ir K. K. 834,43 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš kiekvieno po lygiai. Nukentėjusioji R. N. prašo priteisti iš T. V. 1000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinės žalos atlyginimą bei iš T. V. ir K. K. 834,43 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš kiekvieno po lygiai.
Apeliantai ginčija priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį motyvuodamas tuo, kad toks neturtinės žalos atlyginimo dydis yra akivaizdžiai per mažas. Nukentėjusieji mano, kad teismas nepakankamai įvertino jų patirtus išgyvenimus, sukeltas pasekmes.
Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. K. ir T. V. 2014-01-01 apie 4.20 val. Tauragės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, Tvenkinio gatvėje esančio (duomenys neskelbtini) kultūros centro hole, veikdami bendrininkų grupe, viešoje vietoje įžūliais veiksmais, matant liudytojams, tyčia sudavė smūgius rankomis ir kojomis į galvą bei kitas kūno vietas E. N., padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kraujosruva kairėje visiškai uždarė akies spindį, kairės akies junginėje, kraujo išsiliejimą ir odos nubrozdinimus kaktoje, apatinės lūpos gleivinėje, pakaušio dešinėje pusėje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairės akies ragenos nubrozdinimą, kairės akies obuolio sumušimą, viršutiniame žandikaulyje iki kaklelio nulaužė 1/3 dešinio pirmojo kandžio ir iki kaklelio nuskėlė kairės pusės pirmąjį kandį, dėl to buvo nežymiai sutrikdyta E. N. sveikata, o T. V. dar sudavė smūgį kumščiu į krūtinę R. N., bandžiusiai nutraukti muštynes, ir padarė jai poodinę kraujosruvą krūtinkaulio kūno projekcijoje, dėl to buvo nežymiai sutrikdyta R. N. sveikata.
Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.
Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. 2014-01-02 specialisto išvada Nr. G03/14(11) patvirtina, kad nukentėjusiajam E. N. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kraujosruva kairėje visiškai uždarė akies spindį, kraujosruva kairės akies junginėje, kraujo išsiliejimas, odos nubrozdinimai kaktoje, apatinės lūpos gleivinėje, pakaušio dešinėje pusėje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, viršutiniame žandikaulyje iki kaklelio nulūžę dešiniojo pirmojo kandžio iki kaklelio nuskilęs kairės pusės pirmasis kandis, kairės akies ragenos nubrozdinimas, kairės akies obuolio sumušimas. Sužalojimai galėjo atsirasti suduodant kietu, buku daiktu, juo galėjo būti kumštis, koja, apauta batu, ar kitas daiktas, turintis panašias savybes. Tai nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. 2014-01-02 specialisto išvada Nr. G02/14(11) patvirtina, kad nukentėjusiajai R. N. padaryti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva krūtinkaulio kūno projekcijoje. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant kietu buku daiktu, juo galėjo būti kumštis, koja, apauta batu, ar kitas daiktas, turintis panašias savybes. Tai nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog nukentėjusysis E. N. dėl įvykio metu patirtų sužalojimų buvo gydomas. Neabejotina, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog nukentėjusysis E. N. dėl K. K. ir T. V. neteisėtų veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinį stresą, išgyveno pažeminimą, kadangi buvo sumuštas viešoje vietoje, apie metus laiko negalėjo normaliai bendrauti su žmonėmis, artimaisiais, šalinosi žmonių, nes dėl patirtų lūpos, dantų sužalojimo buvo sunku bendrauti, jam teko nepatogumai dėl gydymo, kuris tęsėsi apie metus laiko. Taip pat remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji R. N. dėl įvykio metu patirtų sužalojimų ilgai jautė skausmą krūtinėje, nes krūtinė buvo sumušta stipriai suduodant kumščiu. Skausmui malšinti pirko vaistus. Neabejotina, kad dėl krūtinės sumušimo nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir pažeminimą, dvasinį sukrėtimą. Ji buvo sumušta viešoje vietoje, matant nemažai jos pažįstamų. Ji buvo pažeminta viešai, nes nuo smūgio ji nugriuvo ant žemės. Nustatyta, kad Kultūros namuose buvo sumušta ne tik ji, bet jos akivaizdoje buvo mušamas ir pastarosios vyras. Akivaizdu, kad tai jai sukėlė didelį stresą ir dvasinį sukrėtimą.
Apygardos teismas atsižvelgdamas į anksčiau išvardytas aplinkybes konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai nustatė E. N. ir R. N. patirtą neturtinę žalą, nes nepakankamai įvertino dėl sveikatos sužalojimo kilusius neigiamus padarinius, tai sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui padidinti nukentėjusiesiems neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nukentėjusiesiems E. N. ir R. N. padaryti sužalojimai nebuvo itin žymūs, reikšmingi ar ilgalaikiai, nėra duomenų, kad nukentėjusųjų sveikatai K. K. ir T. V. elgesiu būtų pakenkta negrįžtamai ar būtų kilusios kokios nors sunkios pasekmės. Todėl, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, į K. K. ir T. V. turtinę padėtį (dirba), nukentėjusiųjų ir nuteistųjų interesų pusiausvyrą, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, kolegija mano, jog teisingas, protingas ir sąžiningas būtų 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimas E. N. solidariai iš K. K. ir T. V. bei 300 eurų neturtinės žalos atlyginimas R. N. iš T. V..
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visumą išdėstytų aplinkybių, daro išvadą, kad nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydis buvo nustatytas netinkamai, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje, nukrypo nuo įstatymo nuostatų ir netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, neįvertino visų žalos atlyginimo kriterijų ir netinkamai nustatė E. N. ir R. N. priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, todėl nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo keistina dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 dalis) ir nukentėjusiesiems priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis didintinas: E. N. iki 1000 eurų, R. N. iki 300 eurų. Teisėjų kolegijos nuomone, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistųjų kaltės laipsnį, atsiradusias pasekmes ir teismų praktikos tendencijas.
Apeliaciniais skundais nukentėjusieji E. N. ir R. N. taip pat prašo priteisti jiems iš T. V. ir K. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tiek nukentėjusysis E. N., tiek nukentėjusioji R. N. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė tik po 100 eurų advokato pagalbai apmokėti, kai išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš viso sudaro kiekvienam po 834,43 eurus. Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą pateikti pinigų priėmimo kvitai (t. 3, b. l. 109, 110, 111, 112), iš kurių matyti, jog tiek E. N. advokatui už atstovavimą ir dokumentų surašymą, tiek nukentėjusioji R. N. sumokėjo 834,43 eurus. Kadangi nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai iš dalies tenkinami ir K. K. bei T. V. šiuo nuosprendžiu yra pripažįstami kaltais padarę BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nukentėjusiųjų E. N. ir R. N. turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteistinos iš K. K. ir T. V. po lygiai.
CK 6.279 straipsnio 4 dalis numato solidarią atsakomybę už skirtingais veiksmais kelių asmenų padarytą žalą. Nukentėjusysis E. N. teik civiliniame ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde prašo turtinės žalos atlyginimą priteisti solidariai iš K. K. ir T. V.. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad nukentėjusysis E. N. turtinę žalą patyrė dėl neteisėtų K. K. ir T. V. veiksmų. Nustačius, kad K. K. ir T. V. nukentėjusiajam savo veiksmais padarė turtinę žalą, padaryta žala pagrįsta rašytiniais įrodymais, nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam E. N. ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos keistina. Solidariai iš K. K. ir T. V. priteistina 3045,27 eurų turtinė žala nukentėjusiajam E. N. ir solidariai iš K. K. ir T. V. priteistina 42,93 eurų turtinė žala Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, BPK 329 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-02-24 nuosprendžio dalį dėl K. K. išteisinimo panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
K. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šią bausmę subendrinti su neatlikta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta 2011-02-14 ir 2012-08-21 Tauragės rajono aylinkės teismo nuosprendžiais, paskiriant galutinę 2 metų 6 mėsesių laisvės apbribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio pagrindais bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant per šį terminą tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kitą Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-02-24 nuosprendžio dalį pakeisti:
T. V. veiką iš BK 140 straipsnio 1 dalies (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) perkvalifikuoti į BK 284 straipsnio 1 dalį (viešosios tvarkos pažeidimas), ir paskirti laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
T. V. panaikinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojamas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 daies 6 punktas).
E. N. priteisti solidariai iš K. K. ir T. V. 3045,27 eurų turtinei žalai atlyginti.
Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti solidariai iš K. K. ir T. V. 42,93 eurus turtinei žalai atlyginti.
E. N. priteisti solidariai iš nuteistųjų K. K. ir T. V. 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajam E. N. priteisti iš nuteistųjų K. K. ir T. V. 834,43 eurus turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti iš kiekvieno po lygiai.
R. N. priteisti iš nuteistojo T. V. 300 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajai R. N. priteisti iš nuteistųjų K. K. ir T. V. 834,43 eurus turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti iš kiekvieno po lygiai.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.