Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-352-796/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-04-20
Bylos Nr.: e2A-352-796/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Atsakovas: P. P.

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.2.18pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-352-796/2023Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01862-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.18; 3.1.7.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 27 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lematas“, ieškinį atsakovui P. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo P. P. 2 484,10 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2050-910/2021 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Lematas“ (toliau – ir administratorė). Minėta nutartimi teismas nustatė 15 dienų terminą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (t. y. iki 2021 m. birželio 11 d.), per kurį bendrovės valdymo organai privalo perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis ir visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Atsakovas P. P. nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Nemokumo administratorė 2021 m. liepos 16 d. iš atsakovo gavo pašto siuntą su dokumentais ir perduodamų dokumentų aktu, 2021 m. liepos 26 d. elektroniniu paštu pateiktas 2021 m. liepos 23 d. dokumentų perdavimo aktas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti 2021 m. gegužės 27 d. duomenimis, ir 2021 m. gegužės 27 d. kreditorių / debitorių sąrašas. Pagal pateiktą 2021 m. gegužės 27 d. sudarytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą, bendrovės turtą iš viso sudarė 2 033 Eur (trumpalaikis turtas), iš jo atsargos – 864 Eur (perduotos administratorei), per vienerius metus gautinos sumos –763 Eur, pinigai bei pinigų ekvivalentai – 14 Eur (mokėjimo pervedimu grąžinta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą). Pagal administratorei perduotą 2021 m. gegužės 27 d. duomenimis sudarytą bendrovės kreditorių / debitorių sąrašą, nurodomi tik du debetiniai įsiskolinimai: VĮ Registrų centro – 6,07 Eur ir UAB „Salarius“ – 100 Eur (iš viso 106,07 Eur). Jokie dokumentai, pagrindžiantys ir detalizuojantys likusius 657 Eur sumos debetinius įsiskolinimus, nepaisant prašymų, nemokumo administratorei perduoti nebuvo. Nepaisydamas to, kad jam teismų procesiniais sprendimais paskirta bauda, atsakovas ir toliau nevykdė Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų. Nemokumo administratorė 2021 m. spalio 15 d. reikalavimu pakartotinai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo prašė pateikti trūkstamą informaciją / dokumentus (taip pat ir detalizuoti 657 Eur debetinius įsiskolinimus), tačiau atsakovas reikalingos prašomos informacijos / dokumentų nepateikė, įskaitant ir informacijos / detalizacijos bei dokumentų, pagrindžiančių 2021 m. gegužės 27 d. sudarytame UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanse užfiksuotus nedetalizuotus 657 Eur sumos debetinius įsiskolinimus. Nemokumo administratorei neturint duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ debitorius dėl 657 Eur sumos, nėra galimybės išieškoti / atgauti debetinių įsiskolinimų, dėl to ieškovei padaryta 657 Eur dydžio žala. Ieškovė nurodė, kad nemokumo administratorė negali išieškoti debetinių skolų dėl to, kad atsakovas neperdavė tinkamai parengtų bendrovės finansinių dokumentų, įskaitant ir debitorių sąrašą, ir dokumentų, patvirtinančių ieškovės reikalavimo teisę į konkretų debitorių. Ieškovė taip pat nurodė, kad iš nemokumo administratorei 2021 m. liepos 16 d. perduotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pirktas materialusis turtas už bendrą 1 827,10 Eur sumą. Nurodytas turtas 2021 m. gegužės 27 d. duomenimis sudarytame ir administratorei perduotame UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanse neatsispindi ir pagal perduotus dokumentus matoma, jog net nebuvo įtrauktas į bendrovės apskaitą, todėl galbūt buvo pasisavintas buvusio bendrovės vadovo. Visas nurodytas turtas pirktas 2019 m. liepos–rugpjūčio mėn. Bendrovė veiklos nebevykdo nuo 2019 m. gruodžio mėn., todėl turtas per kelių mėnesių laikotarpį negalėjo nusidėvėti. Ieškovė nurodė, kad dokumentų, pagrindžiančių turto pardavimą, nėra, turtas administratorei nėra perduotas, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 1 827,10 Eur dydžio žala. Atsakovas nėra įvykdęs Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnyje įtvirtintos pareigos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorei nėra perduotas bendrovės turtas už bendrą 2 484,10 Eur sumą: 657 Eur debetiniai įsiskolinimai, detalizacija ir pagrindžiantys dokumentai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pirktas materialusis turtas už bendrą 1 827,10 Eur sumą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Tauragės apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas visiškai ir iš atsakovo P. P. priteistas 2 484,10 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2 484,10 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Taip pat iš atsakovo P. P. priteistos 56 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei.

4. Atsakovas P. P. pateikė prieštaravimus dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. preliminaraus sprendimo, prašė jį panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad teismas atsakovo atsakomybės už tariamą bendrovės turto neperdavimą klausimą netinkamai išsprendė vadovaudamasis civilinės teisės normomis, t. y. nepagrįstai taikė ne materialinę, o civilinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas. Atsakovo manymu, teismas, nustatydamas atsakovo materialinės atsakomybės sąlygas, turėjo remtis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) normomis. Ieškinyje nurodyti atsakovo veiksmai savo esme turėtų būti traktuojami kaip atsakovo veikimas organizuojant kasdienę bendrovės veiklą, atliekant savo, kaip vadovo, pareigas vidiniuose santykiuose – fiksuojant apskaitoje bendrovės turtą ir saugant apskaitos dokumentus. Ieškinyje nurodytas tariamas atsakovo pareigų pažeidimas (tariamai neišsaugant bendrovės turto ir dokumentų) pasireiškė ne santykiuose su trečiaisiais asmenimis, o bendrovės viduje, dėl to sprendime nepagrįstai ir neteisėtai, spęsdamas dėl galimos atsakovo atsakomybės, teismas rėmėsi CK, o ne DK normomis. Atsakovas paaiškino, kad bendrovės turto apskaita buvo organizuota, remiantis galiojančiais buhalterinės apskaitos tvarką reglamentuojančiais įstatymais. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas ir VšĮ Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos patvirtintas 12-asis verslo apskaitos standartas „Ilgalaikis materialus turtas“ (toliau – Standartas) leidžia verslo subjektui nustatyti vertės ribą, nuo kurios turtą galima priskirti prie ilgalaikio turto. Standarte įtvirtintas ilgalaikio materialiojo turto apibrėžimas, kuris įtvirtina, jog tai yra materialusis turtas, a) kuris skirtas prekėms gaminti, paslaugoms teikti, nuomoti ar administraciniams tikslams, b) kuris numatomas naudoti ilgiau nei vienerius metus, c) kurio įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už įmonės nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vieneto vertę. Standarto 7 punkte įtvirtinta, jog materialusis turtas turi būti priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jis atitinka visus šiuos požymius: a) įmonė ketina jį naudoti ilgiau nei vienerius metus; b) įmonė pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonominės naudos būsimais laikotarpiais; c) įmonė gali patikimai nustatyti turo įsigijimo (pasigaminimo) savikainą; d) turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už minimalią ilgalaikio materialiojo turto vieneto savikainą, įmonės nusistatytą kiekvienai turto grupei; e) įmonei yra perduota su materialiuoju turtu susijusi rizika. Bendrovėje buvo nustatyta ilgalaikio turto vertės aktuali riba – 1 000 Eur, apie tai ieškinyje yra nutylima. Ieškinyje nurodytų atskirų turto vienetų įsigijimo vertės yra mažareikšmės, siekiančios vos kelis šimtus eurų. Ieškinyje nurodytas turtas, pagal galiojančias turto apskaitos taisykles, buvo priskiriamas prie trumpalaikio turto, sunaudotino per einamuosius veiklos metus ir iš karto nurašytino į bendrovės veiklos sąnaudas, todėl jis negalėjo ir neturėjo būti įtrauktas į bendrovės balanso turto eilutę ir neturėjo būti perduodamas nemokumo administratorei. Atsakovas, neįtraukdamas mažaverčio turto į bendrovės ilgalaikio turto apskaitą, jokio teisės aktų pažeidimo nepadarė. Kadangi ieškinyje nurodytas turtas buvo trumpalaikis, jis neturėjo būti perduotas administratorei 2021 m., kadangi, remiantis VšĮ Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos patvirtintu 2-uoju verslo apskaitos standartu „Balansas“, trumpalaikis turtas – tai turtas, kurį įmonė sunaudoja ekonominei naudai gauti per 12 mėnesių arba per vieną savo veiklos ciklą (3.4 punktas). Atsakovo teigimu, akivaizdu, kad ieškinyje nurodytas trumpalaikis turtas buvo sunaudotas per 12 mėnesių nuo jo įsigijimo, jis nebuvo įtrauktas į apskaitą prie ilgalaikio turto, taigi 2021 m. nebuvo išlikęs, todėl negalėjo ir neturėjo būti perduotas administratorei. Visas ieškinyje nurodytas turtas buvo įsigytas 2019 m., todėl turi būti vadovaujamasi turto verte, pritaikius Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nurodytus ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus. Ieškovė, žalos dydį grįsdama 2019 m. įsigyto turto įsigijimo verte, pažeidė pareigą įrodyti žalos dydį, kadangi neatsižvelgė į galiojančius ir taikytinus turto nusidėvėjimą nustatančius teisės aktų reikalavimus. Nurodydama, kad atsakovas sukėlė 657 Eur žalą, ieškovė taip pat nedetalizavo, iš ko susideda ši suma, kokių debetinių įsiskolinimų negalima nustatyti ir identifikuoti. Atsakovo vertinimu, vien tik įrašas balanso eilutėje nėra ir negali būti pakankamas įrodymas žalai ir jos dydžiui pagrįsti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 27 d. galutiniu sprendimu nusprendė palikti nepakeistą Tauragės apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2‑5143-351/2022. Teismo sprendimo motyvai:

5.1. Teismas nustatė, kad pareigą įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartyje, kuria iškelta bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“, nustatytą įpareigojimą – perduoti administratorei turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos – turėjo paskutinis bendrovės valdymo organas (vadovas) – atsakovas P. P.. Atsakovui buvo žinoma apie bankroto bylos iškėlimo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkybes, nes pats atsakovas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas pripažino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas P. P. nevykdė savo, kaip vadovo, pareigų, atsižvelgiant į tai, taip pat į kasacinio teismo suformuotą praktiką, atsakovui tenka atsakomybė pagal CK normas.

5.2. Teismas nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nebevykdė nuo 2019 m. gruodžio mėn. 2021 m. liepos 16 d. nemokumo administratorė iš atsakovo gavo pašto siuntą su dokumentais ir perduodamų dokumentų aktu, 2021 m. liepos 26 d. elektroniniu paštu pateiktas 2021 m. liepos 23 d. dokumentų perdavimo aktas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti 2021 m. gegužės 27 d. duomenimis, ir 2021 m. gegužės 27 d. kreditorių / debitorių sąrašas. Iš nemokumo administratorei 2021 m. liepos 16 d. perduotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pirktas materialusis turtas už bendrą 1 827,10 Eur sumą. Visas nurodytas turtas pirktas 2019 m. liepos–rugpjūčio mėn. Kadangi bendrovė veiklos nebevykdo nuo 2019 m. gruodžio mėn., todėl turtas per kelių mėnesių laikotarpį negalėjo nusidėvėti. Pažymėta, kad turtas negalėjo būti sunaudotas per 12 mėnesių nuo jo įsigijimo, atsižvelgiant į tai, atmesti atsakovo argumentai dėl turto nurašymo ir jo priskyrimo prie trumpalaikio turto. Dokumentų, pagrindžiančių turto pardavimą, nėra, turtas administratorei nėra perduotas, todėl teismas konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 1 827,10 Eur dydžio žala.

5.3. Pagal administratorei perduotą bendrovės balansą, sudarytą 2021 m. gegužės 27 d. duomenimis, bendrovės turtas – per vienerius metus gautinos sumos, sudarė 763 Eur sumą. Pagal administratorei perduotą 2021 m. gegužės 27 d. duomenimis sudarytą bendrovės kreditorių / debitorių sąrašą, nurodomi tik du debetiniai įsiskolinimai: VĮ Registrų centro – 6,07 Eur ir UAB „Salarius“ – 100 Eur (iš viso 106,07 Eur). Jokie dokumentai, pagrindžiantys ir detalizuojantys likusius 657 Eur sumos debetinius įsiskolinimus, nepaisant prašymų, nemokumo administratorei perduoti nebuvo. Nemokumo administratorei neturint duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ debitorius dėl 657 Eur sumos, nėra galimybės išieškoti / atgauti debetinių įsiskolinimų, dėl to teismas konstatavo, kad ieškovei padaryta 657 Eur dydžio žala.

5.4. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų paneigti ieškovės apskaičiuotą bendrą žalos dydį, t. y. 2 484,10 Eur, atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė atsakovo argumentus dėl netinkamai apskaičiuoto žalos dydžio ir Tauragės apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Apeliaciniu skundu atsakovas P. P. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 27 d. galutinį sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

6.1. Teismo išvada, kad atsakovas neperdavė administratorei bendrovės turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visų dokumentų, padaryta netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, taip pat netinkamai ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus. Atsakovas dėl gautinų sumų (763 Eur) nurodo, kad visa bendrovės buhalterinė apskaita administratorei buvo perduota, taigi administratorė turi duomenis, būtinus nustatyti į 2021 m. gegužės 27 d. bendrovės balansą įtrauktas 763 Eur vertės gautinas sumas.

6.2. Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma interneto programoje „b1.lt“, apie tai bendrovės administratorė buvo informuota 2021 m. liepos 23 d., tą pačią dieną atsakovas administratorei nusiuntė prisijungimo duomenis prie įmonės apskaitos programos, kurioje buvo tvarkoma įmonės apskaita ir formuojami buhalteriniai apskaitos registrai (didžioji knyga, kasos knyga, avanso apyskaitos, pirkimo / pardavimo žiniaraščiai, darbo užmokesčio apskaita ir t. t.) nuo pat įmonės veiklos pradžios. Atsakovo teigimu, šiuose registruose yra visi duomenys, reikalingi detalizuoti į bendrovės balansą įtrauktus duomenis, įskaitant duomenis apie gautinas sumas. Nors atsakovas nuosekliai gynėsi ir teikė įrodymus, patvirtinančius šias faktines aplinkybes, teismas jų visiškai nevertino, apie jas nepasisakė, dėl to buvo šiurkščiai pažeistas civilinio proceso rungimosi principas.

6.3. Atsakovo vertinimu, būtent nemokumo administratorė po bankroto bylos iškėlimo turi pareigą užtikrinti tinkamą buhalterinių apskaitos dokumentų ir registrų saugojimą ir tvarkymą. Bendrovės administratorė nuo 2021 m. liepos 23 d. turi prieigą prie bendrovės apskaitos duomenų bazės. Remiantis bendrovės buhalterinės apskaitos duomenis saugančios interneto programos „b1.lt“ pateiktais duomenimis, 2021 m. rugpjūčio 9 d. (po bankroto bylos iškėlimo) administratorė jungėsi prie bendrovės apskaitos duomenų bazės. Be to, administratorei pateikta bendrovės buhalterinės apskaitos duomenis saugančios interneto programos „b1.lt“ informacija, kad bendrovės buhalteriniai duomenys yra išlikę, tačiau jie yra suarchyvuoti, norint toliau naudotis šiais duomenimis reikia sumokėti vienkartinį mokestį ir papildyti balansą. Byloje nėra duomenų, ar administratorė, turėdama pareigą užtikrinti bendrovės apskaitos tvarkymą, sumokėjo nurodytą apskaitos palaikymo mokestį, kokių veiksmų ėmėsi tam, kad užtikrintų bendrovės apskaitos dokumentų išsaugojimą, ir ar pati administratorė gali būti laikoma tinkamai įgyvendinusia jai tenkančias pareigas dėl bendrovės apskaitos duomenų išsaugojimo (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 17 punktas).

6.4. Administratorės teiginiai, kad jokie dokumentai, pagrindžiantys ir detalizuojantys 657 Eur debetinius įsiskolinimus perduoti nebuvo, neatitinka tikrovės. Administratorė tokius duomenis turi, o jeigu neturi, tai ne dėl atsakovo veiksmų. Atsakovo teigimu, bendrovės gautinų sumų administratorė nustatyti negali ne dėl atsakovo kaltų veiksmų, o dėl savo pačios nerūpestingų veiksmų, aplaidumo ir savo pareigų nevykdymo.

Atsiliepimas

6.5. Atsakovas nurodo, kad nors jis teikė į bylą paaiškinimus dėl kito bendrovės turėto materialiojo turto už 1 827,10 Eur sumą nurašymo į sąnaudas, nusidėvėjimo ir kt., tačiau atsakovo argumentai sprendime visiškai neįvertinti, bylos sprendimui reikšmingos aplinkybės visiškai neaptartos, taip dar kartą šiukščiai pažeidus civilinio proceso rungimosi principą.

6.6. Atsakovas nurodo, kad savo prieštaravimuose minėjo, jog šio turto įtraukimą į apskaitą (balansą) reguliuoja Lietuvoje galiojantys teisės aktai, jų laikydamasis atsakovas neturėjo teisės turto įtraukti į bendrovės balansą. Teismui buvo atskleista ir žinoma, kad bendrovėje direktoriaus įsakymu buvo nustatyta ilgalaikio turto vertės aktuali riba – 1 000 Eur. Administratorė, perėmusi visus bendrovės dokumentus ir žinodama, apie tai nutyli. Ieškinyje nurodytų 1 827,10 Eur bendros vertės atskirų turto vienetų įsigijimo vertės – mažareikšmės, todėl šis turtas, vadovaujantis galiojančiomis apskaitą reguliuojančiomis teisės normomis, iš karto traukiamas į bendrovės sąnaudas. Šis turtas nebuvo ir neturėjo būti įtrauktas į balansą prie ilgalaikio turto. Sąnaudos nėra perduodamos administratorei po bankroto bylos iškėlimo, todėl atsakovas neturėjo pareigos perduoti to, kas nėra įtraukta į bendrovės balansą. Bendrovė jokio ilgalaikio turto niekada nebuvo įtraukusi į apskaitą. Atsakovo teigimu, akivaizdu, kad ieškinyje nurodytas trumpalaikis turtas buvo sunaudotas per 12 mėnesių nuo jo įsigijimo, jis nebuvo įtrauktas prie ilgalaikio turto, taigi 2021 m. nebuvo išlikęs, todėl negalėjo ir neturėjo būti perduotas administratorei. Atsakovas neturėjo pareigos šio turto perduoti bankroto administratorei, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

6.7. Atsakovo vertinimu, byloje turėjo būti nagrinėjama, ar atsakovas tinkamai vykdė vadovo pareigas, organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, atlikdamas savo, kaip vadovo, pareigas vidiniuose santykiuose – užfiksuojant apskaitoje 1 827,10 Eur bendros vertės bendrovės turtą. Dėl to sprendime nepagrįstai ir neteisėtai, spręsdamas dėl galimos atsakovo atsakomybės, teismas rėmėsi CK normomis.

6.8. Atsakovas nurodo, kad visą į 2021 m. gegužės 27 d. bendrovės balansą įtrauktą turtą, taip pat apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir kt. administratorei atsakovas yra perdavęs, taigi neatliko JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pažeidimo. Teismas, tenkindamas ieškinio dalį dėl 1 827,10 Eur žalos atlyginimo priteisimo už bendrovės įsigyto turto neperdavimą, visiškai neatsižvelgė į tai, kad, nurašydamas šį turtą, atsakovas veikė teisėtai, vadovaudamasis galiojančiais apskaitos standartais ir buhalterinę apskaitą reglamentuojančiais teisės aktais. Atsakovas nurodo, kad, į sąnaudas įtraukdamas 1 827,10 Eur vertės turtą, jokių teisės normų nepažeidė, neteisėtų veiksmų neatliko.

6.9. Teismas, priteisdamas iš atsakovo 1 827,10 Eur žalos atlyginimą, visiškai neatsižvelgė į galiojančius ir šioje byloje taikytinus turto nusidėvėjimą nustatančius teisės aktų reikalavimus. Atsakovas pažymi, kad visas ieškinyje nurodytas 1 827,10 Eur vertės turtas buvo įsigytas 2019 m., todėl, net pripažinus kokius nors neteisėtus atsakovo veiksmus, taip pat pripažinus, kad ieškinyje nurodytas turtas buvo ilgalaikis (todėl turėjo būti įtrauktas į balansą), sprendžiant dėl žalos dydžio, negalima remtis tokio turto įsigijimo verte, o turi būti vadovaujamasi turto verte, pritaikius Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nurodytus ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus.

6.10. Atsakovas nurodo, kad jis kaltų veiksmų neatliko, ir pažymi, jog nei perduodamas prisijungimo prie bendrovės apskaitos programos duomenis, nei įtraukdamas 1 827,10 Eur vertės bendrovės turtą į sąnaudas atsakovas nesielgė nerūpestingai ar aplaidžiai.

6.11. Atsakovas pažymi, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad ieškovė patyrė 657 Eur žalą negalėdama detalizuoti balanse nurodytų gautinų sumų, tai tokiu atveju turėtų būti sprendžiamas priežastinio ryšio tarp kilusios žalos ir ją sukėlusių veiksmų klausimas. Atsakovo įsitikinimu, būtent administratorės neteisėtas aplaidumas nulėmė, kad administratorė negali nustatyti į bendrovės balansą įtrauktų 657 Eur vertės gautinų sumų.

6.12. Atsakovas nurodo, kad sprendime liko neįvertinti iš esmės visi atsakovo byloje teikti įrodymai ir argumentai, išskyrus argumentus dėl atsakomybės rūšies. Atsakovas pirmosios instancijos teisme liko neišklausytas, taip pat buvo šiurkščiai pažeistas civiliniame procese dominuojantis rungimosi principas. Be to, teismas akivaizdžiai atmestinai įvertino ir ištyrė byloje surinktus įrodymus, visiškai jų netyrė ir nevertino jų visumos. Teismo priimtas sprendimas stokoja motyvacijos.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti, Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 27 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą; priteisti ieškovei iš atsakovo 1 450 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

7.1. Pareiga perduoti bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos duomenimis, kilo būtent atsakovui. Jokie dokumentai, pagrindžiantys ir detalizuojantys likusius 657 Eur debetinius įsiskolinimus, nepaisant prašymų, nemokumo administratorei perduoti nebuvo. Ieškovė pažymi, kad atsakovo pateikti prisijungimo prie apskaitos programos duomenys buvo neveikiantys / blogi. Nepaisant to, iš esmės prisijungimo prie apskaitos programos duomenų pateikimas negali būti laikomas tinkamu JANĮ 57 straipsnyje įtvirtintos pareigos įvykdymu – būtent bendrovės vadovui JANĮ nustatyta pareiga perduoti bendrovės turtą (šiuo atveju 657 Eur debetinius įsiskolinimus detalizuojančius ir pagrindžiančius pirminius dokumentus) ir būtent bendrovės vadovas – atsakovas privalėjo perduoti paskirtai nemokumo administratorei 657 Eur sumą sudarančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ debetinių įsiskolinimų sąrašą ir visus reikalavimo teises pagrindžiančius dokumentus (sutartis, sąskaitas ir (ar) kitus dokumentus, pagrindžiančius skolą). Ši pareiga negali būti perkeliama nemokumo administratorei. Teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad atsakovas tinkamai neįvykdė JANĮ 57 straipsnyje nustatytos pareigos, dėl jos tinkamo neįvykdymo nėra galimybės žinoti / imtis priemonių išieškoti / atgauti 657 Eur debetinių įsiskolinimų, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta 657 Eur dydžio žala.

7.2. Byloje nėra ginčo dėl to, ar ieškinyje nurodytas neperduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirktas turtas turėjo ar neturėjo būti įtrauktas į bendrovės balansą kaip ilgalaikis turtas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ žala kilo dėl to, kad iš administratorei 2021 m. liepos 16 d. perduotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų administratorė nustatė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2019 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais (paskutiniais veiklos mėnesiais) pirktas materialusis turtas už bendrą 1 827,10 Eur sumą ir nėra dokumentų, pagrindžiančių turto pardavimą, turtas administratorei nebuvo perduotas, todėl bendrovei padaryta 1 827,10 Eur dydžio žala. Pažymi, jog nurodytas turtas 2021 m. gegužės 27 d. duomenimis sudarytame ir administratorei perduotame balanse neatsispindi ir, pagal perduotus dokumentus, matoma, jog net nebuvo įtrauktas į bendrovės apskaitą, nors pagal jo technines charakteristikas (pvz., vaizdo stebėjimo kameros) turtas nėra greitai gendantis ir negali būti priskiriamas prie trumpalaikio turto. Tiek sudarant ankstesnius bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, tiek ir sudarant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gegužės 27 d. balansą, privalėjo būti atlikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų inventorizacija, kurios pagrindu turėjo būti sudaromas balansas. Sudarant bendrovės balansus, įskaitant ir 2021 m. gegužės 27 d. balansą, inventorizacija nebuvo atlikta – tarp administratorei perduotų dokumentų nėra inventorizavimo aprašų ir sutikrinimo žiniaraščių, todėl galima pagrįstai padaryti išvadas, kad būtent dėl šios priežasties nustatytas už 1 827,10 Eur sumą pirktas ir bendrovei priklausantis materialusis turtas nebuvo inventorizuotas ir įtrauktas į apskaitą (balansą ar užbalansę, priklausomai nuo apskaitos tvarkymo politikos ir vadovo sprendimų, kokio turto skaičiuoti nusidėvėjimą).

7.3. Bendrovė veiklos nebevykdė nuo 2019 m. gruodžio mėn., todėl pirktas materialusis turtas per kelių mėnesių laikotarpį negalėjo nusidėvėti ir būti sunaudotas. Tai, kad atskirų turto vienetų vertė, atsakovo teigimu, neviršija 1 000 Eur sumos (mažareikšmė) ir turtas buhalteriškai, vadovaujantis vadovo įsakymu dėl apskaitos politikos pasirinkimo, buvo įtraukiamas į sąnaudas apskaitoje, nereiškia, jog faktiškai tas turtas buvo sunaudotas ir jo neliko, o reiškia, kad tokia yra vienašališkai pasirinkta turto apskaitos politika ir turtas privalėjo būti fiksuojamas užbalansėje ir kas kartą fiksuojamas atliekant bendrovės turto inventorizaciją ir tai aprašant ir pažymint aiškinamajame rašte. Taigi, nurodytas bendrovės turtas privalėjo būti perduotas administratorei, o kadangi perduotas nebuvo, bendrovei yra padaryta 1 827,10 Eur dydžio žala.

7.4. Atsakovas tik kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2019 m. gegužės 16 d. įsakymą dėl ilgalaikio turto vertės nustatymo (apskaitos politikos pasirinkimo). Ieškovės nuomone, šis įsakymas vertintinas itin kritiškai, be to, atsakovas nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių minėtas įsakymas nebuvo pateiktas teismui, bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje.

7.5. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė būtent dėl atsakovo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, bendrovės turto ir debetinius įsiskolinimus pagrindžiančių / detalizuojančių dokumentų neperdavimo nemokumo administratorei: atsakovas neperdavė paskirtai nemokumo administratorei 657 Eur debetinius įsiskolinimus pagrindžiančių ir detalizuojančių dokumentų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pirkto turto už 1 827,10 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 27 d. galutinio sprendimo, kuriuo paliktas nepakeistas Tauragės apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. preliminarus sprendimas visiškai tenkinti ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš ieškovės buvusio vadovo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

11. Atsakovas P. P. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – 2019 m. gegužės 16 d. direktoriaus įsakymą Nr. 1. Pažymėtina, kad papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 4 dalimi, teikiant prašymą priimti naujus įrodymus turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys naujų įrodymų pateikimo būtinybę.

12. Teismų praktikoje dėl ribojimo apeliacinės instancijos teisme teikti naujus įrodymus išlygų išaiškinta tai, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015; 2019 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą; 2022 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K 3 24-378/2022 41 punktą).

13. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad direktoriaus įsakymą prideda prie apeliacinio skundo, kadangi, nors apie jį užsiminė savo prieštaravimuose pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl techninio pobūdžio klaidos nepridėjo jo, kaip priedo. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą kelia abejones dėl dokumento dėl apskaitos politikos pasirinkimo tikrumo, atsakovo pateiktą naują įrodymą vertina kritiškai ir laikosi pozicijos, kad atsakovas nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių minėtas įsakymas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2022 m. lapkričio 3 d. pateiktuose prieštaravimuose nurodė argumentą, jog bendrovėje buvo nustatyta ilgalaikio turto vertės aktuali riba – 1 000 Eur ir apie tai ieškinyje yra nutylima. Visų pirma, įvertintina tai, kad atsakovas 2022 m. lapkričio 3 d. prieštaravimuose nedetalizavo tokių duomenų, jog ilgalaikio turto vertės aktuali riba buvo nustatyta 2019 m. gegužės 16 d. direktoriaus įsakymu Nr. 1. Reikšminga ir tai, kad atsakovas laikosi pozicijos, jog jis perdavė administratorei apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, taip pat į 2021 m. gegužės 27 d. bendrovės balansą įrauktą turtą ir kt., tačiau 2019 m. gegužės 16 d. direktoriaus įsakymas byloje teikiamas tik apeliacinės instancijos teisme. Antra, atsakovas pirmosios instancijos teisme naudojosi procesine teise teikti įrodymus (CPK 42 straipsnio 1 dalis) ir kartu su 2022 m. lapkričio 3 d. prieštaravimais teikė įrodymus, kuriais grindė prieštaravimuose išdėstytą savo poziciją ir argumentus. Apelianto teiginiai, kad direktoriaus įsakymo, kaip priedo, prie pirmosios instancijos teismui pateiktų prieštaravimų atsakovas nepridėjo dėl techninio pobūdžio klaidos, yra deklaratyvūs, jiems pagrįsti nepateikta jokių įrodymų. Pastebėtina, kad direktoriaus įsakymas nebuvo nurodytas kaip priedas atsakovo pateiktuose 2022 m. lapkričio 3 d. prieštaravimuose, tad nėra pagrindo vertinti, kad atsakovas su prieštaravimais ketino pateikti tokį priedą, tačiau jo pateikti negalėjo dėl techninių kliūčių.

15. Atsižvelgiant į nurodytą apelianto pateikto naujo įrodymo sudarymo datą (2019 m. gegužės 16 d.) šis įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme. Apelianto nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismui atsakovo teikiamas naujas įrodymas (direktoriaus įsakymas) objektyviai negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme. Taip pat nenustatytos aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodymą atsisakė priimti ar kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, nenustačiusi CPK 314 straipsnyje numatytų išimčių, atsisako priimti atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktą naują įrodymą, tuo pagrindu jo nevertina nagrinėdama apeliacinį skundą.

Bylos faktinės aplinkybės

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2050-910/2021 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Lematas“. Minėta nutartimi teismas nustatė 15 dienų terminą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį bendrovės valdymo organai privalo perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartis įsiteisėjo 2021 m. gegužės 27 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo teismui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas P. P.. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovas P. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo nuo 2019 m. gegužės 6 d.

17. Nustatyta, kad nemokumo administratorė 2021 m. gegužės 28 d. elektroniniu laišku pateikė atsakovui reikalavimą Nr. 1 dėl su bankroto bylos iškėlimu susijusių pareigų vykdymo, prašydama parengti ir iki 2021 m. birželio 11 d. perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomą ir naudojamą turtą pagal balansą, sudarytą nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus nurodytus bendrovės dokumentus. Nemokumo administratorė 2021 m. liepos 16 d iš atsakovo gavo pašto siuntą su dokumentais ir perduodamų dokumentų aktu. Nemokumo administratorei 2021 m. liepos 23 d. elektroniniu paštu išsiųstas 2021 m. liepos 23 d. dokumentų perdavimo aktas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti 2021 m. gegužės 27 d. duomenimis, ir 2021 m. gegužės 27 d. kreditorių / debitorių sąrašas. Administratorė elektroniniu paštu 2021 m. liepos 26 d. patvirtino, kad dokumentai gauti, ir nurodė, kad iki šiol nėra detalizuotas ir perduotas bendrovės turtas, prašė paaiškinti bei suteikti informaciją dėl pateiktų duomenų. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2‑2050‑910/2021 buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui P. P. skirta 300 Eur bauda už įmonės dokumentų ir turto neperdavimą. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1280-450/2021 Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, kuria netenkintas prašymas dėl baudos panaikinimo, pakeista ir P. P. paskirta bauda sumažinta iki 150 Eur.

18. Byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gegužės 27 d. balanso duomenimis (ataskaitinis laikotarpis 2021 m.), bendrovė turėjo turto iš viso už 2 033 Eur, jį sudarė: 1) trumpalaikis turtas – 1 641 Eur (atsargos – 864 Eur; per vienus metus gautinos sumos – 763 Eur; pinigai ir jų ekvivalentai – 14 Eur); 2) ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos – 392 Eur. Minėto UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gegužės 27 d. balanso duomenimis, bendrovė ilgalaikio turto neturėjo.

Dėl ginčo esmės

19. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl galimos atsakovo atsakomybės, sprendime nepagrįstai ir neteisėtai rėmėsi CK normomis. Atsakovo vertinimu, byloje turėjo būti nagrinėjama, ar atsakovas tinkamai vykdė vadovo pareigas, organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, atlikdamas savo, kaip vadovo, pareigas vidiniuose santykiuose – tvarkant 1 827,10 Eur bendros vertės bendrovės turto apskaitą, todėl dėl atsakovo atsakomybės turi būti sprendžiama pagal DK nuostatas. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

20. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant dėl konkrečiu atveju taikytinos bendrovės vadovo atsakomybės rūšies, teisinę reikšmę turi veiksmų, kuriais padaroma žala, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-276-248/2016, 37 punktas). Tuo atveju, jei vadovas pažeidžia jam, kaip valdymo organui, nustatytą pareigą, jam kyla civilinė atsakomybė. Pripažinus, kad vadovas įmonei žalą padarė pažeisdamas jam, kaip bendrovės darbuotojui, nustatytas pareigas, jam taikoma materialinė atsakomybė pagal darbo teisę, kurios esmė – atsakomybės ribojimas darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Sprendžiant dėl bendrovės vadovui taikytinos atsakomybės rūšies, būtina identifikuoti, kokias pareigas vadovas pažeidė – jam kaip valdymo organui ar darbuotojui nustatytas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017, 21 punktas). Taigi, esminiu vadovo civilinės ir materialinės atsakomybės atribojimo kriterijumi laikomas ne vadovo veiklos adresatas, o pažeistų vadovo pareigų pobūdis, nepriklausomai nuo to, ar pažeidimas pasireiškia santykiuose su trečiaisiais asmenimis ar bendrovės viduje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑177‑701/2017, 24 punktas).

21. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį dėl 2 484,10 Eur žalos atlyginimo priteisimo pareiškė atsakovui P. P., kaip buvusiam bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui. Ieškovė ieškinio reikalavimą grindė argumentais, kad atsakovas nėra įvykdęs JANĮ 57 straipsnyje nustatytos pareigos ir dėl atsakovo tyčinio pareigų nevykdymo paskirtai nemokumo administratorei yra neperduotas nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas už bendrą 2 484,10 Eur sumą, ją sudaro: 1) 657 Eur debetiniai įsiskolinimai, kadangi nėra pateikta debitorių detalizacija ir juos pagrindžiantys dokumentai; 2) materialusis turtas už bendrą 1 827,10 Eur sumą, kadangi turtas neperduotas administratorei.

22. JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad jeigu teismas iškelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodomi turto, dokumentų ir informacijos perdavimo terminai, kaip numatyta JANĮ 57 straipsnyje. JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo CK 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija).

23. Nagrinėjamu atveju ieškiniu atsakovui reiškiami reikalavimai kildinami iš JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl atsakovui, kaip juridinio asmens valdymo organui, nustatytos pareigos pažeidimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju spręstinas klausimas dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovui sąlygų.

24. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑166‑421/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-326-1075/2018, 41 punktas ir kt.).

25. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo egzistuojant visas būtinąsias sąlygas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę tiek dėl 657 Eur dalies, tiek dėl 1 827,10 Eur dalies pareikštų ieškinio reikalavimų dėl žalos atlyginimo priteisimo.

26. Apelianto teigimu, tai, kad šioje byloje nėra galimybės nustatyti ieškinyje nurodytos 657 Eur vertės debetinių įsiskolinimų dalies, nulėmė ne atsakovo kalti veiksmai. Apelianto teigimu, visa bendrovės buhalterinė apskaita administratorei buvo perduota, taigi administratorė turi duomenis, būtinus nustatyti į 2021 m. gegužės 27 d. bendrovės balansą įtrauktas 763 Eur vertės gautinas sumas. Atsakovas nurodo, kad jis nusiuntė administratorei prieigą prie bendrovės buhalterinės apskaitos registrų, juose yra visi duomenys, reikalingi detalizuoti į bendrovės balansą įtrauktus duomenis, įskaitant duomenis apie gautinas sumas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl atsakovo argumentų ir pateiktų įrodymų.

27. Byloje nustatyta, kad, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gegužės 27 d. balanso duomenimis, per vienerius metus bendrovės gautinos sumos sudarė 763 Eur. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad, pagal administratorei perduotą 2021 m. gegužės 27 d. duomenimis sudarytą bendrovės kreditorių / debitorių sąrašą, nurodomi tik du debetiniai įsiskolinimai, jų bendra suma sudaro 106,07 Eur, t. y. VĮ Registrų centro – 6,07 Eur ir UAB „Salarius“ – 100 Eur. Ieškovė nurodė, kad nemokumo administratorei nebuvo perduoti jokie dokumentai, pagrindžiantys ir detalizuojantys likusius debetinius įsiskolinimus, kurių suma 657 Eur.

28. Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovei padaryta 657 Eur žala, iš esmės grindžia argumentais, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma interneto programoje „b1.lt“, joje buvo tvarkoma įmonės apskaita ir formuojami buhalteriniai apskaitos registrai nuo pat įmonės veiklos pradžios. Apeliantas akcentuoja, kad jis 2021 m. liepos 23 d. nusiuntė administratorei prieigą prie bendrovės buhalterinės apskaitos registrų. Ieškovė ieškinyje pažymėjo, kad atsakovo nurodomi prisijungimo prie buhalterinės programos duomenys nebuvo veikiantys ir administratorei prisijungti nepavyko.

29. Viena vertus, kartu su atsakovo prieštaravimais pateikti elektroninio susirašinėjimo duomenys patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovas 2021 m. rugpjūčio 13 d. nemokumo administratorei pateikė informaciją apie tai, jog jam skambino buhalterinę apskaitą tvarkiusios sistemos „b1.lt“ konsultantė ir minėjo, jog, nepapildžius buhalterinės sistemos sąskaitos, įmonės apskaitos duomenys bus ištrinti. Byloje pateikti susirašinėjimo elektroniniu paštu duomenys patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes, kad 2021 m. spalio 26 d. buvo kreiptasi dėl duomenų apie prisijungimą prie ieškovės paskyros programoje „b1.lt“ ir gauti duomenys, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskyra paskutinį kartą buvo aktyvi 2021 m. rugpjūčio 9 d., o buhalteriniai duomenys yra išlikę, tačiau jie yra suarchyvuoti, norint toliau naudotis šiais duomenimis įmonės duomenis reikia išarchyvuoti už 50 Eur plius PVM vienkartinį mokestį ir papildyti balansą minimalia 50 Eur plius PVM suma.

30. Kita vertus, pažymėtina tai, kad JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta pareiga juridinio asmens valdymo organui perduoti paskirtam nemokumo administratoriui visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui, kaip buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, dar 2021 m. gegužės 27 d. nemokumo administratorės pateiktame reikalavime Nr. 1 buvo prašoma parengti ir perduoti, be kita ko, debitorių sąrašą 2021 m. gegužės 27 d. duomenimis, nurodant įsiskolinimo pagrindą, apmokėjimo termino datas ir kontaktus, pridedant visą įsiskolinimo pagrindą (sutartis, sąskaitas ir kt.) ir apyvartos išrašus (žiniaraščius) iš buhalterinės apskaitos programos pagal kiekvieną debitorių. Iš nemokumo administratorės 2021 m. liepos 26 d. elektroninio laiško atsakovui duomenų matyti, kad atsakovui buvo nurodyta, jog nepridėtas debetinių įsiskolinimų sąrašas, prašoma pateikti sąrašą ir detalizuoti gautinas sumas su skolos pagrindu. Atsakovo 2021 m. liepos 30 d. nemokumo administratorei siųsto elektroninio laiško duomenimis, atsakovas nurodė, jog gautinos sumos nurodytos kreditorių / skolininkų sąraše, o skolų ir kitą detalizaciją galima rasti buhalterinėje sistemoje.

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nemokumo administratorei perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gegužės 27 d. kreditorių, skolininkų sąrašą. Iš šio sąrašo duomenų nustatyta, kad jame nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ du debetiniai įsiskolinimai: VĮ Registrų centro – 6,07 Eur ir UAB „Salarius“ – 100 Eur. Taigi reikšminga tai, kad nors, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gegužės 27 d. balanso duomenimis, per vienus metus bendrovės gautinos sumos sudarė 763 Eur, tačiau nemokumo administratorei atsakovo perduotame UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gegužės 27 d. kreditorių, skolininkų sąraše nurodyti debetiniai įsiskolinimai, kurių bendra suma sudaro 106,07 Eur. Iš byloje esančio nemokumo administratorės atsakovui siųsto 2021 m. spalio 15 d. reikalavimo Nr. 4 duomenų matyti, kad nemokumo administratorei nebuvo pateikta nauja informacija apie likusius egzistuojančius debitorius.

32. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad bankroto bylos iškėlimą inicijavo ir į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo kreipėsi pats atsakovas, kaip bendrovės vadovas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad atsakovui buvo žinoma apie bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkybes.

33. Apeliantas teigia, kad tai, jog administratorė negali nustatyti į 2021 m. gegužės 27 d. bendrovės balansą įtrauktų gautinų sumų, lemia ne atsakovo, o administratorės aplaidus ir neatsakingas veikimas. Šiuo aspektu vertinant apelianto akcentuojamą aplinkybę, kad 2021 m. liepos 23 d. atsakovas nusiuntė paskirtai nemokumo administratorei prisijungimo prie bendrovės apskaitos programos duomenis, atkreiptinas dėmesys į anksčiau nurodytas aplinkybes, kad taip pat 2021 m. liepos 23 d. atsakovas nemokumo administratorei elektroniniu paštu pateikė ir 2021 m. liepos 23 d. dokumentų perdavimo aktą, kartu su juo pateiktas 2021 m. gegužės 27 d. kreditorių, skolininkų sąrašas, jame nurodyti tik du bendrovės debitoriai (įsiskolinimų bendra suma – 106,07 Eur). Kaip minėta, administratorei atsakovo perduoto 2021 m. gegužės 27 d. balanso duomenimis, per vienerius metus bendrovės gautinos sumos sudarė 763 Eur. Taigi dar 2021 m. liepos 23 d. atsakovo nemokumo administratorei perduotame 2021 m. gegužės 27 d. kreditorių, skolininkų sąraše nurodytų dviejų debitorių įsiskolinimo suma sudarė tik dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gegužės 27 d. balanse nurodytos sumos ir nebuvo nurodyti likę debitoriai, jų įsiskolinimų sumų dydžiai ir pagrindai. Nors atsakovas akcentuoja, kad nemokumo administratorei perdavė prisijungimo prie bendrovės buhalterinės apskaitos programos duomenis, atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas nenurodo argumentų, dėl kokių priežasčių atsakovo nemokumo administratorei perduotame 2021 m. gegužės 27 d. kreditorių, skolininkų sąraše nebuvo nurodyti ir detalizuoti visi bendrovės debetiniai įsiskolinimai. Taip pat reikšminga tai, kad, bylos duomenimis, nemokumo administratorei neperduotas ne tik 657 Eur sumą sudarančių debetinių įsiskolinimų sąrašas, bet ir tokius debetinius įsiskolinimus detalizuojantys ir reikalavimo teises pagrindžiantys pirminiai dokumentai (sutartys, sąskaitos ar kt.), reikalingi skoloms bendrovės naudai išieškoti.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, vien tai, kad nemokumo administratorei buvo pateikti prisijungimo prie apskaitos programos duomenys, nelaikytina tinkamu JANĮ 57 straipsnyje įtvirtintos pareigos įvykdymu. Atsakovas P. P. nuo 2019 m. gegužės 6 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, taigi atsakovas turėjo pareigą laiku ir tinkamai perduoti paskirtai ieškovės nemokumo administratorei JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje nurodytą juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis ir visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1 dalis, 37 straipsnio 1 dalis, JANĮ 57 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų aplinkybių dėl atsakovui, kaip buvusiam bendrovės vadovui, tenkančios įstatyme numatytos pareigos netinkamo vykdymo.

35. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius duomenis ir apelianto argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog dėl atsakovo tinkamo JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos nevykdymo nemokumo administratorei nėra galimybės žinoti / imtis priemonių išieškoti / atgauti debetinius įsiskolinimus, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta 657 Eur dydžio žala (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingas išvadas. Nors apeliantas teigia, kad įrašas balanso eilutėje nėra pakankamas įrodymas 657 Eur žalai ir jos dydžiui pagrįsti, tačiau, įvertinus bylos duomenis, kad šiuo atveju pats atsakovas inicijavo bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimą, taigi jam buvo žinoma apie įstatyme nustatytą pareigą perduoti nemokumo administratorei įmonės dokumentus ir turtą, taip pat 2021 m. gegužės 27 d. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita buvo pasirašyti atsakovo, kaip bendrovės direktoriaus, ir byloje nenustatyta duomenų, kurie sudarytų pagrindą šiais duomenimis abejoti, apelianto argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė 657 Eur žalos dydžio. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir 657 Eur žalos. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

36. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovo 1 827,10 Eur dydžio žalos atlyginimą. Ieškovė šią ieškinio reikalavimo dalį grindė argumentais, kad administratorei neperduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgytas materialusis turtas, taip pat nėra dokumentų, pagrindžiančių turto pardavimą. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad bendrovė ieškinyje nurodyto 1 827,10 Eur bendros vertės turto bankroto bylos iškėlimo dieną neturėjo ir, remiantis teisės aktų reikalavimais, negalėjo turėti. Apeliantas nurodo, kad jis teikė į bylą paaiškinimus dėl šio turto nurašymo į sąnaudas, nusidėvėjimo ir kt., tačiau atsakovo argumentai ir reikšmingos aplinkybės, priimant skundžiamą teismo sprendimą, visiškai neįvertinti ir neaptarti, dėl to pažeistas civilinio proceso rungimosi principas.

37. Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta ir atsakovas neginčija aplinkybės, kad už 1 827,10 Eur sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 23 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. buvo įgytas materialusis turtas, jį sudarė: baro kėdės „Heiki“ (2 vnt.) (89,98 Eur); įrenginys „Pentabrid XVR7116HE“ (338,74 Eur), kamera HDW1200EM-POC (8 vnt.) (315,96 Eur), kietasis diskas „Western Digital Purple WD40PURZ 4000“ (154,72 Eur); tūrinė šviečianti iškaba (481,58 Eur); stovas „INF-Menu-R-2xA4“, viršutinė logo dalis stovui „Menu-R“ (pirkimo kaina 133,10 Eur); karšto oro gruzdintuvė „Cecotec“ (135,15 Eur); elektrinė krosnelė „Cecotec Bake&Toast 790 Gyro“ (101,37 Eur); elektrinė kepsninė „Zyle ZY018EG“ (76,50 Eur).

38. Pažymėtina, kad atsakovas pirmosios instancijos teismui pateiktuose prieštaravimuose nurodė tai, kad bendrovėje buvo nustatyta ilgalaikio turto vertės aktuali riba – 1 000 Eur, tačiau tokį teiginį patvirtinančių įrodymų pirmosios instancijos teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taigi, viena vertus, atsakovas neįrodė savo teiginių, kad nurodytas ginčo turtas vertintinas kaip trumpalaikis, o ne ilgalaikis turtas. Kita vertus, atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad byloje nėra ginčo dėl to, ar ieškinyje nurodytas neperduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirktas turtas turėjo ar neturėjo būti įtrauktas į bendrovės balansą kaip ilgalaikis turtas.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimo dalis dėl 1 827,10 Eur dydžio žalos atlyginimo grindžiama tuo pagrindu, jog bendrovei padaryta 1 827,10 Eur dydžio žala, nes 2019 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais bendrovės įsigytas materialusis turtas už bendrą 1 827,10 Eur sumą administratorei neperduotas, o dokumentų, pagrindžiančių turto pardavimą, nėra. Kaip nustatyta anksčiau, byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad už 1 827,10 Eur sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo įsigytas materialusis turtas. Apelianto argumentai, kad nurodytas turtas neturėjo būti įtrauktas į balansą prie ilgalaikio turto, nelaikytini turinčiais esminės teisinės reikšmės, kadangi nepatvirtina, jog įsigytas turtas visai neturėjo būti įtrauktas į apskaitą įmonės veikloje.

40. Apeliantas iš esmės laikosi pozicijos, kad jis neturėjo pareigos perduoti to, kas nėra įtraukta į bendrovės balansą. Apelianto teigimu, nurodytas ginčo turtas buvo menkavertis ir, vadovaujantis apskaitą reglamentuojančiais teisės aktais, nedelsiant buvo nurašytas į sąnaudas, o sąnaudos nėra perduodamos nemokumo administratorei po bankroto bylos iškėlimo.

41. Pažymėtina, kad apeliantas, teigdamas, jog ieškovės nurodytas turtas buvo pripažintas bendrovės sąnaudomis, nepateikė įrodymų, patvirtinančių teiginius, kad visas konkretus nurodytas turtas 2020 m. buvo nurašytas kaip bendrovės bendrosios ir administracinės sąnaudos (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, byloje esančiais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) duomenimis, paskutiniai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbę darbuotojai atleisti 2019 m. lapkričio–gruodžio mėn., išskyrus atsakovą P. P.. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nebevykdė nuo 2019 m. gruodžio mėn. Taigi, atsižvelgiant į nurodyto turto pobūdį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ginčo turtas per kelių mėnesių laikotarpį nuo jo įsigijimo 2019 m. liepos–rugpjūčio mėn. negalėjo nusidėvėti ar būti visiškai sunaudotas. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą padaryti priešingas išvadas. Taigi vien apelianto argumentai, kad ginčo turtas, kaip trumpalaikis turtas, buvo įtrauktas į bendrovės veiklos sąnaudas, nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad visas nurodytas turtas buvo sunaudotas įmonės veikloje per 12 mėnesių nuo jo įsigijimo (įvertinus tai, kad 2019 m. gruodžio mėn. pabaigoje bendrovės darbuotojai buvo atleisti) ir, praėjus nurodytam terminui, visas nurodytas turtas faktiškai neišliko. Byloje nėra pateikta jokių šio turto apskaitos dokumentų ir įrodymų, kurie patvirtintų, kad turtas buvo parduotas, atitinkamas turtas utilizuotas ar nurašytas ir realiai neišliko. Nurodytas turtas paskirtai nemokumo administratorei nėra perduotas (JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Darytina išvada, kad ieškovė įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas šių aplinkybių ir teisinių prezumpcijų nepaneigė.

42. Vertinant apelianto argumentus dėl to, kad 1 827,10 Eur dydžio žala apskaičiuota netinkamai, pažymėtina, kad pats apeliantas nurodo ir apeliacinį skundą grindžia argumentais, jog 1 827,10 Eur bendros vertės atskirų turto vienetų įsigijimo vertės buvo mažareikšmės, siekiančios vos kelis šimtus eurų, todėl šis turtas, vadovaujantis galiojančiomis apskaitą reguliuojančiomis teisės normomis, nebuvo ir neturėjo būti įtrauktas į balansą kaip ilgalaikis turtas. Be to, atsižvelgiant į anksčiau įvertintas aplinkybes, kad bendrovė veiklos nebevykdė nuo 2019 m. gruodžio mėn., šioje byloje nenustatyta pagrindo padaryti išvadą, kad turtas galėjo nusidėvėti. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentas, kad turi būti vadovaujamasi turto verte, pritaikius Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nurodytus ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus, atmestinas kaip nepagrįstas.

43. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 1 827,10 Eur ir 657 Eur dydžio žala. Objektyvių duomenų, kurie paneigtų ieškovės apskaičiuotą bendrą žalos dydį, t. y. 2 484,10 Eur, byloje nepateikta. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai dėl žalos dydžio netinkamo nustatymo atmestini. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos ir atsakovo pareiga atlyginti ieškovei 2 484,10 Eur žalą, atsiradusią dėl jo neteisėtų veiksmų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 6.246–6.249 straipsniai).

44. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepakankamai motyvuotas. Apeliantas nurodo, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime liko neįvertinti iš esmės visi atsakovo byloje teikti įrodymai ir argumentai, išskyrus argumentus dėl atsakomybės rūšies, ir pažeistas civilinio proceso rungimosi principas. Apeliantas neteigia, kad teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas. Byloje nenustatyta tokia aplinkybė, kad teismo sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų) (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Šiuo aspektu pažymėtina, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas, taip pat teismo sprendimo motyvavimo ydingumas, būtų pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo būtų neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, faktinius bylos duomenis, nenustatė pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo pateiktų argumentų ir reikšmingų aplinkybių bei rašytinių įrodymų, tačiau, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, ištyrus ir įvertinus atsakovo argumentus, nenustatyta pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingas išvadas, nei padarytos priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taigi nenustatyta, kad priimant skundžiamą teismo sprendimą byla būtų išspręsta neteisingai.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

46. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą, todėl skundžiamas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą priteisti ieškovei iš atsakovo 1 450 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Lematas“, bylą teisme ves per advokatą G. B. ir šalys susitarė atidėti atlyginimo už teisines paslaugas mokėjimą, iki ieškovė turės piniginių lėšų, ir toks susitarimas doktrinoje vertintinas kaip bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinantis įrodymas. Ieškovė taip pat pateikė teisinių paslaugų suvestinę, kurioje nurodyta apskaičiuota 1 450 Eur suma už teisines paslaugas (susipažinimą su bylos medžiaga, konsultacijas ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą teismui).

48. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kita ko, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

49. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai. Taigi visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑7‑687/2017, 10 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑223‑915/2018; 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑126‑313/2019, 26 punktas). Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti realumo turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora, nes nuo to priklauso Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių taikymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktą).

50. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovė iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pabaigos nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad realiai patyrė (apmokėjo) prašyme nurodytas 1 450 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 27 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Kristina DomarkienėJolanta GailevičienėErinija Kazlauskienė