Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2022 m. sausio 3 d.

Atsakovas pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti ieškinio senatį.

Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 5 d.).

Iš pareiškėjo skundo turinio ir atsakovo į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš galimai netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2022 m. sausio 3 d. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę žinoti apie savo teisių pažeidimą dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo teisių pažeidimo pradžios, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų į atsakovą arba teismą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją. Pareiškėjas, žinodamas apie savo teisių pažeidimą nuo jo apgyvendinimo Pravieniškių PN dienos, į teismą kreipėsi tik 2023 m. rugsėjo 11 d. skundu (b. l. 4), t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo galimo jo teisių pažeidimo pradžios.

Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui taip pat nenustatė, todėl remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į teismų praktiką, nagrinėjamu atveju, atsakovo prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Atitinkamai pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2020 m. rugsėjo 10 d., atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Pritaikius trejų metų ieškinio senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2022 m. sausio 3 d.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui); 2) žalai; 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš neužtikrinto privatumo maudantis duše, dėl neįrengtų pertvarų.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 16 ir 18 punktai reglamentuoja oro temperatūrą dušinėse, taip pat privalomą karšto vandens į jas tiekimą. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nurodomi dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir/ar kietasis inventorius, tačiau reikalavimo, jog privalomai dušuose turi būti pertvaros, tarp jų nėra. Detalesnio dušo patalpų įrengimo nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja.

Iš atsakovo į bylą pateiktų dokumentų (Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2023 m. rugsėjo 28 d. pažyma Nr. LV-43081 „Apie nuteistojo D. K. laikymo sąlygas“, b. l. 18-21; 2023 m. rugsėjo 27 d. pažyma Nr. RV-23-8167 „Dėl nuteistojo D. K.“, b. l. 14-15) matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2022 m. sausio 3 d., pareiškėjas bausmę atliko Pravieniškių PN Antrajame sektoriuje. Į bylą atsakovo pateiktos fotonuotraukos (b. l. 13, 19, 20) iliustruoja, kad Antrojo sektoriaus dušinėse įrengtos prausimosi vietos yra atskirtos viena nuo kitos pertvaromis (iš abiejų pusių) ir tik viena, įėjimui į dušą skirta pusė yra atvira. Atsakovo atsiliepime nurodoma, kad Antrojo sektoriaus dušinėje privatumo užtikrinimui mūrinės pertvaros įrengtos nuo 2018 m. liepos mėnesio. Pareiškėjas, gavęs atsakovo atsiliepimą, jame nurodytų aplinkybių neginčijo, skunde tik abstrakčiai nurodė, jog privatumą maudantis duše pažeidė neįrengtos pertvaros, kad privatumą užtikrintų dušo kabinos.

Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušuose tarp dušo galvučių įrengti pertvaras. Pastebėtina, kad ginčo laikotarpiu galioję ir dabar galiojantys teisės aktai nenumato reikalingumo bendro naudojimo dušuose įrengti atskiras (visiškai izoliuotas) dušo kabinas. Naujausioje LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-260-822/2023; 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-980-1047/2022; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-333-415/2022; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-597-442/2021).

Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad teikė skundus pataisos įstaigai dėl konkrečių jo privatumo prausiantis duše pažeidimo atvejų. Pakankamas privatumas Pravieniškių PN Antrojo sektoriaus dušinėse laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 20 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. yra konstatuotas ir įsiteisėjusiame Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendime, administracinėje byloje Nr. eI1-8828-505/2022. Atsižvelgdamas į pareiškėjo skunde, atsakovo atsiliepime nurodytus motyvus ir įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytas faktines aplinkybes, dėl Pravieniškių PN Atrojo sektoriaus dušų įrengimo, teismas daro išvadą, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Pravieniškių PN Antrajame sektoriuje pareiškėjui buvo užtikrintas pakankamas privatumas naudojantis dušu. Todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus. Toks aplinkybių dėl neužtikrinto privatumo duše, kai tarp dušo galvučių yra įrengtos pertvaros, vertinimas atitinka LVAT formuojamą praktiką (žr., pvz., LVAT 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-521-1047/2023). Pareiškėjo nurodytame LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendime (administracinė byla Nr. A261-1798/2013) nebuvo pasisakyta dėl nuteistųjų privatumo duše, todėl, nagrinėdamas šią bylą, teismas neturi pagrindo atsižvelgti į pareiškėjo nurodytos bylos išnagrinėjimo rezultatą.

Įvertinęs pareiškėjo ir atsakovo nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad bylos duomenys nepatvirtina pareiškėjo teiginių dėl nepakankamai užtikrinto privatumo naudojantis dušu Pravieniškių PN Antrajame sektoriuje, todėl nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 7 d.). Nenustačius vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015; 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2631-520/2015).

Apibendrinant byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir atsižvelgiant į teismų praktiką, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neįrodė ir teismas nenustatė atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl nėra būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos.

Kadangi, nenustačius Lietuvos kalėjimų tarnybos neteisėtų veiksmų (neveikimo), atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsniu 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.