Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-306-835/2016 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei Sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) dėl bendrijos susirinkimo priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys F. D., I. Č., A. K., V. A. S., R. A..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 str.).Ieškovas (apeliantas) V. K. ieškiniu prašė pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) (toliau – SB (duomenys neskelbtini) arba Bendrija) pakartotiniame narių susirinkime, įvykusiame 2015 balandžio 11 d., priimto protokolo Nr. 76 punktus 5.2, 5.2.1, 6 ir 10.4. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančiu SB (duomenys neskelbtini) narių pakartotinio visuotinio susirinkimo, įvykusio 2015 m. balandžio 11 d., protokolo Nr. 76 10.4 punktą, kitą ieškinio dalį atmetė. Apeliantas V. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje jo ieškinys yra atmestas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinio reikalavimus tenkinti ir pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais SB (duomenys neskelbtini) 2015 m. balandžio 11 d. pakartotiniame narių susirinkime priimtus protokolo Nr. 76 5.2, 5.2.1 ir 6 punktus.Bylos medžiaga nustatyta, kad 2015 m. balandžio 11 d. vyko SB (duomenys neskelbtini) narių pakartotinis visuotinis ataskaitinis susirinkimas, jame dalyvavo 67 bendrijos nariai, buvo svarstyta ir nuspręsta dėl 10 klausimų, surašytas protokolas Nr. 76. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas-apeliantas ieškiniu prašė panaikinti keturis Bendrijos susirinkime priimtus sprendimus (kaip jis nurodo, susirinkime priimtus protokolo Nr. 76 5.2, 5.2.1, 6 ir 10.4 punktus), bet ne visa apimtimi, nors ir nurodė pačio susirinkimo organizavimo bei sprendimų priėmimo tvarkos pažeidimus.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pakartotinio visuotinio sodininkų bendrijos narių susirinkimo sušaukimo bei sprendimų priėmimo tvarka nebuvo pažeista. Teisėjų kolegija pažymi, kad informavimo apie įvyksiantį susirinkimą tvarka yra reglamentuota Sodininkų bendrijų įstatyme (16 straipsnio 3 dalis) (toliau – SBĮ), taip pat aptarta SB (duomenys neskelbtini) įstatuose (37.7 punktas). Bendrijos įstatuose apibrėžta konkretesnė pranešimo apie susirinkimą tvarka, todėl įstatų norma laikytina specialiąja norma Sodininkų bendrijų įstatymo atžvilgiu. Bendrijos įstatų 37.7 punkte numatyta, kad bendrijos narių susirinkimo sušaukimo iniciatoriai, priėmę sprendimą sušaukti susirinkimą, turi ne vėliau kaip prie 14 kalendorinių dienų iki susirinkimo dienos informuoti bendrijos narius, paskelbdami skelbimą skelbimų lentose arba kitose gerai matomose vietose mėgėjų sodo teritorijoje, taip pat, esant galimybėms, paskelbti informaciją visuomenės informavimo priemonėse ir bendrijos narius informuoti elektroninėmis priemonėmis, nurodyti susirinkimo organizavimo vietą, datą ir laiką ir kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę bei siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apie įvyksiantį susirinkimą buvo pranešta dienraštyje „Alytaus naujienos“ 2015 m. kovo 14 d., taip pat sodininkai skelbimu buvo informuoti apie įvyksiantį susirinkimą. Ir nors, kaip teisingai nurodo apeliantas, šiuose skelbimuose nebuvo nurodyti siūlomų sprendimų projektai arba vieta, kur ir kokiu laiku galima su jais susipažinti (Įstatų 37.7 punktas), tačiau teisėjų kolegija vertina, kad ši byloje nustatyta aplinkybė nelaikytina esminiu procedūriniu pažeidimu, turėjusiu įtakos apelianto ar kitų bendrijos narių teisių pažeidimui. Viena vertus, pagal Įstatų 37.7 punkto lingvistinę analizę siūlomų sprendimų projektai skelbiami esant galimybėms, bet ne privalomai. Kita vertus, ir pats apeliantas nepasinaudojo jam suteikta teise kreiptis į valdybą, kuri buvo šio susirinkimo iniciatorė, siekdamas susipažinti su dokumentais, be kita ko – ir siūlomų sprendimų projektais (Įstatų 22.5 punktas). Tokiu atveju apelianto argumentai, jog jis negalėjo žinoti, kokie konkretūs sprendimų projektai bus teikiami susirinkimui, pripažintini jo subjektyvia nuomone, ir nesudaro pagrindo vertinti, jog buvo pažeisti jo įstatymu saugomi interesai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad negalima pripažinti negaliojančiu juridinio asmens organo sprendimo vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiai sodininkų bendrijai, nei jos nariams ar viešajam interesui.Pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir sąžiningumo principams.Skelbimo apie įvyksiantį susirinkimą bei 2015 m. balandžio 11 d. įvykusio susirinkimo protokolo Nr. 76 turinys rodo, kad 5 darbotvarkės klausimu buvo pajamų – išlaidų sąmatos 2015 metams tvirtinimas, o jį detalizuojant 5.2 punktu buvo svarstomas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių asfaltavimo užbaigimas ir 5.2.1 punktu buvo nuspręsta patvirtinti mokestį kelio asfaltavimui 88,00 Eur vienam bendrijos nariui; mokestį galima mokėti dalimis iki 2016 m. liepos 31 d. Sodininkų bendrijų buhalterinė apskaita tvarkoma vadovaujantis Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), patvirtintomis Finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1K-372 (SBĮ 3 straipsnio 3 dalis, 24 straipsnio 3 dalis, Taisyklių 2 punktas). Remiantis šiose taisyklėse pateiktomis sąvokomis bei buhalterinės apskaitos metodikos metmenimis, pajamų ir išlaidų sąmatą galima apibūdinti kaip ūkio subjekto įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą pajamų ir išlaidų aprašą tam tikram laikotarpiui. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad sprendimas dėl patvirtinto mokesčio kelio asfaltavimui yra sudedamoji susirinkime patvirtintos pajamų-išlaidų sąmatos 2015 metams dalis, o ne atskiras susirinkimo darbotvarkėje nenumatytas klausimas, kaip teigia apeliantas.Pagal SBĮ 3 straipsnio 1 dalyje pateiktą sodininkų bendrijos sampratą, sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Minėto straipsnio 2 dalyje suformuoti pagrindiniai sodininkų bendrijos veiklos principai numatant, kad bendrija veikia vadovaudamasi savo narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. vasario 17 d. nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014) yra pateikusi išaiškinimus dėl sodininkų bendrijų paskirties, tikslų ir bendrijų narių interesų derinimo; dėl naujų bendrosios nuosavybės teisės objektų sukūrimo sodininkų bendrijos teritorijoje. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, kad sodininkų bendrijos teritoriją sudaro sodininkams (kitiems asmenims) asmeninės nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomi žemės sklypai ir bendrąja daline nuosavybe valdoma bendrojo naudojimo žemė. Be bendrojo naudojimo žemės, sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise gali priklausyti sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: pastatai ir įrenginiai (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė (SBĮ 7 straipsnio 1 dalis). SBĮ 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bendrijos narys, jo šeimos nariai turi teisę naudotis bendrijos bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdami kitų mėgėjų sodo teritorijos sodininkų, jų šeimos narių teisių bei teisėtų interesų ir aplinkos apsaugos reikalavimų. Besikeičiant bendrijos narių (jų dalies) reikmėms, gali susidaryti situacija, kai sodininkų bendrijos teritorijoje kyla poreikis įrengti (pastatyti) ar kitaip įgyti naujus bendrosios dalinės nuosavybės objektus.Bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus – bendrijos narių susirinkimą ir vienasmenį (bendrijos pirmininkas) ar kolegialų (bendrijos valdyba) organą (SBĮ 14 straipsnis). Svarbiausi sodininkų bendrijai ir jos nariams klausimai sprendžiami bendrijos narių susirinkime. Klausimai, dėl kurių išimtinę sprendimo teisę turi bendrijos narių susirinkimas, išvardyti SBĮ 15 straipsnio 1 dalyje. Šios dalies 15 punkte nustatyta, kad išimtinei bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priskirta spręsti mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Ši nuostata reikšminga keletu aspektų. Pirma, ji reiškia, kad dėl visų su sodininkų bendrijos narių bendrąja nuosavybe susijusių klausimų turi būti priimamas bendrijos susirinkimo sprendimas. Antra, bendrijos narių susirinkimas gali spręsti ne tik dėl esamo bendro turto remonto, pagerinimo (kaip nurodoma kasaciniuose skunduose), bet ir dėl infrastruktūros (suprantant ją kaip įvairių sričių objektų, skirtų ūkio ir gyventojų reikmėms tenkinti, kompleksą (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, komunaliniai ir kiti gyventojų paslaugoms teikti ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai), plėtros, kai sukuriami nauji bendrosios nuosavybės objektai. Taigi, kompetentingam bendrijos organui priėmus teisėtą sprendimą dėl naujo bendrosios dalinės nuosavybės objekto sukūrimo, jis tampa privalomu ir vykdytinu visiems asmenims, turintiems žemės sklypus nuosavybės teise ar kitais pagrindais mėgėjų sodų teritorijoje.SBĮ 6 straipsnio 1 dalis (2014 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. XII-1425 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. liepos 31 d.) numato, kad bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės; bendrijos prašymu sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus, naudojamus keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypus su juose esančiais keliais (gatvėmis), atlikus jų kadastrinius matavimus ir nerengiant naujo teritorijų planavimo dokumento, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perima ar patikėjimo teise valdo ir tvarko savivaldybė, išskyrus atvejus, kai sodininkų bendrija šią bendrojo naudojimo teritorijos dalį išsiperka. Teisėjų kolegija pastebi, kad ginčo sprendimo metu minėta įstatymo redakcija dar negaliojo. Bylos medžiaga patvirtina, kad sprendimas dėl pagrindinių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių dangos remonto pratęsimo (asfaltavimo), buvo priimtas dar 2010 m. kovo 21 d. bendrijos susirinkime (protokolas Nr. 6), 2012 m. gegužės 12 d. susirinkime (protokolas Nr. 38) buvo priimtas sprendimas pilnai išasfaltuoti abi ginčo gatves, 2015 m. kovo 12 d. akte-išvadoje pajamų išlaidų sąmatoje už 2014 m. nurodytos išlaidos už asfaltbetonio dangos ir vandens pralaidų įrengimą (duomenys neskelbtini) g., SB (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 29 d. pažyma rodo, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių priežiūra ir kapitalinis remontas buvo pastoviai ir nuosekliai vykdomi 2008 -2010 m., 2014 - 2015 m., o ginčo sprendimu 2015 m. balandžio 11 d. susirinkime (protokolas Nr. 76) buvo tik detalizuotas šių gatvių asfaltavimo užbaigimas ir priimtas sprendimas dėl privalomo sumokėti mokesčio kelio asfaltavimui (minėto protokolo 5.2.1 punktas). Pastebėtina, jog Taisyklės numato, kad ūkio subjektas gali būti finansuojamas kitais tiksliniais įnašais ir būdais (Taisyklių 135.2.2 ir 135.4 punktai). Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė SB (duomenys neskelbtini) pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog nei sprendimo priėmimo metu, kai dar 6 straipsnio pakeitimo redakcija negaliojo, nei šios bylos nagrinėjimo metu Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos dar nėra priėmusios šio įstatymo įgyvendinimo teisės aktų. Byloje esanti 2013 m. susirašinėjimo medžiaga patvirtina, kad Alytaus rajono savivaldybė, kurios teritorijoje yra sodininkų bendrija, atsisakė perimti bendrijos vidaus kelius. LR aplinkos ministerija 2015 m. liepos 27 d. raštu Nr. (18-2)-D8-5670 išaiškino, kad dėl minėtos įstatymo nuostatos įgyvendinimo nutarimo projektas dar tik derinamas. Alytaus rajono savivaldybė 2016 m. birželio 6 d. raštu Nr. (3.19)K26-1721 pakartotinai informavo, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija dar nėra patvirtinusi sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo programos. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė, kad sprendimo dėl mokesčio kelio asfaltavimui po 88 Eur iš kiekvieno bendrijos nario patvirtinimo panaikinimui pagrindų ieškovas neįrodė, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. CK 2.82 straipsnio 4 dalies normų, nustatančių, kokie asmenys turi teisę pareikšti ieškinį dėl juridinio asmens organų priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, negalima taikyti atskirai nuo CPK 5 straipsnio, kuriame teisminė gynyba garantuojama asmeniui, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeidžiami ar ginčijami. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmestas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006). Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas (apeliantas) neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne savo, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį, bei pagrįstai sprendė, kad jo reikalavimas dėl protokolo 6 punkto, kuriuo nuspręsta patvirtinti metinį mokestį 116 Eur už naudojimąsi bendrijos infrastruktūros objektais ir administravimą ne bendrijos nariams, panaikinimo, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, todėl atmestinas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tiek kiekvieną jų atskirai, tiek jų visumą ir padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas, o byloje esančių įrodymų visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumą.Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas atsakovės prašymas priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, turėtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 200 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.10 punkte nustatytos sumos, yra pagrįstos, atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl priteistinos iš ieškovo atsakovei (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei Sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), j. a. k. 190949741, 200 (du šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.