Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės sodininkų bendrijos „Pušelė“ apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. J. ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „Pušelė“ dėl sodininkų bendrijos nutarimo panaikinimo, neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Apeliantė nurodo, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas priėmė ieškovės patikslintą ieškinį, kuris neatitiko bendrųjų procesinių dokumento turinio ir formos reikalavimų. Pirminiu ieškiniu ieškovė reikalavo panaikinti 2011-05-14 visuotino susirinkimo nutarimą, vėliau teismo posėdžio metu pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nebeliko minėto reikalavimo, o buvo iškelti nauji reikalavimai – priteisti neturtinę žalą ir bylinėjimosi bei su tuo susijusias išlaidas. Mano, kad ieškovė nesuformulavo aiškaus ieškinio dalyko tiek pirminiu, tiek patikslintu ieškiniu, o teismas netaikė trūkumų šalinimo instituto. Be to, teismas, priėmęs patikslintą ieškovės ieškinį, pažeidė CPK 225 str. 1 str. 1 punkto nuostatas ir neskyrė parengiamojo teismo posėdžio ir nagrinėjo bylą iš esmės.Nurodo, kad teismas peržengė ieškinio reikalavimo ribas ir netinkamai pritaikė materialinės teises normas, nes, kaip matyti iš patikslinto ieškinio, ieškovė prašė priteisti neturtinę žalą ir bylinėjimosi bei su tuo susijusias išlaidas, o reikalavimo panaikinti 2011-05-14 visuotinio susirinkimo nutarimą, nebeliko. Tačiau teismas laikė, kad šis reikalavimas, kuris nebuvo pareikštas patikslintu ieškiniu, yra likęs, todėl patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, taip peržengdamas ieškinio nagrinėjimo ribas. Pažymi, kad teismas, neskirdamas parengiamojo teismo posėdžio, nepasiruošė tinkamam bylos nagrinėjimui, ieškovei ne kartą keičiant ieškinio pagrindą, netaikė trūkumų šalinimo instituto, todėl atsakovė negalėjo tinkamai pasinaudoti savo teise į gynybą.Nurodo, kad priešingai nei konstatavo teismas, sodininkų bendrija surinko pakartotinį susirinkimą ir apie tai teismui pateikė rašytinius įrodymus. Nors susirinkimas buvo įvardintas kaip valdybos posėdis, tačiau visi posėdyje dalyvavusieji buvo sodininkų bendrijos nariai, todėl jų pakartotinis susirinkimas yra teisėtas ir pagrįstas, juolab kad per tris mėnesius niekas juridinio asmens organo priimto sprendimo neskundė.Mano, kad teismas nepagrįstai sprendime konstatuoja, jog bendro naudojimo objekto sąrašo nėra, nes šio sąrašo nei teismas, nei kita šalis kaip įrodymo nereikalavo. Be to, bendro naudojimo objektų sąrašo buvimas ar nebuvimas nepaneigia juridinio asmens priimto sprendimo teisėtumo ir atsakovės prievolės mokėti nustatytus mokesčius.Nurodo, kad iš rašytinių įrodymų, liudytojos M. V. parodymų civilinėje byloje matyti, kad ieškovė ir jos vyras buvo kviečiami atvykti į 2011-07-18 valdybos posėdį, tačiau neatvyko. Ieškovė žinojo apie 2011-05-14 visuotinį sodininkų bendrijos narių susirinkimą ir jo priimtus sprendimus, todėl daugiau nei metus skundė įvairioms teisėsaugos institucijoms, o negavusi sau palankaus sprendimo kreipėsi į teismą. Mano, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, nes jos rodo, kad ieškovė ieškinio senaties eigos metu savo nurodomų pažeistų teisių gynimo aspektu elgėsi nerūpestingai, aplaidžiai. Teigia, kad dėl to Radviliškio rajono apylinkės teismas nukrypo nuo teismų praktikos ir nepagrįstai atnaujino senaties terminą. Taip pat nurodo, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas netinkamai išsprendė bylinėjimo išlaidų klausimą, kadangi buvo patenkinta 30 procentų ieškinio reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių turėjo būti paskirstomos atitinkama proporcija.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, nenustačiusi CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina paduoto apeliacinio skundo ribose ir neanalizuoja bylos aplinkybių, susijusių su atmestąja ieškinio dalimi (CPK 320 str. 2 d.).

Pagal bendrąją taisyklę teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju ieškovė T. J. Radviliškio rajono apylinkės teisme 2012-10-31 iškeldama civilinę bylą prašė panaikinti jos teises pažeidžiantį sodininkų bendrijos „Pušelė“ 2011-05-14 visuotinio susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo nustatytas 150 Lt metinis mokestis už naudojimąsi bendrojo naudojimosi objektais asmenims, įgijusiems bendrijos teritorijoje nekilnojamąjį turtą ir nepageidaujantiems tapti bendrijos nariais. Ieškinys 2012-11-12 priimtas teisėjo rezoliucija, o 2013-01-09 nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje (2–4, 17 b. l.). 2013-05-24 teismo posėdyje, dalyvaujant atsakovės atstovams, buvo priimtas ieškovės pareiškimas, kuriame suformuluotas papildomas reikalavimas dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (62–68 b. l.). Nepažeisdamas CPK 141 straipsnio 2 dalies nuostatų, numatančių ne trumpesnį kaip keturiolikos dienų terminą nuo procesinio dokumento įteikimo dienos pasiruošti bylos nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismas atidėjo bylos nagrinėjimą, sudarydamas atsakovei galimybę paruošti atsikirtimus. 2013-05-31 atsakovė sodininkų bendrija „Pušelė“ pateikė atsiliepimą į pareikštą patikslintą ieškinį, o 2013-06-12 teismo posėdyje sodininkų bendrijos pirmininkė D. Š. ir atstovas teisininkas V. S. raštu ir žodžiu pateikė prašymą dėl ieškinio senaties taikymo T. J. pareikštam reikalavimui dėl 2011-05-14 bendrijos visuotinio susirinkimo nutarimo panaikinimo (70–82 b. l.). Teismo posėdžių protokoluose yra fiksuota, kad ieškovė palaikė abu byloje pareikštus reikalavimus, atsakovės atstovai prašė taikyti ieškinio senatį minėtam reikalavimui (68, 80–82, 115–118 b. l.), o CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo pareiga priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens reikalavimų. Be to, 2012-05-31 atsiliepime į patikslintą ieškinį pati atsakovė pripažino, kad nauji reikalavimai – priteisti neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas, yra išvestiniai iš pradinio reikalavimo, galintys būti nagrinėjami tik kartu su pagrindiniu reikalavimu (72 b. l.). Šios aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tariamu CPK 141 straipsnio nuostatų pažeidimu ir ieškinio ribų peržengimu, atmesti kaip pareikštus be jokio teisinio pagrindo.

Negalima sutikti ir su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 225 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, neskirdamas parengiamojo teismo posėdžio, nes teismo teisė skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje be papildomo pasirengimo numatyta CPK 225 straipsnio 7 dalyje, o CPK 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pakeitus ieškinio dalyką ar ieškinio pagrindą, netaikomos normos, nustatančios pasirengimą bylos nagrinėjimui.

Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Esant tokiam reikalavimui, būtina patikrinti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, įmanoma tik nustačius tikslų momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Bylą išnagrinėjęs Radviliškio rajono apylinkės teismas sprendė, kad ieškovė T. J. praleido CK 1.125 straipsnio 4 dalyje nustatytą sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimui pripažinti negaliojančiais juridinių asmenų sprendimus, o ieškinio senaties termino eigos pradžią tapatino su dviem momentais, t. y. momentu, kai ieškovė 2012-09-28 gavo raštišką įspėjimą sumokėti rinkliavą (22 b. l.) ir momentu (data teismo sprendime nenurodyta), kai apie tikėtiną jos teisių pažeidimą ieškovė galėjo sužinoti ir anksčiau. Teisėjų kolegija su tokiu ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo momentu nesutinka. Pažymėtina, kad ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas yra fakto klausimas, kuris teismo sprendime turi būti nustatytas, nurodant konkrečią datą (CPK 270 str. 4 d. 1 p.). Nagrinėjamoje byloje ieškinio senaties termino eigos pradžios momentas yra aiškus, nes ieškovė tik 2012-09-28 gavo raštišką įspėjimą sumokėti rinkliavą. Šiame įspėjime yra nurodytas sodininkų bendrijos „Pušelė“ visuotinio susirinkimo, įvykusio 2011-05-14 nutarimas, kuriuo patvirtintas metinio mokesčio ne bendrijos nariams dydis – 150 Lt (22 b. l.). Iki 2012-09-28 bendrijos finansininkė ir pirmininkė siūlė ieškovei įstoti į bendriją, sumokėti stojamąjį mokestį – 200 Lt arba sudaryti su bendrija sutartį. Be to, buvo prašoma sumokėti ankstesnio sklypų savininko R. P. įsiskolinimą už sunaudotą elektros energiją. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai (šalių susirašinėjimo medžiaga, sutarties projektas, šalių paaiškinimai ir liudytojos M. V. parodymai (19–26, 81–82, 92, 115–118 b. l.). Gavusi 2012-09-24 įspėjimą, ieškovė nedelsdama, 2012-10-31, pareiškė ieškinį teisme dėl 2011-05-14 sodininkų bendrijos „Pušelė“ nutarimo panaikinimo. Tokiu būdu byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju CK 1.125 straipsnio 4 dalyje nustatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Teisėjų kolegija atsakovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių ieškinio senaties termino atnaujinimu, neanalizuoja, nes, konstatavus, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas, minėti skundo argumentai tampa neaktualūs ir neįtakoja skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo (CPK 263 str.). Be to, teisėjų kolegijos vertinimu šioje byloje, atmetant atsakovės apeliacinį skundą, aktualus yra CPK 328 straipsnis, draudžiantis naikinti sprendimą formaliais pagrindais.

Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs teismas atmeta ir apeliantės argumentus, susijusius su netinkamu įrodinėjimu ir įrodymų vertinimu pirmosios instancijos teisme (CPK 185 str.). Apeliacinio skundo argumentai, ne tik nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl LR Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 10 punkto pažeidimo, priimant skundžiamą 2011-05-14 nutarimą, bet ir sukelia abejones dėl bendrijos pirmininkės sąžiningumo, nes, siekdama sau naudingo rezultato, D. Š. apeliaciniame skunde teikia akivaizdžiai melagingus paaiškinimus. Štai, 2013 m. birželio 12 d. įvykusiame teismo posėdyje sodininkų bendrijos „Pušelė“ pirmininkė D. Š. paaiškino, kad 2011-05-14 visuotiniame susirinkime iš 245 bendrijos narių dalyvavo 36, tačiau pakartotinis susirinkimas nebuvo sušauktas, o 2011 m. liepos 18 d. įvyko valdybos narių posėdis (81–82 b. l.). Apeliaciniame skunde, kuri pasirašė ta pati bendrijos pirmininkė D. Š., tvirtinama priešingai, kad pakartotinis sodininkų bendrijos narių susirinkimas, kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas, buvo sušauktas, tik įvardintas buvo valdybos posėdžiu. Melagingus apeliacinio skundo teiginius paneigia ankstesni pirmininkės paaiškinimai ir rašytiniai dokumentai. Štai, 2011-07-13 kvietime nurodyta, kad 2011-07-18 18 val. įvyks valdybos posėdis, 2012-09-24 įspėjime nurodyta, kad 150 Lt rinkliava nustatyta 2011-05-14 visuotinio susirinkimo nutarimu ir, pagaliau, 2011-07-18 valdybos narių posėdžio protokole nėra fiksuota, kad tokio pobūdžio nutarimas buvo svarstomas ar priimtas, o 2011-05-14 ataskaitinio susirinkimo protokole nenurodyta, kad dėl kvorumo nebuvimo susirinkimas laikomas neįvykusiu (10–15, 20, 22 b. l.).

CPK 93 straipsnyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas dėl visuotinio susirinkimo nutarimo panaikinimo bylos iškėlimo stadijoje buvo apmokėtas 143 Lt žyminiu mokesčiu (5, 6 b. l.). Už reikalavimą dėl 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovė T. J. sumokėjo 72 Lt žyminį mokestį (61 b. l.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisęs ieškovės T. J. naudai dalį jos sumokėto žyminio mokesčio – 143 Lt, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatų nepažeidė (CPK 88 str., 93 str.).

Apibendrindama tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė įrodinėjimą reglamentuojančias taisykles, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė visas faktines aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti. Todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmesdama apeliacinį skundą teisėjų kolegija atkreipia ginčo šalių dėmesį, kad ieškinio patenkinimas nagrinėjamu atveju nepaneigia Sodininkų bendrijų įstatymu reglamentuotos bendrijų teisės sudaryti atlygintinas sutartis su asmenimis, nepageidaujančiais tapti bendrijos nariais dėl naudojimosi bendro naudojimo objektais, tačiau sutarties kaina (rinkliavos dydis) turi būti pagrįsta, nepažeisti ją sudarančių šalių lygiateisiškumo, jų teisėtų lūkesčių ir CK 1.5, 6.158 straipsniuose įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, apeliantė už apeliacinį skundą sumokėjo tik 72 Lt (127 b. l.), kai už tokio pobūdžio reikalavimus turi būti mokamas 144 Lt žyminis mokestis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė prašė teismo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, ar atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą, todėl iš atsakovės priteistinas 72 Lt žyminis mokestis valstybei už apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės sodininkų bendrijos „Pušelė“, j. a. k. 171479059, buveinė: Skirjočių g., Radviliškis, 72 Lt (septyniasdešimt dviejų litų) žyminį mokestį valstybei už apeliacinį skundą.