Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Redai Stonikienei, nuotoliu per vaizdo konferenciją dalyvaujant ieškovės atstovui K. K., atsakovui I. M. (I. M.), atsakovo atstovei advokato padėjėjai Agnei Misiūnaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Miesto gijos“ (buvusi AB Vilniaus šilumos tinklai) patikslintą ieškinį atsakovui I. M. dėl skolos už šilumos energiją ir delspinigių priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Kadangi atsakovas I. M. nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už šilumos energiją pagal pateikiamas sąskaitas, ieškovė AB „Miesto gijos“, vadovaudamasi Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 371 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalimi, atsakovui paskaičiavo 0,02 procento dydžio delspinigius (12,52 Eur) už kiekvieną pradelstą dieną už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2025 m. liepos 31 d. (1 t. 180-184 b. l.)

7. Dublike ieškovė AB „Miesto gijos“ nurodė, jog atsakovo teiginiai, kad bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskalbtini), nėra centrinio šildymo įrenginių, neturi įtakos ginčui dėl atsiskaitymo už butui patiektą šilumos energiją, nes NTR išraše nurodyta, jog ginčo laikotarpiu (2023 m. spalio 1 d. – 2024 m. birželio 1 d.) patalpų šildymo būdas yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Ieškovė, skaičiuodama mokesčius už šilumą, vadovavosi ir vadovaujasi NTR duomenimis, CK 4.262 straipsnio nuostata, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Be to, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju NTR išrašo duomenys, konkrečiai šildymo būdo duomenys iš centrinio šildymo į individualų centrinį šildymą buvo pakeisti tik 2024 m. lapkričio 27 d., ir nuo šio momento ieškovė AB „Miesto gijos“ atsakovui nebeskaičiuoja mokesčių už buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskalbtini), šildymą, o priskiria tik šilumą, skirtą namo bendrosioms reikmėms, už kurią turi mokėti visi Vilniuje, (duomenys neskalbtini), namo bendrasavininkai, kaip tai numato CK 4.76, 4.82, 4.86 straipsniai ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos metodika. Ir atsakovas I. M., įsigijęs butą Vilniuje, (duomenys neskalbtini), turėjo suprasti, kad šildymo būdas yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų ir jam kils pareiga mokėti už šios patalpos šildymą. Kaip teismų praktikos pavyzdį analogiškoje situacijoje nurodė Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtą civilinę bylą Nr. e2A-2950-580/2024, kurioje ieškovės AB „Miesto gijos“ ieškinys buvo patenkintas pilna apimtimi, o atsakovo apeliacinis skundas atmestas.

8. Dublike atsakydama į atsakovo I. M. argumentus dėl neaiškios patiektos šilumos energijos apskaičiavimo metodikos ieškovė AB „Miesto gijos“ paaiškino, jog mokėjimai už šilumos energiją skaičiuojami pagal ŠŪĮ 12 straipsnio 2 dalį. Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Paaiškino, jog atsakovo I. M. name visa suvartota šilumos energija paskirstoma ir mokesčiai apskaičiuojami pagal Tarybos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-183 patvirtintas Šilumos, pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles (toliau – Metodas Nr. 4). Name suvartotas šilumos kiekis apskaitomas šilumos apskaitos prietaisu – įvadiniu šilumos skaitikliu. Visi mokesčiai už suvartotą šilumos energiją skaičiuojami remiantis šio įvadinio skaitiklio rodmenimis. Vadovaujantis Metodo Nr. 4 nuostatomis kiekvienam atsiskaitymo laikotarpiui sudaromas šilumos balansas, t. y. visas name suvartotas šilumos kiekis šildymo sezono metu paskirstomas iš pastate suvartoto šilumos kiekio, kuris nustatytas pagal atsiskaitomąjį šilumos apskaitos prietaisą, atimamas šilumos kiekis karštam vandeniui paruošti, šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai), o likęs šilumos kiekis priskiriamas proporcingai namo butų ir (ar) kitų patalpų naudingajam plotui šildyti.

9. Dublike ieškovė AB „Miesto gijos“ taip pat nesutiko su atsakovo I. M. teiginiais, jog šis nebuvo informuotas apie jam išrašytas sąskaitas už šildymą, kadangi sąskaitos kiekvieną mėnesį yra siunčiamos paštu, siunčiamose sąskaitose pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatytą formą yra pateikiama visa reikiama informacija dėl vartotojams skaičiuojamų mokesčių už šilumą. Dėl šios priežasties atsakovo I. M. argumentai dėl negaunamų sąskaitų yra nepagrįsti ir visiškai neatitinka realybės. (1 t. 194-198 b. l.)

11. Teismo posėdyje ieškovės atstovas K. K. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas tiek rengiant ieškinį, tiek ir išieškojimo išlaidas pagal įsiteisėjusį teismo įsakymą, kuris vėliau buvo panaikintas ir procesas atnaujintas, viso priteisti 199,49 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog AB „Miesto gijos“ 2017 m. kovo mėnesį perėmė veiklą iš AB „Vilniaus energija“, ieškovei buvo perduoti sąrašai apie vartotojus, kuriems buvo tiekiama energija. Šiuose sąrašuose nebuvo nurodytas atsakovui I. M. priklausantis butas, apie jį ieškovė sužinojo 2023 m. birželio mėnesį, kai informaciją apie atsakovui priklausantį butą gavo iš namo administratoriaus. Patikrinę VĮ Registrų centro duomenų bazę (NTR) nustatė, jog bute įrengta centralizuota šildymo sistema, dėl šios priežasties nuo 2023 m. spalio mėnesio pradėtos siųsti ir sąskaitos atsakovui už šilumos energiją. Pačius pranešimus dėl šildymo kainos siuntė kita įmonė, pranešimai buvo siunčiami paprastu paštu ir buvo laikomi įteiktais. Ieškovės atstovas patvirtino ieškinyje išdėstytus argumentus, jog NTR išraše nurodžius, kad atsakovo I. M. buto šildymo sistema yra centralizuota, ieškovė AB „Miesto gijos“ turėjo teisę pateikti sąskaitas dėl šilumos energijos apmokėjimo, paminėjo dublike nurodytą civilinę bylą Nr. e2A-2950-580/2024, nagrinėtą Vilniaus apygardos teisme, kurioje analogiškoje situacijoje ginčas buvo išspręstas ieškovės naudai, taip pat nurodė ir kasacinio teismo praktiką bylose 3K-3-259/2012, 3K-3-277/2012, 3K-3-334-687/2017. Ieškovės atstovas yra įsitikinęs, jog ir šioje byloje ieškinys turtų būti tenkinamas visiškai, atsakovas I. M. nustatyta tvarka neinformavo ieškovės AB „Miesto gijos“ apie tai, kad jo bute nėra centralizuotos šildymo sistemos, pati ieškovė tokios informacijos nerenka ir neprivalo rinkti.

14.1. Patalpa, esanti Vilniuje, (duomenys neskalbtini), VĮ Registrų centre įregistruota nuo 2010 m. lapkričio 12 d., įregistravimo pagrindas buvo Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2010 m. balandžio 21 d. aktas Nr. KPD-RM-1387. Bute centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų nebuvo įrengtas.

14.2. VĮ Registrų centro NTR įraše iki 2024 m. lapkričio 27 d. buvo nurodoma, jog patalpoje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskalbtini), yra įrengtas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, nuo 2024 m. lapkričio 27 d. - individuali centrinio šildymo sistema.

14.3. Patalpą, esančią Vilniuje, (duomenys neskalbtini), atsakovas I. M. įgijo (duomenys neskalbtini) dovanojimo sutarties Nr. 3544 pagrindu bei nuo to laiko šiame bute yra nuolatinė jo gyvenamoji vieta.

14.4. Į Vilniuje, (duomenys neskalbtini), esantį namą šilumos energiją nuo 2017 m. kovo mėnesio tiekia AB „Miesto gijos“, perėmusi veiklą iš AB „Vilniaus energija“.

14.5. 2023 m. spalio 31 d. - 2024 m. birželio 30 d. laikotarpiu ieškovė AB „Miesto gijos“ atsakovui I. M. kas mėnesį išrašė ir neregistruota pašto siunta siuntė sąskaitas už patalpoms, esančioms Vilniuje, (duomenys neskalbtini), patiektą šilumos energiją bendrai 428,29 Eur sumai.

14.6. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 13 d. civilinėje byloje Nr. eL2-11239-649/2024 priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš atsakovo I. M. 417,58 Eur skolą, 12,52 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (430,10 Eur) nuo 2024 m. rugsėjo 12 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 13,13 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės AB „Miesto gijos“ naudai. Vykdomasis dokumentas buvo išduotas 2024 m. spalio 24 d., iš atsakovo I. M. antstolė D. P. išieškojo 621,89 Eur (430,10 Eur skolą, 13,13 Eur bylinėjimosi išlaidas, 3,30 Eur palūkanas, 175,36 Eur vykdymo išlaidų).

14.7. Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartimi, panaikinus Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. eL2-11239-649/2024 atnaujintas procesas.

14.8. Ieškovė AB „Miesto gijos“, vykdydama Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. per 7 dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos grąžinti 621,89 Eur, atsakovui I. M. nenustatytą dieną pervedė 621,89 Eur.

15. Nustatydamas faktines aplinkybes dėl patalpų, esančių Vilniuje, (duomenys neskalbtini), įregistravimo VĮ Registrų centre, iki 2024 m. lapkričio 27 d. buvusį įrašą apie centrinį šildymą iš centralizuotų šildymo sistemų VĮ Registrų centre bei nuo 2024 m. lapkričio 27 d. įrašą VĮ Registrų centre apie individualią šildymo sistemą (14.1. – 14.2. punktų faktinės aplinkybės) teismas remiasi ieškovės AB „Miesto gijos“ ir atsakovo I. M. pateiktais NTR įrašais (1 t. 2, 96-97 b. l.), Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (1 t. 72-83 b. l.).

16. Nustatydamas faktinę aplinkybę, jog patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskalbtini), niekada nebuvo įrengta centrinis šildymas iš centralizuotos šildymo sistemos teismas, be atsakovo I. M. parodymų, remiasi 2024 m. lapkričio 24 d. matininko G. Z. aiškinamuoju raštu VĮ Registrų centrui. (1 t. 84-85 b. l.) Šios aplinkybės, kad bute nėra ir nebuvo įrengtas centrinis šildymas iš centralizuotos šildymo sistemos ieškovė neginčijo.

17. Dėl patalpų, esančių Vilniuje, (duomenys neskalbtini), nuosavybės teisės perleidimą atsakovui I. M., atsakovo gyvenamosios vietos (nutarties 14.3 punktas) teismas remiasi atsakovo I. M. parodymais, tais pačiais šalių pateiktais NTR išrašais (1 t. 2, 96-97 b. l.).

18. Nustatydamas aplinkybę, nuo kada AB „Miesto gijos“ tiekia šilumos energiją namui, esančiam Vilniuje, (duomenys neskalbtini), siunčiamus pranešimus atsakovui I. M. jo gyvenamosios vietos adresu už apmokėjimą už šilumos energiją teismas remiasi ieškovės atstovo K. K. paaiškinimais (dėl ieškovės perimtos veiklos bei šilumos energijos tiekimo pradžios), ieškovės atstovo bylos nagrinėjimo metu pateiktomis sąskaitomis (2 t. 26-47 b. l.), dubliko 23, 24 ir 26 punktuose nurodytais paaiškinimais bei pridėtomis kopijomis (1 t. 197 b. l.). Nors atsakovo atstovė A. Misiūnaitė teigė, jog 23-24 punktuose esančioje lentelėje sąskaitų pristatymo būdas yra užtušuotas geltonu žymekliu, atspausdinus dubliko 4 lapą matomas įrašas „sąskaitas gauna paštu“. Ieškovės atstovas K. K. paaiškino, jog tai jis geltona spalva paryškino pristatymo būdą, tačiau nematė, jog elektroninėje bylos medžiagoje to įrašo nesimato. Šie įrodymai patvirtina, jog buvo siunčiamos sąskaitos atsakovui I. M., šis būdas, kada sąskaitos siunčiamos paštu vartotojo gyvenamosios ir deklaruotos vietos adresu, iš esmės yra tinkamas. Kad atsakovas I. M. sąskaitų nematė ar tyčia/per klaidą išmetė kartu su kitais brukalais, dedamais į pašto dėžutę, nepaneigia tos aplinkybės, kad pranešimai buvo siunčiami atsakovo gyvenamosios vietos adresu. Įrodymų, kad atžymėjus informacinėje (elektroninėje) ieškovės sistemoje apie išsiųstą pranešimą šis nesiųstas, nebuvo pateikta, jeigu taip būtų daroma AB „Miesto gijos“ (atžymima ir nesiunčiama), tikrai tai nebūtų vienetinis atvejis ir būtų viešai žinomas faktas. Gali būti, jog pats atsakovas I. M., 2021 m. gruodžio 17 d., 2021 m. gruodžio 30 d., 2022 m. sausio 20 d., 2022 m. sausio 28 d., 2022 m. spalio 28 d. namo administratoriui UAB „Mano būstas“ siuntęs elektroninius laiškus prašydamas paaiškinti apie išrašomas sąskaitas dėl šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, karšto vandens cirkuliacinio siurblio keitimą bei negavęs atsakymo nei į vieną iš jų, tiesiog nusprendė ignoruoti ir AB „Miesto gijos“ siunčiamus pranešimus bei sąskaitas apmokėti už šilumos energiją. Tačiau, kaip minėta, tai nepaneigia fakto, kad sąskaitos už 2023 m. spalio 1 d. – 2024 m. birželio 30 d. laikotarpį buvo siunčiamos.

19. Nustatydamas faktines aplinkybes apie teismo priimtą teismo įsakymą, atnaujintą procesą, išieškotas sumas pagal teismo įsakymą ir ieškovės atsakovui grąžintą išieškotą sumą (621,89 Eur) (14.5.-14.8. punktai) teismas remiasi byloje esančiais procesiniais sprendimais (1 t. 9, 42-50, 98-103 b. l.), antstolės patvarkymu (1 t. 116-119 b. l.). Nustatydamas aplinkybę, jog ieškovė AB „Miesto gijos“ grąžino atsakovui 621,89 Eur pagal 2025 m. balandžio 24 d. nutartį, teismas remiasi ieškovės patikslintame ieškinyje (1 t. 180-185 b. l.) nurodytomis aplinkybėmis, jog atsakovui pervedė 621,89 Eur, šių aplinkybių atsakovas I. M., tai yra, kad gavo šią sumą, neginčijo. Teismas tik nenustato datos, kada suma buvo grąžinta, nes mokėjimo nurodymas, turėjęs kaip ir patvirtinti pervestą sumą bei datą, yra tuščias (1 t. 187 b. l.)

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

20. Remiantis CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.

21. Energijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma su abonentu tik tuo atveju, kai jis turi energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir kai įrengti energijos apskaitos prietaisai. (CK 6.383 straipsnio 2 dalis).

22. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 52 punktą, šilumos vartotojas (vartotojas) – juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 5 punkte numatyta, jog sutartis pagal šį Aprašą laikoma sudaryta nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos, 6 punktas nurodo, jog iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami vadovaujantis šiuo Aprašu nustatytomis sąlygomis. Sutartį parengia ir buitiniam šilumos vartotojui pateikia šilumos tiekėjas, sutartis gali būti sudaroma raštu arba, šilumos tiekėjui įdiegus technines galimybes, elektroninių ryšių priemonėmis (saugaus elektroninio parašo, elektroninės bankininkystės sistemos ar kitų technologijų pagalba), indentifikavus sutartį sudarantį asmenį (Aprašo 7 punktas).

23. Šioje byloje nustatyta, jog atsakovo I. M. bute niekada nebuvo įrengti šilumos energiją naudojantys įrenginiai, prijungti prie namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskalbtini), šilumos energijos tinklų, taip pat nustatyta, jog jokia rašytinė šilumos pirkimo-pardavimo sutartis nei su atsakovu I. M., nei su juo dovanojimo sutartį sudariusiu ankstesniu buto Nr. (duomenys neskalbtini) savininku, nebuvo sudaryta. Ieškovės atstovas K. K. teigia, jog šilumos pirkimo-pardavimo sutartis su atsakovu/ankstesniu buto savininku dėl šilumos energijos tiekimo patalpoms, esančioms Vilniuje, (duomenys neskalbtini), buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, todėl ieškinys turi būti tenkinamas.

24. Remiantis CK 1.71 straipsnio 1 dalimi, sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Konkliudentiniai veiksmai – tai sandorio šalies veiksmai, iš kurių galima spręsti apie šios sandorio šalies valią sudaryti atitinkamą sandorį.

25. Tačiau ieškovės atstovas K. K. nenurodė, kokie atsakovo I. M. ar buvusio patalpų savininko (-ės) veiksmai patvirtina šių asmenų valią sudaryti sandorį. Sprendžiant iš byloje nustatytų aplinkybių, tokią patalpų savininko valią sudaryti sandorį ieškovė sieja su įrašu viešajame registre (NTR išraše iki 2024 m. lapkričio 27 d. įrašas apie centrinį šildymą) ir mano, jog yra pagrindas atsakovui I. M. sutartinę atsakomybę.

26. Bet, kaip minėta sprendimo 21 punkte, šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis dėl centrinio šildymo iš centralizuotų šildymo sistemų sudaroma (raštu ar konkliudentiniais veiksmais) tik tuo atveju, kai asmuo turi šilumos energiją naudojančius įrenginius. Tokių atsakovas I. M. neturi ir jie niekada jo bute nebuvo įrengti. Ką netiesiogiai patvirtina ta aplinkybė, jog nuo pat patalpų įregistravimo 2010 m. lapkričio 12 d. Nekilnojamojo turto registre iki pat 2023 m. spalio mėnesio nebuvo skaičiuojami mokesčiai už šilumos energiją, nors įrašas Nekilnojamojo turto registre apie centrinį šildymą visą tą laiką (iki 2024 m. lapkričio 27 d.) buvo. Ir ieškovei AB „Miesto gijos“, kuriai, pasak ieškovės atstovo, nuo 2017 m. kovo mėnesio buvo perleista šilumos energijos tiekimo veikla Vilniaus mieste, 2023 metais pastebėjus įrašą Nekilnojamojo turto registre nekilo klausimų, dėl ko iki tol, tai yra iki 2023 m. spalio mėnesio, nebuvo skaičiuojami mokesčiai už patalpoms, esančioms Vilniuje, (duomenys neskalbtini), tiektą šilumos energiją.

27. Daroma išvada, jog ieškovė AB „Miesto gijos“, nevertindama, kad atsakovas I. M. yra vartotojas tokio pobūdžio santykiuose, pasirinko lengviausią būdą. Tai yra 2023 m. patikrinusi Nekilnojamojo turto registrą ir radusi išrašą apie centrinį šildymą iš centralizuotų sistemų bute Vilniuje, (duomenys neskalbtini), tiesiog pradėjo siųsti sąskaitas už patiektą šilumos energiją atsakovui I. M.. Nors būdama atidi ir rūpestinga bei matydama, kad nėra rašytinių susitarimų su šių patalpų savininku, matydama, kad anksčiau jokios sąskaitos dėl šilumos energijos nei atsakovui, nei ankstesniam buto savininkui nebuvo siunčiamos, nors NTR įrašas apie centrinį šildymą iš centralizuotų šildymo sistemų buvo ilgiau nei 10 metų, privalėjo įsitikinti, kad bute iš tiesų yra šilumos energijos įrenginiai ir tik po to siųsti pranešimus dėl apmokėjimo už patiektą šilumos energiją patalpų savininkui proporcingai butui tenkančiai suvartotai šilumos energijai.

28. Nuo tos pareigos įsitikinti neatleidžia ir ta aplinkybė, jog Vilniuje yra daugiau nei 200 000 vartotojų (ieškovės atstovo paaiškinimai teismo posėdyje), kuriems yra suteiktas vartotojo kodas. Kaip tai turėjo būti padaryta – ar fiziškai nuvykus į patalpas apžiūrėti, ar kitu būdu patikrinus – šioje byloje nėra svarbu. Svarbu yra tai, kad bute nebuvo įrengti šilumos energijos įrenginiai, ką patvirtino atsakovo I. M. į bylą pateikti įrodymai, kurių iš esmės ieškovė ir neginčijo.

29. Ieškovės atstovas K. K. tiek dublike į ieškinį, tiek ir bylos nagrinėjimo metu akcentavo Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtą civilinę bylą Nr. e2A-2950-580/2024, kurioje, pasak atstovo, buvo identiška situacija ir ieškovės AB „Miesto gijos“ ieškinys buvo patenkintas visiškai. Ieškovės atstovas taip pat savo paaiškinimuose teismo posėdyje akcentavo ir apie kasacinio teismo praktiką kitose civilinėse bylose (3K-3-259/2012, 3K-3-277/2012, 3K-3-334-687/2017).

30. Tačiau, visų pirma, Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-2950-580/2024 nebuvo analogiška situacija, kaip šioje byloje, nes per patalpas, kurio savininkui buvo pareikštas ieškinys dėl šilumos energijos apmokėjimo, ėjo inžinerinis vamzdynas. Visų antra, atsakovas toje nurodytoje civilinėje byloje Nekilnojamojo turto registro įrašo apie centrinį šildymą neginčijo, duomenų, kad registre nurodytas šildymo būdas yra nurodytas neteisingai ir vėlesniu laikotarpiu buvo nuginčytas, teismui viso bylos nagrinėjimo metu neteikė ir neįrodinėjo.

31. Tai yra civilinėje byloje e2A-2950-580/2024 atsakovas neteikė įrodymų, kad įrašas NTR apie centrinį šildymą iš centralizuotų sistemų yra neteisingas, nepateikė įrodymų, kad patalpose niekada nebuvo šilumos energijos įrenginių, kuriems energija tiekiama centralizuotai, todėl teigti, kad faktinės aplinkybės yra analogiškos, nėra pagrindo. Skirtingai nuo Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtos bylos, atsakovas I. M. pateikė įrodymus, jog centrinis šildymas niekada patalpose nebuvo įrengtas, taip pat pateikė įrodymus, jog įrašas ir Nekilnojamojo turto registre yra nuginčytas. Kitose ieškovės atstovo nurodytose kasacinio teismo nutartyse faktinės aplinkybės taip pat nėra analogiškos, nes tose civilinėse bylos buvo sprendžiama dėl skolos priteisimo iš asmenų, kurie nuo centrinio šildymo iš centralizuotų šildymo sistemų atsijungė ne pagal nustatytą tvarką, o ne dėl to, kad pas juos apskritai toks šildymas nebuvo įrengtas. Ir remtis tose bylose padarytais kasacinio teismo išaiškinimais priimant teismo sprendimą būtų neteisinga.

32. Todėl laikyti atsakovą I. M. šilumos energijos vartotoju, kaip šis suprantamas pagal ŠŪĮ 2 straipsnio 52 punktą ir kuriam kiltų pareiga mokėti už namui, esančiam Vilniuje, (duomenys neskalbtini), tiekiamos šilumos energijos dalį proporcingai jo patalpoms tenkančiai daliai, nėra pagrindo, atsakovas I. M. tokios pareigos atsakyti už namui patiektą šilumos energiją proporcingai turimam patalpų plotui neturi, ieškovės ieškinys negali būti tenkinamas.

33. Pripažinus, jog atsakovas neturi pareigos atsakyti dėl namui, esančiame Vilniuje, (duomenys neskalbtini) , patiektą šilumos energiją 2023 m. spalio 1 d. – 2024 m. birželio 30 d. proporcingai patalpų Nr. (duomenys neskalbtini) plotui, teismas nepasisako apie atsakovo patalpoms apskaičiuotą šilumos energijos kainą. Juo labiau, jog ieškovės atstovui K. K. prieš 2025 m. rugpjūčio 5 d. posėdį pateikus pranešimus ir sąskaitas (2 t. 26-47 b. l.), atsakovo atstovė advokato padėjėja A. Misiūnaitė nei dėl šilumos energijos kainos, nei dėl apskaičiuoto šilumos energijos kiekio pastabų ar klausimų ieškovės atstovui neturėjo.

34. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė AB „Miesto gijos“ pateikė įrodymus, jog už žyminį mokestį sumokėjo 22 Eur (1 t. 6, 132 b. l.), taip pat nurodė, jog patyrė 2,13 Eur išlaidas už Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės ir Gyventojų registro tarnybos duomenų bazės išrašą, 175,36 Eur įsiteisėjusio teismo įsakymo vykdymo išlaidas, kurias pervedė atsakovui I. M. vykdydami 2025 m. balandžio 24 d. teismo nutartį grąžinti visą gautą sumą pagal panaikintą teismo įsakymą (621,89 Eur).

35. Atsakovas I. M. pateikė įrodymus, jog dėl bylos nagrinėjimo patyrė 2392 Eur bylinėjimosi išlaidų (22 Eur žyminis mokestis dėl proceso atnaujinimo (1 t. 25 b. l.), 900+1470 Eur už atstovavimą (1 t. 137-142 b. l., 2 t. 16-19 b. l.)). Detalizuodamas patirtas atstovavimo išlaidas atsakovas I. M. nurodė, jog 600 Eur sumokėjo už prašymo dėl proceso atnaujinimo parengimą, 230 Eur sumokėjo už prieštaravimo pateikimą teismui, 70 Eur už konsultacijas, 550 Eur už atsiliepimą į ieškinį, 450 Eur už tripliko parengimą, 150 Eur už papildomų dokumentų rinkimą, 120 Eur už konsultavimą bylos klausimais, 200 Eur už atstovavimą teisme. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, rekomenduojamo priteistino užmokesčio už advokato padėjėjo civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalius dydžius, todėl sprendžiama dėl jų visų priteisimo.

36. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos atsakovui, ieškovės atstovo prašymas atlyginti ir vykdymo išieškojimo išlaidas, nesvarstomas.

37. Valstybė dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų nepatyrė (šalims dokumentai buvo siunčiami naudojantis Elektroninių paslaugų portalu), dėl jų priimant sprendimą nesprendžiama.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 260, 265, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš ieškovės AB „Miesto gijos“, juridinio asmens kodas 124135580, atsakovo I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2392 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.