Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ prašė iš atsakovo A. R. priteisti 2 432,98 Eur skolos, 88,94 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

1.1. tiekia šilumos energiją negyvenamajai patalpai – rūsio patalpoms, adresu (duomenys neskelbtini), kurios pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis skolos susidarymo laikotarpiu, priklausė atsakovui A. R.. Nekilnojamojo turto registro duomenimis patalpos šildymo būdas yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, atsakovo patalpai informacinėje sistemoje suteiktas vartotojo kodas V082569;

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.2. įsiskolinimas už patalpoms tiektą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2022-10-20 iki 2023-04-30 sudaro 2 432,98 Eur. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad ieškinyje nurodytu šilumos energijos tiekimo laikotarpiu (2022-10-20–2023-04-30), negyvenamosios patalpos-rūsio patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė atsakovui. Šių rūsio patalpų šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Viešo registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka;

3.6. nepateikta duomenų, kad skolos susidarymo laikotarpiu atsakovo rūsio patalpos buvo teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo tiekimo sistemos ir kad tokie duomenys buvo išviešinti, todėl atsakovas turi pareigą mokėti už į patalpas tiekiamą šilumos energiją. Atsakovui tenka pareiga apmokėti už į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), patiektą šilumos energiją. Kadangi atsakovas nevykdė pareigos laiku atsiskaityti už į jam nuosavybės teise priklausančias rūsio patalpas patiektą šilumos energiją, ieškinio reikalavimas dėl skolos už patiektą šilumos energiją priteisimo iš atsakovo tenkintinas visiškai ir ieškovui iš atsakovo priteisiama 2 432,98 Eur skola, susidariusi laikotarpiu nuo 2022-10-20 iki 2023-04-30;

3.7. nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Iš Delspinigių skaičiuotės matyti, kad už uždelstą atsiskaityti laikotarpį ieškovas už ne ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį paskaičiavo atsakovui 88,94 Eur delspinigius. Delspinigiai neviršija 180 dienų laikotarpio, ieškovo reikalavimas tenkintinas;

3.9. ieškovui priteistos 59,13 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 57 Eur žyminis mokestis ir 2,13 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenis bei Gyventojų registro duomenų išrašus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.1. apeliantas neginčija, jog nesant rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties vartotojo pareiga atsiskaityti už į patalpas patiektą šilumos energiją numatyta teisiniu reguliavimu. Apeliantas prašė ieškovo paaiškinti bei objektyviais duomenimis pagrįsti, kaip konkrečiai ir nuo kokių energijos atidavimo šaltinių perduotą šilumą jis turi apmokėti. Jis apie tai duomenų neturi ir jie jam nebuvo pateikti proceso metu. Ieškovas nepateikė įrodymų apie laikotarpiu nuo 2022-10-20 iki 2023-04-30 realiai suteiktus energijos kiekius. Be teiginių ir automatizuotu būdu sukurtų sąskaitų įrodymų (pvz., kasmėnesinių duomenų nuėmimo aktų, skaitiklio nuotraukų, schemų, pažymų ir pan.) nepateikta. Išrašyta sąskaita savaime nereiškia, jog ji yra pagrįsta;

4.2. 2021-05-03 sertifikatas (negaliojęs nuo 2023-05-03) ir perdavimo aktai nepagrindžia rodiklių / rezultatų 2022-10–2023-04. Sąskaitos ir delspinigių paskaičiavimai nuo neegzistuojančių ir objektyvių skaitiklių parodymų savaime nėra įrodymais. Teismas sprendimą priėmė pažeisdamas įrodinėjimo taisykles ir suteikdamas ieškovui nepagrįstą procesinį pranašumą prieš atsakovą. Teismas neįsigilino į visas bylai reikšmingas aplinkybės, neįvertino ir neišklausė bei tinkamai nesuprato apelianto argumentų ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

5. Ieškovas AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad:

5.1. apeliantas apeliacinį skundą grindžia vieninteliu argumentu, kad ieškovas neįrodė, kad ginčo laikotarpiu tiekė šilumos energiją. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovo patalpų šildymo būdas: centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Skaičiuodamas mokesčius ieškovas vadovaujasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis;

5.2. apeliantas nei bylos nagrinėjimo metu, nei su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius, kad ieškovas netinkamai apskaičiavo atsakovo suvartotą šilumos energiją, ar už šią energiją mokėtiną sumą. Apeliantas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų įrodymų visetą apie apelianto patalpoms patiektą šilumos energiją. Ieškovas 2024-06-27 pateikė papildomus duomenis apie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu suvartotą šilumos kiekį ir detaliai nurodė, koks šilumos kiekis priskirtas apelianto patalpoms;

5.3. ŠŪĮ 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai yra vartotojams patiektos šilumos kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą. Apelianto name visa suvartota šilumos energija paskirstoma ir mokesčiai apskaičiuojami pagal Metodą Nr. 4. Name suvartotas šilumos kiekis apskaitomas įvadiniu šilumos skaitikliu. Įvadinis šilumos skaitiklis duomenis apie name suvartotą šilumos kiekį perduoda nuotoliniu būdu;

5.4. ieškovas papildomai teikia duomenis iš pardavimų apskaitos ir kontrolės sistemos „Grandis“, kuriuose atsispindi kiekvieną mėnesį gaunami atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenys, ir tai, kad būtent pagal šio prietaiso rodmenis ieškovas paskirstė šilumos kiekį apelianto patalpoms. Ieškovas paaiškina, kad grafoje „skirtumas“ yra atvaizduotas kiekvieną mėnesį apelianto name suvartotas šilumos kiekis, pvz. 2022 m. spalio mėn. – 21,002 MWh, 2022 m. lapkričio mėn. – 52,544 MWh.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimas dėl skolos už atsakovo rūsiui pateiktą šilumos energiją priteisimo.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

9. A. R. nuosavybės teise laikotarpiu nuo 2022-10-20 iki 2023-04-30 priklausė negyvenamosios patalpos – rūsio patalpos, adresu (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad šių rūsio patalpų šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų.

10. Mokesčių paskaičiavimo pažymoje nurodyta, kad įsiskolinimas už patalpoms tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2022-10-20 iki 2023-04-30 sudaro 2 432,98 Eur. Ieškovas atsakovui už centralizuotai tiektą šilumos energiją išrašė ir patalpų buvimo adresu pateikė PVM sąskaitas faktūras ir pranešimus apie mokėtinas sumas.

Dėl atsakovo pareigos pagrįstumo

11. Byloje neginčijama, jog tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau apeliantas pripažįsta faktą, jog nesant rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties vartotojo pareiga atsiskaityti už į patalpas patiektą šilumos energiją yra numatyta teisiniu reguliavimu, t. y. CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, CK 6.388 straipsniu, ŠŪĮ 12 straipsniu. Taigi dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

12. Esminis ginčas byloje kilo dėl faktinių aplinkybių, susijusių su šilumos tiekimo realumo, vertinimo. Apeliantas nurodo, jog teismas sprendimą priėmė ne remdamasis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis, bet jas pažeisdamas ir suteikdamas ieškovui nepagrįstą procesinį privalumą prieš atsakovą. Atsakovas viso proceso metu prašė ieškovo paaiškinti bei objektyviais duomenimis pagrįsti, nuo kokių energijos atidavimo šaltinių perduotą šilumą jis turi mokėti. Ieškovas nepateikė įrodymų apie realiai suteiktus energijos kiekius (pvz., kasmėnesinių duomenų nuėmimo aktų, skaitiklio nuotraukų, schemų, pažymų ir pan.). Atskirsdamas ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad 2024-06-27 pateikė detalius duomenis apie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu suvartotą šilumos kiekį, ir paaiškino, koks šilumos kiekis buvo priskirtas apelianto patalpoms. Ieškovas papildomai teikia duomenis iš pardavimų apskaitos ir kontrolės sistemos „Grandis“, kuriuose matyti kiekvieną mėnesį gaunami atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenys, bei šilumos kiekio priskyrimas apelianto patalpoms.

13. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Nekilnojamojo turto registre atsakovo turimose patalpose registruotas šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų; atsakovo rūsio patalpos nebuvo teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo tiekimo sistemos. Ieškovas pateikė duomenis, kaip paskaičiavo šilumos kiekį, šilumos paskirstymo metodas yra tinkamas.

14. Nekilnojamojo turto registro duomenimis patvirtintas faktas, kad rūsio patalpos šildymo būdas yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Skaičiuodamas mokesčius už šilumos energiją ieškovas rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Atsakovas šio registro įrašo neginčijo, kitų duomenų, kad registre nurodytas šildymo būdas yra nurodytas neteisingai ar buvo pakeistas vėlesniu laikotarpiu, teismui neteikė. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo, kad byloje buvo pagrindas remtis Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir nustatyti faktą, jog atsakovo rūsio patalpos yra prijungtos prie centralizuotos šildymo sistemos. Rūsio patalpų prijungimo prie centralizuotos šildymo sistemos faktas yra aplinkybė, su kuria yra susijęs atsakovo sutartinės pareigos atsiskaityti už šilumos energiją atsiradimo faktas. CK 6.384 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Nors atsakovo teigimu, radiatorių patalpose nėra, tačiau atsakovas neneigia, jog per patalpas eina inžinerinis vamzdynas. Atsakovas nenurodė teismui tirtinų aplinkybių, susijusių su Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumu, duomenų įrašymo pagrindu ar vėlesniu situacijos pasikeitimu. Esant įtvirtintam rungtyniškumo ir dispozityvumo principui, teismas savo nuožiūra nenustato byloje reikalingų įrodinėti aplinkybių, kaip galinčių turėti įtakos vienos iš šalių pozicijos patvirtinimui. Tokias aplinkybes gali nustatyti tik pačios bylos šalys (CPK 12, 13 staripsniai).

15. Procesiniuose dokumentuose atsakovas sutiko, to neginčija ir apeliaciniu skundu, kad name visa suvartota šilumos energija turi būti paskirstoma ir mokesčiai apskaičiuojami pagal Komisijos 2016-06-13 nutarimu Nr. O3-183 patvirtinto Šilumos, pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo Metodo Nr. 4 taisykles. Neginčijo ir to, kad mokesčiai už suvartotą šilumos energiją turi būti skaičiuojami remiantis įvadinio skaitiklio parodymais. Šios nuostatos yra pagrįstos, neginčijamos, tuo remtinasi šiame procesiniame sprendime.

16. Atsakovas pirmosios instancijos teismo procese teigė, jog nebuvo galimybės tiekti šilumos energiją į jo turimas rūsio patalpas, kadangi patalpose nėra ir nebuvo šildymo apskaitą fiksuojančių prietaisų ar šilumą atiduodančių elementų – radiatorių, kolektorių, o inžinerinis vamzdynas yra izoliuotas. Pastebėtina, kad nurodęs šias aplinkybės, atsakovas neįrodinėjo, jog jis atliko atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos veiksmus. Atsakovas neteikė jokių duomenų, kad jis pats ar ankstesnis patalpų savininkas būtų atsijungęs nuo centralizuoto šildymo sistemos. Todėl teismui nebuvo pagrindo pasisakyti dėl atsakovo veiksmų teisėtumo vertinimo, tokio poreikio nėra ir apeliaciniame procese. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė atsijungimo nuo šildymo sistemos teisėtumo aspektą ir pagrįstai sprendė, kad teisėto atjungimo veiksmai nebuvo atlikti.

17. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad Nekilnojamojo turto registre iki šiol yra fiksuotas ir išviešintas patalpų šildymo būdas – iš centralizuotų šildymo sistemų. Tai, kad atsakovas ar ankstesni savininkai galėjo atlikti veiksmus ir pašalinti radiatorius bei izoliuoti per patalpas einantį inžinerinį vamzdyną, nėra aplinkybė, kuria būtų galima pagrįsti teisėtą atsijungimą nuo centralizuotos šildymo sistemos bei pareigos atsiskaityti už šolumos energiją pasibaigimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-313/2019 pažymėta, kad vartotojai, kurie neteisėtai atjungė buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojai iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo sistemos atjungimą, ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją. Taip pat pažymėta, kad šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo sutartys galėjo būti nutraukiamos tik statytojui (šilumos energijos vartotojui) informavus energijos tiekimo įmonę apie pageidaujamą nutraukti sutartį, kaip tai įtvirtina Civilinio kodekso nuostatos. Kadangi nepateikta jokių duomenų apie teisėtą atsijungimą, tai atsakovas neatjungęs ar neteisėtai atjungęs buto šildymo įrenginius nuo centralizuotos šildymo sistemos, turi mokėti už šilumos energiją.

18. Ieškovas prašė vertinti, jog įsigijęs patalpą atsakovas turėjo suprasti, kad jam tuo pagrindu, kad Nekilnojamojo turto registre registruota, jog rūsio patalpos yra prijungtos prie centrinių šildymo sistemų, kils pareiga mokėti už patalpos šildymą. Su tokiu vertinimu yra pagrindas sutikti. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis). Būdamas rūpestingas ir atsakingas nekilnojamojo turto savininkas, atsakovas turėjo suprasti, jog esant registruotam patalpų šildymo būdui, jam atsiranda pareiga atsiskaityti už šilumos energiją.

Dėl skolos įrodytumo

19. Nors apeliantas teigia, jog ieškovas neteikė jokių duomenų, kuriais pagrindžiamas skolos skaičiavimas, tačiau tai neatitinka tikrovės. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus: pastato įvadinio skaitiklio patikros sertifikatą ir jo nuėmimo patikrai ir perdavimo į eksploataciją ir saugojimui aktus (e.b. 84–86 l.), 2024-06-27 pateikė duomenis, koks konkretus šilumos kiekis apelianto name buvo suvartotas konkrečiu mėnesiu, ir koks konkretus šilumos kiekis buvo priskirtas apeliantui priklausančioms patalpoms (DOK-99379). Tiek 2024-06-13, tiek 2024-07-23 vykusių teismo posėdžių metu ieškovo atstovė detaliai paaiškino skaičiavimus, pakomentavo kokiais duomenimis, formulėmis remiasi. Nurodė, kad apskaičiuodamas šildymo kiekį, ieškovas vadovaujasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, rūsio patalpų šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Sumos skaičiuojamos atsižvelgiant į patalpų plotą, taikant Metodą Nr. 4. 2024-07-23 vykusio teismo posėdžio metu ieškovo atstovė papildomai paaiškino, kad name yra vienas skaitiklis, kuris fiksuoja, kiek name yra suvartojama šilumos energijos, ieškovas skaitiklio duomenis gauna į sistemą.

20. Spręstina, kad ieškovas pateikė bylai aktualią informaciją, pateikė apskaitos prietaisą identifikuojančius duomenis (2021-05-03 šilumos skaitiklio patikros sertifikatą Nr. 1502442), 2021-05-20 skaitiklių nuėmimo patikrai aktą, 2021-05-20 perdavimo į eksploataciją ir saugojimui aktą, pateikė mokėjimo dokumentus (PVM sąskaitas faktūras), delspinigių apskaičiavimą detalizavo Delspinigių paskaičiavimo skaičiuotėje. Iš Mokesčių paskaičiavimo išrašo bei 2024-06-27 pateiktų duomenų matyti skolos susidarymo laikotarpis, skolos skaičiavimo būdas. Ieškovas papildomai savo skaičiavimus detalizavo rašytiniuose paaiškinimuose, nurodė teisės aktus, kuriais remėsi, paaiškino konkrečią apskaičiavimo formulę ir metodiką, pateikė duomenis, koks konkretus šilumos kiekis apelianto name buvo suvartotas konkrečiu mėnesiu, ir koks konkretus šilumos kiekis buvo priskirtas apeliantui priklausančioms patalpoms.

21. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą papildomai pateikė duomenis iš pardavimų apskaitos ir kontrolės sistemos „Grandis“, kuriuose atsispindi kiekvieną mėnesį gaunami atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenys, bet ir tai, kad būtent pagal šio prietaiso rodmenis ieškovas paskirstė šilumos kiekį apelianto patalpoms. Paaiškino, kad įvadinis šilumos skaitiklis, duomenis ieškovui apie visame name suvartotą šilumos kiekį perduoda nuotoliniu būdu. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad apelianto name suvartotas šilumos kiekis 2022 m. spalio mėn. buvo 21,002 MWh, 2022 m. lapkričio mėn. – 52,544 MWh, 2022 m. gruodžio mėn. – 74,078 MWh, 2023 m. sausio mėn. – 66,798 MWh, 2023 m. vasario mėn. – 65,628 MWh, 2023 m. kovo mėn. – 60,099 MWh, 2023 m. balandžio mėn. – 26,2 MWh.

22. Atsakovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei teikdamas apeliacinį skundą nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes, paaiškinimus ir pateiktus rašytinius įrodymus. Atsakovas teismui pateikė tik teiginius, kuriuose išreiškė bendro pobūdžio abejones dėl to kaip ir nuo kokių energijos atidavimo šaltinių perduotos / atiduotos šilumos jis turi susimokėti, tačiau nepateikė įrodymų ar savo paskaičiavimų, kurie atsakovo iškeltas abejones pagrįstų. Atsakovas taip pat nesuformulavo konkrečių prašymų pirmosios instancijos teismui dėl dokumentų išreikalavimo iš ieškovo.

23. Apeliantas teigia, kad teismas skundžiamą sprendimą iš esmės priėmė ne remdamasis CPK suformuluotomis įrodinėjimo taisyklėmis, bet pažeisdamas jas ir suteikdamas ieškovui nepagrįstą procesinį privalumą prieš atsakovą, kuris gynėsi ir prašė, tačiau negavo, objektyvių ieškinio dalyką ir pagrindą pagrindžiančių duomenų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo argumentais dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo. Pažymėtina, kad šiuo atveju ne ieškovas turi įrodyti, jog name yra veikianti centrinio šildymo sistema, o būtent atsakovas, kuris teigia, kad rūsio patalpos nėra ir nebuvo šildymo. Toks įrodinėjimo pareigos paskirstymas, šiuo atveju, kyla dėl to, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog apelianto patalpų šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Ieškovas pateikė į bylą eilę įrodymų, kurie pagrindžia jo atliktus skaičiavimus ir susidariusios skolos dydį. Ieškovas teismo posėdžių metu, atsakovui keliant abejones dėl netinkamo, neaiškaus skolos paskaičiavimo, jos susidarymo, iškėlė klausimą dėl Valstybinės energetikos inspekcijos įtraukimo į bylą, kito posėdžio metu siūlė kviesti AB „Vilniaus šilumos tinklai“ darbuotoją, kuris galėtų atsakyti į atsakovo atstovo tecchninius klausimus, tačiau atsakovas šiomis galimybėmis nesinaudojo. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šalių pateiktus įrodymus vertino laikydamasis kasacinio teismo praktikoje suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių – pagrindo konstatuoti šių taisyklių pažeidimo byloje nėra.

24. Kadangi atsakovui skaičiuojama skola už laikotarpį nuo 2022-10-20 iki 2023-04-30, tai 2021-05-03 sertifikatas, kuris galiojo iki 2023-05-03, patvirtina įvadinio skaitiklio tinkamumą už visą skolos susidarymo laikotarpį. ) ir perdavimo aktai nepagrindžia jų darbo rodiklių / rezultatų. Sąskaitos ir delspinigių paskaičiavimai, kaip išvestiniai teiginiai nuo neegzistuojančių ir objektyvių skaitiklių parodymų, taip pat savaime netampa įrodymais.

25. Atsižvelgiant į pateiktą medžiagą, atmestini kaip nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad byloje nėra pateikta duomenų apie skolos apskaičiavimo būdą, pateiktą šilumos kiekį ar pan. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovo ieškinio argumentus, teismo nebuvo įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, visus įrodymus susiejo tarpusavyje ir padarė logiškas, pagrįstas išvadas. Kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visetu.

26. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs procesą pirmosios instancijos teisme, tiek ieškovo, tiek atsakovo atliktus veiksmus, pateiktus procesinius dokumentus, teismo vaidmenį procese, priimto sprendimo turinį, jame išdėstytus argumentus, ištirtus ir įvertintus įrodymus, neturi pagrindo sutikti su atsakovu, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ar pažeidė rungimosi principą.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.