Kauno apygardos teismo nutartis

2017-11-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-498-478/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-24
Bylos Nr.
1A-498-478/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34299-2016-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Dambrauskienė, Jūratė Jakubonienė, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
T. P.
Nukentėjusysis
R. B.
Advokatai
Marytė Vietaitė, Vytautas Sirvydis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-498-478/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34299-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,

sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Daivai Aliulienei,dalyvaujant prokurorui Donatui Jačiauskui,nuteistajam T. P., jo gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui,nukentėjusiajai R. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo T. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. lapkričio 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir nukentėjusiajai R. B. iš T. P. ir T. P. solidariai priteista 515 Eur (penki šimtai penkiolika eurų) turtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas T. P., tačiau jis apeliacinio skundo nepateikė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

T. P. nuteistas už tai, kad jis, 2016 m. liepos 21 d., apie 15.50 val., netoli E. ir A. J. gatvių sankirtos, (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su T. P., T. P. traukiant nuo nukentėjusiosios R. B. kaklo auksinę grandinėlę su auksiniu pakabuku „N.“, tačiau nepavykus jos nutraukti, T. P. nutraukė grandinėlę kartu su pakabuku nuo nukentėjusiosios kaklo ir abu pabėgo, tokiu būdu bendrais veiksmais atvirai pagrobė svetimą R. B. priklausantį 500 eurų vertės turtą.Apeliaciniame skunde T. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nuosprendį pakeisti: paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams arba paskirti dvejų metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose bei tęsti darbą.Skunde apeliantas nurodo, kad jam paskirta per griežta bausmė. Jis iki nuosprendžio paskelbimo nukentėjusiajai atlygino 340 Eur turtinės žalos, o po nuosprendžio paskelbimo praėjus kelioms dienoms grąžino likusius 175 Eur. Taigi, visą turtinę žalą, kuri buvo priteista solidariai iš abiejų nuteistųjų, jis atlygino vienas. Atlyginus žalą, nukentėjusioji patvirtino, jog pretenzijų daugiau neturės. T. P. prašo atsižvelgti į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad atlygino visą padarytą žalą, pradėjo dirbti pagal darbo sutartį, be to, padėjo išsiaiškinti visas jam žinomas nusikalstamos veikos detales, kaltę pilnai pripažino, suprato, jog suklydo, pradėjo daryti išvadas dėl savo netinkamo elgesio, dėl nusikalstamo poelgio gailisi.Atsiliepime į nuteistojo T. P. apeliacinį skundą nukentėjusioji R. B. prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nuosprendį, nes T. P. skunde nurodyti teiginiai dėl turtinės žalos atlyginimo yra neatitinkantys tikrovės, melagingi ir klaidinantys teismą. Nuteistasis jokių piniginių pervedimų į jos sąskaitą neatliko. Pridedamas banko sąskaitos išrašas apie pinigines įplaukas laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gegužės 16 d. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji paliko spręsti teismui, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo T. P. apeliacinis skundas atmetamas.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistojo skundo turinio, jame neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas bei padarytos išvados dėl jo kaltės, tačiau apeliantas nesutinka su jam paskirta bausmės rūšimi, prašo paskirti dvejų metų laisvės apribojimo bausmę arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams.Pažymėtina, jog teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vykdyti realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą, teisingumą. Tai reiškia, kad teisingumas turi būti vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje konkrečiai nustatytas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Taigi, kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai, ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. P. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat įvertintas T. P. baustumas administracine tvarka, registracija Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitoje dėl patologinio potraukio azartiniams lošimams. Apygardos teismas įvertina, kad šis teistumas apeliantui nėra pirmasis, anksčiau jis teistas du kartus Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. ir 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiais. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistojo gynėjas advokatas iškėlė klausimą dėl dvigubo persekiojimo principo pažeidimo, kas dirbtinai pablogino jo ginamojo teisinę padėtį. Advokato teigimu, Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. priimtas baudžiamasis įsakymas didžiąja dalimi sutampa su to paties teismo 2016 m. balandžio 7 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu – veikų daugiau, bet dalis veikų tiek pagal kaltinimą, tiek pagal nuosprendžio rezoliucinę dalį sutampa pažodžiui. Teisėjų kolegija, siekdama patikrinti advokato teiginius, atliko dalinį įrodymų tyrimą išsireikalaudama iš Kauno apylinkės teismo T. P. atžvilgiu nagrinėtų baudžiamųjų bylų medžiagas. Nustatyta, kad 2016 m. sausio 11 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. 2016 m. sausio 18 d. buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo T. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamajam išaiškinta, kad jis per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjus bylą ir pripažinus asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. T. P. šia procesine teise pasinaudojo, t. y. pateikė prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme (byla Nr. 1-490-288/2016, b. l. 170). Taigi, 2016 m. sausio 18 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjo ir netapo privalomai vykdytinas. Teismo nutartimi byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, bylai suteiktas naujas numeris. Tačiau tuo metu Kauno apylinkės teismą pasiekė dar viena baudžiamoji byla T. P. atžvilgiu (kaltinimas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį), todėl 2016 m. vasario 12 d. teismo nutartimi šios bylos buvo sujungtos į vieną, paliekant bylos Nr. 1-669-288/2016. Ši byla išnagrinėta 2016 m. balandžio 7 d. priimant apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo T. P. nuteistas galutine subendrinta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nesilankyti įstaigose, kuriose lošiami azartiniai žaidimai, gydytis nuo priklausomybės azartiniams lošimams. Taigi, jokio dvigubo persekiojimo ar dvigubo nubaudimo šiuo atveju nebuvo. T. P. taip pat yra teistas 2016 m. lapkričio 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (trys veikos), 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) galutine subendrinta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė pagrįstai bendrinta su 2016 m. balandžio 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant vieneriems metams bei paskiriant konkrečius įpareigojimus. 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos, padarytos 2015 m. rugpjūčio 28 d., 2015 m. rugpjūčio 29 d. ir 2015 m. gruodžio 7 d., o 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendyje analizuotos veikos įvykdytos 2014 m. liepos 31 d., 2015 m. rugpjūčio 26-27 dienomis. Nors kai kurie inkriminuoti BK straipsniai sutampa, tačiau veikos yra skirtingos, nukentėję asmenys taip pat skiriasi, todėl teigti, jog nepagrįstai buvo vykdomas ne vienas, bet keli baudžiamieji persekiojimai nėra jokio pagrindo.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016).Taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Atkreiptinas dėmesys, kad atvejai, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje vertintini kaip paneigiantys galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396-746/2016).Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad T. P. po apeliacinio skundo pateikimo, bylą jau nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiajai R. B. atlygino padarytą žalą, nukentėjusioji raštiškai informavo teismą, kad pretenzijų T. P. neturi (3 t., b. l. 30). Vis dėlto, kad atlygino padarytą žalą, apeliantas nurodė savo apeliaciniame skunde, t. y. teigė, kad padarytą žalą atlygino per du kartus – 340 Eur sumokėjo dar iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo, o likusius 175 Eur - praėjus kelioms dienoms po nuosprendžio paskelbimo. Su šiais teiginiais nukentėjusioji kategoriškai nesutiko ir tai išdėstė savo atsiliepime į apeliacinį skundą. Esant šiems neatitikimams, teisėjų kolegija R. B. išsikvietė į apeliacinės instancijos teismo posėdį, kur ji patvirtino, kad gerokai vėliau po atsiliepimo surašymo apeliantas atvyko į jos darbovietę ir atlygino jai padarytą turtinę žalą, tačiau jos neatsiprašė. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina T. P. teiginius, jog jis prašė draugo, kad šis atlygintų žalą. Draugas neva pažadėjo atlyginti žalą, tačiau to nepadarė, todėl, kai tik jis sužinojo apie neatlygintą žalą, iš karto pats nuvyko į nukentėjusiosios darbovietę ir susitarė dėl patirtų nuostolių kompensavimo. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nerašoma apie jokią draugo pagalbą. Apeliantas aiškiai nurodo, jog pats dalį žalos atlygino iki nuosprendžio, o likusią dalį po nuosprendžio paskelbimo. Atkreiptinas dėmesys, kad apie didesnę dalį atlygintos žalos nuteistasis galėjo pasisakyti ir pirmosios instancijos teismo baigiamųjų kalbų metu, tačiau to nepadarė, nes nukentėjusioji proceso metu nedviprasmiškai nurodė, jog žala jai visiškai neatlyginta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad turtinė žala nukentėjusiajai buvo atlyginta ne dėl nuoširdaus apgailestavimo dėl padarytos nusikalstamos veikos, bet dėl siekio išvengti realaus laisvės atėmimo, t. y. siekiant, jog jam būtų sušvelninta paskirta bausmė. Vis dėlto, pagrindo taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį nenustatyta.T. P. bausmės vykdymo atidėjimas buvo taikytas du kartus, vis dėlto, bausmės skyrimui reikšmingas tik 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendis, nes skundžiamu nuosprendžiu padaryta nusikalstama veika įvykdyta 2016 m. liepos 21 d., t. y. anksčiau nei 2016 m. lapkričio 9 d. priimtas nuosprendis, kuriuo nuteistajam antrą kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Taigi, nusikaltimo padarymo metu apeliantui bausmės vykdymo atidėjimas buvo taikytas tik kartą, tačiau tai nepaneigia fakto, jog jis nėra linkęs laikytis įstatymų imperatyvų. T. P. nusikalstamą veiką, už kurią nubaustas skundžiamu nuosprendžiu, padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, nagrinėjamu atveju bus pasiekti tik T. P. paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas T. P. atžvilgiu gali būti tik paskata jam ir toliau daryti nusikalstamas veikas, todėl daroma išvada, kad nuteistojo neizoliuojant nuo visuomenės bei be pataisos įstaigos darbuotojų pagalbos jo elgesys nebus keičiamas pozityvia linkme.

Neigiamai nuteistojo asmenybę charakterizuoja daromos iš esmės tokio pačio pobūdžio nusikalstamos veikos, siekiant lengvo pasipelnymo iš sąžiningų trečiųjų asmenų. Sodros duomenimis T. P. nusikaltimo darymo metu niekur nedirbo (2 t., b. l. 37), Darbo biržoje registruotas nebuvo (2 t., b. l. 38), licencijuojama veikla neužsiėmė (2 t., b. l. 39). Pirmosios instancijos teisme teigė, jog vykdo individualią veiklą. Bylos duomenimis apeliantas yra įgijęs tik vidurinį išsilavinimą, todėl pateiktas UAB „N.“ vienintelio akcininko sprendimas (3 t., b. l. 31) skirti T. P. bendrovės direktoriumi vertinamas kritiškai. Šis dokumentas nepatvirtina nei apelianto darbinės motyvacijos, nei tai, ar jis gaus stabilias pajamas, pakankamas pragyvenimui. Aplinkybė, jog nuteistasis neatlygintinai davė kraujo, neturi įtakos bausmės individualizavimui. Prašymas neleisti lošti šiuo atveju taip pat neturi lemiamos įtakos bausmės švelninimui, nes padaryta nusikalstama veika nėra susijusi su azartiniais lošimais. T. P. veikė ne vienas, o kartu su bendrininku, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Apelianto vaidmuo nebuvo antraeilis ar mažareikšmis, būtent jis, bendrininkui nepavykus nutraukti nukentėjusiosios grandinėlės, nutraukė šią grandinėlę, t. y. atvirai ją pagrobė. Veikta buvo tiesiogine tyčia, nusikaltimas užbaigtas. Jokių išimtinių aplinkybių ar ypatingų nuteistojo elgesio bruožų, charakterizuojančių jį išimtinai teigiamai, kurie leistų svarstyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų pritaikymą, nenustatyta. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ar teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą, o pagal šio straipsnio 2 dalį teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai byloje nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, numatytų šios dalies 1-6 punktuose. Nagrinėjamoje byloje sąlygų, kurioms esant galima būtų taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, nenustatyta. Nors T. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir geranoriškai bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, tačiau jis pats neatvyko ir savo noru nepranešė apie šią veiką. Taip pat nenustatyta nė viena BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose nurodyta aplinkybė. Todėl švelninti bausmę nei pagal BK 62 straipsnio 1 dalį, nei pagal to paties straipsnio 2 dalį nėra pagrindo. Iš esmės jokių naujų, reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pateikta. Todėl daroma išvada, kad T. P. paskirtoji vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta. Ji proporcinga ir adekvati padarytos veikos pavojingumui bei nuteistojo asmenybės charakteristikai.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą Nr. NTP-7-7566, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam T. P. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatė Marytė Vietaitė, pateikusi advokato orderį Nr. 434299, teikia antrinę teisinę pagalbą T. P. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 75,27 Eur (3 t., b. l. 24).Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl nuteistojo gynimo iš T. P. nepriteistinos. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Taigi, įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Nagrinėjamu atveju advokatė Marytė Vietaitė apeliacinės instancijos teismo procese nedalyvavo, kadangi nuteistasis susitarė dėl teisinių paslaugų teikimo su advokatu Vytautu Sirvydžiu. Advokatė Marytė Vietaitė pirmojo teismo posėdžio metu nuo tolesnio dalyvavimo bylos nagrinėjime atleista. Bylos nagrinėjimas atidėtas (3 t., b. l. 21).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. P. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Edita DambrauskienėJūratė JakubonienėAlgerdas Urbšys