- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-15
- Bylos Nr.
- e2S-1478-640/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02772-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- A. E.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui A. E. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovo A. E. priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. E., prašydama nustatyti nepilnamečio vaiko N. E. gyvenamąją vietą su vaiko motina (ieškove) jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo 317 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio pareiškimo dienos; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 340 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; įpareigojant atsakovą išlaikymą už einamąjį mėnesį teikti iki einamojo mėnesio 10 dienos į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą; priteisti bylinėjimosi išlaidas; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
2. Atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko tėvu (atsakovu); priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 320 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2024 m. rugsėjo 27 d. iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymo lėšų tvarkymą uzufrukto teise pavesti atsakovui; nustatyti vaiko ir motinos bendravimo tvarką.
3. Ieškovės atstovė pateikė prašymą skirti atsakovui 500 Eur dydžio baudą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 6 d. nutarties dalyje dėl ieškovės bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymo (1 ir 2 punktai, įpareigojantys atsakovą netrukdyti ieškovei bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir sudaryti tam atitinkamas sąlygas), šią baudą priteisiant ieškovės naudai, siekiant, kad būtų sudarytos sąlygos ieškovei dalyvauti vaiko gyvenime jai teismo nutartimi nustatytu būdu, o taip pat, kad ši taikytina sankcija skatintų atsakovą nepertraukiamai laikytis Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 6 d. nutarties ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus (neveikimą).
4. Ieškovė pažymėjo, kad ji negali vaikui prisiskambinti mobiliuoju telefonu (neatsiliepiama). Kai ieškovė su vaiku bando bendrauti per Viber programą, yra nustatomas vaizdas į sieną. Ieškovei 2025 m. vasario 9 d. nuvykus bendravimui su vaiku jo laikinos gyvenamosios vietos adresu, kuri sutampa su tėvo (atsakovo) laikina gyvenamąja vieta, nepilnametis ne tik, kad nebuvo paruoštas ar skatintas / skatinamas bendrauti su motina (ieškove), tačiau atsakovas dėjo visas pastangas, jog vaiko ir motinos bendravimas neįvyktų. Vaikas sėdėjo tėvui (atsakovui) ant kelių ir jie abu žaidė mobiliaisiais telefonais, motinai (ieškovei), sergančiai onkologine liga, atvykus vaiką pamatyti 275 km. Atsakovas bet kokiomis priemonėmis nepertraukiamai siekė ir siekia aktyviais savo veiksmais, kad ieškovės ir vaiko ryšys būtų nutrauktas. Civilinėje byloje nėra duomenų, kad atsakovas yra linkęs bendradarbiauti su vaiko motina vaiko interesais, įskaitant užtikrinti, vykdant teismų nutartis, tinkamą aplinką motinos (ieškovės) ir vaiko bendravimui. Nuotraukos, žinutės ir vaizdo įrašai patvirtina, kad atsakovo priešiški ieškovės atžvilgiu veiksmai (atvira ir paslėpta agresija, pasireiškianti vaiko skatinimu nebendrauti su motina) užkerta bet kokias galimybes vaiko ir motinos bendravimui ir, tuo pačiu, teismo nutarčių vykdymui.
Atsiliepimas
5. Atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašė ieškovės prašymą dėl baudos skyrimo atsakovui atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nuolat kaltina atsakovą, jog sūnus su ja nebendrauja, tačiau atsakovas negali priversti vaiko nepertraukiamai žiūrėti į ekraną ar kalbėti. Atsakovas yra įpareigotas netrukdyti bendravimui ir sudaryti tam sąlygas – tą atsakovas ir vykdo. 2025 m. vasario 9 d. ieškovė atvyko aplankyti sūnaus. Įėjusi į namus iš karto pradėjo filmuoti. Šalių vaikui yra 10 metų, jis supranta kada yra filmuojamas, todėl paprašė ieškovės jo nefilmuoti. Nepaisant vaiko prašymų, ieškovė toliau filmavo sūnų, negana to sūnaus akivaizdoje ir jam girdint skambino savo atstovei, pradėjo kalbėti apie antstolius ir teismus, tokiu būdu galutinai išgąsdino sūnų ir jis atsisakė su ja bendrauti. Atsakovas yra įpareigotas netrukdyti ir skatinti sūnaus bendravimą su motina, tačiau atsakovas negali būti atsakingas už pačios ieškovės veiksmus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. vasario 27 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl baudos skyrimo atsakovui atmetė.
8. Teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš ieškovės laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą po 320 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo dienos (2024 m. gruodžio 9 d.) iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo, paskyrė atsakovą nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise ir nustatė tokią ieškovės laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi: 1) ieškovė keturis kartus per savaitę bendrauja su vaiku telekomunikacinėmis vaizdo priemonėmis 16-17 val., atsižvelgiant į vaiko užimtumą. Vaiko tėvas įsipareigoja sudaryti sąlygas nuotoliniam vaiko ir motinos bendravimui; 2) ieškovė bendrauja su vaiku du kartus per mėnesį savaitgalio (šeštadienį arba sekmadienį) arba šventinę (ne darbo) dieną vaiko gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Vaiko tėvas įsipareigoja sudaryti sąlygas vaiko ir motinos bendravimui.
9. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. vasario 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-289-730/2025, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo pakeitė ir išdėstė taip: nustatyti tokią ieškovės laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką: 1) ieškovė netrukdomai bendrauja su nepilnamečiu vaiku visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis. Ieškovė įsipareigoja užtikrinti, kad bendravimas su vaiku nevyktų: 1) pamokų / būrelių, vaiko lankymosi mokykloje metu; 2) nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Lietuvos laiku. A. E. įsipareigoja netrukdyti E. S. bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir sudaryti tam atitinkamas sąlygas; 2) ieškovė bendrauja su vaiku kiekvieną savaitgalį (šeštadienį arba sekmadienį) ir šventinę (ne darbo) dieną vaiko gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Vaiko tėvas įsipareigoja sudaryti sąlygas vaiko ir motinos bendravimui. Kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.
10. Teismas nurodė, kad ieškovė faktą dėl 2025 m. vasario 9 d. neįvykusio jos ir vaiko bendravimo, įrodinėjo pasitelkdama du vaizdo įrašus, iš kurių vieno matyti, jog vaikas sėdi tėvui (atsakovui) ant kelių ir jie abu žaidžia mobiliaisiais telefonais. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė 2025 m. vasario 9 d. vaizdo įraše nurodo, jog vaiko nėra ir ji negali su vaiku bendrauti, tačiau kitame vaizdo įraše, kurį pateikė ieškovė, matyti, kad vaikas yra namuose, sėdi atsakovui ant kelių, žaidžia telefonu ir nurodo, jog nenori prieiti prie mamos. Ieškovė su sūnumi susitikusi buvo, bet vaikas bendrauti atsisakė. Jokie atsakovo priešiški ieškovės atžvilgiu veiksmai vaizdo įrašuose neužfiksuoti, ieškovė nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė jos nurodoma atsakovo atvira ir paslėpta agresija, pasireiškianti vaiko skatinimu nebendrauti su motina. Ieškovė taip pat nedetalizavo kaip atsakovas neužtikrino sąlygų vaiko ir motinos bendravimui pagal Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 6 d. nutarties 2 punktą. Teismas sprendė, kad ieškovės pateikti vaizdo įrašai nėra pakankami konstatuoti esant pagrindui skirti atsakovui baudą, nes Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. gruodžio 16 d. išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nurodyta, jog vaikas su motina ne visada nori susitikti.
11. Teismas nurodė, kad ieškovė dėl trukdymo jai ir vaikui bendrauti telekomunikacinėmis priemonėmis, rėmėsi pateikdama nuotraukas su 2025 m. sausio 31 d. žinutėmis. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose taip pat pateikė nuotrauką, kurioje šalių sūnus 2025 m. sausio 31 d. yra prie telefono ir matosi, kad kamera nukreipta į jį. Taip pat atsakovas pateikė ir šalių susirašinėjimą, iš kurio turinio matyti, kad ieškovė praneša atsakovui ketinanti skambinti sūnui, atsakovas nurodo, jog ieškovė gali skambinti, kada jai reikia (2025 m. vasario 2 d. žinutės), ieškovė nurodo, kad sūnus nekelia, atsakovas nurodo, kad sūnus atsiliepė (2025 m. vasario 4 d. žinutės), ieškovė nurodo, kad sūnus nekelia ragelio, atsakovas nurodo, kad ieškovė gali dabar skambinti sūnui (2025 m. vasario 5 d. žinutės), ieškovė prašo leidimo paskambinti sūnui per Viber programėlę ir kad atsakovas pakalbėtų su sūnumi apie bendravimą su mama, atsakovas atrašo, kad gali skambinti ir kad kalba su sūnumi apie bendravimą (2025 m. vasario 6 d. žinutės), ieškovė teiraujasi, ar gali paskambinti sūnui, atsakovas atsako, kad dabar dirba, todėl prašo skambinti vėliau arba tiesiai sūnui, ieškovė nurodo, kad sūnus nekels, nes jo amžius ir bendravimas telefonu nelabai patinka, atsakovas klausia, ar ieškovė skambins sūnui, nes jis tuoj eis miegoti (2025 m. vasario 7 d. žinutės), ieškovė nurodo, kad sūnus vėl nekėlė ragelio, atsakovas atrašė, kad ieškovė sakė, jog atvažiuos (2025 m. vasario 8 d. žinutės), ieškovė nurodo, kad sūnus nekelia ragelio, atsakovas paaiškina, kad po vakarykščio vizito Nikas nenori atsiliepti (2025 m. vasario 10 d. žinutės), ieškovė klausia, ar gali paskambinti, atsakovas atsako, kad gali, Nikas po treniruotės, ieškovė nurodo, kad sūnus nekelia ragelio (2025 m. vasario 11 d. žinutės), ieškovė, klausia, ar gali paskambinti per Viber programėlę, atsakovas atrašo, kad atsiklausti nereikia, ji žino Nikos grafiką, ieškovė prašo paskatinti sūnų bendrauti su mama, atsakovas atrašo, kad kalba apie bendravimą su mama (2025 m. vasario 13 d. žinutės). Teismas sprendė, kad pateikti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad atsakovas trukdo ieškovei bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir nesudaro tam sąlygų. Iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad šalys aptaria ieškovės ir šalių vaiko bendravimą telefonu, ieškovė kreipiasi į atsakovą dėl skambučių, atsakovas nurodo, kada ieškovė gali skambinti sūnui ir pan. Kitų įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovas sąmoningai ir piktybiškai siekia neleisti ieškovei bendrauti su nepilnamečiu vaiku telekomunikacijomis, nėra.
12. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas pažeidžia byloje laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytą laikiną ieškovės bendravimo su sūnumi tvarką, todėl ieškovės prašymas atmestas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliantė (ieškovė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartį ir ieškovės prašymą patenkinti.
14. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
14.1. Ieškovė prašymą dėl baudos atsakovui skyrimo pateikė argumentuotai, išsamiai ir detaliai nurodydama visas aplinkybes. Ieškovė atsakovo veiksmus įrodinėjo būtent vaizdo įrašais, iš kurių aiškiai matomas atsakovo elgesys ieškovei atvykus bendravimui su vaiku. Įrodymų, pateiktų į nagrinėjamą bylą, vertinimas yra pristirtinas teismų kompetencijai, todėl atmestinas teismo teiginys, kad ieškovė nepateikė duomenų, charakterizuojančių atsakovo elgesį. Tai, kad pirmosios instancijos teismas neįžvelgė atsakovo veiksmų negeranoriškumo, neskatinimo vaiko bendrauti su motina, nesudaro pagrindo teiginiui, jog atsakovo veiksmai nagrinėjamu atveju atitiko vaiko interesus.
Atsiliepimas
14.2. Atsakovo paaiškinimai neva ieškovė filmavo vaiko ir tėvo žaidimą jų mobiliais telefonais matant vaikui, kuriais pirmosios instancijos teismas rėmėsi atmesdamas ieškovės prašymą, vertintini kritiškai, kadangi ieškovė jokios galimybės atvirai filmuoti neturi tiek dėl atsakovo agresijos jos atžvilgiu, tiek ir būdama suinteresuota netraumuoti vaiko. Ieškovė padarė įrašus, patvirtinančius, kad tėvas neskatina bendrauti vaiko su motina (priešingai, skatina nebendrauti savo elgesiu), turėdama tikslą ginti, visų pirma, vaiko teises. Teismas galimai nematė pagrindo konstatuoti, kad smurtiniai veiksmai gali pasireikšti ne tik atvira agresija, o ir paslėpta, kas šiuo atveju ir vyko.
14.3. Ieškovė deda pastangas, kad bendravimas su vaiku vyktų ir vaiko ir jos ryšys būtų atkurtas, nes ieškovė gyvena 275 km atstumu, serga onkologine liga, kuri atsinaujino. Jai atvykus atsakovo gyvenamosios vietos adresu, atsakovas nerodo jokio suinteresuotumo, kad vaiko ir motinos ryšys būtų atkurtas ar bent jau pabandyta tai padaryti, nededa pastangų, neparuošia vaiko, nekalbina jo bendravimui su motina.
15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas teismo prašo atskirąjį skundą atmesti.
16. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
16.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pateikti įrodymai neleidžia daryti išvados, jog atsakovas trukdo ieškovei bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir nesudaro tam sąlygų. Iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad šalys aptaria ieškovės ir šalių vaiko bendravimą telefonu, ieškovė kreipiasi į atsakovą dėl skambučių, atsakovas nurodo, kada ieškovė gali skambinti sūnui ir pan.
16.2. Atsakovas niekuomet nėra rodęs agresijos ieškovės atžvilgiu jokia forma, neabejotinai ieškovė tokius jo veiksmus būtų užfiksavusi, kvietusi policijos pareigūnus ir t.t. Ieškovė yra skambinusi policijos pareigūnams bent du kartus ir melagingai sakiusi, kad atsakovas yra neblaivus. Du kartus atvykę policijos pareigūnai konstatavo, kad atsakovas yra visiškai blaivus, o pakalbinę vaiką įsitikindavo, jog sūnus su tėvu yra savo noru. Ieškovės teiginiai, kad ji neturi galimybės filmuoti vaiko ir atvykusi jo nefilmavo vertintini itin kritiškai, nes vis tik ieškovė pateikė teismui jos darytą tos pačios dienos vaizdo įrašą, tačiau sąmoningai teikia ne visus jos tą dieną darytus įrašus.
16.3. 2025 m. vasario 9 d. ieškovė atsakovo ir sūnaus gyvenamojoje vietoje taip pat buvo kelias valandas, todėl iš jos pateikto vaizdo įrašo negalima daryti išvados, jog šalių sūnus kelias valandas sėdėjo atsakovui ant kelių, nes tai tėra trumpas laiko tarpas po kitų įvykių, kurie šalių sūnų išvargino ir išgąsdino (ieškovė apsilankymo metu girdint vaikui skambino savo atstovei, kalbėjo apie antstolius ir teismus). Atsakovas negali būti atsakingas už ieškovės veiksmus, kurie išgąsdina vaiką.
16.4. Nors ieškovė turi lankyti sūnų kiekvieną savaitgalį, ji sūnų aplanko tik kas antrą savaitgalį, vengia pranešti, kad neatvyks, atsakovas su sūnumi priversti kiekvieną savaitgalį jos laukti ir negali planuoti kitokių veiklų. Atsakovui yra žinoma, kad jis gali taip pat rašyti skundus, jog ieškovė nesilaiko nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos, tačiau atsakovas mano, jog tai niekaip nepadės atkurti ieškovės ir sūnaus ryšio, o tik gilins konfliktą tarp šalių.
16.5. Kitus kartus, po 2025 m. vasario 9 d., ieškovės apsilankymai buvo sklandūs, ji su sūnumi buvo išėjusi į lauką, vaikas rodė ieškovei kaip mokosi važiuoti su dviračiu. Iš pateikto šalių susirašinėjimo, kurį atsakovas pateikė 2025 m. vasario 18 d. paaiškinimuose, matyti, jog atsakovas skatina sūnų bendrauti su ieškove.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.
18. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas skirti baudą atsakovui dėl netinkamo laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo esmės
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).
20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. vasario 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-289-730/2025, iš dalies pakeisdamas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį dalyje dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, patikslino ieškovės ir vaiko laikiną bendravimo tvarką, nurodydamas, jog: 1) ieškovė netrukdomai bendrauja su nepilnamečiu vaiku visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis. Ieškovė įsipareigoja užtikrinti, kad bendravimas su vaiku nevyktų: 1) pamokų / būrelių, vaiko lankymosi mokykloje metu; 2) nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Lietuvos laiku. Atsakovas įsipareigoja netrukdyti ieškovei bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir sudaryti tam atitinkamas sąlygas; 2) ieškovė bendrauja su vaiku kiekvieną savaitgalį (šeštadienį arba sekmadienį) ir šventinę (ne darbo) dieną vaiko gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Vaiko tėvas įsipareigoja sudaryti sąlygas vaiko ir motinos bendravimui.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai asmuo, įpareigotas teismo nutartimi vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, kurią gali įvykdyti tiktai jis pats, nevykdo šios teismo nutarties, laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymu suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo teismo nutartimi įpareigotam asmeniui CPK 145 straipsnio 9 dalies nustatyta tvarka arba į antstolį dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo CPK 145 straipsnio 9 dalies, 152 straipsnio 6 dalies, 771 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 40 punktas).
22. Asmuo, tiesiogiai kreipęsis į teismą dėl laikinosios apsaugos priemonės nevykdymo pasekmių taikymo (dėl baudos skyrimo), turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo neįvykdymą.
23. Teismas, spręsdamas nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo klausimą, be kita ko, sprendžia, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo nutarties nevykdymas. Tik nustatęs, kad yra pakankamai objektyvių duomenų, jog teismo nutartis dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nevykdoma, teismas sprendžia dėl baudos skyrimo. Spręsdamas dėl baudos teismas turi nurodyti, kokiais konkrečiais motinos veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo nutarties nevykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), teismo vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).
24. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad atsakovas nesilaiko Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 6 d. nutarties dalyje dėl ieškovės bendravimo su vaiku tvarkos, kuria jis įpareigotas netrukdyti ieškovei bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir sudaryti tam atitinkamas sąlygas. Ieškovei yra trukdoma bendrauti tiek telekomunikacinėmis priemonėmis, tiek ir atvykus į vaiko gyvenamąją vietą. Vaikas neskatinamas bendrauti su motina. Atsakovas aktyviais, priešiškais veiksmais, t. y. atvira ir paslėpta agresija, siekia nutraukti ieškovės ir vaiko ryšį. Dėl to prašo skirti atsakovui baudą. Atsakovas nesutinka su tokiais ieškovės teiginiais, nurodydamas, kad vaiko nenorą bendrauti sukelia būtent ieškovės veiksmai, o pats atsakovas skatina vaiką bendrauti su motina.
25. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, kad teismas, spręsdamas baudos dėl laikinųjų priemonių nevykdymo pagrįstumo, turi nustatyti: 1) konkrečius tėvo ar motinos veiksmus, kuriais pasireiškė konkrečios nutarties nevykdymas; 2) kokios aplinkybės ir įrodymai patvirtina vieno iš tėvų neveikimą.
26. Pagrindiniai įrodymai, kuriais ieškovė siekė įrodyti atsakovo neveikimą, yra du vaizdo įrašai, nufilmuoti 2025 m. vasario 9 d. ir šalių susirašinėjimo ištrauka. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose pateikė išsamesnį šalių susirašinėjimą, vykusį 2025 m. sausio-vasario mėn. Ieškovė atskiruoju skundu nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu.
27. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad subjektyvus ieškovės ginčo situacijos vertinimas nėra privalomas teismui, o aplinkybė, kad šalies ir teismo atliktas subjektyvus ginčo situacijos ir rašytinių įrodymų vertinimas skiriasi tarpusavyje, savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo, kurio nagrinėjamu atveju nenustatyta.
28. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino tiek šalių tarpusavio susirašinėjimą, tiek ir pateiktus vaizdo įrašus. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kad nors viename vaizdo įraše nėra matyti nei vaiko, nei atsakovo, tačiau tos pačios dienos kitame vaizdo įraše matyti, kad vaikas yra namuose, žaidžia telefonu ir pats išreiškia nenorą prieiti prie motinos. Nei viename iš vaizdo įrašų nėra matyti jokių atsakovo aktyvių veiksmų, kuriais jis sąmoningai trukdytų ieškovei bendrauti su vaiku. Vien aplinkybė, kad atsakovas neskatina ar neliepia vaikui eiti būti šalia ieškovės, kaip to pageidauja ieškovė, nereiškia atsakovo pasyvumo ieškovės ir vaiko bendravime, juolab netinkamo laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo. Kaip jau nurodyta, atsakovas įpareigotas netrukdyti ieškovės ir vaiko bendravimui bei sudaryti tam tinkamas sąlygas, tačiau tokių sąlygų sudarymas nereiškia liepimo vaikui atlikti veiksmus, kurių jis pats nenori. Vaikui yra 10 metų, o tokio amžiaus vaikas gali ir geba išreikšti (ne)sutikimą dėl bendravimo su vienu iš tėvų konkrečiu momentu.
29. Be to, atskiruoju skundu ieškovė išreiškia dviprasmišką poziciją dėl pačios padarytų vaizdo įrašų, t. y. vienu atveju ji teigia, kad jokios galimybės atvirai filmuoti neturi tiek dėl atsakovo agresijos jos atžvilgiu, tiek ir būdama suinteresuota netraumuoti vaiko, o kitu atveju nurodo, kad ieškovė padarė įrašus, patvirtinančius, jog tėvas neskatina bendrauti vaiko su motina (priešingai, skatina nebendrauti savo elgesiu), turėdama tikslą ginti, visų pirma, vaiko teises, todėl tokie apeliantės argumentai vertintini kritiškai. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nurodytos aplinkybės, tokios kaip aktyvi ar pasyvi atsakovo agresija, yra neįrodytos ir deklaratyvios.
30. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai dėl šalių tarpusavio susirašinėjimo turinio analizės. Priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovas pats skatiną asmeninį ieškovės ir vaiko bendravimą jam pačiam netarpininkaujant, taip pat nurodo laiką kada ieškovė gali paskambinti. Iš šalių susirašinėjimo ir ieškovės žinučių matyti, kad būtent pats vaikas atsisako bendrauti su motina, tačiau ieškovės ir vaiko asmeninių santykių gerinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nenustačius jokių konkrečių atsakovo veiksmų, kuriais būtų trukdoma vykdyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė patenkinti ieškovės prašymą.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė, matydama, jog jos ir vaiko ryšys slopsta, turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir siūlyti tokią bendravimo su vaiku tvarką, kuri padėtų vaiko ir ieškovės tarpusavio ryšį atkurti ir jį palaikyti.
32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties apeliantės atskirojo skundo motyvais, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į konkrečios situacijos specifiką, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniais,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.