- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-02
- Bylos Nr.
- e2S-722-613/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Pareiškėjas
- I. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. G. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutarties, kuria teismas taikė trūkumų šalinimo institutą, civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. G. pareiškimą dėl civilinės bylos Nr. 2FB-657-377/2015 peržiūrėjimo dokumentinio proceso tvarka ir panaikinimo Baudžiamojo kodekso pagrindais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja I. G. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su pareiškimu dėl civilinės bylos Nr. 2FB-657-377/2015 peržiūrėjimo dokumentinio proceso tvarka ir panaikinimo Baudžiamojo kodekso pagrindais, prašydama: 1) pripažinti tyčia iškeltą A. B. Ž. ir E. Ž. fizinių asmenų bankroto bylą absoliučiai negaliojančia; 2) panaikinti 2017 m. rugsėjo 20 d. varžytynių aktą; 3) patraukti baudžiamojon atsakomybėn uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Eurobankrotas“; 4) pripažinti ją nukentėjusiąja dėl jai priklausančio turto, adresu (duomenys neskelbtini), užgrobimo ir psichologinio genocido sąmoningai, tyčia suluošinus sveikatą; 5) taikyti restituciją, t. y. nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), sugrąžinti jos šeimai; 6) priteisti padarytos žalos atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartimi nustatė pareiškėjai I. G. 14 dienų terminą pašalinti pareiškimo (prašymo) trūkumams, nurodytiems nutarties aprašomojoje dalyje, ir sumokėti 75,00 Eur žyminį mokestį, terminą skaičiuojant nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Išaiškino, kad nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, pareiškimas (prašymas) bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
3. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjos pareiškimo galima suprasti, kad pareiškėja teikia prašymą atnaujinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų civilinę bylą Nr. e2FB-2135-377/2019 (buvęs numeris 2FB-657-377/2015), kuri buvo išnagrinėta 2019 m. gegužės 3 d. teismo nutartimi, nutartis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 14 d.
4. Remiantis civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja nebuvo įtraukta į minėtos bylos nagrinėjimą, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 365 straipsnio 1 dalies nuostatas gali paduoti prašymą atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais.
Šalies argumentai
5. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja pareiškime (prašyme) nenurodė, kokiu CPK 366 straipsnyje nurodytu pagrindu ji prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2FB-2135-377/2019 (buvęs numeris 2FB-657-377/2015), nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimą, nepridėjo prie prašymo įrodymų, pagrindžiančių proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas atkreipė pareiškėjos dėmesį į tai, kad CPK 368 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
7. Be to, teismas pažymėjo, kad pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį už prašymą dėl proceso atnaujinimo turi būti sumokėtas 100,00 Eur žyminis mokestis, todėl pareiškėja įpareigotina sumokėti 75,00 Eur žyminį mokestį už prašymą dėl proceso atnaujinimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).
8. Todėl nusprendė, kad, esant minėtiems pareiškimo (prašymo) trūkumams, pareiškėjos pareiškimas (prašymas) negali būti priimtas, todėl pareiškėjai nustatytinas terminas minėtiems trūkumams pašalinti ir sumokėti žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Pareiškėja I. G. (toliau – apeliantė) teismui pateikė atskirąjį skundą. Nurodo, kad su skundžiama teismo nutartimi nesutinka, prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti, atleisti nuo žyminio mokesčio ir tenkinti pareiškimo reikalavimus neištaisius trūkumų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pažymėjo, kad perdėtas formalizmas užgožia civilinio proceso esmę, taip pat pažeidžia asmens teisę į teismą, kurią garantuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Atsiribojimas nuo potencialiai reikšmingų konkrečios situacijos ypatumų lemia kitos rūšies savavališkumą, t. y. aklą ir mechaninį teisės taikymą, nesuteikiant reikiamo dėmesio teisingumui konkrečioje byloje.
9.2. Faktinės aplinkybės yra vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, bet ne pareiškimo priėmimo stadijoje.
9.3. CPK 83 straipsnyje nurodyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, atlyginimo; bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 6 punktai).
9.4. Pareikšti reikalavimai kildinami iš nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, t. y. fiziniai asmenys iškeltoje fizinių asmenų bankroto byloje savo veiksmais pareiškėjai padarė didelę žalą, realizavo jai nuosavybės teise priklausantį turtą, tyčia suluošinta sveikata, patirtas didelis stresas, neįgalumas tęsiamas, todėl pagal proceso įstatymo normas pareiškėja turi būti atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už civilinėje byloje pareikštų reikalavimų nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutarties, kuria teismas taikė pareiškimo (prašymo) trūkumų šalinimo institutą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų.
14. CPK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismui pateikiamas ieškinys (pareiškimas) turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis). Ieškinyje (pareiškime), be kita ko, turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas (pareiškėjai) grindžia savo reikalavimą (faktinis pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo (pareiškėjų) išdėstytas aplinkybes, bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, dėl kurių reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2018). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis 2 dalis).
15. Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti minėti ieškinio elementai arba jie nurodyti netiksliai ir tai kelia esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnis). Esminės ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo teisminės praktikos taisyklės yra apibendrintos kasacinio teismo atliktoje apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, Teismų praktika Nr. 36). Joje nurodyta, kad tiek bendruosius, tiek specialiuosius ieškinio formos ir turinio reikalavimus galima suskirstyti į dvi grupes: ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas sudaro kliūtis priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, todėl taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas (esminiai trūkumai) bei ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas nesudaro kliūčių priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, todėl ieškinio trūkumų šalinimo institutas paprastai netaikomas (neesminiai trūkumai arba netikslumai) (CPK 115 straipsnio 4 dalis).
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas apeliantei terminą pareiškimo (prašymo) trūkumams pašalinti, nurodė, kad iš teismui pateikto procesinio dokumento turinio matyti, kad pareiškėja pareiškimu (prašymu) siekia, kad būtų atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. e2FB-2135-377/2019, tačiau teismui pateiktame procesiniame dokumente nenurodė, kokiu CPK 366 straipsnyje nurodytu pagrindu ji prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2FB-2135-377/2019 (buvęs numeris 2FB-657-377/2015), nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimą, nepridėjo prie prašymo įrodymų, pagrindžiančių proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, taip pat nesumokėjo žyminio mokesčio už prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad esant nustatytiems pareiškimo (prašymo) trūkumams pareiškėjos pareiškimas (prašymas) negali būti priimtas.
17. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, teigia, kad perdėtas formalizmas užgožia civilinio proceso esmę, taip pat pažeidžia asmens teisę į teismą. Pažymi, kad faktinės aplinkybės yra vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, bet ne pareiškimo priėmimo stadijoje. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantės argumentais.
18. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų procesinė staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
19. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. nusprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas ar įrodymų (ne) pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323/2013, 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2013).
20. Taigi ieškinio trūkumų šalinimo instituto normos gali būti taikomos tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko (ar pagrindo) formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).
21. CPK 369 straipsnis numato reikalavimus, keliamus prašymo atnaujinti procesą turiniui. Be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio Kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas. Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.
22. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjos teismui pateikto pareiškimo (prašymo) turiniu, konstatuoja, kad teismui pateiktas procesinis dokumentas neatitinka prašymui atnaujinti procesą formos ir turinio reikalavimų, numatytų CPK 369 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį į tai, kad ji prie pareiškimo (prašymo) nepridėjo jokių įrodymų, pagrindžiančių proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl nustatytų aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Apeliantė nenurodo jokių teisinių argumentų ir (ar) įrodymų, galinčių patvirtinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ar nepagrįstumą.
23. Be kita ko, žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas yra glaudžiai susijęs su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, su visuotinai pripažįstama proceso šalies pareiga inicijuojant procesą. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Žyminio mokesčio paskirtis – perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų byloje dalyvaujantiems asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Įstatymas suteikia apsaugą abiem proceso šalims – ieškovui ir atsakovui, todėl žyminis mokestis iš dalies apsaugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus. Taigi žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų.
24. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, mano, kad remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 6 punktais, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nurodo, kad pareikšti reikalavimai kildinami iš nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, t. y. fiziniai asmenys iškeltoje fizinių asmenų bankroto byloje savo veiksmais pareiškėjai padarė didelę žalą, realizavo jai nuosavybės teise priklausantį turtą, tyčia suluošinta sveikata, patirtas didelis stresas, neįgalumas tęsiamas, todėl pagal proceso įstatymo normas pareiškėja turi būti atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už civilinėje byloje pareikštų reikalavimų nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės teiginiais.
25. CPK 80 straipsnio 4 dalimi už prašymą dėl proceso atnaujinimo turi būti sumokėtas 100,00 Eur žyminis mokestis. Teikiant procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai mokėtino žyminio mokesčio suma (CPK 80 straipsnio 7 dalis).
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė atskirajame skunde pateikia savo subjektyvų pareikštų reikalavimų pobūdžio vertinimą ir klaidingai suvokia Civilinio proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
27. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, vadovaudamasis teismų praktika, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi skundžiama nutartis priimta 2021 m. birželio 2 d., nutartyje nustatytas terminas trūkumams ištaisyti jau yra pasibaigęs, pareiškėjai nustatomas naujas terminas teismo nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Pakartotinai nustatyti pareiškėjai I. G. 14 dienų terminą pašalinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartyje nurodytus trūkumus.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.