Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Litairija“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 31 d. ir 2017 m. gruodžio 4 d. nutarčių, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Reikalavimas LT pareiškimą atsakovei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei ,,Litairija“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB ,,Reikalavimas LT“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovės likviduojamos UAB ,,Litairija“ bankroto bylą dėl įmonės nemokumo. Ieškovė nurodė, kad atsakovės skola sudaro 579,66 Eur, įsiskolinimas priteistas Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-4066-862/2012. Kadangi įsiskolinimas yra didelis, skola nėra grąžinama, ieškovės nuomone, tikėtina, kad įmonės pradelsti įsiskolinimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 17 d. iškėlė atsakovės UAB ,,Litairija“ bankroto bylą. Iš įmonės balanso už 2012 m. teismas nustatė, kad jos turto vertė buvo 13 756,08 Eur (47 497 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 2 890,40 Eur (9 803 Lt), t. y. įmonės įsipareigojimai neviršijo pusės į balansą įrašyto turto vertės. Teismas taip pat nustatė, kad įmonė registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, byloje nėra duomenų, kad atsakovė nuosavybės teise valdytų kokį nors kitą materialų turtą, vykdytų veiklą, gautų pajamas, atsakovei nėra iškelta vykdomųjų bylų. Įvertinęs šiuos duomenis teismas sprendė, kad atsakovė yra nemoki įmonė ir tuo pagrindu iškėlė jai bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės teismui 2017 m. lapkričio 30 d. pateiktą pakartotinį atskirąjį skundą dėl 2017 m. liepos 31 d. nutarties, motyvuodamas tuo, kad atskirasis skundas paduotas praleidus 3 mėn. naikinamąjį ieškinio senaties terminą (CPK 307 str. 3 d.).

Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

2017 m. spalio 9 d. pateiktame atskirajame skunde atsakovė likviduojama UAB ,,Litairija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 31 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atsisakyti iškelti atsakovės bankroto bylą, skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą proceso teise ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovė inicijavo jau trečią bylą teisme tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko – tariamo skolos išieškojimo. Atsakovės savininkui ir likvidatoriui nebuvo įteiktas Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. preliminaraus sprendimo kopija ir ieškinys, dėl ko jis negalėjo reikšti prieštaravimų, taip pat nebuvo informuotas apie bankroto bylos inicijavimą. Skirtingai nei sprendė teismas, atsakovė yra moki įmonė. Teismas, vadovaudamasis įmonės balansu už 2012 m., nustatė, kad įmonės turto vertė yra 47 497 Lt (13 756,08 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 9 803 Lt (2 890 Eur), tačiau tokios sumos (9 803 Lt) balanse nėra nurodyta. Pagal įmonės balansą, kuriuo vadovavosi teismas, įmonės per vienerius mokėtinos sumos sudaro 712 Lt (206,21 Eur), t. y. skolos siekia 1,49 proc. įmonės turto. Tuo tarpu pinigų likutis įmonės kasoje tuo metu buvo 1 594 Lt (461,65 Eur). Ieškovė reikalauja priteisti 579,66 Eur, o tai sudaro 4,21 proc. atsakovės turto. Atsakovė neturi įsiskolinimų valstybės ir savivaldybių biudžetams, įsiskolinimų darbuotojams, be 2012 m. birželio 20 d. preliminariu sprendimu priteistos sumos atsakovė neturi jokių įsiskolinimų kitiems kreditoriams, jos atžvilgiu nėra iškelta bylų ar vykdomų išieškojimų. Minėtu preliminariu sprendimu nepagrįstai priteista skola ieškovei iš atsakovės, tačiau atsakovė neturėjo galimybės pareikšti prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo, nes jis atsakovei nebuvo įteiktas.

2017 m. lapkričio 30 d. pateiktame atskirajame skunde atsakovė likviduojama UAB ,,Litairija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 31 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atsisakyti iškelti atsakovės bankroto bylą, skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą proceso teise ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime į atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 31 d. nutarties ieškovė UAB Reikalavimas LT prašo nutraukti apeliacinį procesą, o jo nenutraukus – atmesti atskirąjį skundą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, skirti apeliantei 3 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:Pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį apeliacinį skundą surašo advokatas. Šiuo atveju prie atskirojo skundo nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys atsakovės vadovo aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, todėl atskirasis skundas negalėjo būti priimamas, o priėmus – apeliacinis procesas turi būti nutrauktas. Nesutiktina, kad atsakovė neturėjo galimybės pasinaudoti teise pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo. Preliminarus sprendimas, kuriuo priteistas įsiskolinimas ieškovei, yra įsiteisėjęs, o jis įsiteisėja tik tuo atveju, jei buvo įteiktas atsakovei ir jei per nustatytą terminą nepareikšta prieštaravimų. Atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovė yra moki įmonė, tačiau nuo 2013 iki 2016 m. įmonės turtas nekinta. Pagal 2012-2016 m. įmonės balansų duomenis visą įmonės turtą sudaro ilgalaikis nematerialusis turtas (13 298 Eur), kuris susideda iš įmonės įstatinio kapitalo (2 896 Eur) ir perkainojimo rezervo (10 861 Eur). Taigi faktiškai atsakovė turto neturi. Faktinis įmonės nemokumas yra tada, kai įmonė nesugeba vykdyti piniginių prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Šiuo atveju Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. preliminariu sprendimu priteista skola nėra mokama daugiau kaip 5 metus. Atsakovė neįrodė, kad įmonė turi realaus turto už tokią sumą, kuri nurodyta įmonės balanse. Tai, jog balansų duomenys netikslūs, patvirtina ir ta aplinkybė, kad juose nėra įtraukta atsakovės mokėtina suma ieškovei, priteista 2012 m. birželio 20 d. preliminariu sprendimu. Be to, įmonė veiklos nevykdo, pajamų negeneruoja. Apeliantė, teikdama šį nepagrįstą atskirąjį skundą, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Atskirasis skundas yra identiškas atsakovės teiktam 2013 m. gegužės 30 d. atsiliepimui į atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. B2-4266-781/2013, kurioje pirmą kartą buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos šiai atsakovei iškėlimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ginčo esmės

Byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės pareiškimą iškelti atsakovei bankroto bylą dėl jos nemokumo. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį (toliau – ĮBĮ) nemokumas, kaip pagrindas iškelti bankroto bylą, yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar atsakovė yra nemoki įmonė, vertino jos finansinę padėtį pagal atsakovės balansą už 2012 m. (b. l. 29). Iš šio balanso teismas nustatė, kad atsakovės turto vertė sudaro 47 497 Lt (13 756,08 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 9 803 Lt (2 890,40 Eur). Kaip matyti iš šių pirmosios instancijos teismo nustatytų finansinių rodiklių, atsakovės įsiskolinimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Šį faktą konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Be to, kaip teisingai nurodoma atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismo nustatyto atsakovės pradelstų įsiskolinimų dydžio – 9 803 Lt (2 890,40 Eur) – nepagrindžia bylos medžiaga. Pagal bylos duomenis atsakovės pradelsti įsiskolinimai yra mažesni, nei nustatė teismas. Įmonės balanse už 2012 m., kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nurodyta, kad įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia tik 712 Lt (206,21 Eur). Be to, šis įsiskolinimas kaip matyti iš vėlesnių įmonės balansų (už 2013-2016 m.) buvo padengtas (b. l. 100-106). Šioje byloje ieškovės pareikštas 579,66 Eur reikalavimas kildinamas iš 2012 m. balandžio 23 d. reikalavimo perleidimo sutarties, kuria ieškovė iš pirminio kreditoriaus UAB ,,Saulės spektras“ įsigijo nurodytą reikalavimo teisę į atsakovę už 10 Lt. Šis įsiskolinimas priteistas įsiteisėjusiu Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-4066-862/2012. Atsakovė įrodinėja, kad šiuo preliminariu sprendimu įsiskolinimas ieškovei iš atsakovės priteistas nepagrįstai, kadangi UAB ,,Saulės spektras“ neturėjo tokio reikalavimo į atsakovę ir atitinkamai jo negalėjo perleisti ieškovei, tačiau atsakovei ieškinys ir preliminarus sprendimas nebuvo įteiktas, todėl atsakovė negalėjo gintis nuo šio reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo vertinti kitoje byloje įsiteisėjusio procesinio teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau kaip matyti iš 2012 m. birželio 29 d. įteikimo pažymos, ieškinį dėl skolos priteisimo ir preliminarų sprendimą atsakovės vardu 2012 m. liepos 2 d. kaip įmonės direktorė priėmė L. Š. (civilinės bylos Nr. 2-4066-862/2012 b. l. 32). Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad L. Š. atsakovės direktore buvo iki 2012 m. birželio 4 d. (CPK 179 str. 3 d.). Pagal preliminarų sprendimą 2012 m. rugpjūčio 13 d. ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas (b. l. 5), tačiau ieškovė į antstolį dėl vykdomojo dokumento įvykdymo niekada nesikreipė. Kaip matyti iš įmonės balanso už 2012 m., šiuo laikotarpiu įmonė turėjo 1 594 Lt pinigų ir pinigų ekvivalentų (b. l. 29).Ieškovė atsakovės bankroto bylos iškėlimą dėl jos nemokumo inicijuoja antrą kartą. Pirmą kartą išnagrinėtoje byloje Nr. B2-4266-781/2013 Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia 2013 m. birželio 6 d. nutartimi ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo atmetė. Minėtoje byloje teismas konstatavo, kad atsakovė nėra nemoki įmonė vadovaudamasis tais pačiais įrodymais, kurie yra pateikti ir šioje byloje – atsakovės balanso už 2012 m. duomenimis; ieškovės reikalavimu, grindžiamu įsiteisėjusiu Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. preliminariu sprendimu. Nenustačius įmonės nemokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme, įvertinus kitas šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo patenkinti ieškovės reikalavimo iškelti atsakovei bankroto bylą dėl jos nemokumo (ĮBĮ 2 str. 8 d.; 9 str. 7 d. 1 p.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo 2017 m. liepos 31 d. nutartis, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutarties

Kaip minėta, 2017 m. lapkričio 30 d. Vilniaus apygardos teisme gautas dar vienas atsakovės atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 31 d. nutarties, kurį pirmosios instancijos teismas skundžiama 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi atsisakė priimti kaip paduotą praleidus naikinamąjį 3 mėn. terminą (CPK 307 str. 3 d., 338 str.). 2017 m. lapkričio 30 d. pateiktas atskirasis skundas yra su tam tikrais pakeitimais ir papildymais lyginant jį su 2017 m. spalio 9 d. teismui pateiktu ir priimtu atskiruoju skundu. CPK 323 straipsnyje yra tiesiogiai įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Ši teisės norma yra imperatyvi. Tos pačios taisyklės mutatis mutandis taikomos ir atskirajam skundui (CPK 338 str.). 2017 m. lapkričio 30 d. atskirasis skundas pateiktas praleidus ne tik atskirojo skundo pateikimo terminą, bet ir naikinamąjį 3 mėn. terminą, kurio atnaujinti negalima (CPK 307 str. 3 d., 338 str.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartis, kuria atsisakyta šį atskirąjį skundą priimti, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Kita vertus, šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 31 d. nutartį pagal atsakovės 2017 m. spalio 9 d. atskirąjį skundą, šio klausimo išsprendimas šalims papildomų teisinių pasekmių nesukuria.

Dėl apeliacinio proceso teisėtumo

Atskirąjį skundą atsakovės UAB ,,Litairija“ vardu pasirašė jos akcininkas ir likvidatorius G. V. M.. Ieškovė teigia, jog šiam asmeniui nepateikus įrodymų, kad jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, apeliacinis procesas, pradėtas pagal jo pasirašytą atskirąjį skundą vadovaujantis CPK 306 straipsnio 3 dalimi negalėjo būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas (CPK 315 str.). Su tokia ieškovės pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Ieškovės cituojamoje CPK 306 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti reikalavimai apeliacinio skundo surašymui ir pasirašymui. Šiuo atveju apeliacinis procesas pradėtas pagal atsakovės atskirąjį, o ne apeliacinį skundą. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką CPK 306 straipsnio 3 dalies reikalavimai atskirųjų skundų padavimui ir surašymui netaikytini (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1610-943/2017; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis Nr. Nr. 2-1828-330/2017; 2017 m. spalio 17 d. nutartis Nr. 2-1773-370/2017). Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnio 6 dalimi skundą pasirašęs atsakovės likvidatorius G. V. M. nuo 2012 m. birželio 4 d. buvo įgijęs atsakovės vadovo teises ir pareigas, įskaitant ir CPK 55 straipsnyje įtvirtintą teisę juridinio asmens (atsakovės) vardu teisme vesti bylą. Todėl nepagrįstas ieškovės argumentas, kad pagal G. V. M. pasirašytą atsakovės likviduojamos UAB ,,Litairija“ atskirąjį skundą negalėjo būti pradėtas apeliacinis procesas.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis priteisimo

Abi šalys viena kitai prašė skirti baudas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-224/2005).Tenkinus atsakovės atskirąjį skundą, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad ji šiomis teisėmis piktnaudžiavo. Apeliacinės instancijos teismas nemato pakankamo pagrindo spręsti ir kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Ieškovė pateikė jos reikalavimą pagrindžiantį įsiteisėjusį teismo sprendimą, atsakovės adresą nurodė tą, kuris yra registruotas Juridinių asmenų registre. Todėl ieškovės veiksmai kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ir nurodymas ne to atsakovės adreso, kuriuo anksčiau vyko susirašinėjimas, o to, kuris nurodytas Juridinių asmenų registre, nelaikytini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme. Todėl šalių prašymai skirti viena kitai baudas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atskirajame skunde atsakovė prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB ,,Laimos korporacija“ iš atsakovės savininko ir likvidatoriaus G. V. M. už atskirojo skundo parengimą priėmė 495 Eur (b. l. 111). Tokios išlaidos nepripažintos atstovavimo išlaidomis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-7-687/2017), todėl jų atlyginimas atsakovei nepriteistinas iš bylą pralaimėjusios šalies (ieškovės).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti.

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartį.