Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2017-05-03 · Civilinė byla Nr. e2YT-1343-793/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-03
Bylos Nr.
e2YT-1343-793/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-16537-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Petras Mineikis
Pareiškėjas
G. C.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“
Advokatai
Dainius Žiedas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1343-793/2017Proceso Nr. 2-06-3-16537-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.4.; 3.1.10.6.; 3.1.10.7. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. gegužės 3 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis,sekretoriaujant Agnei Baranauskaitei,dalyvaujant pareiškėjo G. C. (G. C.) atstovui advokatui Dainiui Žiedui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėdamas civilinę bylą pagal pareiškėjo G. C. (G. C.) prašymą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu, kurį vėliau patikslino, prašydamas atnaujinti G. C., gim. (duomenys neskelbtini), terminą priimti sesers G. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2015-12-11, palikimą ir pratęsti terminą palikimui priimti tris mėnesius nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo sesuo G. C. Pažymėjo, kad G. C. iš Lietuvos išvyko prieš dešimtmetį ir jam nebuvo žinoma, kad Lietuvoje būtų palikusi kokį nors nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, todėl po jos mirties nesikreipė į Lietuvos notarą dėl galimo palikimo priėmimo. Praėjus kuriam laikui jo artimieji ėmė klausinėti kas paveldėjo sesers turtą, buvusį Lietuvoje, ir taip pareiškėjui paaiškėjo, kad turėjo likti jos butas, kuriame sesuo gyveno iki atvykimo į Rusiją. Tuomet kreipėsi į advokatų kontorą Lietuvoje, kuri, patikrinusi Nekilojamoj turto registro duomenų banką, nustatė, kad G. C. priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Paiškėjus šiai aplinkybei pareiškėjas nusprendė kreiptis į teismą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo, sudarė sutartį su advokatu Lietuvoje ir pateikė reikalingus dokumentus.

Pareiškėjas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 41 straipsnio nuostatas „Lygiateisiškumo principas“ vienos Susitariančiosios Šalies piliečiai yra lygiateisiai su kitos Susitariančiosios Šalies piliečiais, gyvenančiais jos teritorijoje, gebėjimu įgyti paveldimą turtą arba paveldimas teises. Turtą arba teises jie įgyja tokiomis pat sąlygomis, kokios nustatytos saviems Susitariančiosios Šalies piliečiams, gyvenantiems jos teritorijoje. Sutarties 42 straipsnio „Paveldėjimo teisė“ 2 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra turtas, įstatymai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 str. 1 d. 4 punktą ketvirtos eilės įpėdiniais laikomi palikėjo broliai ir seserys. Sekant to paties straipsnio 2 dalimi ketvirtos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jie atsisakė palikimo. Remiantis CK 5.50 str. 3 dalimi palikimą reikia priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 5.57 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu G. C. buvo nevedusi, vaikų neturėjo, kitų, pirmesnės eilės paveldėtojų nėra. Terminą per tris mėnesius priimti palikimą jis praleido nes G. C. iki mirties daugiau kaip dešimt metų gyveno Rusijoje, o jam nebuvo žinoma apie Lietuvoje esantį butą. Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamasis turtas yra kitoje valstybėje, į senyvą pareiškėjo G. C. amžių, į tai, kad jis nemoka lietuvių kalbos, todėl užtruko išsiaiškinti aplinkybes apie esamą turtą ir inicijuoti kreipimąsi į teismą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas nurodė, kad palikėjos ir jo giminystės ryšį įrodo pateikiami gimimo liudijimai, iš kurių matyti jų bendri tėvai (e. b. l. 1-2).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu į prašymą nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 str. yra nurodoma, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėjo, kad terminą palikimui priimti šiuo atveju pareiškėjas yra praleidęs daugiau kaip 8 mėnesius. Suinteresuoto asmens teigimu vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d, nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-191/2012). Nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos G. C. palikimo perėjimą valstybei. Teigė, kad tuo atveju, jeigu teismui pakaktų duomenų pagristai konstatuoti, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių, valstybės įmonės Turto bankas, neprieštaraus, kad pareiškėjo pareiškimas būtų patenkintas. Vadovaudamiesi išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, prašė pareiškėjo G. C. pareiškimą nagrinėti teisės norminių aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra (e. b. l. 45-46 ).

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas papildomai paaiškino, kad G. C. sesuo G. C. atvykusi į Maskvą ne iš karto apsigyveno pas jį, todėl sesuo nebepasakojo, ir G. C. nebežinojo jos gyvenimo Lietuvoje aplinkybių, tuo pačiu ir apie sesers turėtą butą (duomenys neskelbtini). Teigė, kad prieš tai minėtame bute gyvena jauna šeima, kuri yra informuota apie paveldėtoją. Nurodė, kad po sesers mirties G. C. liko vienintelis, galintis priimti G. C. palikimą. Paaiškino, kad G. C. negyveno Lietuvoje, nesupranta lietuvių kalbos, todėl jam buvo sunku ir užtruko laiko susirasti Lietuvoje advokatą, ir pradėti tvarkyti su palikimo priėmimu susijusius reikalus. Prašė pripažinti, kad terminą G. C. praleido dėl svarbių priežasčių, tenkinti pareiškimą atnaujinti terminą palikimui priimti ir pratęsti trijų mėnesių laikotarpiui.

Atsiliepimas

Į teismo posėdį suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, atstovas neatvyko, atsiliepime nurodė, kad prašo pareiškimą nagrinėti valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), Maskvoje, Rusijoje mirė pareiškėjo sesuo G. C. (e. b. l. 8-11). Iš G. C. ir G. C. gimimo liudijimų matyti, kad pareiškėjo ir G. C. tėvai yra C. A. M. ir C. E. S. (e. b. l. 4-7, 17-20). VĮ „Registrų centras“ 2016-10-27 Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad G. C. vardu nuosavybės teise registruotas nekilnojamasis turtas – vieno kambario butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 21). Iš Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro pateikto 2016-12-28 rašto Nr. S-310 matyti, kad po G. C., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto 2-ajame noratų biure paveldėjimo byla nebuvo pradėta (e. b. l. 26). Pareiškėjas susitarimą su advokatų profesine bendrija „Morkūnas Legal Bureau“ dėl teisinių paslaugų teikimo sudarė 2016-11-02 (e. b. l. 34-41). Iš VĮ „Registrų centras“ 2017-03-29 Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad G. C., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-03-29 gyveno Rusijoje, buvo netekėjusi, duomenų apie vaikus nėra (e. b. l. 85).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Jeigu įpėdinis praleido terminą palikimui priimti, teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie praleistą terminą, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino pratęsimo.

Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų LR CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (LR CK 1.5 str.). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant termino palikimui priimti atnaujinimo ir pratęsimo klausimą pažymėtina tai, kad pareiškėjui terminas palikimui priimti po sesers G. C. mirties pasibaigė (duomenys neskelbtini), prašymas atnaujinti praleistą terminą priimti palikimą teismui pateiktas 2016-12-13. Pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti devynis mėnesius ir dvi dienas. Pažymėtina, kad tiek pareiškime G. C. nurodė, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas patvirtino, jog su seserimi apie jos turimą butą Lietuvoje nekalbėjo, todėl pareiškėjas atsitiktinai sužinojo apie palikimo atsiradimą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas gyvena Rusijoje, Maskvoje, kas savo ruožtu apsunkino jo galimybes laiku kreiptis į kitoje valstybėje esantį notarą dėl palikimo priėmimo. Aplinkybę, jog pareiškėjas buvo buvo pakankamai atidus ir sąžiningas, nevilkino termino kreiptis dėl palikimo priėmimo patvirtina rašytiniai bylos duomenys, iš kurių matyti, jog VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas paimtas 2016-10-27, 2016-11-02 sudarytas susitarimas su advokatų profesine bendrija „Morkūnas Legal Bureau“ dėl teisinių paslaugų teikimo, prašymas atnaujinti praleistą terminą priimti palikimą teismui pateiktas 2016-12-13.

Sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo iš bylos duomenų nenustatyta, kad termino atnaujinimas pažeistų kitų asmenų teises ir interesus – kitų įpėdinių nenustatyta. Nors terminas palikimui priimti praleistas daugiau nei devynis mėnesius, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pateikė iš esmės visus įrodymus, patvirtinančius jo nurodytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais darytina išvada, jog pareiškėjo nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl yra pagrindas tenkinti G. C. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, suinteresuotas asmuo prašymui iš esmės neprieštarauja, todėl pareiškėjo G. C. pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po G. C. mirties, priimti atnaujintinas ir pratęstinas tris mėnesius, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5.50 str. 3 d., 5.57 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais, teismas,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui G. C. (G. C.), gim. (duomenys neskelbtini), terminą palikimui, atsiradusiam (duomenys neskelbtini), po palikėjos G. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, priimti ir pratęsti terminą palikimui priimti tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Petras Mineikis