Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AS&Partners“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AS&Partners“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Atsakovo įsitikinimu, Patikrinimo aktas nėra ginčo objektas administraciniame teisme, kadangi nesukelia teisinių pasekmių, nes skundžiamo Patikrinimo akto turinyje pateikiama pareiškėjo sudarytų ataskaitų analizė bei vertinimas, tačiau jokie privalomi nurodymai ar patvarkymai, kurie darytų įtaką pareiškėjos teisėms ar teisėtiems interesams, nėra nustatyti.

II.

III.

Savo prašymą atnaujinti bylos procesą pareiškėjas grindžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ; redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais ir nurodo, kad teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, pažeidė Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 26 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 23 straipsnį, 29 straipsnio 1 ir 5 dalis, 17 straipsnio 1 ir 2 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1K-422 patvirtintų Turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos patikrinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17 punktą, 16 punktą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 straipsnio aspektu pareiškėjas nurodo, kad, atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. eAS-1004-556/2016 ir eAS-28-438/2017, teismų praktika nagrinėjamu klausimu yra nevienoda.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pareiškėjo UAB „AS&Partners“ pateikto prašymo atnaujinti procesą Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-8586-208/2016 pagrįstumo klausimas.

Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, jog administracinėje teisenoje proceso atnaujinimo institutas yra numatytas ABTĮ IV dalyje. Tai yra pripažįstama kaip išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010).

Pareiškėjas prašymą atnaujinti administracinės bylos procesą grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais.

Prašymas atnaujinti administracinės bylos procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą

Pagal paminėtą teisės normą, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

Šiuo pagrindu procesas atnaujinimas, kai: 1) nustatomas materialiosios teisės normos pažeidimas ją taikant; 2) nustatytas pažeidimas yra akivaizdus; 3) toks pažeidimas yra esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu – prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikiama argumentų, kurie akivaizdžiai parodytų, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-135-552/2015).

Šiuo atveju pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 23 straipsnį, 29 straipsnio 1 ir 5 dalis, 17 straipsnio 1 ir 2 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1K-422 patvirtintų Turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos patikrinimo taisyklių 17 punktą, 16 punktą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjo nurodytos teisės normos iš esmės reguliuoja Turto arba verslo vertinimo ataskaitos (toliau – ir Ataskaita) pripažinimą neteisinga, drausminės bylos turto arba verslo vertintojui iškėlimo pagrindus, turto arba verslo vertinimo įmonės ir nepriklausomo turto arba verslo vertintojo pareigą draustis privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, Priežiūros įstaigos įgaliojimus, asmenų teisę į teisminę gynybą.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Įstatymo nuostatas, nurodė, kad, įsigaliojus Patikrinimo aktui, Tarnyba Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka su rašytiniu teikimu kreipiasi į Garbės teismą. Todėl teismas sprendė, kad Patikrinimo akte yra nurodyta tik kokių reikalavimų tikrintos Ataskaitos neatitiko, tačiau jokių privalomų nurodymų ar patvarkymų pareiškėjui nepateikta, t. y. Patikrinimo akte tik konstatuotas Ataskaitų neatitikimo teisės aktų reikalavimams faktas, jokie nurodymai atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti pareiškėjui nėra duoti. Vadovaudamasis įstatymo 29 straipsniu, teismas darė išvadą, kad Patikrinimo akto pagrindu iškėlus drausmės bylą atsakomybė kiltų turto vertintojui, o ne pareiškėjui (juridiniam asmeniui), todėl, teismo vertinimu, ir šiuo aspektu skundžiamas Patikrinimo aktas pareiškėjui jokių pasekmių nesukelia.

Pabrėžtina, kad proceso atnaujinimo instituto paskirtis yra ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje išvardytų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nėra akivaizdžių argumentų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo padarytą esminį akivaizdų materialiosios teisės normų pažeidimą. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjui potencialiai gali būti taikoma civilinė atsakomybė, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad siekiamas nuginčyti Patikrinimo aktas sukelia tiesiogines ir nedelsiant atsirandančias pasekmes pareiškėjui – juridiniam asmeniui. Dar kartą pažymėtina ir tai, kad drausminė atsakomybė taikoma turto arba verslo vertintojui – fiziniam, bet ne juridiniam asmeniui.

Pareiškėjas, nesutikdamas su aukščiau išdėstytais pirmosios instancijos teismo motyvais, iš esmės turėjo teisę teikti apeliacinį skundą, tačiau šią savo teise nepasinaudojo. Proceso atnaujinimo institutas, kaip jau buvo minėtas, tai išimtinė speciali procedūra, kuri negali būti tapatinama su apeliacinio skundo nagrinėjimu arba pirmosios instancijos teismo sprendimo revizija, pareiškėjui praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei pirmosios instancijos teismo sprendimo (bendrąja prasme) motyvus, pareiškėjo prašymas atnaujinti administracinės bylos procesą anksčiau aptartu pagrindu netenkinamas.

Prašymas atnaujinti administracinės bylos procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą

ABTĮ 56 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodą administracinių teismų praktikos formavimą.

Pažymėtina, kad vienodą administracinių teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, vykdydamas ne tik instancinę teismo sprendimų kontrolę, bet ir proceso atnaujinimo instituto pagalba, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taigi sprendžiant ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą, turi būti vertinama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose.

Prašydamas atnaujinti procesą remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Atnaujinti procesą remiantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai.

Pažymėtina, kad procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes, priešingu atveju, nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-54/2010, 2011 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-19/2011).

Pareiškėjas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. eAS-1004-556/2016 ir eAS-28-438/2017, kuriose, pareiškėjo vertinimu, teismų praktika nagrinėjamu klausimu yra nevienoda.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi ir įvertinusi pareiškėjo nurodytose bylose išdėstytas aplinkybes, atkreipia pareiškėjo dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-136-525/2017, kurioje buvo atkreiptas dėmesys į skirtingą administracinių teismų praktiką, be kita ko, ir pareiškėjo keliamais klausimais. Nurodytoje administracinėje byloje išplėstine teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos faktinę ir teisinę situaciją, kuri iš esmės sutampa su šioje administracinėje byloje susiformavusiomis aplinkybėmis, sprendė, jog Tarnybos patikrinimo aktas pasižymi konstatuojamuoju pobūdžiu ir išreiškia Tarnybos nuomonę dėl vertinimo ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams. Toks Tarnybos patikrinimo aktas pareiškėjo atžvilgiu nėra administracinės procedūros, kurios metu gali būti priimami paskesni teisines pasekmes sukeliantys individualūs administraciniai aktai, dalimi. Atsakovui priėmus ginčijamą aktą, pareiškėjui nėra taikomos jokios įpareigojančio pobūdžio, pvz., administracinio poveikio ar atsakomybės, priemonės. Vien galimybė, kad pareiškėjo atžvilgiu gali būti pradėta byla dėl civilinės atsakomybės ar inicijuotas kitas teisminis procesas, nėra aplinkybė, galinti įtikinamai pagrįsti, kad pareiškėjui dėl priimto ir šioje byloje ginčijamo akto faktiškai kyla teisinės pasekmės. Įvertinusi tai, išplėstinė teisėjų kolegija darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas aktas nesukelia savarankiškų teisinių pasekmių, nes jis neturi nedelsiamo, tikro ir įpareigojančio poveikio pareiškėjui. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad Tarnybos patikrinimo aktas, teikiamas civilinėje ar baudžiamojoje byloje, laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu – prima facie (iš pirmo žvilgsnio) įrodymu, išduotu kompetentingos institucijos, ir gali būti naudojamas teisme nagrinėjant bylas dėl žalos atlyginimo ar dėl kitų reikalavimų, tiesiogiai turinčių įtakos suinteresuotų asmenų teisėms ir pareigoms, tačiau tokio pobūdžio įrodymai gali būti ginčijami civiliniame arba baudžiamajame procese, ginčijant jų turinį kitais įrodymais.

Apibendrinus išplėstinės teisėjų kolegijos motyvus administracinėje byloje Nr. eAS-136-525/2017, matyti, kad išplėstinė teisėjų kolegija iš esmės priėjo prie analogiškos išvados, kaip ir pirmosios instancijos teismas šioje administracinėje byloje, t. y. kad pareiškėjo ginčijamas Tarnybos Patikrinimo aktas pareiškėjui nesukelia savarankiškų teisinių pasekmių, todėl negali būti administracinės bylos dalyku.

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju administracinių teismų praktika pareiškėjo keliamas klausimais yra suvienodinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-136-525/2017, ši praktika atitinka Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-8586-208/2016 padarytas išvadas, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti administracinės bylos procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu netenkinamas.

Vadovaudamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo UAB „AS&Partners“ prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 162 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo UAB „AS&Partners“ prašymą atnaujinti procesą atmesti.

Proceso Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-8586-208/2016 pagal byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AS&Partners“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl akto panaikinimo neatnaujinti.

Nutartis neskundžiama.