- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-05-28
- Bylos Nr.
- 1-147-416/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48724-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimondas Noreika
- Kaltinamasis
- A. B.
- Nukentėjusysis
- J. R.
- Kategorijos
nukentėjusiajai J. R., jos įgaliotam advokatui R. U.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B. pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai susargdino žmogų, o būtent: 2022 m. gruodžio 28 d., apie 19.30 val., viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ignoruodama žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pareigūnams aiškinantis iškvietimo aplinkybes, tyčia sugriebė J. R. už plaukų ir tampė, dėl ko dėl patirto fizinio smurto viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje J. R. susiformavo adaptacijos sutrikimai, dėl kurių nukentėjusiajai konstatuotas nesunkus psichikos sveikatos sutrikdymas, tokiu būdu ji sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai susargdino J. R..
Kaltinamoji A. B. kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad savo kaltę pripažįsta dėl abiejų veikų – tiek ir dėl viešosios tvarkos pažeidimo, tiek ir dėl nesunkaus kūno sužalojimo. Viskas buvo taip, kaip ir nurodė nukentėjusioji bei liudytojas. Viskas atsitiko ne specialiai, o grynai emociniu pagrindu. Bendraujant su nukentėjusiąja ir policininkais, neatlaikė nervai. Todėl sugriebė nukentėjusiąją už plaukų ir atsitiko tas, kas atsitiko. Gėdijasi savo poelgio. Dėl jo prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Atsiprašo nukentėjusiosios, prašo patikėti, jog daro tą nuoširdžiai. Jei nukentėjusioji neprieštaraus, atsiprašys ir jos dukters, kuriai parašė žinutes, nuo kurių viskas ir prasidėjo. Norėtų su nukentėjusiąja susitaikyti. Pasirašytų susitarimą dėl likusios dalies neatlygintos neturtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalą, išlaidas advokato paslaugoms apmokėti bei dalį neturtinės žalos jau atlygino.
Nukentėjusioji J. R. teismo posėdžio metu parodė, kad A. B. bendrauja su jos buvusiu vyru ir vaikų tėvu A. R.. Su vyru yra išsiskyrusi jau 4 metai, tačiau sutaria labai gerai. 2022-12-26 kartu su buvusiu vyru ir jų dukromis buvo išvykę į Daniją. Ten būnant kaltinamoji ieškojo jos buvusio vyro. Kadangi šis neatsakinėjo į kaltinamosios skambučius, kaltinamoji pradėjo skambinėti jos dukrai. K. R.. Jai neatsiliepiant, kaltinamoji pradėjo rašinėti jos dukrai per „Messenger“ programėlę. Kaltinamosios dukra nebuvo mačiusi ir su ja bendravusi. Kaltinamoji žinutėse prašė duoti pašnekėti su tėčiu. Dukra prašė jai nerašinėti. Tada prasidėjo dukrą žeminančios žinutės. Jas yra perdavusi pareigūnams. Po to pradėjo grasinti mergaitei, kad jeigu ji nepalaikys kaltinamosios, jai tada bus blogai. Per sutuoktinį perdavė, kad kaltinamoji turi jų dukters už tas žinutes atsiprašyti. Kadangi kaltinamoji dukters neatsiprašė, internete susirado jos darbovietės adresą. 2022-12-28 dieną pas ją svečiuose buvo draugė S. D. Nusprendė vykti į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje. Sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje prie senelių globos namų, esančių toje pačioje gatvėje. Pamatė, kad iš darbovietės išeina moterys, jų tarpe ir kaltinamoji. Išlipo iš automobilio ir priėjusi prie kaltinamosios pasisveikino. Prisistatė esanti K. R. mama. Kaltinamoji pakeltu tonu pradėjo šaukti. Ji pasakė, kad nori pasiteirauti, kokiu pagrindu ji žeminančio turinio žinutes siuntinėja jos dukrai. Nuo kaltinamosios stovėjo 2 metrų atstumu. Kaltinamoji toliau šaukė ir grasino iškviesti policiją. Jai liepė kviesti, pasakė, kad pareigūnams parodys jos dukrai siųstas žinutes. Tada kaltinamoji iškvietė pareigūnus ir kažkur pasišalino. Ji pati grįžo pas draugę į automobilį ir pasakė, kad reikia sulaukti policijos, kad nesigautų taip, kad ji pasišalino. Netrukus atvyko pareigūnai ir jie sustojo šone jų automobilio. Tada išlipo iš automobilio ir priėjusi prie pareigūnų automobilio pasakė, kad jai buvo iškviesta policija. Netrukus prie policijos pareigūnų automobilio atėjo ir kaltinamoji. Ji atsistojo greta. Tuo metu bendravo su pareigūnais ir jiems aiškino, kas atsitiko. Kaltinamoji bandė grubiai įsiterpti į jos pokalbį su pareigūnais. Kaltinamoji priartėjo prie jos ir nieko nesakiusi stvėrė abiem rankom už plaukų ir ją pradėjo, laikydama už plaukų, purtyti. Pajuto smūgį į kairį petį. Tada staiga iš automobilio iššoko jos draugė ir bandė kaltinamąją nuo jos atkabinti, bet nepajėgė. Į tą laiką iš automobilio iššoko policijos pareigūnai ir jie atstūmė kaltinamąją nuo jos. Tada pradėjo grasinti, kad čia dar tik pradžia, kad jai dabar bus. Tada pareigūnai pamatė, kad ta moteris nesiramina. Jai liepė sėsti į automobilį ir palaukti, kol kaltinamoji aprims. Pareigūnai jų abiejų blaivumą. Ją ištiko šokas, pradėjo verkti, pradėjo skaudėti kaklą ir galvą. Pareigūnai liepė vykti į komisariatą. Ten jai pasidarė bloga, todėl pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą ir buvo išgabenta į ligoninę. Dėl to teko ilgai gydytis, daug bendrauti su medikais. Po įvykio su kaltinamąja nebendravo. Buvo pareiškusi ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Jau proceso metu, kartu su gynėju, pabendravo su kaltinamąja. Ji atsiprašė. Atlygino turtinę ir dalį neturtinės žalos. Įsipareigoja likusią dalį neturtinės žalos atlyginti per tris mėnesius. Dėl to pasirašė susitarimą. Neprieštarauja, kad kaltinamoji būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės joms susitaikius.
Liudytojas M. R. teismo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad yra policijos pareigūnas. 2022-12-28 dirbo kartu su kolega T. M. Apie 19 val. iš budėtojo gavo pranešimą, (duomenys neskelbtini), nepažįstama moteris kabinėjasi prie pranešėjos, neleidžia įsėsti į automobilį. Atvykus nurodytu adresu, iš tarnybinio automobilio neišlipo Juos pasitiko pranešėja J. R. Netrukus priėjo ir pranešėja A. B. Su jomis bendravo pro tarnybinio automobilio priekinių keleivio durelių pravirą langą. Aiškinantis aplinkybes, abi moterys kalbėjo emocingai ir pakeltu balso tonu. Staiga A. B. be jokios priežasties sugriebė ranka J. R. už plaukų ir pradėjo ją tampyti į šonus. Tada su kolega greitai išlipo iš automobilio ir moteris išskyrė. Skiriant jos bandė rankomis smūgiuoti viena kitai, tačiau nesėkmingai. Jas išskyrus, jo dar emocingai viena ant kitos šaukė. Ant moterų matomų akivaizdžių kūno sužalojimų nesimatė. Moterų atskyrimo viena nuo kitos metu nei vienos iš moterų užgauti ar sužaloti negalėjo. A. B. buvo sugriebusi J. R. tik už plaukų ir tampė į šonus. Kitokių smūgių į kitas kūno vietas nesudavė. Toliau vyko į komisariatą, kur J. R. buvo iškviesta greitoji, kuri ją išsivežė į priėmimo skyrių. _
Liudytoja K. R. teismo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji jos mama. Jos tėtis A. R. bendrauja su kaltinamąja. 2022-12-23 dieną su mama ir tėčiu bei savo seserimi išvyko atostogauti į Daniją. Būnant Danijoje, į „Messenger“ programėlę parašė kaltinamoji, pradėjo skambinėti, reikalaudama duoti pasikalbėti su tėčiu, nes tėtis į jos žinutes ir skambučius nereagavo. Iš pradžių niekam nesakė, kad kaltinamoji jai rašinėja. Tiesiog mandagiai jai atrašė, kad nebendraus. Po kelių žinučių viską pasakė tėčiui ir mamai. Mamai parodė nepadorias ir grasinančias kaltinamosios žinutes jai. Tuo viskas ir pasibaigė. Grįžus iš Danijos, mama minėjo, kad nori pasikalbėti su kaltinamąja, kad ji nedarytų jai poveikio. Apie tai, kas įvyko tarp mamos ir kaltinamosios, sužinojo tik po įvykio. Po šio įvykio kaltinamoji daugiau nerašinėjo. Mama dėl įvykio, kuomet kaltinamosios buvo užpulta, labai išgyveno. Daug gydėsi. Dėl tokių kaltinamosios veiksmų ir pati jaučiasi nesaugi bei bijo.
Liudytoja S. D. teismo posėdžio metu parodė, kad 2022-12-28 apie 18.40 val. paskambino J. R. ir paprašė nuvežti iki parduotuvės (duomenys neskelbtini) gatvėje, kadangi reikia pasikalbėti su buvusio vyro drauge, nes pastaroji dukrai K. R. rašė grasinančias žinutes. Jos nuvyko į aikštelę(duomenys neskelbtini) gatvėje. Nukentėjusioji išlipo ir nuėjo prie iš gretimo pastato išėjusios moters. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Turinio negirdėjo, nes sėdėjo automobilyje, langai buvo uždaryti. Tuomet moteris išsikvietė policijos pareigūnus. Atvykus pareigūnams ir pradėjus aiškintis situaciją, pastebėjo kad kaltinamoji įsikabino J. R. į plaukus. To priežasties nurodyti negali. Tuomet pareigūnai jas išskyrė ir visi vyko į policijos komisariatą. _______
Liudytoja R. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad A. B. yra jo bendradarbė. Gruodžio mėn., tikslios datos neprisimena, kaltinamąja išėjo iš darbo Marijampolės specialiųjų socialinės globos namuose, kurie yra (duomenys neskelbtini). Buvo gal apie 20 val. Tik išėjus, pamatė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje prie juodo automobilio stovi moteris. Ji pašaukė A. B. ir pasakė, kad nori pasišnekėti. A. B. pasakė, kad su ja nesišnekės ir ėjo link savo automobilio. Jos tarpusavyje susiginčijo. Ta moteris minėjo kažkokius vaikus. Kaip jos pradėjo viena ant kitos rėkti, A. B. paklausė, ar jai pasilikti. Ši liepė nesitrukdyti ir vykti namo. Tada sėdo į savo automobilį ir išvažiavo namo. Kas vyko toliau, nežino ir nematė.
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėja J. R. parodė, jog 2022 m. gruodžio 28 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, tarp jos ir jai žinomos moters A. B. vyko pokalbis, o kiek vėliau ši abejomis rankomis suėmė jai už plaukų ir tampė, dėl ko ji jautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 6-10).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole fiksuota, jog J. R. parodė, kad 2022 m. gruodžio 28 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), važiavo automobiliu kartu su drauge S. D. Per automobilio stiklą pastebėjo, kad iš pastato, kuriame yra senelių namai, pro duris išėjo jai žinoma moteris A. B.. Iš karto po to sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje. Pamatė, kad A. B. eina pro jos automobilį, tada iš karto išlipo. Pasisveikino su ja ir paklausė: ,,kokią teisę turi rašyti jos dukrai, grasinančias žinutes“, ji jos paklausė: ,,ko ji iš jos nori“. Tada ji jai dar gal apie 5 kartus pakartojo: ,,kokią teisę turi rašyti dukrai, grasinančias žinutes“. Tarp jos ir A. pokalbio metu buvo apie 1-2 m. atstumas. Tada ta jai pasakė: ,,iškvies policiją", atsakė: ,,kviesk". Ji iškvietė policiją ir pasakė, kad policija tuoj atvažiuos ir nuėjo į savo darbo vietą. Ji liko laukti atvykstančios policijos. Jos dukrai K. R. užvakar A. į programėlę ,,Messenger“ rašė grasinančias žinutes, tokias kaip: ,,jeigu tu eisi prieš mane, bus blogai", ,,bus blogai, matysi, jeigu su manim nesitarsi“, ,,jeigu nori gerų santykių“, ,,gailėk savęs, bus blogai, esi bloga mergaitė“, ,,eisi prieš mane, bus blogai“. Dėl ko jos dukrai rašė A., ji nežino. A. ir jos dukros tėtis kažkada buvo artimi draugai, tačiau kokie santykiai tarp jų yra šiuo metu ji pasakyti negali. Dėl to, kad A. rašė jos dukrai, ji norėjo išsiaiškinti. Atvykus policijai, ji išlipo iš automobilio ir priėjo prie policijos automobilio. Paaiškino pareigūnams, kad policija iškviesta jos atžvilgiu, dėl kokios priežasties ir paaiškino, kad su A. norėjo pasikalbėti kaip motina su motina. Tarp jos ir A. jokio konflikto prieš atvykstant pareigūnams nebuvo, buvo tik pokalbis. Pabendravus su pareigūnais, priėjo ir A., ji pasakė, kad ji kvietė policiją ir, kad ji pasakoja ne taip kaip viskas vyk. Ji taip pat sakė pareigūnams, kad ji ją persekioja, kad ji jos neįleido į automobilį, kad ji ją gąsdina. Ji išsigalvojo, kadangi taip nebuvo. Ji net nežinojo, kuris automobilis priklauso jai. Tada ji pasakė pareigūnams ,,mato, kad jūs esate už ją“ ir tada abejomis rankomis suėmė jai už plaukų ir tampė, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Skausmą vertintų kaip 4 iš 10. Tada pareigūnai ją nuo jos patraukė. Stovint prie automobilio, ji bandė prie jos artėti (man atrodo, kad norėjo pulti), pasakė, kad čia dar tik pradžia, dar čia ne galas, pamatys kas bus, sakė, kad ji padarė taip, kad gerai nebus. Tada pareigūnai pamatė, kad A. yra supykusi ir šaukia ant jos, paprašė, kad atsisėstų į savo automobilį. Po šio įvykio kreipėsi į VŠĮ Marijampolės ligoninės priėmimo skyrių, kur jai buvo nustatytas kairio peties sumušimas. Išleido gydytis ambulatoriškai, paskyrė vaistus nuo sumušimo (1 t., b. l. 6-10).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 28 d., apie 19.10 val., buvo gautas pranešimas, kad adresu(duomenys neskelbtini), prie socialinės globos namų nepažįstama moteris kimba prie pranešėjos, neleidžia įsėsti į automobilį, yra agresyvi. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja A. B. ir J. R., tarp kurių vyko žodinis konfliktas. Pokalbio metu A. B. ranka sugriebė J. R. už plaukų ir pradėjo tampyti į šonus, bandant išskirti moteris abi moterys bandė ranka smūgiuoti viena kitai, tačiau smūgiai buvo netaiklūs. Moterys išskirtos matomų kūno sužalojimų ant asmenų nesimatė (1 t., b. l. 164).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrima įvykio vieta, esanti prie namo adresu (duomenys neskelbtini), teritorijoje geltonos spalvos pastatas, apžiūrint matoma teritorija, kurioje yra automobilių stovėjimo aikštelė, grįsta akmenimis, kurioje stovi vienas tamsios spalvos lengvasis automobilis. Eksperto rinkinys nenaudotas, įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t., b. l. 47-53).
Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtos J. R. pateiktos fotonuotraukos. Fotonuotraukų su žinutėmis yra 16 vienetų. Matosi, kad žinutėse pokalbis vyksta tarp A. B. ir K. R. (1 t., b. l. 168-181).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad išklausomas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro, mobilaus ryšio telefono (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. B. Užfiksuotas pokalbis yra tarp operatorės, kuri atsiliepia į skambutį, ir A. B. (1 t., b. l. 182-184).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas Body Cam vaizdo įrašas. Vaizdo įrašo pavadinimas 2022_1228_192946_002.mp4. Vaizdo įrašo trukmė 5 minutės. Vaizdo įrašo kairėje pusėje apačioje matomas užrašas MRJ_5ED482, 2022/12/28, 19:29:45. Vaizdo įraše fiksuotas A. B., J. R. ir policijos pareigūnų pokalbis įvykio vietoje (1 t., b. l. 185-189).
Specialisto išvadoje Nr. G711/2022 (09) nurodyta, kad kadangi J. R. išorinių sužalojimų nekonstatuota, o klinikiniais duomenimis konstatuotas peties, žasto ir krūtinės ląstos sumušimas paremtas tik nukentėjusiosios nusiskundimais, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas. Jei J. R. buvo sumuštas kairys petys, tai dėl to ji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 79).
Specialisto išvadoje Nr. KG 67/2023 (01) parašyta, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose ir teismo medicinos eksperto apžiūros metu J. R. nėra konstatuota jokių objektyvių kūno sužalojimų. Todėl sveikatos sutrikdymo mastas nėra nustatomas. Pateiktuose medicinos dokumentuose J. R. nustatyti kairio peties, kairės mentės ir sprando skausmai bei kaklo spaudimo jausmas nėra susiję su jos plaukų tampymu (timptelėjimu). Šių kūno sričių skausmai J. R. atsirado dėl stuburo kaklinės dalies lėtinių degeneracinių ligų, kurios jai konstatuotos dar 2015 metais. Skausmas yra jutimas, kurį sukelia audinių ir organų pažeidimas. Kadangi J. R. dėl plaukų tampymo (timptelėjimo) nėra konstatuotas plaukų išrovimo faktas ir su tuo susijęs šaknelių pažeidimas, dėl kurio ji galėtų jausti fizinį skausmą, todėl patvirtinti fizinio skausmo jutimo faktui nėra objektyvių medicininių duomenų (1 t., b. l. 85-87).
Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas nurodyta, kad J. R. po byloje nagrinėjamų įvykių konstatuojami susiformavę adaptacijos sutrikimai (F43.2), kurie yra veiksmų, padarytų jos atžvilgiu, tiesioginė pasekmė. Dėl jos atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų J. R. konstatuojamas nesunkus psichikos sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 92-94).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Kaltinamajai pilnai pripažinus savo kaltę ir ištyrus bylos įrodymus, neginčytinai nustatyta ir įrodyta, jog A. B. 2022 m. gruodžio 28 d., apie 19.30 val., viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ignoruodama žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pareigūnams aiškinantis iškvietimo aplinkybes, tyčia sugriebė J. R. už plaukų ir tampė, dėl ko dėl patirto fizinio smurto viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje J. R. susiformavo Adaptacijos sutrikimai, dėl kurių nukentėjusiajai konstatuotas nesunkus psichikos sveikatos sutrikdymas, tokiu būdu ji sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai susargdino J. R..
Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamoji padarė du nesunkius nusikaltimus esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, anksčiau neteista (2 t., b. l. 16), bausta administracine tvarka (2 t., b. l. 18-19), dirbanti (2 t., b. l. 21-22).
BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose numatytos sąlygos. Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikymo pagrindu gali būti taikomas esant baudžiamajame įstatyme nurodytų imperatyvių pagrindų visumai, t. y., asmuo padarė atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką; savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė ją pašalinti arba atlyginti; susitaikė su nukentėjusiuoju (fiziniu asmeniu) arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; yra kaltininkui palankių bylos aplinkybių (paprastai apibūdinančių jo asmenybę ir padarytą veiką), leidžiančių manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turi konstatuoti žalos atlyginimo (susitarimo atlyginti žalą) bei susitaikymo faktus, taip pat argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis sukonstruota taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2010, 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020). Taigi, asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-366-222/2017, 2K-52-942/2020).
Nagrinėjamu atveju kaltinamoji A. B. padarė BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).
Taip pat kaltinamoji A. B. savo noru atlygino nukentėjusiajai dalį padarytos žalo, kitą dalį – įsipareigojo atlyginti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kaltinamoji bei nukentėjusioji susitaikė, kas atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų sąlygas.
Teismų praktikoje konstatuota, kad teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas. Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019).
Kaip minėta, kaltinamoji padarė BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau neteista. Tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamosios įvykdytos nusikalstamos veikos yra atsitiktinio pobūdžio. Kaltinamoji yra dirbanti, bausta administracine tvarka, bet ne už šiurkščius administracinius nusižengimus. Taip pat nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių kontekste yra pakankamas pagrindas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi teismas turi pagrįsto pagrindo manyti, kad A. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaip minėta, kaltinamoji nukentėjusiosios atsiprašė, jos susitaikė, pasirašė susitaikymo aktą. Byloje dalyvaujantys asmenys prašo bylą nutraukti BK 38 straipsnio pagrindu. Šios straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių negalėtų būti kaltinamoji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra. Esant šių aplinkybių visetui, teismas sprendžia jog kaltinamoji gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla nutrauktina.
Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį kaltinamajai dėl 71,61 Eur turtinės žalos atlyginimo, kadangi nukentėjusiajai VšĮ Marijampolės ligoninėje buvo suteikta skubi medicinos pagalba dėl peties ir žasto sumušimo bei radiologo konsultacija (2 t., b. l. 83).
Iš byloje esančio mokėjimo nurodymo matyti, kad kaltinamoji Kauno teritorinei ligonių kasai yra atlyginusi 71,61 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, procesas dalyje dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. R. kaltinamajai yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 383,39 Eur turtinės žalos, 7 000 Eur neturtinės žalos ir 500 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo (ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja atstovavo advokatas R. B.) (2 t., b. l. 95-99).
Kaltinamoji ir nukentėjusioji pasirašė susitaikymo aktą, kuriame nurodyta, kad kaltinamoji A. B. nukentėjusiajai J. R. padarytą turtinę žalą – 883,39 Eur ir dalį neturtinės žalos – 1088,22 Eur atlygino, o kitą neturtinės žalos dalį – 3 000 Eur, A. B. įsipareigojo J. R. atlyginti per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad kaltinamoji nukentėjusiajai iš viso yra sumokėjusi 1 900 Eur.
Esant nurodytoms aplinkybėms, procesas dalyje dėl nukentėjusiosios J. R. civilinio ieškinio taip pat nutrauktinas.
Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant teisinę pagalbą nukentėjusiajai, priteisimo. Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teisminio nagrinėjimo metu parinko advokatą R. U. nukentėjusiosios gynėju. Antrinės teisinės pagalvos išlaidos sudaro 425,00 Eur.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Kaltinamoji yra dirbanti, duomenų apie tai, kad dėl sveikatos problemų negalėtų ar dėl kitų aplinkybių negalėtų dirbti ir negalėtų atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nėra. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas tenkintinas ir valstybės turėtos išlaidos nukentėjusiosios advokato pagalbai apmokėti priteistinos iš kaltinamosios.
Kardomoji priemonė nepaskirta. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 303-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. B., padariusią nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju.
Baudžiamąją bylą Nr. 1-147-416/2024 nutraukti.
Patvirtinti kaltinamosios ir nukentėjusiosios susitaikymo aktą šiomis sąlygomis:
„A. B. nukentėjusiajai J. R. padarytos neturtinės žalos dalį – 3 000 Eur įsipareigoja atlyginti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos“.
Procesą dalyje dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.
Procesą dalyje dėl J. R. civilinio ieškinio nutraukti.
Priteisti iš kaltinamosios A. B. 425,00 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriui už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: AB „Swedbank“, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.