Kauno apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui ( toliau – VMI ),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini), vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, pagal pareiškėjos VMI pareiškimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) turėdama mokestinę nepriemoką mokesčių administratoriui, kuri 2025 m. liepos 29 d. duomenimis sudarė 39 943,25 Eur vykdė atsiskaitymus su kitais bendrovės kreditoriais, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo tvarką, tuo jis pažeidė VMI, kaip kreditoriaus, teises bei teisėtus interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

VMI pateiktame pareiškime nurodyta, kad VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2025 m. liepos 29 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 30 673,73 Eur, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) ir 3 435,88 Eur PVM delspinigių, susidariusi nuo 2023 m. kovo 28 d., pagal Bendrovės 2024 m. gruodžio 6 d. patikslintas deklaracijas už 2023 m. vasario – kovo mėnesius, gegužės – lapkričio mėnesius, 2024 m. sausio – rugpjūčio mėnesius, spalio mėnesį ir Bendrovės pateiktas deklaracijas nuo 2025 m. kovo 24 d. iki 2025 m. gegužės 22 d. už 2025 m. vasario – balandžio mėn. Be to 5 487 Eur pelno mokesčio (toliau – PLN) ir 346,64 Eur PLN delspinigių nepriemoka susidariusi nuo 2023 m. birželio 16 d. pagal Bendrovės 2024 m. gruodžio 5 d. ir 2024 m. gruodžio 6 d. patikslintas deklaracijas už 2022 m., 2023 m., ir 2025 m. liepos 10 d. apskaičiuota mokesčių administratoriaus iniciatyva už 2024 m.

2024 m. gruodžio 10 d. Bendrovė kreipėsi į VMI su prašymais atidėti arba išdėstyti mokestinės priemokos nesumokėjimą (14 295,21 Eur ir 19 885,38 Eur.) laikotarpiui nuo 2024 m. gruodžio 25 d. iki 2025 m. lapkričio 25 d. 2025 m. vasario 7 d. VMI priėmė sprendimą Nr. (23.24- 08) 327-8286, dėl 19 885,24 Eur sumos, kuriame nurodoma, kad nuspręsta neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą FR0285. Taip pat 2025 m. vasario 7 d. VMI priėmė sprendimą Nr. (23.24- 08) 327-8287, dėl 14 245,33 Eur sumos, kuriame nurodoma, kad nuspręsta neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą FR0285. Tokie sprendimai grindžiami tuo, kad Bendrovės su prašymais pateikti dokumentai ir mokesčių administratoriaus turimi duomenys nėra pakankami Bendrovės finansinei būklei nustatyti.

2025 m. vasario 10 d. Bendrovė pakartotinai kreipėsi į VMI su prašymu atidėti arba išdėstyti mokestinės priemokos nesumokėjimą (19 998,53 Eur) laikotarpiui nuo 2025 m. vasario 25 d. iki 2026 m. sausio 25 d. Bendrovė informuota, kad pateiktas prašymas neatitinka VMI viršininko 2024 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. VA-83 ,,Dėl Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo ir (ar) išdėstymo taisyklių ir formų patvirtinimo“ 26 punkto reikalavimų, vadovaujantis tuo Bendrovė buvo informuota, kad reikalingi papildomi dokumentai. Duomenų apie tai, kad papildomi dokumentai buvo pateikti VMI, teismas neturi.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai. D. S. nurodė, kad sutinka gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir nurodė reikalingus kontaktinius duomenis. Teismo pranešimas jam įteiktas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) ir siunčiant elektroniniu paštu.

VMI duomenimis Bendrovė turi 7 banko sąskaitas (AS Luminor Bank Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); UAB Revolut Payments (duomenys neskelbtini); AB Swedbank (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); UAB ,,ConnectPay“ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), Bendrovei geranoriškai nevykdant mokestinių įsipareigojimų VMI, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 33 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2025 m. liepos 3 d. kredito įstaigoms išsiuntė paklausimą apie piniginių lėšų judėjimą Bendrovės sąskaitose, suteiktas paskolas, jų mokėjimo terminus ir suteiktų paskolų likučius nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2025 m. liepos 3 d.

Mokesčių administratorius, kartu su pareiškimu pateikė Bendrovės AB Swedbank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, kuriame matoma, kad Bendrovės vadovas D. S. nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2025 m. liepos 9 d. atliko mokėjimus iš įmonės sąskaitų kitiems eilėje esantiems kreditoriams, nesilaikant CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Pažymėtina, kad minimu laikotarpiu Bendrovė VMI atliko mokėjimų 26 460,02 Eur sumai. Nepaisant to, Bendrovės atlikti mokėjimai VMI nepadengė esamos nepriemokos, 2024 m. gruodžio 9 d. – 2025 m. liepos 30 d. valstybės biudžetui bendrovė sumokėjo tik 6 274,35 Eur, tuo tarpu 2024 m. gruodžio 9 d. – 2025 m. liepos 9 d. D. S. iš įmonės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kitiems kreditoriams atliko mokėjimų 137 204,57 Eur sumai.

MAĮ 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Pastebėtina, jog minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sąrašas nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas.

Bendrovės vadovas pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kadangi Bendrovės vadovas D. S. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems eilėje esantiems kreditoriams, o ne VMI, dėl ko buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims dėl kreditorių teisių pažeidimo už bet kurią iš šioje dalyje išvardytų alternatyvių veikų, be kita ko, už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Tai yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose, nagrinėjamu atveju CK aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji. Atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį kyla vien tik atlikus tyčinius veiksmus, kuriais, be kita ko, pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais, pažeidžiant kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-3-697/2018, 2AT-12-628/2019). Sprendžiant ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą, aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši teisės norma yra imperatyvi ir jos subjektams privaloma. Šios bylos duomenys patvirtina, kad Bendrovės vadovas žinodamas apie turimus finansinius įsipareigojimus, atsiskaitydamas su kreditoriais pirmenybę teikė ne VMI, o kitos eilės kreditoriams, taip neabejotinai pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio nuostatos ir įgyvendindamas ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą, vieną iš alternatyvių veiksmų.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Be to, teismų praktikoje pasisakyta, kad nustatinėjant įmonės (bendrovės) vadovo kaltę, būtina įrodyti, kad jis žinojo apie įmonės (bendrovės) finansinę padėtį ir turimą prievolę mokėti atitinkamus mokesčius valstybei, tačiau jos nevykdė, o atsiskaitinėjo su žemesnės eilės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad D. S. nuo 2017 m. birželio 13 d. eina UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas. Bendrovė yra VMI skolininkė. Bendrijos mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m. kovo 28 d. Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių ir pagal VMI suformuotą pakaitinę deklaraciją.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad D. S. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinojo apie mokestinę nepriemoką, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrija turėdama mokestinę nepriemoką VMI, t. y. būdama skolinga valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2025 m. liepos 3 d. vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nors pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pirmiausia turėjo atsiskaityti su VMI. Kaip jau buvo minėta, CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto. Taigi šiuo atveju akivaizdu, kad buvo pažeista kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Bendrovė atsiskaitymus žemesnės eilės kreditoriams vykdė iš Bendrovei priklausančių banko sąskaitų. Įvertinus bendrovės (ne)sumokėtas pinigų sumas trečios eilės kreditorei VMI, mokestinės nepriemokos dydį, mokėjimus paskesnės eilės kreditoriams bei jų dydį, tokių mokėjimų sistemingumą, nenustačius, kad visi įstatyme numatyto eiliškumo neatitinkantys mokėjimai buvo išskirtinai būtini Bendrovės ūkinei veiklai ir jos tęstinumui, konstatuotina, kad D. S. vykdydamas atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, kai jam buvo žinoma, kad VMI įsiskolinimas nėra padengtas, veikė tyčia.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog D. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie bendrijos finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2025 m. liepos 3 d., nustatyta, kad D. S. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrijos kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką.

Tokiais veiksmais D. S. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Nustatant skiriamos baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytą ir įvertinus tai, kad D. S., už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, jam skirtina minimali bausmė, numatyta sankcijoje už padarytą nusižengimą.

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta D. S. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas – 1 400,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo išsiuntimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-393-548/2025.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.