Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinė bylą pagal pareiškėjo V. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys: P. P., notarė Auksė Poškuvienė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius ir Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

13. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų viseto, taip pat pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pareiškėjas siekia, tačiau negali įgyvendinti paveldėjimo teisės, t. y. priimti palikimo, likusio po dėdės A. B. mirties, nes neturi išlikusių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų, kad pareiškėjo motina A. K. (mergautinė pavardė – B.; buvusi pavardė po pirmosios santuokos – Z.), mirusi (duomenys neskelbtini), ir A. B., miręs (duomenys neskelbtini), buvo sesuo ir brolis, atitinkamai, kad pareiškėjas yra A. B. sūnėnas iš motinos pusės. Taigi prašomas nustatyti juridinis faktas turi juridinę reikšmę. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Lietuvos archyvus, Gyventojų registrą, Raseinių rajono savivaldybės administracijos teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyrių, (duomenys neskelbtini) parapiją išnaudojo jam prieinamas galimybes surasti dokumentus apie giminystės ryšius ir neturi galimybės trūkstamų dokumentų atkurti ar juos gauti kita, ne teismo, tvarka. Pastarieji duomenys ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos sąlygos, nurodytos šio sprendimo 13 pastraipoje, juridiniam faktui nustatyti (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

15. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam iš viso nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę bus atsižvelgiama sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).

16. Iš byloje esančio A. B. gimimo liudijimo nustatyta, kad A. B. gimė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); jo tėvai: S. B. ir B. J. (e. b. l. 19). Iš Gyventojų registro duomenų nustatyta, kad A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo S. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir B. B., gimusios (duomenys neskelbtini), sūnus (e. b. l. 118). Tiek iš Gyventojų registro duomenų, tiek taip pat ir iš mirties liudijimo nustatyta, kad A. B. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 20, 118). Testamentų registre yra įregistruotų A. B. testamentų ir palikimo priėmimo faktų (e. b. l. 93–95).

17. Iš byloje esančio A. K. (mergautinė pavardė – B.; buvusi pavardė po pirmosios santuokos – Z.) gimimo liudijimo nustatyta, kad A. B. gimė (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); jos tėvai: S. B. ir B. J. (e. b. l. 11). Iš Gyventojų registro duomenų nustatyta, kad A. K. gimė (duomenys neskelbtini), o mirė (duomenys neskelbtini); Gyventojų registre nėra duomenų apie jos tėvus (e. b. l. 10, 16, 17). Iš byloje esančių duomenų-išrašo Nr. 73 apie santuoką nustatyta, kad A. B. (duomenys neskelbtini) susituokė su V. Z. (e. b. l. 77). Iš Lietuvos centrinio valstybės istorijos archyvo pažymos matyti, kad (duomenys neskelbtini) 1972–1979 metų civilinės būklės ištuokos aktų įrašų knygose V. Z. ir A. Z. (B.) ištuokos duomenų nerasta (e. b. l. 142). Iš byloje esančio santuokos liudijimo (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) susituokė su V. K. K. ir jai buvo suteikta pavardė – K. (e. b. l. 13).

18. Iš byloje esančio gimimo akto įrašo Nr. 17 nustatyta, kad pareiškėjas V. Z. gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvai yra: V. Z. ir A. Z. (tėvavardis – S.) (e. b. l. 49–50). Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo pateiktų duomenų matyti, jog Raseinių rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto civilinės metrikacijos skyriaus archyviniame fonde, gimimo aktų įrašų knygoje įrašyta, kad V. (taip dokumente) Z. gimė (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono ligoninėje (taip dokumente); tėvai: V. Z. (28 metų, tautybė – lietuvis) ir A. Z. (26 metų, tautybė – lietuvė) (e. b. l. 127).

19. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje nurodyta, jog Raseinių rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto civilinės metrikacijos skyriaus archyviniame fonde, mirties aktų įrašų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono, (duomenys neskelbtini) (taip dokumente) kaime mirė S. B., P. sūnus (71 metų) (e. b. l. 141). Iš Kauno arkivyskupijos Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos pažymos, mirties liudijimo Nr. 1 matyti, kad S. B. mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei paliko artimuosius: žmoną B., sūnų A., dukras S., A. ir P. (e. b. l. 75–76). Be to, aptariamoje pažymoje taip pat nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Raseinių bažnyčioje palaiminta santuoka tarp V. Z. ir A. B.; jaunoji A. B. buvo krikštyta (duomenys neskelbtini), o jos tėvai buvo: S. B. ir B. J. (e. b. l. 75).

20. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo duomenų, pateikto buto-ūkio lapo Nr. 4 matyti, kad S. B. šeimoje gyveno: S. B., jo sutuoktinė B. B., taip pat penki jų vaikai: S., P., A., P. ir A. bei sutuoktinės motina P. J. (e. b. l. 103–105, 129–132).

21. Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos matyti, jog Kauno metropolijos kurijos archyviniame fonde, Raseinių Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikštytas S. ir B., iki santuokos J., B. sūnus vardu A., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 125), tačiau A. B., S. dukters, gimimo duomenų Raseinių Romos katalikų bažnyčios (duomenys neskelbtini) metų metrikų knygose nerasta (e. b. l. 126).

22. Iš visų pirmiau nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjo motina A. K. (mergautinė pavardė – B.; buvusi pavardė po pirmosios santuokos – Z.) buvo S. B. ir B. J. dukra, o A. B. buvo S. B. ir B. J. sūnus, tačiau visų pateiktų į bylą rašytinių duomenų visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad S. ir S., taip pat ir S. bei B. ir B. yra tie patys asmenys. Pavyzdžiui, tiek šio sprendimo 16, tiek taip pat ir 17 punktuose aptartuose A. ir A. gimimo dokumentuose sutampa tiek A., tiek taip pat ir A. motinos pavardė – J., taip pat ir sutampa jų tėvo pavardė – B. Iš šiame sprendime pirmiau aptartų rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad tiek A., tiek taip pat ir A. gimė tame pačiame kaime – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). A. B. gimė (duomenys neskelbtini) metais, o A. – (duomenys neskelbtini) metais, taigi, jie gali būti brolis ir sesuo. Kaip minėta, iš byloje esančios Kauno arkivyskupijos Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos pažymos, mirties liudijimo Nr. 1 matyti, kad S. B. mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei paliko artimuosius: žmoną B., sūnų A., dukras S., A. ir P. Be to, aptariamoje pažymoje taip pat nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Raseinių bažnyčioje buvo palaiminta santuoka tarp V. Z. ir A. B., kuri buvo pakrikštyta Raseinių bažnyčioje, o jos tėvai buvo: S. B. ir B. J. Taip pat, kaip minėta, iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo duomenų, pateikto buto-ūkio lapo Nr. 4 matyti, kad S. B. šeimoje gyveno: S. B., jo sutuoktinė B. B., taip pat penki jų vaikai: S. B., P. B., A. B., P. B. ir A. B. bei sutuoktinės motina P. J. Taigi B. turėjo penkis vaikus, be kita ko A., A. ir P. B. Šią aplinkybę be kita ko patvirtino byloje apklausta liudytoja R. J. Pastaroji paaiškino, kad jos motina P. V. buvo kilusi iš penkių vaikų šeimos, t. y. ji turėjo brolį P., kuris žuvo kare, taip pat turėjo brolį A. B. bei dvi seseris: pareiškėjo motiną A. ir S. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimu kitoje civilinėje byloje Nr. e2YT-16259-808/2024 jau konstatuota, kad P.V. ir A. B. buvo brolis ir sesuo. Aptariamoje byloje teismas taip pat konstatavo, kad iš esmės sutampa tiek P. V. (B.), tiek taip pat ir A. B. tėvų vardai, tik P. V. gimimo dokumentuose vardai nurodyti trumpa forma „S.“ ir „B.“, o A. B. dokumentuose tėvų vardai nurodyti pilna forma „S.“ ir „B.“. Be to, aptariamoje byloje teismas tiek iš rašytinių įrodymų visumos, tiek taip pat ir iš liudytojų parodymų visumos nustatė, kad A. Z. (K.) yra A. B. sesuo.

23. Taip pat akcentuotina, kad nagrinėjamojoje byloje visos keturios apklaustos liudytojos teismo posėdyje nuosekliai patvirtino, kad A. K. ir A. B. buvo brolis ir sesuo. Teismui be kita ko uždavus liudytojoms papildomus klausimus, visų keturių liudytojų parodymuose nenustatyta visiškai jokių prieštaravimų, jų parodymai buvo nuoseklūs, tarpusavyje sutapo, nesukėlė jokių abejonių. Be to, visų keturių liudytojų parodymai sutapo taip pat ir su pareiškėjo paaiškinimais. Visos keturios liudytojos patvirtino mačiusios ir bendravusios su A. K. ir A. B., visos liudytojos patvirtino, kad A. ir A. ryšys buvo artimas, jie, kaip šeima, kaip brolis ir sesuo, kartu švęsdavo Šv. Kalėdas, kitas šventes, nuolat tarpusavyje bendravo, be to, liudytoja O. Z. dalyvavo jų motinos B. laidotuvėse, liudytojos nuosekliai patvirtino, kad A. ir A. tėvai yra tie patys asmenys.

24. Iš visų pirmiau aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad labiausiai tikėtina, jog prieš tai sprendime įvardyti neatitikimai tarp vardų, yra nulemti dokumentų pildymo klaidų, naudotų vardų trumpinių, pvz., tokių kaip B., S., A. Tačiau byloje esančių įrodymų visetas leidžia identifikuoti minėtus asmenis kaip vienos šeimos narius. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, kad labiausiai tikėtina, jog A. B. ir A. K. buvo brolis ir sesuo, o pareiškėjas V. Z. yra A. B. sūnėnas. Todėl pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. K. ir A. B. yra brolis ir sesuo.

25. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti teisę priimti A. B. palikimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ir A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra brolis ir sesuo.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.