Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-04-27 · Civilinė byla Nr. e2-768-464/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-27
Bylos Nr.
e2-768-464/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02327-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vingės terminalas“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Ekskomisarų biuras“
Trečiasis asmuo
„InterRisk Vienna Insurance Group“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-768-464/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02327-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 27 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vingės terminalas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-638-794/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vingės terminalas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekskomisarų biuras“, trečiasis asmuo – „InterRisk Vienna Insurance Group“ AAS Lietuvos filialas, dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Vingės terminalas“ 2016-11-07 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės UAB „Ekskomisarų biuras“ 1 901 120 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 1 901 120 Eur sumai atsakovei UAB „Ekskomisarų biuras“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, taip pat pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei UAB „Ekskomisarų biuras“ ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis. Ieškinyje nurodė, kad reikalavimo suma atsakovei yra labai didelė, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu. Atsakovė, būdama skolinga ženklią sumą ir žinodama apie prasidėjusį skolos išieškojimą, atsidurtų geresnėje padėtyje dėl išlikusios galimybės laisvai disponuoti turtu nei ieškovė ir taip išvengtų išieškojimo pagal priimtą teismo sprendimą.Vilniaus apygardos teismas 2016-11-14 nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei netenkino.Ieškovė UAB „Vingės terminalas“ 2017-02-08 ieškinio reikalavimus patikslino ir prašė priteisti iš atsakovės UAB „Ekskomisarų biuras“ 2 181 711 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimus grindė netinkamu saugos paslaugų sutarties (palydos paslaugų) vykdymu, dėl ko dingo krovinys ir ieškovė patyrė nuostolių. Ieškovė UAB „Vingės terminalas“ 2017-02-08 taip pat pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei, kuriame prašė areštuoti 2 181 711 Eur sumai atsakovei UAB „Ekskomisarų biuras“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, taip pat pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei UAB „Ekskomisarų biuras“ ir esančias atsakovę arba trečiuosius asmenis. Ieškovė prašyme nurodė, kad jos nuostolių dydis yra nustatytas valstybės institucijos – Vilniaus teritorinės muitinės – 2017-01-09 priimtu sprendimą „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“, kuriuo ieškovė įpareigota sumokėti 2 181 711 Eur skolą muitinei. Toks sprendimas patvirtina, kad ieškovė neišvengiamai nuostolių, už kuriuos atsakinga atsakovė, patirs. Ši ieškinio reikalavimų suma atsakovei yra didele, ir vien dėl ginčo sumos grėsmė, kad teismo sprendimas nebus tinkamai įvykdytas, yra reali. Byloje nėra naujų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovės finansinę būklę, kadangi su pradiniu ieškiniu buvo pateiktas tik 2015 m. įmonės balansas, pelno (nuostolių) ataskaita už 2016 m. I-III ketvirčius. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės veikla yra paslaugų teikimas, kad prašoma atlyginti žala yra dvigubai didesnė nei atsakovės 2015 metais uždirbtas pelnas, kad jokio vertingo nekilnojamojo turto, išskyrus du 66 550 Eur vertės žemės sklypus, ji neturi, laikinųjų apsugos priemonių netaikymo atveju atsakovė, sužinojusi apie ieškovei kilusią prievolę sumokėti mokesčius bei netesybas dėl atsakovės lydėto krovinio dingimo, galėtų be vargo perleisti kitą savo trumpalaikį turtą (pinigus, pinigų ekvivalentus), siekdama jį apsaugoti ir išvengti sprendimo vykdymo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017-02-13 nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei netenkino. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal pateiktus byloje įrodymus ieškovės ieškinys galėtų būti preliminariai pagrįstas, o dėl ieškinio pagrįstumo teismas pasisakys tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Tačiau ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį grindžia išimtinai didele ieškinio suma atsakovei, o pagal aktualią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien didelė ieškinio reikalavimo suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė nenurodė naujų, ankčiau neįvertintų aplinkybių, kurios būtų reikšmingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, išskyrus vien dar padidintą savo reikalavimą, o tokia aplinkybė, kaip didelis ieškinio reikalavimas nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, juolab kad duomenų, kurie leistų teismui spręsti apie atsakovės nesąžiningumą, ieškovė savo prašyme nenurodė.Teismas iš atsakovės finansinių dokumentų sprendė, kad atsakovė UAB „Ekskomisarų biuras“ yra ilgą laiką, nepertraukiamai ir sėkmingai savo veiklą vykdanti įmonė, stabiliai auganti ir pelningai veikianti. Su kiekvienais metais tiek atsakovei priklausantis turtas, tiek grynasis pelnas auga, kas rodo sėkmingą įmonės veiklą. Nors ieškovė nurodo, jog atsakovės didžiąją turto dalį sudaro trumpalaikis turtas, kuris gali būti perleistas, suvaržytas, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad šis turtas gali būti perleistas ar suvaržytas (CPK 178 str.). Remdamasisi šalių lygybės procese principu (CPK 17 str.) bei aplinkybe, kad tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų dydis iš esmės priklauso tik nuo pačios ieškovės valios, nepateikus įrodymų, kad atsakovė vengs vykdyti teismos sprendimą ar atliks kitus veikmus, siekdama sumažinti savo galimybes jį įvykdyti, pirmosios intacijos teismas pripažino ieškinio pateikimą ir jame didelės vertės reikalavimo nurodymą neteikiančiais pagrindo varžyti atsakovės teises, taikant laikinąsiais apsaugos priemones.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė UAB „Vingės terminalas“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017-02-13 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – areštuoti 2 181 711 Eur sumai atsakovei UAB „Ekskomisarų biuras“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, taip pat pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei UAB „Ekskomisarų biuras“ ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis; priteisti ieškovei iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistuoja net jei prašymo pateikimo teismui metu nėra objektyvių, neginčijamų įrodymų, liudijančių atsakovės nesąžiningumą. Atsakovės turtinė padėtis nėra gera ir pakankama išvadai daryti, jog atsakovė nepatirs jokių sunkumų, vykdydama reikalavimą dėl daugiau nei 2 mln. žalos atlyginimo. Ieškovės vertinimu, teismas, spręsdamas, jog ieškovė privalo pateikti įrodymus, liudijančius atsakovės nesąžiningumą, t. y., kad atsakovė jau ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdama paslėpti jai priklausantį turtą ar neabejotinai imsis tokių veiksmų ateityje, netinkamai taikė Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, nepagrįstai išplėtė ieškovės įrodinėjimo pareigą, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Be to, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovės argumentus, kad iš esmės visas atsakovės balanse esantis trumpalaikis turtas gali būti ypatingai lengvai ir greitai perleistas ar suvaržytas. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-02-09 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-175-178/2017, išaiškino, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir neprivalo turėti neabejotinų įrodymų, kad ateityje atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, nes teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima. Teismas neatsižvelgė ir nevertino, kad beveik puse 2016 m. atsakovės balanse nurodyto trumpalaikio turto (2 746 870 Eur) sudaro pirkėjų (klientų) skolos, taip pat nepaskirstytas pelnas ( 3 163 811 Eur). Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad vertinat trumpalaikio turto sudėtį preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-432-330/2017). Vertinant byloje esančius atsakovės finansinius duomenis atspindinčius dokumentus, teismo nustatyta įrodinėjimo pareiga yra iš esmės neįgyvendinama. Atsakovei beveik neturint ilgalaikio ir turint iš esmės vien trumpalaikį turtą, kurio daugiau nei puse sudaro klientų skolos ir nepaskirstytas pelnas, pinigai, pinigų ekvivalentai, net ir atsakovei ėmusis veiksmų šį turtą paslėpti ieškovė apie tai negalėtų nieko žinoti. Atsakovės akcininkams nusprendus skirstyti pelną, atsakovės turtinės padėtis, iš jos turto atėmus klientų skolas, taptų prasta ir net kritine. Atsakovė UAB „Ekskomisarų biuras“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės UAB „Vingės terminalas“ atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2017-02-13 nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:Vilniaus apygardos teismas 2016-11-14 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių jau atmetė, o ieškovei šios nutarties neapskundus apeliacine tvarka ji įsiteisėjo. Šiuo metu faktinė situacija iš esmės nėra pasikeitusi lyginant su ta, kuri buvo nutarties priėmimo metu, nepaisant ieškovės kartu su patikslintu ieškiniu pateiktuose dokumentuose nurodytos informacijos. Vilniaus teritorinės muitinės 2017-01-09 sprendimu mokestinė prievolė įregistruota ne vien ieškovei, o solidariems skolininkams: ieškovei ir krovinio pagal tranzito deklaraciją Nr. 16LTVR1000151236D9 vežėjai OOO „Visma-V“. Ieškovė ir vežėja nesutiko su priimtu muitinės sprendimu ir abi padavė savarankiškus skundus Muitinės departamentui, prašydamos jį panaikinti. Taigi ieškovės ieškinys nėra preliminariai pagrįstas.Ieškovė, teikdama pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįrodinėjo atsakovės nesąžiningumo bei nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį, taip pat ieškovė nenurodė ir nepateikė jokių dokumentų, sudarančių pagrindą konstatuoti atsakovės prastą finansinę padėtį. Priešingai nei teigia ieškovė, trumpalaikis atsakovės turtas (įskaitant apyvartines lėšas, kurios šiai dienai sudaro net 1 609 039 Eur), yra nuolat naudojamas atsakovės kasdieninėje ir tiesioginėje veikloje, todėl šio turto perleidimas ar suvaržymas reikštų atsakovės veiklos ribojimą ar net stabdymą, o šioms aplinkybėms neegzistuoja jokių objektyvių prielaidų.Atsakovės balanse nurodomos skolos tiekėjams yra ne kas kita, kaip atidėti atsakovės mokėjimai tiekėjams, o ne pradelsti įmonės įsipareigojimai. Trečiasis asmuo „InterRisk Vienna Insurance Group“ AAS Lietuvos filialas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais: Ieškovė atskirajame skunde nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti atsakovės prastą finansinę padėtį. Ieškovė, teikdama atskirąjį skundą, pateikia 2015 m. finansinius duomenis, kuriuos teismui jau buvo pateikusi, jie buvo teismo tinkamai įvertinti ir dėl jų pasisakyta, priimant skundžiamą nutartį.Nors ieškovė nurodo, jog atsakovės didžiąją turto dalį sudaro trumpalaikis turtas, kuris gali būti perleistas, suvaržytas, tačiau atskiruoju skundu ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad šis turtas gali būti perleistas ar suvaržytas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė UAB „Ekskomisarų biuras“ 2015 m. auditoriaus išvadą ir UAB „Ekskomisarų biuras“ 2015 m. aiškinamąjį raštą. Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė UAB „Ekskomisarų biuras“ 2017-03-08 buhalterinę pažymą Nr. SD-426. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui. Atsižvelgiant į apeliacine tvarka nagrinėjamo procesinio klausimo specifiką (dėl sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui buvimo), į faktą, kad apeliantės ir atsakovės teikiami įrodymai yra susiję su aplinkybių, susijusių su ieškinio tikėtino pagrįstumo ir atsakovės elgesio sąžiningumo vertinimu, pripažintina, kad būtinybė apeliantei ir atsakovei teikti naujus įrodymus atsirado po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Tokiu atveju šie įrodymai priimami ir vertinami kartu su kitais įrodymais.Apeliantė 2017-04-11 pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus. Kartu su rašytinais paaiškinimais ieškovė pateikė naujus įrodymus – Latvijos Respublikos pajamų tarnybos 2017-01-09 raštą, Latvijos Respublikos pajamų tarnybos muitinės kriminalinės valdybos 2017-02-02 raštą, išrašus iš internetinės erdvės google.lt/maps, lrytas.lt, kauno.diena.lt, kurie, apeliantės vertinimu, patvirtina rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes. Nurodo, kad šių rašytinių paaiškinimų ir įrodymų pateikimo būtinybė atsirado susipažinus su atsakovės atsiliepimu į atskirąjį skundą.Rašytiniuose paaiškinimuose išsakomi nesutikimo su atsakovės atsiliepimu į atskirąjį skundą argumentai, t. y. teikiamas atsiliepimas į atsiliepimą, nors tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdo įstatymo leidėjas nenumato (CPK 318 str.). Kita vertus, pasibaigus apeliacinio (atitinkamai, ir atskirojo) skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 str., 338 str.), o šiuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė iš esmės siekia išplėsti atskirojo skundo argumentus ir juos papildyti naujomis aplinkybėmis bei motyvais. Atsižvelgiant į tai, apeliantės 2017-04-11 pateiktus rašytinius paaiškinimus ir jų priedus atsisakytina priimti.

Dėl sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo įvykdymo privalomumą (CPK 18 str., 144 str. 1 d.). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialiosios teisės. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus bei įsitikinti, kad, bylą išnagrinėjus iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Tikėtinas ieškinio pagrįstumas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo kontekste nėra tapatus ieškinio pagrįstumo įvertinimui, kai šis klausimas yra išsprendžiamas CPK nustatyta tvarka, įgyvendinus visas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procedūras. Tik nustačius visas bylai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus (t. y. išnagrinėjus kilusį ginčą iš esmės) bus atsakyta į klausimą, ar ieškovės materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, jei taip, kokia apimtimi, ar jos teisės pažeidžiamos, ar jos turi būti apgintos teismo tvarka, jei taip, kokiu būdu ar forma. Šiuo aspektu nesutiktina su atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad apeliantės ieškinys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje negali būti vertinamas kaip preliminariai pagrįstas, net ir teritorinei muitinei priėmus sprendimą dėl mokestinės prievolės dviejų subjetų atžvilgiu. Pagal solidariosios prievolės taisykles vis bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 str. 6 d.) Apeliantė pareikštame ieškinyje prašo priteisti iš atsakovės 2 181 711 Eur nuostolių atlyginimą už tinkamų įsipareigojimų pagal saugos paslaugų sutarties nevykdymą, nurodo aplinkybes, kurios, jos teigimu, patvirtina saugos paslaugų sutarties nevykdymą ir teikia įrodymus. Priešingus įrodymus, kad prievolės iš apeliantės įvardijamų saugos teisinių santykių neatsirado, teikia ir atsakovė. Nevertinant iš esmės abiejų šalių teikiamų įrodymų, negalima padaryti vienareikšmės išvados, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir apeliantės reikalavimai tikrai negalėtų būti patenkinti. Atsakovė tik pagal savo subjektyvų vertinimą ieškinio nepagrįstumą sieja su civilinės atsakomybės sąlygų neegzistavimu, tačiau tokio pobūdžio aplinkybės yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Vadinasi, teismo išvada, kad pagal pateiktus byloje įrodymus ieškovės ieškinys galėtų būti preliminariai pagrįstas, nėra paneigta. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – reali grėsmė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 str.) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą/poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų deklaruojamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas. Tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia ir bendroji įrodinėjimo taisyklė, kad kieviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Todėl šiuo asopektu atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instacijos teismas nepagrįstai išplėtė / neteisngai nustatė apeliantės įrodinėjimo pareigą, stokoja pagrįstumo. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju apeliantė atsakovės galimą nesąžiningumą sprendimo vykdymo vengimo aspektu susijo su šios galimybe nekliudomai disponuoti turtu ir nesunkai perleisti turimą trumpalaikį turtą. Tačiau jokių įtikinamų argumentų, kodėl atsakovė, žinomas, sėkmingą ir pelningą veiklą vykdantis ūkio subjektas, kurio vien nepaskirstytas pelnas sudaro pakankamai ženklias sumas, turėtų tai daryti net ir jai nepalankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, rizikuodama tiek savo reputacija toje rinkos dalyje, kurioje teikia paslaugas, tiek pačios ūkinės veiklos tęstinumu. Labiau tikėtina, kad perleidusi, kaip teigia apeliantė, visas pinigines lėšas vien tam, kad neatsiskaitytų su apeliante, atsakovė negalėtų toliau vykdyti veiklos, savo įsipareigojimų darbuotojams, paslaugų gavėjams, valstybės ir socialinio draudimo biudžetams ir pan., tiek dėl prarasto pasitikėjimo rinkoje, tiek ir dėl materialinių resursų veiklai vystyti neturėjimo. Jokių aplinkybių, patvirtinančių bent labiau tikėtiną atsakovės nesąžiningumą, pirmosios instancijos teismas nenustatė, to neįžvelgia ir apeliacinės instancijos teismas. Pozicijos, kad ieškovė turi įrodyti (ar bent pateikti įtikinamus argumentus) apie apeliantės nesąžiningumą, laikomasi ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-364-241/2017; 2017-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-476-178/2017).Pažymėtina, kad kaip grėsmė apeliantės interesams įvardinama vien didelė ieškinio sumą. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, o tai suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą. Naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje , yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nekuria materialinių vertybių, nedidina turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties, jis padeda išsaugoti esantį turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą; laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-769/2014; 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017). Atsižvelgiant į šią formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką dėl didelės ieškinio sumos kriterijaus, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad vien didelė ieškinio suma nei palengvina, nei pasunkina būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas dėl atskirojo skundo argumentų, kad teismas neatsižvelgė ir neįvertino atsakovės turto sudėties, pažymi, kad atsakovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikta 2017-03-08 buhalterinė pažyma Nr. SD-426 iš tiesų patvirtina, kad pirkėjų skolos atsakovei, neįskaitant kito jos turimo turto, sudaro 2 746 870 Eur. Toks faktas labiau tikėtinai leidžia spręsti dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo, nei dėl jo neįvykdymo, atsižvelgiant į šio turto vertę ir apeliantės ieškinio sumos santykį. Vien apeliantės atskirojo skundo argumentai apie atsakovės galimybes perleisti šį turtą ateityje tretiesiems asmenims nepatvirtina tokių atsakovės nesąžiningų ketinimų. Nėra duomenų ir apie tai, kad iš tokio turto, kaip reikalavimo teisės į kitus asmenis (ar iš kito atsakovės turto) objektyviai nebūtų įmanoma išieškoti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovės finansinė padėtis yra gera ir šiuo metu nekelianti grėsmės apeliantės interesams. Priešingos išvados nesuponuoja ir apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai. Atmetus ieškovės argumentus dėl atsakovės nesąžiningumo, aplinkybė, kad didžiausią atsakovės turto dalį sudaro pirkėjų įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos, nepatvirtina rizikos, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, ir apie tai taip pat jau buvo pasisakyta Lietuvos apeliaicinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-319-186/2017).Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad taikant tokias varžančiais procesines priemones, kaip turto areštas, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ką tiek savo pakartotiniame prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek ir atskirajame skunde akcentuoja apeliantė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aptariant šalių interesų derinimo taisykles, taip pat jau buvo pasisakyta ir dėl to, jog teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tik tokios, kad jos iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės ūkinės veiklos, t. y. įmonės komercinė ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-651-178/2015; 2016-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-213-178/2016). Taigi įvertinant atskirojo skundo pagrįstumą dar ir šiuo aspektu, atsakovės teisių suvaržymas, lyginant su apeliantės interesais, jeigu tokios priemonės būtų taikomos, yra pernelyg neproporcinga priemonė, kuri galėtų lemti padarinių, akivaizdžiai neatitinkančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų, atsiradimą – areštavus vien pinigines lėšas sumai, atitinkančiai ieškinio reikalavimo sumą, jei kito areštuotino turto nėra ar nepakanka, galimi atsakovės ūkinės komercinės veiklos trikdžiai, dėl kurių, labiau tikėtina, atsakovės pajėgumas konkuruoti rinkoje sumenktų arba ji taptu nemokia. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentai pagrindo neteikia.Bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio už paduotą atskirąjį skundą) paskirstymo klausimas nespręstinas, nes visos išlaidos šalims paskirstomos baigiamuoju teismo procesiniu dokumentu, priklausomai nuo ginčo išnagrinėjimo rezultato pagal bendrąjį principą „pralaimėjęs moka“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Kačinskienė