Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-02-21 · Civilinė byla Nr. 2S-148-258/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2016-06-30Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2017-02-21Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-21
Bylos Nr.
2S-148-258/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11208-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Kisielienė
Pareiškėjas
L. P.
Civilinė byla Nr. 2S-148-258/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11208-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos; 2.1.2.4.2.6.; 3.3.2.4; 3.4.4.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis V. M., UAB „Revilus“.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Apeliantas (pareiškėjas) skundu prašė panaikinti 2016-01-21 patvarkymą Nr. S2-58180, 2016-01-25 patvarkymus Nr. S2-61295, S2-61296, 2016-01-25 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S2-61294, 2016-01-26 patvarkymą Nr. S2-61394 ir grąžinti sumokėtas pinigines lėšas – varžytinių dalyvio įnašus: 21 779,40 Eur ir 21 779,40 Eur.Skunde pareiškėjas nurodė, kad jis 2016-01-28 gavo antstolio V. M. 2016-01-21 patvarkymą Nr. S2-58180, kuriuo varžytinės paskelbtos neįvykusiomis ir 2016-01-26 patvarkymą Nr. S2-61394, kuriuo antstolis atsisakė tenkinti pareiškėjo 2016-01-19 prašymą dėl sumokėtų varžytinių dalyvio įnašų grąžinimo. Šį prašymą pareiškėjas nurodė išsiuntęs antstoliui 2016-01-20 rytą, kas liudija, jog antstolis jį turėjo gauti tą pačią dieną, tačiau antstolio teigimu, šis prašymas buvo pateiktas tik pasibaigus varžytinėms. Su tokia antstolio pozicija pareiškėjas nurodo nesutinkantis, nes 2016-01-26 patvarkyme Nr. S2-61394 antstolis pats pripažįsta, kad varžytinės baigėsi 2016-01-20 23:59:59, dar prieš pareiškėjui pateikiant prašymą dėl lėšų grąžinimo paštui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 74 str. 4 d.). Pareiškėjas mano, kad antstolis sąmoningai nurodo vėlesnę šio rašto gavimo datą – 2016-01-25, siekdamas gautus pareiškėjo įnašus užskaityti kaip patirtų vykdymo išlaidų kompensavimą ir išsimokėti jam priklausantį atlyginimą. Antstolis V. M. 2015-03-25 patvarkymu pareiškėjo skundą tenkinti atsisakė. Nurodė, kad 2015-11-19 patvarkymu buvo paskelbtos pirmosios pakartotinės varžytinės 0,0840 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. Vilniaus m. sav. (prie (duomenys neskelbtini)skg., skl. Nr. 1), nuosavybės teise priklausančio UAB „Revilus“ (varžytinių Nr. 112409), ir pirmosios pakartotinės varžytinės 0,0840 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Vilniaus m., Vilniaus m. sav. (prie Filaretų ir Krivių g. bei Baltojo skg., skl. Nr. 2), nuosavybės teise priklausančio UAB „Revilus“ (varžytinių Nr. 112407). 2015-12-21 VĮ Registrų centras elektroniniu paštu informavo antstolį apie įvykusias varžytines Nr. 112409 (didžiausia pasiūlyta kaina 365 823 Eur) ir Nr. 112407 (didžiausia pasiūlyta kaina 262 847 Eur) ir paskelbtą šių varžytinių laimėtoją L. P.. 2016-01-21 VĮ Registrų centras elektroniniu paštu informavo antstolį, kad 2016-01-21 23:59:59 baigėsi sumokėjimo už minėtose elektroninėse varžytinėse nupirktą turtą terminas. Iki šio termino pabaigos visos sumos už iš varžytinių įsigytą turtą antstolio depozitinėje sąskaitoje gauta nebuvo. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 717 str. 3 p., 711 str. 1 d., 719 str. antstolis 2016-01-21 priėmė patvarkymą dėl pirmųjų varžytinių paskelbimo neįvykusiomis ir pasiūlymo perimti iš pirmųjų varžytinių neparduotą turtą. Šiuo patvarkymu antstolis nusprendė paskelbti pirmąsias minėto turto (varžytinių Nr. 112409, 112407) varžytines neįvykusiomis, varžytinių dalyvio L. P. sumokėtus varžytinių dalyvio mokesčius 21 779,40 Eur ir 21 779,40 Eur panaudoti skolininko UAB „Revilus“ hipoteka užtikrintai skolai hipotekos kreditoriaus AB SEB banko naudai ir vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/04381 susidariusioms vykdymo išlaidoms padengti.Kadangi pareiškėjas, laimėjęs varžytines Nr. 112409, 112407, iki 2016-01-21 ar vėliau taip ir nesumokėjo už iš varžytinėse įsigytą turtą visos sumos, antstolis visiškai pagrįstai paskelbė varžytines neįvykusiomis ir varžytinių dalyvio mokesčius toliau –CPK 753 str. nustatyta tvarka skyrė skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti. Antstolis nurodo, kad tam jokios reikšmės neturi tai, kad pareiškėjas savo prašymą dėl varžytinių dalyvio mokesčio grąžinimo išsiuntė 2016-01-20. Teisės aktai nenumato varžytinių laimėtojo teisės atsisakyti pirkti turtą iš laimėtų varžytinių, neprarandant įmokėto varžytinių dalyvio mokesčio. Priešingas reguliavimas galėtų sudaryti prielaidas piktnaudžiavimui ir nepagrįstam vykdymo veiksmų vilkinimui.Suinteresuotas asmuo UAB „Revilus“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog su apeliantu sutinka.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 30 d. nutartimi pareiškėjo L. P. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė kaip nepagrįstą.Teismas konstatavo, kad CPK 717 str. 1 d. įsakmiai reglamentuoja, kad jeigu varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis per nustatytą terminą nesumoka visos turto kainos, varžytynių dalyvio mokestis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 753 str. nustatyta tvarka skiriamas skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti. Būtent šių veiksmų ėmėsi antstolis skolininko skundžiamais 2016-01-21 patvarkymu Nr. S2-58180 ir 2016-01-25 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S2-61296, tuo nepažeisdamas nei pareiškėjo, nei kitų proceso dalyvių teisių ir įstatymo saugomų interesų, o priešingai vykdydamas įstatymą. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės dėl ginčo turto varžytinių Nr. 112409 ir 112407 teisėtumo (vykdomosios bylos sustabdymo, skolininko informavimo apie paskelbtas varžytines, turto pradinės kainos nustatymo) neturi jokios reikšmės ginčui teisingai išnagrinėti. Pareiškėjas nėra vykdomosios bylos šalis – išieškotojas ar skolininkas, o tik vykdymo procesu tiek, kiek jis susijęs su vykusiomis varžytinėmis Nr. 112409 ir 112407 šioje vykdomojoje byloje, suinteresuotu asmeniu. Todėl jo teisė į teisminę gynybą šioje byloje gali būti siejama tik su jo teisių ir įstatymo saugomų interesų, o ne skolininko ar išieškotojo teisių ir įstatymo saugomų interesų pažeidimu (CPK 5 str.).Teismas pažymėjo, kad pateiktu skundu pareiškėjas skundžia net ne 2015-11-19 antstolio patvarkymą dėl turto realizavimo iš pirmųjų pakartotinių varžytinių, kuriuo šios varžytinės buvo paskelbtos (nurodant tiek pagrindo jas skelbti aplinkybes - sustabdymo išnykimą, tiek pradinę turto pardavimo kainą, tiek jų pradžios datą), o 2016-01-21 patvarkymą Nr. S2-58180 dėl pirmųjų varžytinių paskelbimo neįvykusiomis ir pasiūlymo išieškotojams perimti iš pirmųjų varžytinių neparduotą turtą. Todėl teismas sprendė, kad dėl šių varžytinių teisėtumo šioje nutartyje nėra tikslinga pasisakyti. Teismas plačiau nepasisakė ir dėl pareiškėjo skunde nurodomo 2016-01-25 patvarkymo Nr. S2-61295 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo kartu su 2016-01-25 vykdymo išlaidų paskaičiavimu Nr. S2-61294 teisėtumo, nes, teismo vertinimu, pastarieji antstolio priimti patvarkymai niekaip neįtakoja pareiškėjo, nesančio vykdymo proceso šalimi – skolininku ar išieškotoju, teisių ir įstatymo saugomų interesų.

Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-30 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės- panaikinti 2016-01-21patvarkymą Nr. S2-58180, panaikinti 2016-01-25 patvarkymus Nr. S2-61295, Nr. S2-61296, panaikinti 2016-01-25 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S2-61294, panaikinti 2016-01-26 patvarkymą Nr. S2-61394. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:

Atsiliepimas

10.1 Sumokėti varžytinių dalyvių įnašai (21 779,40 Eur ir 21 773,40 Eur) apeliantui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė pinigų suma. Tikrosios aplinkybės dėl turto vertės ir antstolio, vykdžiusio varžytines, veiksmų neteisėtumo apeliantui tapo žinomos tik laimėjus varžytines. Apeliantas sužinojo, kad vykdomoji byla varžytinių metu buvo sustabdyta, kadangi antstoliui 2015-11-19 neteisėtai paskelbus varžytines UAB „Revilus“ vis dar turėjo teisę Vilniaus apygardos teismo sprendimą dėl eilės neteisėtų antstolio veiksmų apskųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir kasacijos terminas praėjęs dar nebuvo. Pažymi, kad UAB „Revilus“ net nebuvo tinkamai informuota, kad vykdomoji byla yra atnaujinta ir yra tęsiami priverstiniai vykdymo veiksmai, todėl nurodė, jog skųs visus antstolio veiksmus dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo ir apeliantas neteks teisės įsigytu turtu disponuoti. Dėl šių priežasčių apeliantas išsigando, kad sumokėjęs likusią kainos dalį, negalės laisvai disponuoti įsigytu nekilnojamuoju turtu bei privalėtų dalyvauti eilėje teisminių procesų dėl sumokėtų pinigų atgavimo.

10.2. Varžytinės buvo neteisėtos dar prieš apeliantui sumokant dalyvio įnašus, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-04-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014 konstatavo, jog remiantis 2013-01-22 atliktu ekspertizės aktu Nr.1301/18-1 kiekvieno išvaržomo žemės sklypo rinkos vertė 2013-01-18 buvo įvertinta neteisingai. Po šios nutarties priėmimo per trejus metus įvyko reikšmingi nekilnojamojo turto rinkos pasikeitimai, kas sąlygojo būtinybę turtą perkainoti aktualiomis rinkos kainomis. Tuo tarpu pradinė varžytinėse parduodamų objektų kaina - už kiekvieną žemės sklypą buvo po 217 794,00 Eur buvo neadekvati ir ženkliai didesnė nei rinkos. Pažymi, jog sumokėjęs visą antstolio reikalaujamą pinigų sumą būtų ženkliai permokėjęs net nebūdamas objektyviai garantuotas, ar dėl kitų antstolio atliktų pažeidimų ir UAB „Revilus“ skundų galėtų be jokių teisminių ginčų perimti turtą ir jį toliau valdyti.

10.3. Dėl esminio suklydimo ir antstolio neteisėtų veiksmų apeliantas prarado ženklią pinigų sumą, todėl teismo nutartis yra neteisėta ir neproporcinga apelianto pažeistų interesų atžvilgiu, o adekvatus tokio pažeidimo ištaisymas - piniginių lėšų (varžytinių dalyvio įnašų) grąžinimas.

10.4. Apeliantas turėjo teisę skųsti vykdymo išlaidų paskirstymo patvarkymus, kadangi tai jam nuosavybės teise priklausančios piniginės lėšos, kurias neteisėtai paskirstė antstolis. Apelianto teigimu šios lėšos turėjo būti grąžintos, tačiau teismas šį argumentą ignoravo.

Atsiliepime į atskirąjį skundą skolininkas UAB „Revilus“ prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodo tokius argumentus: Antstolio veiksmai (dėl Turto pardavimo ir jo įkainojimo) buvo pripažinti neteisėtais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04—18 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-215/2014, tačiau antstolis ir toliau turtą pardavinėjo ta pačia, t.y. prieš daugiau kaip trejus metus pagal 2013-01-22 ekspertizės aktą nustatyta, kaina imant prielaidą, jog turtas bus parduodamas kaip vientisas kompleksas. Tuo tarpu 2016-01-20 varžytinėse minimi sklypai buvo pardavinėjamai atskirai, bet tai vykdyta pagal seną (ydingą) kainą, kuri nustatyta laikant, jog sklypai bus pardavinėjami kartu (kaip vientisas objektas). Trejų metų terminas yra daugiau nei pakankamas pagrindas, kad antstoliui, kaip varžytines organizuojančiam subjektui, kiltų pagrįstų abejonių dėl tinkamos ir realios Turto vertės neskaitant tos aplinkybės, jog Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus aukščiau minėtą 2014-04-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014, 2013-01-22 ekspertizės akte nustatytomis kainomis antstolis V. M. remtis neturėjo teisės ir, būdamas apdairus, savo iniciatyva privalėjo atlikti naują turto vertinimą tačiau to nepadarė.Skolininkas informavo apeliantą, kad gins savo teises kreipdamasis į teismą, ginčys varžytinių rezultatus, bet dėl ir neteisingai nustatytos pradinės išvaržomo turto kainos (LR CPK 681 str.), kas yra esminė sąlyga, jog bet kokios varžytinės taptų neteisėtomis. Šių aplinkybių visetas iš esmės suklaidino apeliantą ir skolininko supratimu, atgrasė nuo turto įsigijimo. Vertinant protingumo ir apdairumo standartus, analogiškos aplinkybės paskatintų bet kokį trečiąjį asmenį tokių aplinkybių įtakoje ginčo objektu tapusio Turto neįsigyti nenorint patirti dar daugiau nuostolių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.Apeliantas skunde nurodo, kad sumokėjęs dalyvių įnašus (21 779,40 Eur ir 21 773,40 Eur) ir laimėjęs varžytines, jis kreipėsi į turto savininką UAB „Revilus“, siekdamas supažinti su abiejų žemės sklypų dokumentacija ir sužinojo iš skolininko, kad šis ketina skųsti antstolio patvarkymus. Bijodamas prarasti likusias įmokas už laimėtą nekilnojamąjį turtą jų nemokėjo, o išsiuntė antstoliui prašymą grąžinti dalyvio įnašus. Nurodo, kad antstolis nepagrįstai atsisakė šias įmokas grąžinti. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pagal CPK 711 straipsnio 1 dalį, jeigu varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis per nustatytą terminą nesumoka visos turto kainos, varžytynių dalyvio mokestis CPK 753 straipsnyje nustatyta tvarka skiriamas skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti. Ši teisės norma yra aiški ir suprantama, kiekvienas, net nebūdamas teisininku bei neturėdamas dalyvavimo varžytynėse patirties, žinodamas šią normą, turėtų suprasti, kokia yra siūlomos kainos didinimo pasekmės ir kokia atsakomybė yra taikoma, nesudarant sandorio. Aplinkybė, kad apeliantas parduodamu iš varžytinių turtu ir jo realia kaina pradėjo domėtis jau jį paskelbus laimėtoju, negali būti pagrindas dalyvio mokesčio grąžinimui. Jei antstolis grąžintų varžytinių dalyvio mokestį varžytinėse dalyvaujančiam asmeniui dėl to, kad šis dėl tam tikrų priežasčių nutarė nepirkti varžytinėse laimėto turto, būtų nepaisoma ne tik įstatymo imperatyvių normų (CPK 711 str., CPK 753), bet ir būtų sukurtas precedentas, leidžiantis sužlugdyti varžytynes, o taip pat neproporcingai pažeisti išieškotojo bei skolininko interesus, kadangi kiekvienas pakartotinis varžytynių paskelbimas vilkina išieškojimo procesą bei didina išieškojimo išlaidas. Daikto pardavimas iš varžytynių taip pat yra pirkimo-pardavimo sandoris, nors ir turintis tam tikrų įstatymo numatytų ypatumų. Todėl CPK 711 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija negrąžinti varžytynes laimėjusiai šaliai dalyvio mokesčio, teisėtai apsaugo vykdymo proceso dalyvius nuo papildomų išlaidų dėl galimo pirkėjo nesąžiningumo ar nerūpestingumo. Su šia įstatymo norma yra supažindinami visi varžytynių dalyviai registracijos metu.Atmesti kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad varžytinėse nustatyta kaina buvo aiškiai per didelė ir neatitinkanti rinkos kainų. Jei varžytinėse nustatyta kaina apeliantui atrodė per didelė, jis, visų pirma, turėjo pasirinkimo teisę tiesiog nepirkti parduodamo iš varžytinių turto. Antra, atsižvelgiant į tai, kad apeliantui nesutikus sumokėti visą kainą už nupirktą turtą (628 670 Eur), antstoliui surengus pakartotines varžytines, jas laimėjo UAB „Business enterprice“ pasiūlęs abiejose varžytinėse didžiausią 4 050 000 Eur kainą, kas patvirtina, jog antstolio varžytinėse nustatyta kaina nebuvo per didelė.Apeliantas nurodo, kad jis turėjo teisę skųsti vykdymo išlaidų paskirstymo patvarkymus, kadangi tai jam nuosavybės teise priklausančios piniginės lėšos, kurias neteisėtai paskirstė antstolis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nėra vykdomosios bylos šalis – išieškotojas ar skolininkas, o su vykdymo procesu susijęs tiek, kiek jis susijęs su vykusiomis varžytinėmis Nr. 112409 ir 112407, dalyvio įmokomis. Tuo tarpu kiti vykdomojoje byloje priimti patvarkymai dėl parduodamo iš varžytinių turto kainos nustatymo, vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir jų vykdomojoje byloje paskirstymo apelianto interesų nepažeidžia ir pažeisti negali, todėl teismas pagrįstai šių apelianto argumentų nenagrinėjo.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė, todėl ji paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą

Teisėja Rita Kisielienė