- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-08
- Bylos Nr.
- 2S-312-278/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Januška (pirm.), Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė (pran.)
- Pareiškėjas
- J. B.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-312-278/2009
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009m. birželio 8 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos 2009 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4233-223/2009 pagal pareiškėjo J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškimu J. B. nurodė, kad S. K., mirusi 2000-03-30 ir testamentu jam palikusi visą turtą, buvo padavusi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į vyro J. K. tėvams A. Z. ir J. Z. iki nacionalizacijos priklausiusią 16,16 ha žemės sklypo dalį, esančią Karvedžių k. Panevėžio raj.. Pareiškėjas prašė atnaujinti įstatymo nustatytą terminą pateikti giminystės ryšį įrodančius dokumentus Panevėžio apskrities viršininko administracijai, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., gim. 1920-10-31 Karvedžių kaime, Panevėžio rajone, gimimo akto įraše Nr. 98, sudarytame Vadoklių Romos katalikų bažnyčioje, nurodytas J. K. yra J. Z., o dokumento skiltyje „tėvas“ nurodytas A. K. yra J. Z. tėvas A. Z. bei 2000-03-01 įrašas Nr. 6 Panevėžio rajono savivaldybės CM skyriaus metrikų knygoje apie A. Z., mirusio 1956-04-28, mirtį, priklauso A. K., gimusiam 1880-01-17.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi atsisakė pareiškimą priimti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo reiškiamas reikalavimas, kuriuo prašoma atnaujinti įstatymo nustatytą terminą pateikti giminystės ryšį patvirtinančius įrodymus, nenagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, o reikalavimo nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, siekiant atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, patenkinimas, nesant atnaujintam prašomam terminui, nesukeltų pareiškėjui teisinių pasekmių. Teismas nurodė, kad išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimas vykdomas ne pagal Civilinio kodekso, o pagal specialiuosiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas taisykles. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra reglamentuojamas viešosios teisės normų, o atitinkama valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimas yra sudėtinė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso stadija, todėl prašymas atkurti nuosavybės teises turi būti paduotas atitinkamai institucijai, kurios atlieka viešojo administravimo veiksmus. Nurodė, kad dėl minėtų institucijų veiksmo (neveikimo) asmuo, kai jis mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, turi teisę paduoti skundą (prašymą) administraciniam teismui, todėl ginčas dėl praleisto termino paduoti dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšį, nenagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Teismas nurodė, kad tik patenkinus pareiškėjo prašymą dėl praleisto įstatyme nustatyto termino, susijusio su nuosavybės teisių atkūrimu, atnaujinimo administraciniame teisme, atsirastų teisinis tikslas nusistatyti pareiškėjo prašomus juridinę reikšmę turinčius faktus.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos 2009-04-27 nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad jis prašė teismą atnaujinti terminą giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti, o ne terminą kreiptis į Panevėžio apskrities viršininko administraciją dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėjas nurodė, kad jam yra būtina teismo tvarka ištaisyti gimimo įrašą tikslu atnaujinti įstatymo nustatytą terminą šiam dokumentui pateikti, todėl prašė teismo spręsti abu reikalavimus Panevėžio miesto apylinkės teisme. Nurodo, jog formuluodamas prašymą teismui vadovavosi LR Aukščiausiojo teismo 2008-01-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2008 ir 1997-07-01 LR Įstatymu „Dėl piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ bei LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 II skyriaus 11 str. nuostatomis. Teigia, kad analogiška byla, kurioje pareiškėja yra jo pusseserė R. K., pretenduojanti į tą patį žemės sklypą, yra padavusi pareiškimą teismui ir jis yra priimtas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo padarytais 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau Įstatymo) 10 straipsnio 1 ir 4 dalių pakeitimais buvo išskirtos dvi atskiros prielaidos, turinčios reikšmės atkuriant nuosavybės teises. Šių prielaidų įgyvendinimo teisė buvo apibrėžta atitinkamais terminais. Viena jų – Lietuvos Respublikos piliečio prašymo atitinkamai institucijai padavimas iki 2001 m. gruodžio 31 d., kita – nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimas iki 2003 m. gruodžio 31 d.. 2004 m. spalio 12 d. priimto Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnyje buvo nustatyta, kad piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje buvo nustatyta, kad prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir kiti dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku, turi būti paduoti ne teismui, bet atitinkamai institucijai. LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 6 punkte nustatytos institucijos, kurioms pateikiami prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą pilietis turi būti kreipęsis su prašymu atkurti nuosavybės teises į atitinkamą valstybės instituciją. Tik tada, kai po 2001 m. gruodžio 31 d. buvo kreiptasi su prašymu į atitinkamą valstybės instituciją, piliečiui atsiranda teisė kreiptis į teismą su pareiškimu atnaujinti praleistą terminą nuosavybės teisėms atkurti ir tik tada, kai po 2003 m. gruodžio 31 d. pateikus dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises bei giminystės ryšius, piliečiui atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo (1997 m. Įstatymo 2004 m. spalio 12 d. redakcija). Iš bylos dokumentų matyti, kad pareiškėjas J. B. prašė teismą atnaujinti praleistą terminą giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti, nes šiuos dokumentus jis turėjo pateikti iki 2003-12-31. J. B. nurodė, kad Panevėžio apskrities viršininko administracija neatkuria jam nuosavybės teisių į žemės sklypą. Atsisakydamas priimti J. B. pareiškimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad būtina atsižvelgti į tai, jog išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimas vykdomas ne pagal Civilinio kodekso, o pagal specialiuosiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas taisykles, todėl valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis. Pagal Įstatymo 17 straipsnį prašymas atkurti nuosavybės teises ir atnaujinti terminą dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises bei giminystės ryšius, pateikti, turi būti paduotas atitinkamoms institucijoms, atliekančioms viešojo administravimo veiksmus. Dėl šių institucijų veikimo (neveikimo) asmuo, kai jis mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, turi teisę paduoti skundą (prašymą) administraciniam teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 22 straipsnio 1 dalis). Iš teismui pateiktų duomenų matyt, kad prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriui buvo paduotas 2000 m., t.y., įstatymo nustatytu terminu, o 2003 m. sausio mėnesį Vadoklių agrarinės reformos tarnybai pareiškėjas pateikė turimus giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Duomenų, kad atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą Karvedžių k, Panevėžio raj., nepakanka dokumentų nuosavybei patvirtinti, byloje nėra. Pareiškėjui savalaikiai nepateikus nuosavybės teisėms atkurti reikalingų dokumentų ir šį terminą praleidus dėl svarbių priežasčių, jis turi teisę kreiptis į Panevėžio apygardos administracinį teismą dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo. J. B. su pareiškimu atnaujinti įstatymo nustatytą terminą paduoti dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšius, kreipėsi tiesiogiai į bendrosios kompetencijos teismą kartu prašydamas nustatyti ir juridinę reikšmę turintį faktą. Tačiau tik Panevėžio apygardos administraciniam teismui išsprendus klausimą dėl praleisto termino pateikti giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus atnaujinimo, tai yra terminą atnaujinus, pareiškėjas galėtų kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes priešingu atveju nustatytas juridinis faktas teisinių pasekmių jam nesukeltų. Iš atskirojo skundo matyti, jog dėl analogiško juridinio fakto nustatymo teisme yra išnagrinėta byla, tačiau ši aplinkybė negali būti pakankamu pagrindu priimti nagrinėti pareiškimą civilinio proceso tvarka, neišsprendus praleisto termino dokumentams pateikti atnaujinimo klausimo (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į vėliau nei pareiškėjo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinė byla Nr.3K-3-78/2008, suformuotą teisminę praktiką konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą kaip nenagrinėtiną bendrosios kompetencijos teisme, yra pagrįsta, priimta teisingai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, todėl ją naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėj byla Nr. 3K-7-24/2008, Nr. 3K-3-45/2009.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.