Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – Inspekcija) atlikęs patikrinimą 2019-12-13 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-191213- 00150 (toliau – Savavališkos statybos aktas), kuriuo buvo nustatytas pareiškėjo padarytas pažeidimas:

2019-12-17 Inspekcija surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-191217-00150 (toliau – Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius), kuriame nurodė išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; atstatyti rekonstruojamos Pirties Žemės sklype sienas į iki Pirties nugriovimo buvusią sienų padėtį (pastatytos 4 m aukščio sienos, reikia vienu metru pažeminti išorines sienas). Perstatytas pastatas turi būti ne didesnio nei 91,71 kv. m bendrojo ploto.

Pareiškėjai, vykdydami Taikos sutarties nuostatas, atliko visus nuo jų priklausančius veiksmus, t. y. jų užsakymu architektas J. B. parengė Pirties rekonstravimo projektą bei užsakė savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizės aktą, nustatantį įmokos už savavališkos statybos įteisinimą dydį. Parengus Pirties rekonstravimo projektą 2022-08-08 per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“) buvo pateiktas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą, registracijos Nr. SRA-100-220808-27863 (toliau – Pirmasis prašymas).

2022-10-10 buvo pateiktas dar vienas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą, registracijos Nr. SRA-100-221010-35321 (toliau – Antrasis prašymas), kuris 2022-11-09 buvo nepatenkintas. Antrasis prašymas buvo nepatenkintas dėl to, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimui nepritarė ir savo pastabas pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentas, tačiau atsakovės Alytaus rajono savivaldybės administracijos Architekto skyrius statybą leidžiančio dokumento išdavimui pritarė. Kitaip tariant, atsakovė Pirties rekonstravimo projektui pritarė ir nematė kliūčių statybą leidžiančiam dokumentui išduoti. Atitinkamai atsakovė nebeturėjo pastabų dėl aplinkybių, kodėl pareiškėjų pateiktas Pirmasis prašymas buvo atmestas.

Pataisius / papildžius Pirties rekonstravimo projektą, 2022-11-14 buvo pateiktas dar vienas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą, registracijos Nr. SRA-13-221114- 00017 (toliau – Trečiasis prašymas). 2022-12-05 Trečiasis prašymas vėl buvo nepatenkintas. Tačiau susiklostė tokia situacija, jog šį kartą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentas statybą leidžiančio dokumento išdavimui pritarė (nors anksčiau nebuvo pritarta), o Alytaus rajono savivaldybės administracijos Architekto skyrius nepritarė (nors anksčiau statybą leidžiančio dokumento išdavimui buvo pritarta). Alytaus rajono savivaldybės administracijos Architekto skyrius pateikė toliau nurodytas pastabas:

„Pastato baigtumas – 77 %, o pagal STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 54 punktą Statybą leidžiantys dokumentai, suteikiantys teisę remontuoti statinius, išduodami tik nustatyta tvarka užbaigus šių statinių statybą (naujo statinio statybą), išskyrus nebaigtus statyti statinius, nustatyta tvarka įregistruotus Nekilnojamojo turto registre ir esančius teritorijose, kuriose pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir kitus teisės aktus nauja statyba negalima. PU įrašyta statybos rūšis – nauja statyba, o projektuojama rekonstravimas. Vadovaujantis Statybos įstatymo 1 priedo 6 punktu, nepateikta Alytaus rajono savivaldybės administracijos paskaičiuota įmoka už savavališkos statybos įteisinimą. Projektuojamo pastato paskirtis (paslaugų) neatitinka žemės naudojimo paskirties(žemės ūkio) ir būdo, o pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto ŽŪM/AM 2005-01-20 Nr. 3D-37/D1-40, 20 eilutę, paslaugų paskirties pastatai t. b. kitos paskirties žemėje, kurios naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos.“

Pataisius / papildžius Pirties rekonstravimo projektą, 2022-12-06 buvo pateiktas dar vienas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą, registracijos Nr. SRA-13-221206-0045 (toliau – Ketvirtasis prašymas).

Tačiau 2022-12-22 Ketvirtasis prašymas vėl nebuvo patenkintas nepritarus atsakovės Alytaus rajono savivaldybės administracijos Architekto skyriui, nors, kaip jau ir buvo minėta, atsakovė pateikus Antrąjį prašymą jau buvo pritarusi statybą leidžiančio dokumento pagal Pirties rekonstravimo projektą, kurio jokie sprendiniai, susiję su pastabomis nebuvo keičiami, išdavimui. Atsakovės Alytaus rajono savivaldybės administracijos Architekto skyriaus nurodytos pastabos buvo tokios: „Pastato baigtumas – 77 %, o pagal STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 53 punktą Statybą leidžiantys dokumentai, suteikiantys teisę rekonstruoti statinius, išduodami tik nustatyta tvarka užbaigus šių statinių statybą (naujo statinio statybą). Projektuojamo pastato paskirtis (paslaugų) neatitinka žemės naudojimo paskirties(žemės ūkio) ir būdo, o pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto ŽŪM/AM 2005-01-20 Nr. 3D-37/D1-40, 20 eilutę, paslaugų paskirties pastatai turi būti kitos paskirties žemėje, kurios naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos.“

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjams pateikus Pirmąjį prašymą, pastarasis iš karto buvo atmestas nurodant tokią pačią pastabą, kaip ir nepritariant išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal Ketvirtąjį prašymą. Atitinkamai, atmetus pirmąjį kartą, pareiškėjų architektas pakoregavo Pirties rekonstravimo projekto bendrosios dalies aiškinamąjį raštą ir, pateikus Antrąjį prašymą, atsakovė statybą leidžiančio dokumento išdavimui pritarė. Taip pat iš esmės pritarė bei patvirtino Pirties rekonstravimo projekto sprendinius. Atsakovė tokiais savo veiksmais sukūrė absoliučiai pagrįstą pareiškėjų teisėtą lūkestį, kad pataisius Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento pastabas pareiškėjams bus išduotas statybą leidžiantis dokumentas Pirties reknstrukcijai.

Atsakovės nuomone, (pagal pirmąją pateiktą pastabą) Pirtis, kurios baigtumas – 77 %, yra nebaigtas statyti statinys, todėl, vadovaujantis Reglamento 53 punktu, statybą leidžiantis dokumentas statinio rekonstrukcijai negali būti išduotas. Tačiau tokia atsakovės pozicija yra nepagrįsta ir neatitinka nei teisinio reglamentavimo, nei faktinės situacijos dėl toliau nurodytų argumentų.

Reglamento 53 punktas numato, kad statybą leidžiantys dokumentai, suteikiantys teisę rekonstruoti statinius, išduodami tik nustatyta tvarka užbaigus šių statinių statybą (naujo statinio statybą). Kaip matyti iš teismui teikiamo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, Pirties statybos pabaigos metai – 1967; baigtumo procentas – 77; fizinio nusidėvėjimo procentas – 41. Pirties nusidėvėjimo procentas buvo 41, todėl Pirtis laikytina ne nebaigtu statyti, o fiziškai pažeistu statiniu, kuriam netaikytinas Reglamento 53 punktas, pagal kurį statybą leidžiantys dokumentai statinio rekonstrukcijai išduodami tik užbaigtiems statiniams. Pažymėtina ir tai, jog nekilnojamojo turto išraše netgi atskirai pažymėti statybos pabaigos metai – 1967. Pirties kadastrinių matavimų byloje, parengtoje dar 2001-07-27, nurodant pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenis, taip pat yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad Pirties statybos metai – 1967, o Pirties baigtumas – 100 %. Pirtis buvo statyta dar sovietmečiu ir buvo vieša, kurioje maudėsi Alovės ir aplinkinių kaimų gyventojai. Vėliau dėl nepriežiūros Pirtis buvo apgriuvusi.

Akivaizdu, jog ginčo atveju Pirtis laikytina fiziškai pažeistu, o ne nebaigtu statyti statiniu, todėl išduodant pareiškėjams statybą leidžiantį dokumentą Reglamento 53 punktas netaikytinas ir negalėjo būti taikomas. Juolab kad atsakovė, pritardama statybą leidžiančio dokumento išdavimui pagal Antrąjį prašymą, pati savo veiksmais patvirtino, kad Reglamento 53 punktas Pirties rekonstrukcijai netaikytinas, nes Pirtis yra fiziškai pažeistas pastatas (o ne naujas statinys), kurio rekonstrukcijai statybą leidžiantis dokumentas išduodamas.

Pažymėtina, jog situacija, kad paslaugų paskirties pastatas stovi žemės ūkio paskirties žemėje, de facto (iš tikrųjų, faktiškai) jau buvo susiklosčiusi pareiškėjams įsigyjant tiek Pirtį, tiek Žemės sklypą ir pareiškėjai pačios situacijos, siekdami atlikti rekonstrukciją, nekeitė ir neketino keisti. Nėra tokių teisės aktų nuostatų (tokios teisės aktų nuostatos nėra nurodytos ir nepritariant bei atsisakant išduoti statybą leidžiantį dokumentą), pagal kurias: 1) rekonstruojamo pastato paskirtis turi atitikti žemės naudojimo paskirtį ir būdą; 2) atsakovei būtų suteikta teisė (kompetencija) tikrinti aplinkybes, ar rekonstruojamo pastato paskirtis atitinka žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad atsakovė veikė neturėdama tam kompetencijos (ultra vires).

Taigi, atsakovės Alytaus rajono savivaldybės administracijos pastabos, dėl kurių buvo nepritarta statybą leidžiančio dokumento išdavimui, yra teisiškai nepagrįstos, dėl šios priežasties atsakovės 2022-12-22 sprendimas nepritarti statybą leidžiančio dokumento išdavimui ir sprendimas netenkinti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą (registracijos Nr. SRA-13-221206-0045) yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl naikintini, o atsakovė įpareigotina prašymą išnagrinėti iš naujo.

1) pastato baigtumas – 77 %, o pagal Reglamento 54 punktą statybą leidžiantys dokumentai, suteikiantys teisę remontuoti statinius, išduodami tik nustatyta tvarka užbaigus šių statinių statybą (naujo statinio statybą), išskyrus nebaigtus statyti statinius, nustatyta tvarka įregistruotus Nekilnojamojo turto registre ir esančius teritorijose, kuriose pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir kitus teisės aktus nauja statyba negalima;

2) PU įrašyta statybos rūšis – nauja statyba, o projektuojama rekonstravimas;

3) vadovaujantis Statybos įstatymo 1 priedo 6 punktu, nepateikta Alytaus rajono savivaldybės administracijos apskaičiuota įmoka už savavališkos statybos įteisinimą;

4) projektuojamo pastato paskirtis (paslaugų) neatitinka žemės naudojimo paskirties (žemės ūkio) ir būdo, o pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto ŽŪM/AM 2005-01-20 Nr. 3D-37/D1-40, 20 eilutę, paslaugų paskirties pastatai turi būti kitos paskirties žemėje, kurios naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos.

Atsižvelgiant į tai, kad per statinio projekto patikrinimo terminą statinio projektui nepritarė Alytaus rajono savivaldybės administracijos vyr. architektas, statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduotas.

Pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenis, Pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos pabaigos metai – 1967, baigtumo procentas – 77, fizinio nusidėvėjimo procentas – 41. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime / paaiškinimuose išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas; Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“; Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Pirties kadastrinių matavimų atlikimo metu galiojusių Taisyklių (2005-04-01 redakcija) 110 punkte buvo nustatyta, kad pagrindiniai konstrukciniai pastato elementai bei kiti kadastro duomenys, nustatant vietoje, aprašomi 6A formoje, kuri pildoma visiems pagrindiniams pastatams ir jų dalims (rūsiams, pusrūsiams ir pastogės patalpoms) bei pagrindiniams priestatams. Taisyklių 112 punkte buvo nurodyta, kad, nustačius duomenis vietoje ir juos aprašius 6 formoje, pagrindinio ir pagalbinio pastatų, jų dalių ir priestatų, patalpos (buto) bei kitų statinių ir jų dalių kadastro duomenys aprašomi atitinkamai 1A, 1B, 1C ir 1D formose. 172 punkte buvo nustatyta, kad nebaigtų statyti statinių (kai pastatytos statinio visos sienos ir galima apskaičiuoti jo tūrį) įkainojimo norma mažinama tiek procentų, kiek procentų (lyginamojo svorio) sudaro trūkstamų konstrukcinių elementų (nėra langų, grindų, apdailos ir t. t.) vertė. Statinio baigtumo procentas nustatomas atėmus trūkstamų konstrukcinių elementų lyginamąją dalį.

Pagal archyvinėje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje surinktus dokumentus nustatyta, kad Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Alytaus filialo matininkė I. B. 2001-07-27 atliko Pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, kurių metu užfiksavo, kad pastatas yra nebaigtas statyti, t. y. patalpose, plane pažymėtose 1-1,1-2,1-3,1-4,1-5, nėra langų ir durų, atlikta dalis vidaus apdailos darbų, ne iki galo įrengtos inžinerinės sistemos (vandentiekis, kanalizacija, elektra ir pan.). Matininkė pagal vietoje nustatytus kadastro duomenis 6A formoje aprašė trūkstamus konstrukcinius elementus bei apskaičiavo pastato baigtumą – 77 proc.

Nuo 2001-07-27 nebuvo tikslinami Pirties kadastro duomenys. Šie kadastro duomenys bus patikslinti tik pateikus prašymą atlikti šio pastato kadastro duomenis, kurių metu nustatys faktinius kadastro duomenis.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, mano, kad Pirties kadastro duomenų bylos ir joje užfiksuoti kadastro duomenys laikytini aktualūs ir atspindintys užfiksuotą pastato faktinę padėtį paskutinių, t. y. atliktų 2001-07-27, kadastrinių matavimų metu. Dėl šios priežasties atsisakė įvykdyti prašymą, ištaisyti minėto pastato baigtumą, įrašant 100 procentų.

Alytaus teismo 2023-01-16 nutartis įsiteisėjo 2023-01-25, tad joje nustatytas Taikos sutarties vykdymo terminas baigėsi 2023-07-25. Pareiškėjas 2023-05-08 su prašymu kreipėsi į Alytaus teismą dėl pakartotinio Taikos sutarties vykdymo termino pratęsimo. Alytaus teismas 2023-07-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-4620-887/2023 (toliau – 2023-07-14 nutartis) nutarė pareiškėjo V. Č. prašymą patenkinti. Atidėti Alytaus teismo 2021-10-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-95-292/2021 patvirtintos Taikos sutarties 2 punkto įvykdymą vienerių metų laikotarpiui nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. 2023-07-14 nutartis apeliacine tvarka apskųsta nebuvo.

Pareiškėjo parengtas Pirties pastato, Alytaus r. sav., Alovės sen., (duomenys neskelbtini), statinio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas kartu su 2022-11-11 prašymu Nr. SRA-13-221114-00017 įkeltas į IS „Infostatyba“.

Pareiškėjas prie skundo kaip priedą Nr. 3 pateikė nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą (be Nr.), kurios 5 lape „8 priedas. 1A forma. Bylos Nr. 16556. Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenys“ nurodyta, kad duomenys fiksuoti 2001-07-27, o paslaugų paskirties pastato – Pirties, pažymėjimas plane 1L1/p, statybos metai – 1967, baigtumas – 100 %.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklų 98.5 papunktyje pateikti pastato statybos būklės apibrėžimai: 1. Nebaigtas statyti – kai nustatytas pastato baigtumas yra mažesnis negu 100 procentų dėl nebaigtų statybos darbų; 2. Fiziškai pažeistas – kai pastatas yra netekęs dalies konstrukcijų, inžinerinių sistemų dėl stichinių nelaimių, griovimo ar netinkamos priežiūros ir jo nusidėvėjimas yra mažesnis negu 100 procentų; 3. Sunaikintas – kai pastatas yra nugriautas, t. y. kai išardytos visos pastato konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi). Taigi manome, kad šiuo atveju apie Pirties baigtumą išsamiai galėtų paaiškinti trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukto VĮ Registrų centro atstovas, kurio dalyvavimas byloje pripažintas būtinu.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 20 punkte nurodyta, kad specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymas ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka yra savarankiškosios savivaldybių funkcijos.

Kaip minėta, Inspekcija vykdo teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, o tai reiškia, jog nei dėl Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-12-22 sprendimo nepritarti statybą leidžiančio dokumento išdavimui ir atsisakymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą (registracijos Nr. SRA-13-221206-0045) pagrįstumo ar panašių klausimų nesprendžia ir komentuoti negali, nes tai nepriskirta Inspekcijos kompetencijai.

Liudytojas J. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis tiksliai nežino, kada buvo piries pastatas pastatytas, nes gyveno kitame ūkyje, tačiau nuo 1974 metų jis gyvena šiame ūkyje ir Pirtis jau veikė. Pirtis priklausė Alovės ūkiui ir ūkyje ji buvo viena. Kas savaitę ūkio darbuotojams buvo galima joje praustis nemokamai. Buvo žmogus, M. M., kuris kūrendavo Pirtį ir ūkio žmonės prausdavosi. Buvo paskirtas laikas lankytis vyrams ir moterims. Pirtis buvo pilnai įrengta (su langais ir durimis) ir veikianti. Ji nustojo veikti, kai ūkis iširo, vyko privatizacija. Pirtis buvo nenaudojama, pastatas sunyko, apgriuvo.

Liudytojas J. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis gyveno Alovės ūkyje, buvo vaikas, kai Pirtis buvo statoma. Po to jis ūkyje dirbo vairuotoju nuo 1987 metų. Pirtis buvo veikianti, ūkio darbuotojai joje prausdavosi. Kitų pirčių Alovės ūkis neturėjo. Pirtis nustojo veikti iširus ūkiams. Ji buvo nenaudojama, apleista, su laiku apgriuvo, buvo išdaužyti langai ir durys.

Pareiškėjai prašo:

1) panaikinti atsakovės Alytaus rajono savivaldybės administracijos sprendimą nepritarti statybą leidžiančio dokumento išdavimui pagal pareiškėjų V. Č. ir V. Č. prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą (registracijos Nr. SRA-13-221206-0045);

2) panaikinti atsakovės Alytaus rajono savivaldybės administracijos sprendimą netenkinti pareiškėjų V. Č. ir V. Č. prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą (registracijos Nr. SRA-13-221206- 0045);

3) įpareigoti atsakovę Alytaus rajono savivaldybės administraciją išnagrinėti pareiškėjų V. Č. ir V. Č. prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą (registracijos Nr. SRA-13-221206-0045) iš naujo.

Bylos duomenimis, pareiškėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2019-01-04 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 81 pagrindu priklauso Pirtis. Jos pagrindinė naudojimo paskirtis – paslaugų. Pareiškėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2021-05-14 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1678 pagrindu priklauso Žemės sklypas. Jame stovi Pirtis, o Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio; Žemės sklypo panaudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.

2019 m. rugsėjo mėnesį pareiškėjas V. Č. ėmėsi tvarkyti apleistą, griūvančią Pirtį ir ją rekonstravo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Savavališkos statybos aktu bei Privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius, 2020-06-05 kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą prašydamas teismo panaikinti šiuos dokumentus. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas ir Inspekcija sudarė Taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta 2021-10-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-95-292/2021, pagal kurią:

1) V. Č. iš dalies pripažino Inspekcijos nustatytus pažeidimus (Taikos sutarties 1 punktas);

2) Inspekcija neprieštaravo, kad V. Č. per 1 (vienerius) metus nuo nutarties, kuria patvirtinama ši Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos savo sąskaita parengtų Pirties statybos (rekonstrukcijos) projektinę dokumentaciją, atitinkančią galiojančių teisės aktų reikalavimus, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gautų statybą leidžiantį dokumentą ir, jeigu reikia, atliktų Pirties perstatymo, pertvarkymo ir (ar) kitus darbus, numatytus pagal projektinę dokumentaciją, kurios pagrindu bus išduotas statybą leidžiantis dokumentas.

Taikos sutartis tarp pareiškėjo bei Inspekcijos buvo sudaryta atsižvelgiant į tai, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalis numato, kad asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Pareiškėjai, vykdydami Taikos sutarties nuostatas, atliko visus nuo jų priklausančius veiksmus, t. y. pareiškėjų užsakymu architektas J. B. parengė Pirties rekonstravimo projektą bei užsakė savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizės aktą, nustatantį įmokos už savavališkos statybos įteisinimą dydį.

Parengus Pirties rekonstravimo projektą, 2022-08-08 per IS „Infostatyba“ buvo pateiktas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą (registracijos Nr. SRA-100-220808-27863). 2022-08-12 atsakovė Alytaus rajono savivaldybės administracija atmetė pateiktą Pirmąjį prašymą nurodydama šias pastabas:

Taigi, atsakovė, atmesdama Pirmąjį prašymą, laikė, jog Pirtis yra nebaigtas statinys, kuriam, vadovaujantis Reglamento 53 punkto pagrindu, neužbaigus statybos negali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, kuris suteiktų teisę Pirtį rekonstruoti. Taigi, atitinkamai prašymas buvo atmestas jau pirminėje prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą administracinio proceso stadijoje.

Pakoregavus Pirties rekonstravimo projekto bendrosios dalies aiškinamąjį raštą, 2022-10-10 buvo pateiktas dar vienas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą (registracijos Nr. SRA-100-221010-35321), kuris 2022-11-09 buvo nepatenkintas. Antrasis prašymas buvo nepatenkintas dėl to, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimui nepritarė ir savo pastabas pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentas, tačiau atsakovės Alytaus rajono savivaldybės administracijos Architekto skyrius statybą leidžiančio dokumento išdavimui pritarė. Kitaip tariant, atsakovė Pirties rekonstravimo projektui pritarė ir nematė absoliučiai jokių kliūčių statybą leidžiančiam dokumentui išduoti. Atitinkamai atsakovė taip pat nebeturėjo pastabų dėl aplinkybių, kodėl pareiškėjų pateiktas Pirmasis prašymas buvo atmestas.

Pataisius / papildžius Pirties rekonstravimo projektą, 2022-11-14 buvo pateiktas dar vienas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą (registracijos Nr. SRA-13-221114-00017). 2022-12-05 Trečiasis prašymas vėl buvo nepatenkintas. Tačiau susiklostė tokia situacija, jog šį kartą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentas statybą leidžiančio dokumento išdavimui pritarė (nors anksčiau nebuvo pritarta), o Alytaus rajono savivaldybės administracijos Architekto skyrius nepritarė (nors anksčiau statybą leidžiančio dokumento išdavimui buvo pritarta).

Alytaus rajono savivaldybės administracijos Architekto skyrius pateikė tokias pastabas:

1) pastato baigtumas – 77 %, o pagal Reglamento 54 punktą Statybą leidžiantys dokumentai, suteikiantys teisę remontuoti statinius, išduodami tik nustatyta tvarka užbaigus šių statinių statybą (naujo statinio statybą), išskyrus nebaigtus statyti statinius, nustatyta tvarka įregistruotus Nekilnojamojo turto registre ir esančius teritorijose, kuriose pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir kitus teisės aktus nauja statyba negalima;

2) PU įrašyta statybos rūšis – nauja statyba, o projektuojama rekonstravimas;

3) vadovaujantis Statybos įstatymo 1 priedo 6 punktu, nepateikta Alytaus rajono savivaldybės administracijos apskaičiuota įmoka už savavališkos statybos įteisinimą;

4) projektuojamo pastato paskirtis (paslaugų) neatitinka žemės naudojimo paskirties(žemės ūkio) ir būdo, o pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto ŽŪM/AM 2005-01-20 Nr. 3D-37/D1-40, 20 eilutę, paslaugų paskirties pastatai turi būti kitos paskirties žemėje, kurios naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos.

Pataisius / papildžius Pirties rekonstravimo projektą, 2022-12-06 buvo pateiktas dar vienas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą (registracijos Nr. SRA-13-221206-0045). Tačiau 2022-12-22 Ketvirtasis prašymas vėl nebuvo patenkintas nepritarus atsakovės Alytaus rajono savivaldybės administracijos Architekto skyriui, nors, kaip jau ir buvo minėta, atsakovė pateikus Antrąjį prašymą jau buvo pritarusi statybą leidžiančio dokumento pagal Pirties rekonstravimo projektą, kurio jokie sprendiniai, susiję su pastabomis nebuvo keičiami, išdavimui. Atsakovės Alytaus rajono savivaldybės administracijos Architekto skyriaus nurodytos pastabos buvo tokios: „Pastato baigtumas – 77 %, o pagal Reglamento 53 punktą Statybą leidžiantys dokumentai, suteikiantys teisę rekonstruoti statinius, išduodami tik nustatyta tvarka užbaigus šių statinių statybą (naujo statinio statybą). Projektuojamo pastato paskirtis (paslaugų) neatitinka žemės naudojimo paskirties(žemės ūkio) ir būdo, o pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto ŽŪM/AM 2005-01-20 Nr. 3D-37/D1-40, 20 eilutę, paslaugų paskirties pastatai turi būti kitos paskirties žemėje, kurios naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos.“

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas; Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymas; statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“; Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas; Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“; Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės; Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas; Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas; Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas.

Atsakovė pagal jai priskirtas funkcijas yra viešojo administravimo sistemos subjektas. Kiekvienas viešojo administravimo sistemos subjektas, atlikdamas jam priskirtas funkcijas, vadovaujasi ne tik bendruoju Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, bet ir tą viešojo administravimo sritį, kurioje vykdyti viešąjį administravimą jam suteikta kompetencija, reglamentuojančiais specialiais įstatymais bei su šių įstatymų įgyvendinimu susijusiais poįstatyminiais teisės aktais.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 20 punkte nurodyta, kad specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymas ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka yra savarankiškosios savivaldybių funkcijos.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, o Statybos įstatymo 27 straipsnio 27 dalyje nurodyta, kad sprendimą neišduoti statybą leidžiantį dokumentą statytojas (užsakovas) turi teisę apskųsti teismui. Atsakovais šiose bylose laikomi asmenys, nepritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir statybą leidžiantį dokumentą atsisakęs išduoti subjektas.

1) ar prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodytas statytojas atitinka šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus statytojui (užsakovui) (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas);

2) ar nėra juridinių faktų, kurie ribotų statybos galimybes ir pažeistų trečiųjų asmenų interesus;

3) ar pateikti visi privalomi dokumentai (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas); <...>

8) ar statinio projektui pritarė visi aplinkos ministro nustatytais atvejais iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrų pradžios privalėję jį patikrinti subjektai, kurie nedalyvauja statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrose (kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas);

9) ar statinio projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, ar statinio projekto sprendiniai atitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas, kai šį statinį planuojama statyti išnuomotame valstybinės žemės sklype, ar į valstybės biudžetą sumokėtas atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje, kai toks mokėjimas privalomas vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 3, 4 ir 5 dalimis;

10) ar statinio projektas atitinka nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus (jeigu jie išduoti), ar esminiai statinio projekto sprendiniai atitinka projektinių pasiūlymų sprendinius; <...>

12) ar statinio projekto sprendiniai, susiję su teisės aktuose nustatytais norminiais atstumais tarp statinių, tarp statinių ir sklypų (teritorijų) ribų, atstumais nuo paviršinių vandens telkinių, jų apsaugos zonų (juostų), atitinka teisės aktų reikalavimus;

13) ar statinio projekto sprendiniai atitinka statinio projekte nurodytą statybos rūšį, statinio paskirtį ir kategoriją;<...>.

Reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878, 53 punkte nurodyta, kad statybą leidžiantys dokumentai, suteikiantys teisę rekonstruoti statinius, išduodami tik nustatyta tvarka užbaigus šių statinių statybą (naujo statinio statybą).

To paties Reglamento 54 punkte nurodyta, kad statybą leidžiantys dokumentai, suteikiantys teisę remontuoti statinius, išduodami tik nustatyta tvarka užbaigus šių statinių statybą (naujo statinio statybą), išskyrus nebaigtus statyti statinius, nustatyta tvarka įregistruotus Nekilnojamojo turto registre ir esančius teritorijose, kuriose pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir kitus teisės aktus nauja statyba negalima. Išduodant statybą leidžiantį dokumentą, suteikiantį teisę remontuoti nebaigtą statyti statinį, anksčiau išduotas naujo statinio statybą leidžiantis dokumentas panaikinamas. Teisėtai statomas ar statytas, bet neužbaigtas statyti statinys gali būti išardomas statytojo (užsakovo), statinio savininko ar valdytojo noru be statybą leidžiančio dokumento statiniui griauti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas yra itin talpus, jis apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų. Neatsiejami konstitucinio teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2000-02-23, 2001-07-12, 2002-11-25, 2003-01-24, 2003-03-04, 2008-12-24 nutarimai).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje teisėtų lūkesčių principo klausimu yra nurodyta, kad šis teisinis principas suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Įstatymais nustačius asmenims tam tikrą teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sąlygas ir tvarką, valstybei kyla pareiga santykiuose laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Šie principai taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos.

Pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios Alytaus r. sav., Alovės k., (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų atlikimo metu galiojusių Taisyklių (2005-04-01 redakcija) 110 punkte buvo nustatyta, kad pagrindiniai konstrukciniai pastato elementai bei kiti kadastro duomenys, nustatant vietoje, aprašomi 6A formoje, kuri pildoma visiems pagrindiniams pastatams ir jų dalims (rūsiams, pusrūsiams ir pastogės patalpoms) bei pagrindiniams priestatams. Taisyklių 112 punkte buvo nurodyta, kad, nustačius duomenis vietoje ir juos aprašius 6 formoje, pagrindinio ir pagalbinio pastatų, jų dalių ir priestatų, patalpos (buto) bei kitų statinių ir jų dalių kadastro duomenys aprašomi atitinkamai 1A, 1B, 1C ir 1D formose. 172 punkte buvo nustatyta, kad nebaigtų statyti statinių (kai pastatytos statinio visos sienos ir galima apskaičiuoti jo tūrį) įkainojimo norma mažinama tiek procentų, kiek procentų (lyginamojo svorio) sudaro trūkstamų konstrukcinių elementų (nėra langų, grindų, apdailos ir t. t.) vertė. Statinio baigtumo procentas nustatomas atėmus trūkstamų konstrukcinių elementų lyginamąją dalį.

Atsakovės teigimu, (pagal pirmąją pateiktą pastabą) Pirtis, kurios baigtumas yra 77 %, yra nebaigtas statyti statinys, todėl, vadovaujantis Reglamento 53 punktu, statybą leidžiantis dokumentas statinio rekonstrukcijai negali būti išduotas. Tačiau tokia atsakovės pozicija neatitinka faktinės situacijos, nustatytos bylos nagrinėjimo metu, taip pat ir teisinio reglamentavimo.

Reglamento 53 punktas numato, statybą leidžiantys dokumentai, suteikiantys teisę rekonstruoti statinius, išduodami tik nustatyta tvarka užbaigus šių statinių statybą (naujo statinio statybą). Kaip matyti iš teismui teikiamo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, Pirties statybos pabaigos metai – 1967, baigtumo procentas – 77, fizinio nusidėvėjimo procentas – 41.

Taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 3D-522, 98.5 papunktyje yra pateikti pastato statybos būklės apibrėžimai:

1) nebaigtas statyti – kai nustatytas pastato baigtumas yra mažesnis negu 100 procentų dėl nebaigtų statybos darbų (Taisyklių 98.5.1 papunktis);

2) fiziškai pažeistas – kai pastatas yra netekęs dalies konstrukcijų, inžinerinių sistemų dėl stichinių nelaimių, griovimo ar netinkamos priežiūros ir jo nusidėvėjimas yra mažesnis negu 100 procentų (Taisyklių 98.5.2 papunktis).

Pirtis buvo statyta dar sovietmečiu ir buvo vieša, kurioje maudėsi Alovės ir aplinkinių kaimų gyventojai. Ši aplinkybė byloje įrodyta liudytojų parodymais, kurie patvirtino, kad Pirtis buvo visiškai užbaigta, veikianti ir naudojama iki tol, kol egzistavo Alovės ūkis. Prasidėjus privatizacijai, Pirtis buvo apleista, nenaudojama ir suniokota (išdaužyti langai, durys, kai kus apgriuvus).

Be to, bylos nagrinėjimo metu teismo siūlymu pareiškėjai kreipėsi į Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialą, kuris pateikė Alytaus rajono Alovės kolūkio 1966 m. pastatų priėmimo eksploatuoti aktų byloje esančio pirties pastato priėmimo eksploatuoti akto patvirtintą kopiją, patvirtinančią, jog ginčo pirties statyba buvo užbaigta 1966 m. gegužės mėn. ir valstybės komisijos buvo priimta eksploatuoti (naudoti). Šie duomenys tik patvirtina byloje esančius kitus duomenis, kad ginčo pastatas – Pirtis buvo visiškai užbaigta statyti ir naudojama pagl paskirtį iki to laiko, kol buvo apleista (ūkio turto privatizacijos laikotarpis).

Antroji pastaba, kurią nurodė atsakovė nepritardama statybą leidžiančio dokumento išdavimui, yra tai, kad Pirties paskirtis (paslaugų) neatitinka žemės naudojimo paskirties (žemės ūkio) ir būdo (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai).

Trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registro centro atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog iki 2002 m. teisinis reglamentavimas nenumatė pareigos matininkui užfiksuoti duomenis kadastrų matavimo byloje, ar tai fiziškai pažeistas statinys, ar tai neužbaigtas statinys, ir tokie duomenys nebuvo fiksuojami registre. Todėl, atstovės nuomone, tokios aplinkybės, kaip 77 % statinio baigtumo įregistravimas, netrukdo atsakovei vertinti esamus duomenis apie ginčo pastatą ir daryti išvadą, jog tai yra fiziškai pažeistas pastatas.

Byloje pateiktų įrodymų atsakovė nepaneigė ir jų niekaip nepaaiškino.