- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- e2S-1711-430/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Pareiškėjas
- E. N.
- Suinteresuotas asmuo
- K. S.
- Kategorijos
- 3.2.6.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. N. pareiškimą suinteresuotam asmeniui K. S. dėl baudos skyrimo, institucija, teikianti byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VTAT).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus regiono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo E. N. ieškinį atsakovei K. S. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, ir atsakovės K. S. priešieškinys ieškovui E. N. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų. Byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Pareiškėjas E. N. pateikė teismui pareiškimą dėl baudos skyrimo K. S. už uždelstą (nuo 2019 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. balandžio 9 d.) vykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartį. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą atmetė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atmetė pareiškėjo E. N. pareiškimą dėl baudos skyrimo K. S..
2. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas E. N. kelia savo teisės bendrauti su vaiku vykdymo klausimą, nurodydamas, jog 2019 m. balandžio 4 d. K. S. neleido jam pasiimti dukros bendravimui pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi nustatytą tvarką, dėl to jai turi būti skirta bauda. Pažymėjo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. kovo 29 d. buvo priėmęs nutartį, kuria nutarė: pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones nustatant, kad ieškovas E. N. vietoje laikotarpio nuo 2019 m. balandžio 8 d. iki 14 d. (imtinai) su nepilnamete dukra B. N. bendrauja laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 7 d. (imtinai) Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartyje ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartyje nustatyta tvarka, tai yra ieškovas bendrauja aukščiau nurodytu laikotarpiu su nepilnamete dukra B. N. nedalyvaujant vaiko motinai K. N., pirmadienį, antradienį, trečiadienį 10 val. pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas atgal 19.00 val., o ketvirtadienį, penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį – pasiimdamas dukrą ketvirtadienį 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją atgal sekmadienį 19.00 val.
3. Konstatavo, kad bylos įrodymai patvirtina, jog 2019 m. balandžio 4 d. K. S. neleido E. N. pasiimti dukros bendravimui. Minėtą dieną 9.46 val. K. S. parašė E. N. SMS žinutę, kurioje nurodė, kad vaikui pakilo temperatūra iki 38 laipsnių ir laikėsi iki paryčių, dėl to nėra galimybės dukrai su tėvu išvykti. Antstolio Irmanto Gaidelio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad E. N. atvykus į Vilnių pasimatyti su dukra 2019 m. balandžio 4 d. 10.00 val., dalyvaujant antstoliui, buvo konstatuota, kad ieškovui nebuvo sudaryta galimybė bendrauti su dukra B. N.. Kaip patvirtina atsakovės paaiškinimai teismo posėdžio metu ir į bylą pateiktos Viešosios įstaigos Vilniaus rajono centrinės poliklinikos ir Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos pažymos, šalių dukra B. N. 2019 m. balandžio 4 d. iki 19.20 val. praleido Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Vaikų ligoninėje, jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo informuotas apie tai, kad vaikas buvo nuvežtas į ligoninę.
4. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad K. S. netinkamai vykdė teismo nutartį, t. y. nesuteikė E. N. informacijos (bet kuriuo būdu) apie tai, kad 2019 m. balandžio 4 d. vaikas buvo vežamas į gydymo įstaigą, jog vaiko tėvas, pareiškėjas E. N., galėtų įgyvendinti savo, kaip tėvo, teisę bendrauti su dukra. Tačiau pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tokius motinos veiksmus 2019 m. balandžio 4 d. sąlygojo dukters sveikatos būklė – vaikas buvo pristatytas į gydymo įstaigą, kur buvo stebimas pakankamai ilgą laiką, išleistas vidutinio sunkumo būklės, rekomenduotas ambulatorinis gydymas. Teismo vertinimu, tokio motinos elgesio – pristatymo vaiko į gydymo įstaigą – šiomis aplinkybėmis negalima laikyti nutarties nevykdymu ar dirbtiniu kliudymu dukrai bendrauti su tėvu.
5. Teismo vertinimu, šiuo atveju trūko geranoriškumo iš abiejų pusių, sprendžiant klausimą abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į prioritetinius vaiko interesus, kadangi K. S. turėjo pareigą, vežant vaiką į ligoninę, apie tai informuoti pareiškėją, tačiau byloje nėra duomenų, kad pats pareiškėjas būtų dėjęs pastangas ir bandęs vaiką pasiimti kitomis nutartimi nustatytomis dienomis (t. y. nuo 2019 m. balandžio 5–7 d.).
6. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas, būdamas aktyvus nagrinėjamoje byloje, turėjo pareigą pasisakyti ir apie tai, kad pats pareiškėjas taip pat ne visada laikėsi bendravimo su dukterimi tvarkos. Nurodė, kad 2019 m. kovo 29 d. teismo nutartimi buvo nustatyta, kad E. N. su dukra bendrauja laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 7 d. (imtinai) nedalyvaujant vaiko motinai, pirmadienį, antradienį, trečiadienį 10.00 val. pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas atgal 19.00 val., o ketvirtadienį, penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį – pasiimdamas dukrą ketvirtadienį 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją atgal sekmadienį 19.00 val. Tokia tvarka nustatyta siekiant išvengti neigiamų padarinių vaiko emocinei būklei, kad vaiko ir tėvo bendravimas turėtų turėti adaptacinį periodą (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-3029-912/2018, 24 pastraipa) – pirmas tris savaitės dienas ieškovas bendrauja su vaiku dienos metu ir tik po trijų dienų, kai vaikas apsipranta, tėvas gali jį pasiimti su nakvynėmis. Kaip nurodė abi šalys teismo posėdžio metu, pareiškėjas 2019 m. balandžio 1 d., t. y. pirmą jo bendravimo su dukra dieną pagal nustatytą bendravimo tvarką, nebuvo atvažiavęs pasiimti dukters bendravimui su ja dienos metu. Tai liudija, jog pareiškėjas sau kelia mažiau reikalavimų, o bendravimo tvarka yra nustatyta prioritetiniais dukros interesais.
7. Teismas, atsižvelgęs į aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir šalių interesų pusiausvyros principais, atsižvelgdamas į tai, kad pažeidimas užfiksuotas pirmą kartą ir esant stresinei situacijai, į tai, kad baudos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalyje, tikslas yra skatinti vykdyti prievolę, o iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovo ir pačių šalių duotų paaiškinimų darytina išvada, kad ginčo dėl vėlesnio vaiko tėvo bendravimo su dukra tvarkos vykdymo tarp šalių nėra – pareiškėjas su dukra bendrauja pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendime nustatytą tvarką, pareiškėjo E. N. pareiškimas dėl baudos skyrimo K. S. netenkintas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Pareiškėjas E. N. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, prašydamas panaikinti nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės –pareiškimą tenkinti, t. y. 1) skirti K. S. 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną (nuo 2019 m. balandžio 4 d. 10.00 val. iki 2019 m. balandžio 7 d. 19.00 val., viso 4 dienos) vykdyti 2019 m. kovo 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-366-892/2019, iš viso 1 200 Eur baudą, išieškant ją pareiškėjo naudai; 2) priteisti iš K. S. pareiškėjui pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą.
9. Apeliantas nurodo, kad K. S. nuo 2019 m. balandžio 4 d. 10.00 val. iki 2019 m. balandžio 7 d. 19.00 val. sąmoningai ir piktybiškai sudarė kliūtis pareiškėjui bendrauti su dukra. Apelianto manymu, nagrinėjama situacija dėl dukros ligos buvo „sufabrikuota“, kadangi dukra išvakarėse buvo žvali, aktyvi ir jautėsi puikiai, o K. S. jam iš anksto paaiškino, jog neleis pasiimti dukros, dėl to apeliantas atvyko į vizitą su dukra su antstoliu. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu K. S. pripažino, jog pareiškėjo neįleido į namus iš baimės ir neprivalanti kelti telefono pareiškėjui. Apelianto manymu, visų šių aplinkybių teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai neįvertino, jų neanalizavo ir dėl jų nepasisakė, nors šios aplinkybės patvirtina, jog K. S. neleido bendrauti su dukra dėl asmeninių priežasčių ir neleidžia bendrauti tėvui su dukra, taikant dvigubus standartus (t. y. neleidžiant vežti dukros iki Jurbarko, kur pareiškėjas vieši grįžęs į Lietuvą).
10. Teigia, kad teismas taip pat neanalizavo kelių svarbų aspektų, t. y. kad dukra buvo atvežta į gydymo įstaigą 2019 m. balandžio 4 d. 11.30 val., dėl to toks atvykimo laikas leidžia abejoti dukros sveikatos būklės pablogėjimu, nes jeigu jų dukra jautėsi blogai jau naktį, tuomet ji turėjo būti nuvežta į ligoninę nedelsiant iš ryto. Pažymėjo, kad 2019 m. balandžio 4 d. vaikų ligų gydytojo konsultacijoje nusiskundimų skiltyje pažymėta – nepastovios konsistencijos išmatos, ir duomenų apie tai, kad dukra būtų karščiavusi ar būtų kiti simptomai – nėra nurodyta. Apelianto manymu, vien nepastovios konsistencijos išmatos, neturi būti priežastis kliudyti tėvui bendrauti su dukra. Be to, dukra išrašyta tą pačią dieną, kas liudija, jog gydytojams išrašant dukrą iš ligoninės, nebuvo jokio pavojaus vaiko gyvybei ar sveikatai. Apie tai, kad dukra buvo vežama į ligoninę, pareiškėjas nebuvo informuotas, o visi jo skambučiai ir bandymai susisiekti iš K. S. pusės buvo ignoruoti, kas įrodo, jog K. S. būtent dėl asmeninių priežasčių piktybiškai atskyrė vaiką nuo jo tėvo bendravimo, o ne dėl ligos. Apie tai, kad dukra buvo ligoninėje pareiškėjas nebuvo informuotas ir vėliau.
11. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nors pripažinta, kad K. S. vykdė teismo nutartį netinkamai, tačiau jos tokį elgesį pateisina dukros liga ir vykimas į gydymo įstaigą. Apelianto vertinimu, jeigu vaikas iš tikrųjų negalavo, tuomet jam (kaip vaiko tėvui) turėjo būti sudarytos visos sąlygos paimti vaiką, ko pasekoje jis pats būtų nuvežęs vaiką į gydymą įstaigą, budėjęs prie vaiko ir užtikrinęs visus reikiamus vaiko poreikius, o jeigu K. S. pageidavo dalyvauti buvimo prie vaiko gydymo įstaigoje, jį perdavusi vaiką pareiškėjui, galėjo kartu su jo automobiliu vykti į gydymo įstaigą, tačiau K. S. pasirinko vaiko, tėvo teises ir teisėtus interesus ir teismo nutartį pažeidžiantį kelią – tėvo atribojimą nuo vaiko. Apelianto vertinimu, skundžiamos teismo nutarties motyvacija formuoja itin pavojingą ir diskriminacinę praktiką tarp konfliktiškus santykius turinčių vaiko tėvų, nes vaiko motina gali pristatinėti dukrą į gydymo įstaigą nuolat, kai pareiškėjas atvyks pasiimti bendravimui dukrą.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė aplinkybes dėl 2019 m. balandžio 1 d. įvykių, t. y. jog pareiškėjas nebuvo atvažiavęs šią dieną pasiimti dukters bendravimui, nes 2019 m. balandžio 1 d. pareiškėjas teiravosi dėl pasimatymo su dukra K. S., tačiau ji 14.16 val. parašė pareiškėjui, kad dukra serga, dėl to pareiškėjas nebendravo su dukra minėtą dieną. Apelianto vertinimu, teismas pareiškėjo paaiškinimus analizavo formaliai, apsiribodamas vien K. S. žodiniais paaiškinimais, susijusiais su tuo, jog tėvas neva be pateisinamų priežasčių nebendravo su dukra.
Šalies argumentai
13. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai buvo pirmasis laikinosios bendravimo tvarkos pažeidimas. Šias aplinkybes patvirtina byloje ne tik pareiškėjas, vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojas, bet ir 2019 m. gegužės 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendime konstatuota, jog atsakovė ginčo nagrinėjimo metu neužtikrina ieškovo teisės bendrauti su vaiku technologijos ryšių priemonių pagalba. Šias aplinkybes teismas turėjo įvertinti ir skirti K. S. baudą.
14. Apeliantas nesutinka, kad stresinė situacija gali būti pagrindas nevykdyti teismo sprendimą ir nepaisyti vaiko interesų, kurio teisė bendrauti su tėvu yra prioritetinė.
15. Teigia, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo VTAT išvada ir nepaaiškino motyvų, dėl kokių priežasčių teismas šia išvada nesivadovavo.
Atsiliepimas
16. Suinteresuotas asmuo K. S. atsiliepime į atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartį dėl baudos skyrimo palikti nepakeistą. Prašo skirti apeliantui maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
17. Nesutinka su apelianto skundo teiginiais, kad ji neleido pareiškėjui matytis su dukra dėl asmeninių priežasčių, kadangi nė vienas iš pareiškėjo nurodytų įrodymų nepaneigia byloje esančio įrodymo – VšĮ Santaros klinikų vaikų ligų gydytojo konsultacijos, kuri vienareikšmiai patvirtina, kad 2019 m. balandžio 4 d. šalių nepilnametė dukra buvo pristatyta į šią gydymo įstaigą ir joje išbuvo iki 19.00 val., kur jai buvo diagnozuotas funkcinis žarnos sutrikimas, vidutinio sunkumo būklė, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ne asmeninės priežastys (kaip teigia apeliantas), o dukros sveikatos būklė lėmė, kad pareiškėjas neturėjo galimybių pasimatyti su dukra. Pažymi, kad nors apeliantas bando paneigti tuometinį dukros ligos sunkumą, nurodydamas tik dokumente pažymėtą simptomą dėl nepastovios konsistencijos išmatų, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų gydytojo išvadą dėl dukros vidutinio sunkumo būklės ir nustatytos diagnozės, dėl to apelianto argumentai dėl tariamo jo teisių pažeidimo ribojant bendravimą su negaluojančia dukra, yra nepagrįsti.
18. Nesutinka su apelianto skundo teiginiais, kad tai nebuvo pirmas pažeidimas, nes ieškovo minimas teismo sprendimas priimtas 2019 m. gegužės 6 d., t. y. jau po tariamo pareiškėjo teisės pažeidimo, įvykdyto 2019 m. balandžio 4 d., dėl to, teismo sprendimas, kuriame buvo suformuluota išvada dėl anksčiau įvykdyto pažeidimo 2019 m. balandžio 4 d. dar nebuvo priimtas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog pažeidimas buvo įvykdytas pirmą kartą.
19. Teigia, kad apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių teismo nutarties pažeidimo faktą laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 5–7 d., dėl to teismas taip pat neturėjo jokio teisinio pagrindo (galimybių) tenkinti tokį pareiškėjo reikalavimą, nes minėtu laikotarpiu pareiškėjas savo teisių, nustatytų Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi, neįgyvendino. Tai patvirtino ir byloje esantys šalių susirašinėjimas ir pareiškėją atstovaujantis advokatas. Suinteresuoto asmens manymu, tokiu būdu pareiškėjas, žinodamas tikrąją (faktinę) situaciją, šias aplinkybes nutyli ir jas iškraipo, pateikdamas situaciją kaip savo teisių pažeidimą, dėl to toks pareiškėjo pateiktų dokumentų turinys, dėl jo neatitikimo tikrovei, turi būti laikomas melagingu, o toks pareiškėjo elgesys turi būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir jam turi būti skirtina bauda.
20. Papildomai pažymi, kad asmens teisių suvaržymu negalima laikyti situacijos, kuomet pats asmuo dėl jo paties apsisprendimo jam suteiktomis teisėmis pilna apimtimi nesinaudoja, t. y. šiuo atveju 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu E. N. yra nustatyta teisė su nepilnamete dukra betarpiškai ir nepertraukiamai bendrauti ne mažiau nei 4 savaites jo atostogų metu nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d., tačiau atkreipia dėmesį, kad šia teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku teise minėtu laikotarpiu pareiškėjas nesinaudojo. Suinteresuoto asmens vertinimu, šios aplinkybės rodo, jog pats pareiškėjas veikia prieš savo nepilnametės dukros teisėtus interesus, dėl to pareiškėjo skunde nurodytas interesas, kurį savo skunde įvardija savo pažeidimu, dėl pareiškėjo paties netinkamo ir neteisėto elgesio negali būti ginamas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teismo nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės.
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
22. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar procesinis klausimas buvo išspręstas teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
23. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-5602-647/2019, kuria atsisakyta skirti suinteresuotam asmeniui baudą dėl nevykdomos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos), pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
24. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo E. N. ieškinį atsakovei K. S. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, ir atsakovės K. S. priešieškinį ieškovui E. N. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų (civilinės bylos Nr. e2-366-892/2019), kuri išnagrinėta 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu (e. b. l. 59–78). Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-366-892/2019 buvo pakeistos anksčiau byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, ir nustatyta, kad ieškovas E. N. vietoje laikotarpio nuo 2019 m. balandžio 8 d. iki 14 d. (imtinai) su nepilnamete dukra B. N. bendrauja laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 7 d. (imtinai) Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartyje ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartyje nustatyta tvarka, tai yra ieškovas bendrauja aukščiau nurodytu laikotarpiu su nepilnamete dukra B. N. nedalyvaujant vaiko motinai K. N., pirmadienį, antradienį, trečiadienį 10.00 val. pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas atgal 19.00 val., o ketvirtadienį, penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį - pasiimdamas dukrą ketvirtadienį 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją atgal sekmadienį 19.00 val. (e. b. l. 21–24). Antstolis Irmantas Gaidelis 2019 m. balandžio 4 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatavo, jog E. N. nebuvo sudaryta galimybė bendrauti su dukra B. N. (e. b. l. 25–32). 2019 m. balandžio 30 d. pareiškėjas pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismui pareiškimą dėl baudos skyrimo, prašydamas skirti K. S. baudą už 2019 m. kovo 29 d. nutarties nevykdymą (e. b. l. 1–4). 2019 m. gegužės 22 d. VTAT pateikė išvadą dėl pareiškėjo E. N. pareiškimo (e. b. l. 45–46). Byloje pateikta VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos 2019 m. kovo 29 d. pažyma dėl ambulatorinio B. N. apsilankymo, esant sveikatos nusiskundimams (e. b. l. 93). 2019 m. balandžio 4 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės santaros klinikų filialas pateikė vaikų ligų gydytojo konsultaciją dėl pacientės B. N. (e. b. l. 94).
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 145 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, dėl to teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios konkrečiu atveju yra būtinos siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo E. N. pareiškimas dėl baudos skyrimo (nevykdant teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos bendravimo tvarkos) suinteresuotam asmeniui K. S., buvo grindžiamas ir paduotas teismui CPK 771 straipsnio pagrindu. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdo antstoliai teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (CPK 152 straipsnio 6 dalis). Civilinio proceso įstatymas numato, kad galiojanti nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi privalomą pobūdį, o už privalomų teismo pritaikytų įpareigojimų nevykdymą CPK nuostatos suteikia teismui teisę kaltų asmenų atžvilgiu pritaikyti sankcijas (baudas). Už nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną pažeidimo dieną (CPK 145 straipsnio 9 dalis). Jeigu yra neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo nustatytos formos aktą ir teismas, nustatęs, jog skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną (CPK 771 straipsnio 1, 6 dalys). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, siekdamas suvienodinti teismų praktiką ir teikdamas išaiškinimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo ir baudos skyrimo už šių nutarčių nevykdymą, 2017 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017 išaiškino, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo yra tarpinis procesinis dokumentas, ja neišsprendžiamas ginčas iš esmės, laikinosios apsaugos priemonės galioja tam tikrą apibrėžtą laiką. Tais atvejais, kai asmuo, įpareigotas teismo nutartimi vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, kurią gali įvykdyti tiktai jis pats, nevykdo šios teismo nutarties, laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymu suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo teismo nutartimi įpareigotam asmeniui CPK 145 straipsnio 9 dalies tvarka arba į antstolį dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo CPK 145 straipsnio 9 dalies, 152 straipsnio 6 dalies, 771 straipsnio nustatyta tvarka. Taigi, suinteresuotas laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu asmuo kreipiasi į antstolį dėl priverstinio teismo nutarties vykdymo, pastarasis, gavęs išieškotojo pareiškimą dėl priverstinio teismo nutarties skirti laikinąją apsaugos priemonę vykdymo, šią teismo nutartį vykdo CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei yra pagrindas, antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Sprendimų neįvykdymo aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis), kuriuo konstatuoja neįvykdymo faktą, ir perduoda surašytą aktą apylinkės teismui sprendimo neįvykdymo klausimui spręsti (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Paminėta ir tai, kad kasacinis teismas minėtoje nutartyje taip pat išiaškino, jog nors CPK 776 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad bauda yra skiriama išieškotojo naudai, tais atvejais, kai teismo nutartis dėl ginčo šaliai taikomų apribojimų vykdoma antstolio, bauda už apribojimų nevykdymą skiriama CPK 145 straipsnio 9 dalies pagrindu ir išieškoma į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Pažymėtina ir tai, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu nustatymo – yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas E. N. kreipėsi tiesiogiai į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo CPK 771 straipsnio pagrindu, išieškant baudą jo naudai. Pirmosios instancijos teismas tokį pareiškimą priėmė ir jį išnagrinėjo. Pagal anksčiau nurodytą aktualią kasacinio teismo praktiką, asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo (nevykdant laikinųjų apsaugos priemonių) tik CPK 145 straipsnio 9 dalies pagrindu, tačiau ši specialioji norma nenumato pagrindo skirti baudą, kai nevykdoma teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių (dėl laikinos bendravimo tvarkos), o bauda pagal šią normą gali būti skiriama tik CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktų pagrindais. Pats suinteresuotas asmuo CPK 771 straipsnio pagrindu (vietoje antstolio) negali kreiptis į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo. Pažymėtina, kad pareiškėjo pareiškime nurodyta apygardos teismo praktika (t. y. Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-159-153/2016, kurioje buvo išnagrinėtas kito asmens tiesiogiai pateiktas pareiškimas dėl baudos) buvo priimta iki minėtos kasacinės nutarties išaiškinimų, o kasacinis teismas suvienodino teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, dėl to nurodyta apygardos teismo praktika šiuo atveju vadovautis nebuvo pagrindo, nes vienodą teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis).
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareiškimą turėjo atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi pareiškėjo pareiškimas pagal pateiktą reikalavimą (skirti baudą CPK 771 straipsnio pagrindu, paduodant pareiškimą tiesiogiai teismui) nenagrinėtinas teisme. CPK 5 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas bylos iškėlimo stadijoje turi patikrinti, ar pareiškimo tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius ir jis pateiktas įstatymo pagrindu. Jeigu pareiškėjas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių (t. y. šiuo atveju įstatymas nenumato galimybės skirti baudą kreipiantis suinteresuotam asmeniui tiesiogiai į teismą CPK 771 straipsniu), teismas, motyvuodamas netiksliu pareiškimo dalyko nurodymu, turėjo nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis) arba, priklausomai nuo pareiškimo pobūdžio, atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 1 dalis 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teisimo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008), ir išaiškinti pareiškėjui teisę kreiptis dėl teismo nutarties (dėl laikinųjų apsaugos priemonių) vykdymo į antstolį, kuris, gavęs išieškotojo pareiškimą dėl priverstinio teismo nutarties skirti laikinąją apsaugos priemonę vykdymo, šią teismo nutartį vykdo CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Tuo atveju jeigu pareiškimas buvo priimtas, byla pagal minėtą pareiškimą turėjo būti nutraukiama CPK 293 straipsnio 1 dalies pagrindu.
28. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – civilinė byla pagal E. N. pareiškimą dėl baudos skyrimo CPK 771 straipsnio pagrindu nutraukiama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti.
Civilinę bylą nutraukti.