Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4569-652/2015 pagal pareiškėjos G. K. prašymą dėl baudos skyrimo už teismo nutarties nevykdymą, suinteresuotas asmuo G. G., institucijos, teikiančios išvadą byloje, Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Teismas nepagrįstai sprendė, jog vaiko faktinė gyvenamoji vieta yra su tėvu, dar daugiau, teigė, kad su tėvu vaikas gyveno galbūt ir anksčiau. Toks argumentas leidžia manyti, kad skundžiama teismo nutartis paremta prielaidomisTeismas nenurodė, kuri teismo nutarties dalis G. G. yra neaiški. Vykdytinoje teismo nutartyje aiškiai nurodyta, kad G. G. turi teisę ne gyventi nuolat su vaiku, o tik bendrauti su juo, jį paimdamas iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir atveždamas.Teismas nevertino, kad nuo vykdytinos nutarties priėmimo praėjo du mėnesiai, tai yra itin ilgas laiko tarpas, per kurį G. G. nesikreipė nei į teismą, nei į antstolį dėl vaiko perdavimo tvarkos. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog perduodant vaiką motinai, jis verktų. Vaiko nenoras su motina bendrauti yra trumpalaikio pobūdžio, įtakotas G. G. ir jo aplinkos formuojamos apie motiną neigiamos nuomonės.Teismas išėjo už prašymo ribų ir nepagrįstai sprendė, kad esama situacija, kai nevykdoma teismo nutartis, nepažeidžia vaiko teisių. Šios bylos apimtis neleidžia teismui plėstis bei nustatinėti, su kuriuo iš tėvų vaikui yra geriau gyventi. Teismas nepagrįstai išaiškino teisę kreiptis į teismą dėl nutarties išaiškinimo. Vykdytina nutartis yra aiški, logiška ir suprantama. Tai patvirtino ir Kauno apygardos teismas 2015-10-22 nutartimi, atmesdamas G. G. atskirąjį skundą dėl šios nutarties.

Pareiškėja interpretuoja faktines aplinkybes tik sau naudinga linkme. 2015-08-04 nutartis, kuria vaiko gyvenamoji vieta su ieškove buvo panaikinta, priimta nustačius, kad vaikas faktiškai gyvena su tėvu ir buvo išreiškęs norą ir toliau su juo gyventi. Todėl teismo išvada apie faktinę vaiko gyvenamąją vietą su tėvu yra teisinga.Kadangi vaiko faktinė gyvenamoji vieta buvo su tėvu iki 2015-10-27, todėl vykdyti 2015-08-27 nutarties negalėjo, nes su vaiku bendravo visą laiką. Teismas tinkamai nurodė, kad pasikeitus faktinei sitacijai, vaikui faktiškai gyvenant su tėvu, G. G. buvo neaiškus nutarties vykdymas, nes nebuvo nustatyta vaiko perdavimo tvarka motinai.Pareiškėja sąmoningai klaidina teismą ir pateikia melagingą bei tikrovės neatitinkančią informaciją. Priešingai nei ji nurodo, iš byloje esančių įrodymų – Alytaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Alytaus rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus, psichologinės tarnybos yra aiškiai pateikta informacija, kad vaikas visų akivaizdoje yra aiškiai išreiškęs nenorą kartu važiuoti su ieškove.Vaiko teisių apsaugos institucijos yra atsakingos už vaiko teisėtų interesų užtikrinimą, apsaugą bei gynimą ir tiesiogiai dalyvauja vaiko teisių apsaugos veikloje. Todėl teismas pagrįstai vadovavosi institucijų aiškinimas, kad vaiko teisės, jam gyvenant pas tėvą, nėra pažeidžiamos, ir tuo grindė savo nutartį.Nors ginčo nutarties vykdymas iš dalies nesuprantamas, kadangi vaiko faktinė gyvenamoji vieta buvo su tėvu, tačiau vaiko tėvas – G. G. stengėsi, kad vaikas matytųsi ir bendrautų su motina, dėl to negalima daryti išvados, kad nutartis buvo nevykdoma piktybiškai ar sąmoningai.Kauno apygardos teismui 2015-10-22 priėmus nutartį, kuria nustatyta vaiko laikinoji gyvenama vietą su motina, 2015-10-27 geranoriškai motinai perduotas vaikas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Iš bylos duomenų matyti, kad Alytaus rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės G. K. ieškinį ir atsakovo G. G. priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Antstolė A. K. vykdo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-08-27 išduotą nutartį Nr. 2-3578-179/2015 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vykdoma teismo nutartimi nustatyta laikina tėvo G. G. bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. G. tvarka, motinai gyvenant Lietuvoje: 1) tėvas pasiima sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos kas antrą penktadienį 17.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 17.00 val.; 2) tėvas bendrauja su sūnumi dvi savaites vaiko vasaros atostogų metu, konkretų laiką suderinęs su vaiko motina G. K.; 3) tėvas bendrauja su sūnumi pusę jo darželio ir/ar mokyklinių atostogų laiko (pavasario, rudens ir žiemos), konkretų laiką suderinęs su vaiko motina; 4) tėvas švenčių dienomis su vaiku bendrauja tokia tvarka: pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos antrąją Šv. Kalėdų dieną ir antrąją Šv. Velykų dieną nuo 11.00 val. ir pristato vaiką į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 21.00 val.; 5) tėvas privalo užtikrinti, kad vaikas, būdamas pas tėvą, būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis (telefonu) ir būnant pas tėvą vaikui nebūtų trukdoma bendrauti ryšio priemonėmis su G. K.. Nutartis skubiai vykdoma. Antstolė 2015-09-16 surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame konstatavo, kad G. G. neįvykdė Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-08-27 nutarties, kad G. G. gyvena kartu su tėvu G. G. pas jo tėvus. Pareiškėja (išieškotoja) G. K. kreipėsi į teismą prašydama skirti G. G. baudą už vykdytinos teismo nutarties nevykdymą. Nenustatęs vaiko tėvo piktnaudžiavimo teise fakto, teismas pareiškėjos prašymo dėl baudos skyrimo netenkino. Pareiškėja su teismo nutartimi nesutinka. Mano, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Kauno apygardos teismas 2015-10-22 nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-08-04 nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino ir nustatė laikiną, (iki teismo sprendimo civilinėje byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo įsiteisėjimo dienos) nepilnamečio G. G. gyvenamąją vietą su vaiko motina G. K., Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-08-27 nutartį paliko nepakeistą.

Už antstolio reikalavimų įvykdyti sprendimą nevykdymą be svarbių priežasčių neįvykdžiusiam asmeniui teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – skirti įstatymo nustatyto dydžio baudas. Vykdymo procese bauda už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą (CPK 771 straipsnio 5 dalis), teismo skiriama išieškotojo naudai, kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju, gavęs prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą (CPK 771 straipsnis), dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė, jog G. G. sąmoningai ir piktybiškai nevykdo teismo nutarties. Su tokia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad G. G. iš dalies nėra suprantamas nutarties vykdymas, kai vaikas faktiškai gyvena su tėvu. Apeliantė ginčija teismo nustatytą aplinkybę, jog vaiko faktinė gyvenamoji vieta yra pas tėvą. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad vykdytina 2015-08-27 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių – tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo buvo priimta, teismui 2015-08-04 nutartimi pačiam panaikinus savo anksčiau (2015-07-24) priimtą nutartį dėl vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su motina, atsakovui pateikus atskirąjį skundą ir paaiškėjus aplinkybei, kad faktinė vaiko gyvenamoji vieta yra su tėvu. Tik 2015-10-22 Kauno apygardos teismo nutartimi buvo nustatyta vaiko laikina gyvenamoji vieta su motina. Antstolės akte dėl sprendimo nevykdymo, kuris surašytas pagal išieškotojos G. K. pranešimą, nustatyta, jog G. G. gyvena kartu su tėvu G. G.. Šią aplinkybę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – institucijų, teikiančių išvadas byloje, raštai. Taigi pareiškėjos argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad ir Kauno apygardos teismas 2015-10-22 nutartyje konstatavo, kad nustačius laikiną vaiko gyvenamąją vietą su motina, pripažintina, kad tinkamai nustatyta ir atsakovo G. G. (tėvo) ir nepilnamečio sūnaus G. G. laikina bendravimo tvarka motinai G. K. gyvenant Lietuvoje. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada.

Laikytinas nepagrįstu ir apeliantės argumentas, jog byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog perduodant vaiką motinai, jis nenori eiti pas motiną. Byloje yra pakankamai duomenų apie tai, kad pats vaikas nelabai nori būti pas mamą, kad su vaiku bendravo psichologė, kad rekomenduota motinai lankyti psichologo konsultacijas, jog būtų sustiprintas motinos ir sūnaus tarpusavio ryšys, po 2015-09-03 motinos ir vaiko susitikimo, kurį stebėjo psichologė ir Alytaus rajono savivaldybės administracijos VTAS specialistė, vaikas nesutiko eiti su motina, jis norėjo važiuoti su tėčiu į kaimą, todėl vėl buvo pasiūlyta motinai lankyti psichologo konsultacijas (b. l. 14–23). Duomenų, kad G. G. stengėsi atriboti vaiką nuo bendravimo su motina, byloje nepateikta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ne tik taikant laikinąsias apsaugos priemones, bet ir šio procesinio sprendimo vykdymo metu yra būtina atsižvelgti į vaiko interesus, kadangi nacionaliniai ir tarptautinės teisės aktai, reglamentuojantys vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pabrėžtinai akcentuoja visiems asmenims taikomą reikalavimą – imantis bet kokių su vaikais susijusių veiksmų visais atvejais pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CPK 764 straipsnis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, ar vaiko teisės, jam gyvenat pas tėvą, yra nepažeidžiamos, o ne, kaip nurodo apeliantė atskirajame skunde, nenustatinėti, su kuriuo iš tėvų vaikui yra geriau gyventi, kadangi negarinėjo klausimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.159 straipsnio 3 dalis).

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, susijusias su baudos už teismo sprendimo (nutarties) nevykdymą skyrimu, ir pagrįstai neskyrė baudos už teismo sprendimo nevykdymą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.