Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Kęstučio Gudyno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės, sekretoriaujant Sonatai Rimkutei, dalyvaujant pareiškėjui R. S., Alytaus pataisos namų atstovui Steponui Špogiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą dėl administracinių aktų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas skundu prašė panaikinti Alytaus pataisos namų direktoriaus 2010 m. balandžio 29 d. nutarimą, kuriuo pareiškėjas bausmės atlikimui pervestas į 2 būrį; panaikinti 2010 m. balandžio 29 d. atsakovo direktoriaus nutarimą paskirti jam drausminę nuobaudą-pervesti pareiškėja į drausminę grupę bei Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr.2S-1635; priteisti iš Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namams 20 000 Lt. neturtinę žalą.

Skunde pareiškėjas nurodė, tai patvirtino ir teisme, kad 2010 m.balandžio 29 d. pataisos namų Skirstymo komisijos protokolu ir tos pačios dienos direktoriaus įsakymu Nr.2-105A tolimesniam bausmės atlikimui iš 1 lokalinio sektoriaus 1 būrio perkeltas į 8 lokalinio sektoriaus 2 būrį. Tuo pažeistas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 punktas, numatantis, kad nuteistieji į būrius skirstomi tik jiems dalyvaujant, o jam apie tai nebuvo pranešta. Šiame būryje nuo 2009 m. rugsėjo 29 d. iki 2009 m. lapkričio 5d. atlikinėjo bausmę ir pasiprašė būti pervestas. Šis būrys garsėja kaip AIDS centras, todėl vėl paskyrus atlikti bausmę šiame būryje, nesutiko. Pabuvęs būryje apie 3 valandas, atsisakęs toliau jame atlikinėti bausmę, apie tai raštu išdėstė administracijai adresuotame paaiškinime, nurodydamas, kad gresia pavojus jo sveikatai ir savigarbai. Pataisos įstaigos administracija nereagavo ir 2010 m. balandžio 29 d. direktoriaus įsakymu Nr.35 paskyrė drausminę nuobaudą- pervedė į drausmės grupę. Šį nutarimą 2009 m. gegužės 4d. apskundė Kalėjimų departamentui ir atsisakė toliau ten būti. 2009 m. gegužės 5d. už tai, kad atsisakė būti šioje grupėje, paskirta nuobauda-perkeltas į baudos izoliatorių ir patalpintas į kamerą Nr.5. Šioje kameroje bausmę atlikinėjo ir rūkantys nuteistieji, todėl prašėsi perkeliams į nerūkančių kamerą.Į tai nebuvo reaguota, todėl tos pačios dienos 18 val.paskelbė bado akciją. Badavo iki 2009 m.gegužės 20d. per tą laiką administracija nerodė reikiamo dėmesio, jo sveikatos būkle, toliau laikė rūkančių kameroje. 2010 m. birželio 8d. Alytaus Visuomenės sveikatos centras konstatavo, kad kameroje, kurioje jis atlikinėjo bausmę, pažeistos higienos normos, todėl manantis, kad yra grėsmė susirgti įvairiomis ligomis. 2010 m. balandžio 29 d. įsakymas, kuriuo pervestas į drausmės grupę, yra neteisėtas, kadangi neatsižvelgta į tai, kad nuobaudų anksčiau neturėjo, atlikinėdamas bausmę įstaigos administracijai problemų nekėlė, todėl nuobauda nepagrįsta. Ši nuobauda sukėlė visą grandinę kitų nuobaudų ir su tuo susijusių apribojimų, dėl kurių laisvės atėmimo bausmės atlikimas tapo apsunkintas. Minėta nuobauda paveikė į tai, kad buvo atmestas malonės prašymas, asmenybė sugniuždyta, o bausmė baudos izoliatoriuje buvo atliekama esant higienos reikalavimus pažeidžiančiomis sąlygomis. Dėl to jam kilo pergyvenimai, pasijuto menkinamas ir visa tai įvertino 20 000 Lt,. neturtine žala.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2010 m. balandžio 29 d. atsižvelgiant į Skirstymo komisijos protokolą ir vadovaujantis direktoriaus 2010 m. balandžio 29d. įsakymu Nr.2-105A 52 nuteistieji, tame tarpe ir pareiškėjas, buvo perkelti į kitas gyvenamąsias patalpas. Pareiškėjas paskirtas gyventi 2 būryje. Pareiškėjas tą pačią dieną ten gyventi atsisakė, todėl buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, nustatyta, kad atsisakymas gyventi nurodytose patalpose yra be pagrindo, todėl jam 2010 m. balandžio 29 d. direktoriaus nutarimu Nr.49-1030 paskirta nuobauda-perkeltas iš paprastosios grupės į drausminę grupę šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Kalėjimų departamento 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr.4/07-68 3.2 punktu pareiškėjas padarė itin piktybišką rėžimo pažeidimą. Pareiškėjas 2010 m. gegužės 4d. atsisakė gyvent drausmės grupėje, todėl 2010 m. gegužės 5d. direktoriaus nutarimu Nr.49-1072 paskirta nuobauda-15 parų baudos izoliatoriuje. Nuobaudą atlikinėjo kameroje Nr.5, kurioje buvo laikomi tiek rūkantys, tiek nerūkantys nuteistieji. Pageidavimą gyventi su nerūkančiai pareiškėjas išreiškė tik 2010 m. gegužės 5d., tą dieną pradėjo bado akciją Dėl baudos izoliatoriaus remonto pareiškėjo nebuvo galimybės iškelti į kitą kamerą, o tokia galimybė atsirado tik 2010 m. gegužės 10d. Pareiškėjo pretenzijos dėl kamerų Nr.4 ir 5 neatitikimo higienos reikalavimas nepagrįstos, kadangi 2010 m. gegužės 20 d. pažyma konstatuota, kad jos suremontuotos, įrengti nauji sanitariniai mazgai, langai. Reikalavimui dėl neturtinės žalos pagrįsti pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, todėl jo reikalavimas atmestinas.

Papildomai paaiškinime atsakovas nurodė, kad Skirstymo komisija, atsižvelgdama į turimas laisvas vietas nuteistųjų būriuose, paskirstė pirmojo lokalinio sektoriaus nuteistuosius. Tuo metu ten buvo 426 nuteistieji, o antrame lokaliniame sektoriuje 85 nuteistieji. Į šį sektorių 2010 m. balandžio 29 d. sprendimu perkelti 53 nuteistieji, tame tarpe ir pareiškėjas. Jis nesutiko būti perkeltas, tačiau nenurodė svarių priežasčių. Bausmių vykdymo kodekso 70 str.6d. numato, kad jeigu nuteistasis raštu prašo laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, įstaigos direktorius gali jį perkelti į kamerų tipo patalpas ir toks perkėlimas nėra nuobauda. Pareiškėjas to neprašė, raštiškame nesutikime svarių priežasčių nenurodė, todėl toks atsisakymas buvo kvalifikuotas kaip rėžimo pažeidimas ir jam paskirta nuobauda.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad Alytaus pataiso namų 2010 m. balandžio 29 d. Nuteistųjų skirstymo komisijos posėdžio protokolu Nr.57 svarstyta 70 nuteistųjų, tame tarpe ir pareiškėjo,perkėlimas iš vienos brigados į kitą (b.l.61-62).2010 m.balandžio 29 d. įstaigos direktoriaus įsakymu Nr.2-105 pareiškėjas iš 10 brigados perkeltas į 20 brigadą (b.l.65). Tos pačios dienos apie 12 val.pareiškėjas atėjo į Kontrolės praleidimo postą Nr.3 ir pranešė, kad atsisakantis eiti į jam paskirtą būrį (b.l.72). 2010 m. balandžio 29 d. įstaigos darbuotojų protokolu Nr.2593 konstatuota, kad pareiškėjas ir dar keli nuteistieji nenurodė argumentuotų motyvų dėl ko atsisakė vykdyti įsakymą dėl paskirstymo, nepakluso ir kategoriškai atsisakė eiti į paskirtą būrį, aktyviai priešinosi, mosikavo rankomis (b.l.74). Dėl to atliktas tarnybinis tyrimas ir 2010 m. balandžio 29 d. išvada Nr.228 nustatyta, kad pareiškėjas ir kiti nuteistieji pažeidė LR Bausmių vykdymo kodekso ( toliau tekste-BVK) 110 str.1d.2p. numatytą įpareigojimą nuteistiesiems vykdyti visus pataisos įstaigos administracijos reikalavimus ir nutarta juos bausti pataisos įstaigos direktoriaus teisėmis (b.l.75-76) .Įstaigos direktoriaus 2010 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr.49-1030 pareiškėjui paskirta nuobauda-6 mėnesiams perkeltas iš paprastos grupės į drausmės grupę.(b.l.79). Iš 2010 m. gegužės 5d. įstaigos vyr.prižiūrėtojo pranešimo matyti, kad apie 18,40 val. pareiškėjas pranešė, kad atsisakė gyventi drausmės grupės 201 brigadoje ir paaiškinime nurodė, kad tai daro dėl to, kad turi priešų, kurie gali pakenkti jo sveikatai bei sutinkantis būti baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalų sąlygomis (b.l.80-81). 2010 m. gegužės 5d. paaiškinime jis nurodė, kad atsisakė maisto davinio, kenkiama jo sveikatai, kadangi verčiamas būti vienoje kameroje su rūkančiais ir skelbiantis bado streiką iki bus patalpintas į nerūkančių kamerą(b.l.85). 2010 m. gegužės 5d. įstaigos direktoriaus nutarimu Nr.49-1072 jam paskirta nuobauda-uždarytas 15 parų į baudos izoliatoriaus kamerą (b.l.89).

Pareiškėjas prašė panaikinti 2010 m. balandžio 29 d. įstaigos direktoriaus įsakymą Nr.2-105, kuriuo jis perkeltas į aštuntąjį lokalinį sektorių 20 brigadą. LR BVK 70 str.1d. numatyti nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose vieni iš tikslų yra padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą bei užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigos saugumo ir valdymo reikalavimų. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 punkto nuostatomis nuteistieji perkeliami į būrius, skyrius ir kameras ir tai įforminama pataisos įstaigų direktoriaus įsakymais, remiantis komisijų protokolais bei atsižvelgiama į LR BVK nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimus.Iš bylos duomenų matyti, kad pirmame lokaliniame sektoriuje, kuriame pareiškėjas atlikinėjo bausmę, gyveno 426 nuteistieji, kaip tuo tarpu aštuntajame lokaliniame sektoriuje buvo 85 nuteistieji. Skirstymo komisijos metu buvo perkelti 53 nuteistieji.( b.l.150-151). Darytina išvada, kad pataisos įstaigos administracija, siekdama įgyvendinti BVK 70 str. numatytus tikslus, siekė sudaryti kuo palankesnes bausmės atlikimo sąlygas. Tai yra pataisos įstaigos rėžimo, numatančio diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visumos sudedamoji dalis. Institucija, spręsdama šiuos uždavinius, vadovavosi sudarytos komisijos išvadomis, t.y. laikėsi teisės aktų numatytos procedūros. Pareiškėjas savo 2010 m. balandžio 29 d. paaiškinime (b.l.18) kaip atsisakymo priežastį nurodė, kad anksčiau atlikdamas bausmę šiame lokaliniame sektoriuje, buvo verčiamas stebėti pareigūnų veiksmus, dirbti įvairius darbu. Nei pataisos įstaigos darbuotojams (b.l.18), nei teisme, jis konkrečiai nenurodė, kuo gi pasireiškė šie, jo manymu, teisių suvaržymai ir dėl to galimai kilsiantis pavojus jo sveikatai. Aplinkybė, kad jis anksčiau atlikinėjo bausmę 8 lakaliniame sektoriuje ir buvo jo prašymu perkeltas, pati savaime neleidžia teigti, kad negalima jo grąžinti į tą patį sektorių. Duomenų, kad šis lokalinis sektorius yra ŽIV/AIDS židinys , taip pat nėra. Darytina išvada, kad pataisos įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į neproporcingą nuteistųjų paskirstymo padėtį, priėmė ginčijamą įsakymą, kurį panaikinti nėra pagrindo.

Pareiškėjas prašė panaikinti 2010 m. balandžio 29 d. atsakovo direktoriaus nutarimą Nr.49-1030, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda-perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę šešių mėnesių laikotarpiui. Nurodė, kad pažeisti Bausmių vykdymo kodekso ( toliau tekste-BVK) 143 straipsnio 2 dalies reikalavimai, kurie įpareigoja skiriat nuobaudas, atsižvelgti į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į pareiškėjo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo, o skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. BVK 142 straipsnio 1 dalyje išvardintos nuobaudos, kurios gali būti skiriamos nuteistiesiems. Pažymėtina, kad 142 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems sistemingai ar itin piktybiškai pažeidusiam rėžimą, gali būti paskirtas perkėlimas iš paprastosios į drausminę grupę. Tai yra savarankiška nuobauda, kuri gali būti skiriama esant tik tam tikroms sąlygoms ir tai yra pataisos įstaigos administracijos teisė. Vadovaujantis Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų lengvajai, paprastai ir drausminei grupėms kriterijų, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. sakymu Nr.4/07-68 3.2 punktu nuteistieji pripažįstami itin piktybiškai pažeidusiais rėžimą taip pat ir tuomet, kai nevykdo pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t.y. kai nevykdomi pataisos įstaigos administracijos reikalavimai. 2010 m. balandžio 29 d. tarnybinio tyrimo išvada Nr.228 nustatyta, kad pareiškėjas kartu su kitais nuteistaisiais, be pagrindo atsisakiusiais apsigyventi aštuntame lokaliniame sektoriuje, nevykdė administracijos reikalavimų. Nepaklusimas pataisos įstaigos administracijos reikalavimams buvo masiškas, todėl darytina išvada, kad atsakomieji veiksmai buvo visiškai logiški ir adekvatūs, paskirtoji nuobauda atitinka pareiškėjo padarytą rėžimo pažeidimą ir taikyta pagrįstai. Dėl to panaikinti šį ginčijamą nutarimą nėra pagrindo.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos viršininko pavaduotojo 2010 m.gegužės 27d. sprendimu Nr.2S-1635 paliko nepakeistus pareiškėjo ginčytus Alytaus pataisos namų 2010 m. balandžio 29d. įsakymą ir 2010 m. balandžio 29d. nutarimą paskirti pareiškėjui nuobaudą. Vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą panaikinti šį Kalėjimų departamento viršininko pavaduotojo sprendimą.

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti neturinę žalą, kadangi dėl neteisėtų pataisos įstaigos darbuotojų jam sudarytos nepalankios bausmės atlikimo sąlygos.

Byloje taip pat nustatyta, kad 2010 m. gegužės 5 d. tarnybinio tyrimo išvada Nr.23 konstatuota, jog 2010 m. gegužės 4d. pareiškėjas apie 18.40 val. kreipėsi į kontrolės praleidimo postą Nr.3 ir pareiškė, kad atsisako bausmę toliau atlikti drausmės grupėje, nurodė, kad gali kilti konfliktai su kitais nuteistaisiais, kiurių neįvardijo. Tai vėlgi buvo įvertinta kaip rėžimo pažeidimas ir 2010 m. gegužės 5d.įstaigos direktoriaus nutarimu Nr.49-1072 jam paskirta nuobauda-uždarytas 15 parų į baudos izoliatorių ( b.l.89). Šio administracinio akto pareiškėjas neginčijo, tačiau neturinės žalos atsiradimą kildino iš, jo manymu, neteisėto 2010 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr.2-105 dėl perkėlimo ir su tuo susijusius tolimesnius jo laisvių apribojimus.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reguliuoja CK 6.271 straipsnis. Jame numatyti teisiniai pagrindai, kuriems esant galimas žalos atlyginimas. Žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo), privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojo veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams.

LR CK 6.250 straipsnyje yra numatyti teisiniai pagrindai, kuriems esant galimas moralinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas prašo priteisti žalą, atsiradusią dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė pareiškėjo teisių pažeidimu. Valstybės atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjas nurodo, kad neturtinė žala kilo dėl to, kad jis buvo patalpintas kartu su rūkančiais į vieną kamerą, į prašymus perkelti atskirai, įstaigos administracija nereagavo, dėl to pradėjo bado akciją, kuriai taip pat nebuvo skiriamas reikiamas dėmesys.Dėl to jis labai pergyveno, manantis, kad buvo menkintas kaip asmenybė ir teigiantis, kad dėl to, jog buvo nubaustas, atmestas jo malonės prašymas.

Kaip minėta, pataisos įstaigos administracijos aktai, t.y. 2010 m. balandžio 29 d. įsakymas dėl perkėlimo Nr.2-105 ir 2010 m.balandžio 29 d. nutarimas Nr.49-1030, teismo vertinimu pripažintini teisėtais, todėl žalos kildinti iš jų pagrindo nėra. Nežiūrint to, iš bylos duomenų matyti, kad kyla klausimas dėl pačios bausmės atlikimo sąlygų tinkamumo. Jau pradedant 2010 m.gegužės 5d. paaiškinimu (b.l.85), toliu 2010 m.birželio 3d.(b.l.98), 2010 m.birželio 18d. (b.l.103) paaiškinimuose pareiškėjas kėlė klausimą ir prašė būti pervedamas į nerūkančių kameras. Dėl to 2010 m gegužės 5d. pareiškėjas pradėjo bado akciją,kurią pabaigė 2010 m.gegužės 20 d. (b.l.122). Alytaus visuomenės sveikatos centro 2010 m.birželio 2d.patikrinimo aktu Nr.PA-152 nustatyta, kad pagal pareiškėjo skundą patikrinus gyvenimo sąlygas BI-5, BI-14,BI-4 kamerose rasta, kad dėl baudos izoliatoriuje atliekamo remonto ir vietos stokos neišvengta rūkančių ir nerūkančių nuteistųjų patalpinimo vienose kamerose, o tai prieštarauja Lietuvos Higienos normos HN 76:2010 14 punkto reikalavimams, t.y. laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjo reikalavimas sudaryti saugią gyvenimo aplinką, t.y. būti atskirai nuo rūkančių nuteistųjų, pagrįstas teisės normomis. Be to, ši aplinkybė užfiksuota 2010 m.spalio 8d.Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymoje Nr.4D-2010/1-771 „D. R. S. skundo prieš Alytaus pataisos namų administraciją“. Pažymoje taip pat konstatuota, kad pareiškėjui pradėjus bado akciją, medicininis jo stebėjimas pradėtas pavėluotai, t.y. 2010 m. gegužės 12 d. , kai turėjo būti paliktas 2010 m. gegužės 9d. (b.l.118-121). Tai patvirtinta ir į bylą pateikta pažyma apie pareiškėjo sveikatos būklės stebėjimą (b.l.122). Nežiūrint to, darytina išvada, kad pavėlavimas pradėti stebėti pareiškėjo būklę buvo nežymus, toliau šios procedūros atliktos laikantis sveikatos priežiūros reikalavimų, komplikacijų nekilo ir pats pareiškėjas nepateikė įrodymų apie kilusius pergyvenimus dėl jo nuomone nepakankamo atsakovo dėmesio jo sveikatos stoviui. Iš viso to darytina išvada, jog pataisos įstaigos administracija, tik neizoliuodama pareiškėją nuo rūkančių nuteistųjų, pažeidė nurodytų teisės aktų reikalavimus, todėl tai laikytina neteisėtais veiksmais. Būtent šis pagrindas ir yra pakankamas neturtinei žalai atsirasti.

Civilinio kodekso CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Darytina išvada, kad dėl šių pažeidimų, pareiškėjui kilo nepatogumai, juos viešai deklaravo ir prašė pašalinti aukščiau nurodytais paaiškinimais.To pakanka, kad neturtinė žala būtų priteista.Vertinant paskirtinos žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad tokia situacija susidarė ne dėl atsakovo kaltės, buvo apspręsta objektyviais veiksniais, t.y.pataisos įstaigos pastatai pastatyti seniai, jie neatitinka šiuolaikinių statybos ir higienos normų reikalavimų, Vyriausybė priėmė nutarimą dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų planą. Esant valstybės finansiniams sunkumams, vis dėl to 2009 m. sausio-2010 m.liepos mėnesiais baudos izoliatoriuje bei kamerų tipo patalpose buvo atliekamas kamerų remontas ir 2010 m.liepos 9 d. pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr.1-167 paskirtos kameros nerūkantiems (b.l.118-121). Atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėjui sveikatai nepriimtinose sąlygose išbuvo santykinai neilgai, kokių tai sveikatos pokyčių ar kitokių neigiamų pasekmių dėl to neužfiksuota. Įvertinus visas šias aplinkybes, pareiškėjo reikalaujama priteisti 20 000 Lt. neturtinės žalos suma ženkliai mažintina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 5 p. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo reikalavimą panaikinti Alytaus pataisos namų direktoriaus 2010 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr.2-105 ir 2010 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr.49-1030 bei Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos 2010 m.gegužės 27 d. sprendimą Nr.2S-1635 atmesti kaip nepagrįstą.

Prieteisti iš Lietuvos Valstybės atstovaujamos Alytaus pataisos namų pareiškėjui R. S. 700 ( septynis šimtus) Lt. neturtinės žalos.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.