Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. skundą dėl antstolio Rimanto Vižainiškio veiksmų, suinteresuoti asmenys likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), išieškotojas E. L., antstolis Rimantas Vižainiškis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Antstolio Rimanto Vižainiškio kontoroje 2024 m. balandžio 11 d. buvo gautas bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto UAB (duomenys neskelbtini) nemokumo administratoriaus M. K. (toliau – Pareiškėjas) skundas dėl antstolio Rimanto Vižainiškio veiksmų, t. y. dėl 2024 m. kovo 28 d. patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-24-128-7030 (toliau - Patvarkymas), kuriuo antstolis, vadovaudamasis CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punktu užbaigė vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0128/24/00114 ir vykdomąjį dokumentą Nr. e2-1495-638/2024 grąžino vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai: Kauno apygardos teismui. Skundu pareiškėjas nesutiko su Patvarkymu, kuriuo antstolis užbaigė vykdyti vykdomąją bylą: areiškėjo teigimu, antstolis privalėjo įstatymu nustatyta tvarka priimtu motyvuotu patvarkymu nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0128/24/00114, nurodyti nutraukimo pagrindą ir tik po to galėjo vykdomąją bylą užbaigti. Pareiškėjas teigė, kad vykdomosios bylos nenutraukęs antstolis neturėjo teisinio pagrindo vykdomąją bylą užbaigti. Pareiškėjas nurodė, kad dėl šių priežasčių antstolio Rimanto Vižainiškio priimtas 2024 m. kovo 28 d. patvarkymas Nr. S-24-128-7030 laikytinas nepagrįstu.

3. Antstolis Rimantas Vižainiškis su Pareiškėjo skundu nesutiko ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka persiuntė skundą teismui.

4. Antstolis nurodė, kad nagrinėjamu atveju LUAB „Laugina“ skundo patenkinimas nesukels jokių materialiųjų padarinių, o procesinis rezultatas būtų toks pats (vykdomoji byla būtų nutraukta/užbaigta), todėl toks LUAB „Laugina“ skundas, net nenurodant jokio suinteresuotumo ginčo baigtimi, antstolio vertinimu, apskritai negali būti nagrinėjamas teisme arba turi būti atmestas.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 13 d. gavo suinteresuoto asmens E. L. rašytinius paaiškinimus. Rašytiniuose paaiškinimuose E. L. nurodė, kad jis sutinka su antstolio Rimanto Vižainiškio 2024 m. balandžio 18 d. patvarkymu Nr. S-24-128-8640 ir jame nurodytais motyvais, dėl kurių M. K. skundas negali būti tenkinamas. Suinteresuotas asmuo E. L. nurodė, kad patvarkyme yra remiamasi ir teisės doktrina, ir teismų praktika, kiek tai susiję su M. K. deklaratyviai keliamu klausimu dėl vykdomosios bylos nutraukimo (užbaigimo). E. L. nurodė, kad teiseną reikėtų nutraukti, o teisenos nenutraukus, skundą dėl antstolio veiksmų atmesti bei skirti M. K. 200 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos paskiriant E. L..

Motyvuojamoji dalis

Civilinė byla nutrauktina.

6. Vykdomosios bylos medžiaga, taip pat Liteko duomenys patvirtina, kad antstolis Rimantas Vižainiškis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0128/24/00114 pagal Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. Nr. e2­-639-­638/2024), kuria ieškovo E. L. reikalavimų įvykdymo užtikrinimui teismas pritaikė šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždraudė M. K. ar jo pavedimu veikiantiems asmenims prisiimti ar vykdyti bet kokius įsipareigojimus bei sutartis dėl atliekų tvarkymo, tame tarpe, bet neapsiribojant uždraudė atsakovui M. K. tvarkyti, perkelti, išgabenti, išmontuoti ar kitaip daryti bet kokį fizinį bet kokioms atliekoms, esančioms Lietuvos Respublikai priklausančiame nesuformuotame valstybinės žemės plote, esančiame tarp (duomenys neskelbtini), tarp suformuotų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), dalyje, pažymėtoje Nacionalinės žemės tarnybos 2022­04­05 Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 9ŽN35­(14.9.78) bei LUAB (duomenys neskelbtini) pastatuose, taip pat uždraudė atsakovui M. K. pavesti atlikti šiuos veiksmus kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, iki bus išnagrinėtas šis pareiškimas; 2) uždraudė M. K. bei LUAB (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bet kaip naudoti LUAB (duomenys neskelbtini) lėšas, prisiimti įsipareigojimus dėl bet kokių naujų/papildomų išlaidų, išskyrus kreditorinių reikalavimų tenkinimą, iki bus nustatyta (patikslinta) LUAB (duomenys neskelbtini) administravimo išlaidų sąmata.

7. Vykdomosios bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-639-638/2024, panaikino Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi ieškovo E. L. reikalavimų užtikrinimui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones: 1) draudimą M. K. ar jo pavedimu veikiantiems asmenims prisiimti ar vykdyti bet kokius įsipareigojimus bei sutartis dėl atliekų tvarkymo, tame tarpe, bet neapsiribojant uždrausti atsakovui M. K. tvarkyti, perkelti, išgabenti, išmontuoti ar kitaip daryti bet kokį fizinį bet kokioms atliekoms, esančioms Lietuvos Respublikai priklausančiame nesuformuotame valstybinės žemės plote, esančiame tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tarp suformuotų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) dalyje, pažymėtoje Nacionalinės žemės tarnybos 2022-04-05 Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 9ŽN-35-(14.9.78) bei LUAB (duomenys neskelbtini) pastatuose, taip pat uždrausti atsakovui M. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) pavesti atlikti šiuos veiksmus kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, iki bus išnagrinėtas šis pareiškimas; 2) draudimą M. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) bei LUAB (duomenys neskelbtini) bet kaip naudoti LUAB (duomenys neskelbtini) lėšas, prisiimti įsipareigojimus dėl bet kokių naujų/papildomų išlaidų, išskyrus kreditorinių reikalavimų tenkinimą, iki bus nustatyta (patikslinta) LUAB (duomenys neskelbtini) administravimo išlaidų sąmata.ieškovės E. T. ieškinio įvykdymo užtikrinimui taikytą areštą – draudimą atsakovams R. S. ir R. S. lankytis ieškovei priklausančioje gyvenamojoje valdoje esančioje (duomenys neskelbtini).

8. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. kovo 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-134-330/2024, paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-639-638/2024, kuria buvo panaikintos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

9. Antstolis Rimantas Vižainiškis 2024 m. sausio 11 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-24-128-883 bei tuo pagrindu buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0128/24/00114.

10. Taigi, antstolis priėmė vykdyti Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurių panaikinimas įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2024 m. kovo 21 d. nutartimi palikus nepakeistą Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 2 d. nutartį.

11. Vadovaujantis CPK 587 straipsnio 4 punktu, teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdomieji dokumentai.

12. Išnykus vykdomosios bylos pagrindui (Lietuvos apeliaciniam teismui 2024 m. kovo 21 d. nutartimi palikus nepakeistą Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 2 d. nutartį, kuria minėtos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos), antstolis Rimantas Vižainiškis, vadovaudamasis CPK 632 straipsniu 1 dalies 3 punktu, 2024 m. kovo 28 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-24-128-7030 vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai – Kauno apygardos teismui.

13. Pareiškėjas skunde nesutinko su 2024 m. kovo 28 d. patvarkymu Nr. S-24-128-7030, kuriuo antstolis užbaigė vykdyti vykdomąją bylą prieš tai jos nenutraukdamas. Pareiškėjas pareiškimą grindė tuo, kad antstolis privalėjo įstatymų nustatyta tvarka priimti motyvuotą patvarkymą nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0128/24/00114, nurodyti nutraukimo pagrindą ir tik po to galėjo vykdomąją bylą užbaigti. Pareiškėjas teigė, kad vykdomosios bylos nenutraukęs antstolis neturėjo teisinio pagrindo vykdomąją bylą užbaigti. Pareiškėjas nurodė, kad dėl šių priežasčių antstolio Rimanto Vižainiškio priimtas 2024 m. kovo 28 d patvarkymas Nr. S-24-128-7030 laikytinas nepagristu.

14. Vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punktu, vykdomoji byla laikoma baigta nutraukus vykdomąją bylą. Vykdomąją bylą nutraukia antstolis savo patvarkymu (CPK 630 straipsnio 1 dalis). CPK 629 nustato vykdomosios bylos nutraukimo pagrindus ir šio straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad vykdomoji byla yra nutraukiama, jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas. Kadangi teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdomieji dokumentai (CPK 587 straipsnio 4 punktas), nagrinėjamu atveju panaikinus minėtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrindas teigti, kad neteko galios ir pats vykdomasis dokumentas. Taigi nagrinėjamu atveju yra pagrindas teigti, kad antstolis, išnykus vykdymo pagrindui (esant panaikintai nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) pagal įstatymo raidę turėjo pagrindą priimti patvarkymą dėl bylos nutraukimo ir tuo pagrindu bylą užbaigti (CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 630 straipsnio 1 dalis ir CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Paminėtina, kad skundžiamu patvarkymu antstolis vykdomosios bylos užbaigimo pagrindu įvardijo vykdomosios bylos nutraukimą (CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o CPK 630 straipsnio 1 dalyje nustatyta vykdomosios bylos nutraukimo forma yra antstolio priimamas patvarkymas.

15. Tačiau šiuo atveju keltinas klausimas, kokias teisines pasekmes pareiškėjui sukeltų galimas jo skundo patenkinimas, nes pareiškėjas siekia tų teisinių pasekmių (vykdomosios bylos užbaigimo), kurios šiuo metu jau yra įvykusios – vykdomoji byla yra užbaigta.

16. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta.

17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, skųsdamas teismui 2024 m. kovo 28 d. patvarkymą Nr. S-24-128-7030, kuriuo antstolis užbaigė vykdyti vykdomąją bylą, iš esmės siekia, kad antstolis Rimantas Vižainiškis priimtų patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo, o vėliau – priimtų patvarkymą vykdomąją bylą užbaigti. Tačiau nagrinėjamu atveju vykdomoji byla jau yra užbaigta, todėl pareiškėjo reikalavimas yra pripažintinas pertekliniu, nes procedūros pakartojimas tam pačiam rezultatui pasiekti (vykdomajai bylai užbaigti) negali būti laikomas sukeliančiu Pareiškėjui teisines pasekmes, kurių jis siekia – vykdomoji byla jau ir šiuo metu yra užbaigta.

18. Bylos duomenimis nustatytų duomenų pagrindu konstatuoti, kad antstolis, priimdamas 2024 m. kovo 28 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-24-128-7030, būtų pažeidęs vykdymo proceso dalyvių teises bei teisėtus interesus, nenustatyta .

19. Pabrėžtina, kad teismui panaikinus minėtas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartis Nr. e2-134-330/2024) iš esmės išnyko vykdomosios bylos Nr. 0128/24/00114 pagrindas, todėl sutiktina tiek su antstolio Rimanto Vižainiškio, tiek su suinteresuoto asmens E. L. pozicija, kad papildomas patvarkymo dėl bylos nutraukimo priėmimas iš esmės pareiškėjo teisiniam statusui nedarys jokios įtakos ir nesukels jokių pasekmių.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjama byla yra nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl baudos (ne)skyrimo

1. Suinteresuotas asmuo E. L. prašė skirti M. K. 200 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos paskiriant E. L..

2. CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus (nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį ir (ar) kitą procesinį dokumentą; arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau teismų praktikoje pažymima, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymą. Tam tikrais atvejais dalyvaujančio asmens elgesys gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Pastebėtina ir tai, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

3. Nors teismas sutinka, kad pareiškėjo reikalavimas yra perteklinis ir nesukeliantis teisinių pasekmių ir taip gali sąlygoti piktnaudžiavimo procesu prielaidas, tačiau šiame etape teismas sprendžia, kad baudos skyrimas už piktnaudžiavimą procesu būtų perteklinė priemonė, įvertinus ir tą aplinkybę, kad skolininkas yra baudžiamas procesinėmis priemonėmis, skiriant baudas (žr. pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2VP-5285-599/2024).

Dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)priteisimo

4. LUAB (duomenys neskelbtini) vardu nemokumo administratorius M. K. prašė priteisti iš antstolio Rimanto Vižainiškio 605 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

5. Pažymėtina, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

6. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skųsdamas teismui 2024 m. kovo 28 d. patvarkymą Nr. S-24-128-7030, kuriuo antstolis užbaigė vykdyti vykdomąją bylą, siekė, kad antstolis Rimantas Vižainiškis priimtų atskirą patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo. Pažymėtina, kad vykdomoji byla yra užbaigta, todėl pareiškėjo reikalavimas, jau minėta, pripažintinas pertekliniu ir nesukeliančiu teisinių pasekmių pareiškėjui, todėl nagrinėjama byla yra nutraukta. Taigi pareiškėjui iniciavus šį procesą, kuris jam negali sukelti teisinių pasekmių, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo negali būti tenkinamas.

8. Antstolis Rimantas Vižainiškis prašė priteisti iš M. K. 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. Kaip minėta anksčiau, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnis 1 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas kildinamas iš antstolio M. K. neapdairių veiksmų nepriimant patvarkymo dėl bylos nutraukimo. Patvarkymas dėl bylos užbaigimo, konstatuota, nesukėlė pareiškėjui teisinių pasekmių. Tačiau, jau aukščiau minėta, kad esant panaikintam vykdomajam dokumentui (šiuo atveju nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, CPK 587 straipsnio 4 punktas), įstatymas reikalavo iš antstolio pirmiausiai vykdomąją bylą nutraukti (CPK 629 straipsnio 5 dalis, 630 straipsnio 1 dalis) ir tuomet ją užbaigti 632 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad ir antstolio prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo negali būti tenkinamas, nes sąlyginai galėjo daryti įtaką skundo iniciavimui.

11. Pažymėtina, kad antstolio teiginys, kad LUAB (duomenys neskelbtini) ir (ar) M. K. skundai reikalauja ne tik specifinių antstolio žinių, tačiau kompleksinės jų analizės, dėl to antstolis konsultavosi su profesionaliu atstovu – advokatu – nėra pakankamas bylinėjimosi išlaidoms priteisti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 4 straipsniu 1 dalimi antstoliu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus universitetines teisės studijų krypties pirmosios ir antrosios studijų pakopų ar vientisąsias studijas, arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažiau kaip dvejus metus buvęs antstolio padėjėju ir laimėjęs viešą konkursą arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą ar antstoliu ir laimėjęs viešą konkursą.

12. Konstatuotina, kad Antstolis Rimantas Vižainiškis, atlikdamas savo kaip antstolio funkcijas, turi pakankamas teisines žinias savo srityje, šiuo atveju byloje dalyvaujančių asmenų prieštaravimai kilo būtent dėl konkrečios antstolio funkcijos, o ne iš kitos srities teisinių santykių, todėl teiginys, kad LUAB (duomenys neskelbtini) ir (ar) M. K. skundai reikalavo ne tik specifinių antstolio žinių, tačiau kompleksinės jų analizės, dėl to antstolis konsultavosi su profesionaliu atstovu – advokatu – yra pripažintini nepakankamais bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

13. Suinteresuotas asmuo E. L. prašė priteisti iš M. K. 360 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14. Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo, skundžiančio antstolio veiksmus, ir suinteresuoto asmens – išieškotojo E. L. – suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas ir jų interesai priešingi. Dėl to, nutraukiant šią bylą, suinteresuotam asmeniui, turinčiam priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi, priteistinos patirtos 360 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias suinteresuotas asmuo patyrė pateikdamas rašytinius paaiškinimus į pareiškėjo skundą, bei dėl prašymo dėl procesinio termino pratęsimo pateikti procesinį dokumentą (CPK 94 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 510 straipsniu ir 513 straipsniu,

nutaria:

Nutraukti civilinę bylą pagal M. K. skundą dėl antstolio Rimanto Vižainiškio veiksmų, suinteresuoti asmenys likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), išieškotojas E. L., antstolis Rimantas Vižainiškis.

Priteisti iš pareiškėjo M. K. a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui E. L. a. k. (duomenys neskelbtini) 360 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.