Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-09-18 · Civilinė byla Nr. 2S-1812-467/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-18
Bylos Nr.
2S-1812-467/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15776-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Skolininkas
S. Ž.
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1812-467/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15776-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 128.11.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (išieškotojo) E. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarties atmesti skundą dėl antstolio veiksmų civilinėje byloje pagal pareiškėjo (išieškotojo) E. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys – antstolis A. B., skolininkas S. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas (išieškotojas) E. B. pateikė skundą, prašydamas įpareigoti antstolį areštuoti skolininkui S. Ž. priklausantį kilnojamąjį turtą: skalbimo mašiną – 1 vnt., dušo kabiną – 1 vnt., vonios spintelę – 1 vnt., šaldytuvą – 1 vnt., virtuvės baldų komplektą – 1 vnt., koridoriuje esantį stumdomų durų komplektą – 1 vnt., mikrobangų krosnelę – 1 vnt., televizoriaus laikiklį, pritvirtintą prie sienos – 1 vnt., sulankstomą stalą – 1 vnt., komodas – 2 vnt., garų surinktuvą – 1 vnt., kurie yra bute (duomenys neskelbtini), taip pat areštuoti skolininko S. Ž. vardu registruotą transporto priemonę (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad antstolis vykdo skolos išieškojimą jo (išieškotojo) E. B. naudai iš skolininko S. Ž. pagal 2014 m. lapkričio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-30639-235/2014. Skolos išieškojimo metu skolininkas raštu kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį policijos komisariatą, nurodydamas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra likę jam priklausančių daiktų. Pareiškėjas 2015 m. kovo 12 d. pateikė antstoliui prašymą areštuoti minėtą S. Ž. priklausantį turtą. Antstolis 2015 m. balandžio 7 d. raštišku pranešimu atsisakė atlikti nurodytus veiksmus, motyvuodamas tuo, kad pagal CPK 668 straipsnį bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 ir 93.1. punktus prašomi areštuoti daiktai yra priskiriami prie turto, iš kurio negali būti išieškoma. Pareiškėjas nurodo, kad 2015 m. balandžio 17 d., susipažinęs su vykdomąją byla, pamatė, jog vykdomojoje byloje praktiškai nėra atlikti jokie vykdymo veiksmai. Antstolis žinojo, kad skolininkas negyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau raginimą skolininkui siuntė minėtu adresu.

Atsiliepimas

Antstolis A. B., nesutikdamas su pateiktu skundu, kartu su 2015 m. balandžio 24 d. atsiliepimu į jį skundą, persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atsiliepime nurodė, kad vykdo išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-30639-235/2014 dėl 366,08 EUR išieškojimo iš skolininko S. Ž. išieškotojo E. B. naudai. 2014 m. gruodžio 12 d. skolininkui buvo išsiųstas raginimas sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas vykdomajame dokumente ir išieškotojo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Raginimas grįžo neįteiktas, todėl 2015 m. sausio 5 d. raginimas buvo paskelbtas interneto svetainėje www.antstoliai.lt. Kadangi skolininkas skolos nesumokėjo, 2015 m. sausio 20 d. UAB „Huracana“ buvo išsiųstas patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš S. Ž. darbo užmokesčio. Remiantis CPK 668 straipsniu bei Sprendimų vykdymo instrukcija, išieškojimas negali būti nukreipiamas į daiktus, kuriuos areštuoti prašo pareiškėjas. Tuo tarpu automobilio, kurio vidutinė rinkos vertė 1 500 – 2 000 EUR areštas bei pardavimas būtų netikslingas, atsižvelgiant į skolos dydį, bei egzistuojant kitoms skolos išieškojimo galimybėms.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 4 d. nutartimi pareiškėjo (išieškotojo) E. B. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas nustatė, jog antstolis 2014 m. gruodžio 11 d. patvarkymu priėmė vykdyti gautą vykdomąjį raštą ir, nepažeisdamas CPK 653 straipsnyje nustatyto trijų darbo dienų termino, pradėjo pirminius vykdymo veiksmus: 2014 m. gruodžio 12 d. registruota siunta išsiuntė skolininkui vykdomajame rašte bei paties išieškotojo 2014 m. gruodžio 8 d. prašyme nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimą įvykdyti sprendimą, kuriame nurodė skolininkui per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos įvykdyti sprendimą - sumokėti 1 264 Lt skolą bei 117,72 Lt vykdymo išlaidų, taip pat išsiuntė vykdymo išlaidų paskaičiavimo kopijas. Laiškas su dokumentais skolininkui nebuvo įteiktas, todėl antstolis raginimą skolininkui įteikė, paskelbdamas jį specialiame internetiniame tinklapyje. Per raginime nustatytą terminą skolininkui neįvykdžius sprendimo, antstolis 2015 m. sausio 20 d., nepraleisdamas CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyto 10 dienų termino, pradėjo priverstinio išieškojimo veiksmus: suskaičiavo vykdymo išlaidas bei, nustatęs, kad skolininkas dirba UAB „Huracana“ ir gauna darbo užmokestį, priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuris UAB „Huracana“ įteiktas 2015 m. vasario 2 d., o taip pat 2015 m. kovo 24 d. ir 2015 m. balandžio 22 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymais paskirstė išieškotas lėšas. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo areštuoti ir nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausantį turtą, kuris patenka į Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 ir 93.1 punktų sąrašą ir išieškojimas iš jų galimas tik tais atvejais, kai to pageidauja pats skolininkas raštu. Tokio raštu išreikšto skolininko pageidavimo vykdomojoje byloje nėra. Todėl visi šie prašomi areštuoti daiktai, vadovaujantis CPK 664 straipsnio 2 dalimi bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 ir 93.1. punktais, priskirtini prie skolininko daiktų, iš kurių išieškojimas neleidžiamas. Antstolio atsisakymas areštuoti ir nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. ENG 044, laikytinas pagrįstu, kadangi 2015 m. balandžio 24 d. išieškotina skola sudarė 360,20 EUR, o automobilio vertė, vadovaujantis www.autoplius.lt duomenimis, yra apie 1 500-2 000 EUR. Išieškojimas iš šio turto stipriai padidintų vykdymo išlaidas, o taip pat nebūtų užtikrinta vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyra. Be to išieškojimas yra vykdomas iš skolininko darbo užmokesčio ir tai sudaro pagrindą pagrįstai tikėtis, kad sprendimas per protingą terminą bus įvykdytas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas (išieškotojas) E. B. prašo nutartį panaikinti ir skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Nurodo, jog teismas nepagrįstai antstolio atliktus veiksmus vertino kaip tinkamus ir pakankamus, kadangi per visą šį laiką antstolis jokiais aktyviais veiksmais nesiekė išsiaiškinti tikrosios skolininko materialinės padėties bei įvykdyti teismo sprendimą. Tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į antstolį, siekdamas susipažinti su vykdomąja byla, antstolis atliko būtinus atlikti veiksmus – pateikė užklausimą VĮ „Regitra“, priėmė patvarkymus areštuoti skolininkui priklausiančias pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, pervedė išieškotą 33,88 EUR sumą. Antstolis, nustatęs, kad prašomi areštuoti daiktai patenka į kategoriją daiktų, iš kurių išieškojimas negalimas, turėjo kreiptis į skolininką su paklausimu, ar jis sutinka, jog iš šių daiktų būtų išieškoma. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai nesivadovavo CPK 585 ir 645 straipsniais ir nepagrįstai nenustatinėjo skolininko valdomo turto apimties. Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, jog, išieškant skolą iš skolininko turimo automobilio, būtų vilkinamas vykdymo procesas bei neproporcingai padidėtų vykdymo išlaidos, kadangi tai prieštarauja CPK 663 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Praėjus net 6 mėnesiams nuo raginimo įvykdyti sprendimą iš išieškotojo buvo išieškota tik 33,88 EUR, todėl pagrįsta manyti, jog skola nebus išieškota.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas (išieškotojas) mano, kad antstolis vykdymo veiksmus atlieka netinkamai ir tai pažeidžia išieškotojo teises bei teisėtus interesus. Tačiau sutikti su tokiais teiginiais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrįsto ir pakankamo pagrindo.

Iš byloje esančių duomenų, vykdomosios bylos Nr. 0042/14/02720 medžiagos matyti, kad antstoliui A. B. 2014 m. gruodžio 8 d. buvo pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-30639-235/2014 dėl 1 264 Lt (366,08 EUR) išieškojimo iš skolininko S. Ž. išieškotojui E. B., kuris 2014 m. gruodžio 11 d. antstolio patvarkymu buvo priimtas vykdyti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, visus procesinius veiksmus atliko nepažeisdamas įstatyme nustatytų terminų, o būtent - 2014 m. gruodžio 12 d. registruota siunta išsiuntė skolininkui vykdomajame rašte bei paties išieškotojo 2014 m. gruodžio 8 d. prašyme nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimą įvykdyti sprendimą, kuriame nurodė skolininkui per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos įvykdyti sprendimą - sumokėti 1 264 Lt skolą bei 117,72 Lt vykdymo išlaidų. Kadangi laiškas su dokumentais skolininkui nebuvo įteiktas, antstolis raginimą skolininkui įteikė jį paskelbdamas specialiame internetiniame tinklapyje. Per raginime nustatytą terminą skolininkui neįvykdžius sprendimo, antstolis 2015 m. sausio 20 d., nepraleisdamas CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyto 10 dienų termino, pradėjo priverstinio išieškojimo veiksmus: suskaičiavo vykdymo išlaidas bei nustatęs, kad skolininkas dirba UAB „Huracana“ ir gauna darbo užmokestį, priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš darbo užmokesčio. Šis patvarkymas skolininko darbovietei UAB „Huracana“ įteiktas 2015 m. vasario 2 d. Antstolis 2015 m. kovo 24 d. ir 2015 m. balandžio 22 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymais paskirstė išieškotas lėšas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė, jog vykdymo veiksmai buvo atlikti tinkamai ir nepažeidžiant juos reglamentuojančių teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatymas tiesiogiai neįpareigoja antstolio, vykdant išieškojimą, iš karto areštuoti skolininkų kilnojamuosius ar nekilnojamuosius daiktus, todėl konkrečiu atveju antstolis, įvertinęs skolos sumą bei tai, jog kilnojamųjų ar nekilnojamųjų daiktų suradimas, areštas, vertinimas ir pardavimas iš varžytynių neproporcingai padidintų vykdymo išlaidas šioje byloje, pagrįstai apsiribojo išieškojimu iš skolininko darbo užmokesčio. Be to, kaip jau buvo minėta, vykdymo procese turi būti užtikrinami ne tik išieškotojo interesai, bet taip pat ir nepažeidžiami kitų asmenų, tame skaičiuje ir skolininko, interesai. Nors apeliantas teigia, jog iš skolininko darbo užmokesčio buvo išieškota ir išieškotojui pervesta vienintelė 33,88 EUR suma, byloje esantys duomenys tvirtina, jog tokia suma buvo išieškota du kartus ir paskirstyta 2015 m. kovo 24 d. ir 2015 m. balandžio 22 d. patvarkymais. Pirmuoju patvarkymu, atliktu dar iki išieškotojo kreipimosi dėl susipažinimo su vykdomąja byla, paskirstyta suma buvo padengtos vykdymo išlaidos, kaip ir reglamentuojama CPK 753 straipsnyje. Dėl šios priežasties iki skundo teismui padavimo išieškotojas gavo tik vieną išieškotą sumą, t.y. 33,88 EUR. Tačiau duomenų apie tai, jog iki atskirojo skundo nagrinėjimo dienos išieškotojas nėra gavęs daugiau jokių išieškotų sumų, teismas neturi. Be to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog prašoma išieškoti suma laikytina sąlyginai nedidele, todėl pagrįstai darytina išvada, kad areštas bei turto pardavimas iš varžytynių, ženkliai padidintų vykdymo išlaidas, būtų neproporcingas, neatitiktų teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų.

Apelianto atskirojo skundo motyvai iš esmės yra susiję su, jo teigimu, netinkamu CPK normų taikymu, pavyzdžiui, neva antstolis turėjo, remdamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punktu, aktyviais veiksmais sužinoti skolininko nuomonę dėl kilnojamųjų daiktų arešto. Tačiau Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 ir 93.1 punktai įsakmiai nustato, kad išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į šių rūšių turtą ir daiktus, kurie priklauso skolininkui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims, išskyrus atvejus, kai skolininkas to pageidauja raštu: namų apstatymo ir apyvokos reikmenys, drabužiai, reikalingi skolininkui ir jo išlaikomiems asmenims, drabužiai ir avalynė kiekvienam šeimos nariui; virtuvės ir stalo reikmenys, kuriais yra naudojamasi (išskyrus daiktus, pagamintus iš brangiųjų metalų, taip pat turinčius meninės vertės daiktus); baldai (išskyrus baldus, turinčius meninės vertės) ir patalynė, maistui ruošti reikalinga įranga, vienas šaldytuvas; jeigu su skolininku kartu gyvena nepilnamečiai vaikai ar neįgalieji, – vaikų ir neįgaliųjų daiktai, vienas kompiuteris, vienas televizorius, viena ryšio priemonė; menkaverčiai daiktai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas (išieškotojas) prašo areštuoti ir nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausantį turtą: skalbimo mašiną, dušo kabiną, vonios spintelę, šaldytuvą, virtuvės baldų komplektą, koridoriuje esantį stumdomų durų komplektą, mikrobangų krosnelę, televizoriaus laikiklį, pritvirtintą prie sienos, sulankstomą stalą, 2 vnt. komodų, garų surinktuvą. Taigi pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 straipsnį išieškojimas iš tokių daiktų yra galimas tik tais atvejais, kai to pageidauja pats skolininkas raštu. Tokio raštu išreikšto skolininko pageidavimo vykdomojoje byloje nėra ir jį realiai gauti antstolis neturi galimybės, nes skolininkui siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti, skelbiant specialiame interneto tinklalapyje Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka (CPK 660 str.). Todėl tiek antstolis, tiek pirmosios instancijos teismas konkrečiu atveju pagrįstai konstatavo, kad visi pareiškėjo (išieškotojo) prašomi areštuoti daiktai, vadovaujantis CPK 664 straipsnio 2 dalimi bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 ir 93.. punktais, priskirtini prie skolininko daiktų, iš kurių išieškojimas neleidžiamas, o antstolio veiksmai buvo teisėti.

CPK 664 straipsnis nustato išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. Taigi nagrinėjamu atveju anstolis, nukrepdamas pareiškėjo naudai vykdomą išieškojimą į skolininko darbo užmokestį, nustatytos išieškojimo eilės nepažeidė. Pagal CPK 663 straipsnio 1 dalį pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per 6 mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju išieškotojo prašymu antstolis gali areštuoti pradedamą realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, jog darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų, sprendimas nebus įvykdytas. Nagrinėjamu atveju antstolis pagrįstai laikė, kad išieškojimo suma nėra didelė ir ją galima išieškoti per 6 mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio. Jeigu, darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, sprendimas nebus įvykdytas (pareiškėjo naudai priteista suma nebus išieškota), išieškotojo prašymu antstolis gali areštuoti pradedamą realizuoti skolininko turtą. Tačiau šiuo atveju tai nėra nagrinėjamos bylos dalyku, kadangi pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų buvo paduotas anksčiau, negu pasibaigė 6 mėnesių išieškojimo terminas.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, jog antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, nesivadovavo CPK 585 ir 645 straipsniais, kadangi toks teiginys nėra pagrįstas įrodymais. Be to CPK 585 straipsnyje yra įtvirtintas antstolio reikalavimų privalomumas visiems asmenims, o CPK 645 straipsnyje – skolininko pareiga pateikti informaciją apie turimą turtą. Taigi šiuose straipsniuose iš esmės įtvirtintos ne antstolio, bet kitų asmenų, tame skaičiuje skolininko, pareigos vykdymo procese, todėl antstolis iš esmės negali atsakyti už šių pareigų tinkamą vykdymą.

Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai iš esmės taip pat nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį)

skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą

Teisėja Alma Urbanavičienė