Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto N. V. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo N. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis K. K., viešoji įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Antstolis K. K. 2023 m. birželio 28 d. patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti skolininko skundą netenkino pareiškėjo skundo, nurodydamas, kad kasacinio teismo praktikoje yra suformuota, kad sprendžiant ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą - baudą - vykdymo senaties terminas turi būti nustatytos visos šios aplinkybės: 1) ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų (pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnį (toliau - ATPK)); 2) ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo; 3) ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą - sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, tai yra ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Antstolis nurodė, kad šiuo atveju vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti nepraleidus trijų mėnesių termino, antstolis po vykdomosios bylos užvedimo reguliariai atliko vykdymo veiksmus, o šiuo atveju būtent skolininkas nevykdė savo pareigų, neveikimu trukdė išieškoti paskirtas baudas, bei tokiu būdu vilkino skolų išieškojimą.

3. Suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas“ atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

11. Apeliantas pateiktu atskiruoju skundu nurodo, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo tinkamai neįvertinęs bylos faktinių aplinkybių, teigia, kad nesutinka su teismo išvada, kad antstolis rūpestingai vykdė vykdymo procesą, be to, teismas netaikė bendro ieškinio senaties termino, kaip įstatymo analogijos, nagrinėjamam atvejui.

12. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios (proceso) teisės normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir teisėtus interesus. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

13. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad antstolis K. K. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2011 m. lapkričio 21 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 26,07 Eur skolos išieškojimo iš skolininko N. V. išieškotojos viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ naudai. Vykdomoji byla užvesta 2012 m. vasario 17 d.. Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ išduotas vykdomasis dokumentas buvo priimtas 2012 m. sausio 10 d. antstolės V. V. kontoroje, tačiau nustačius, kad vykdomasis dokumentas nėra vykdytinas antstolės aptarnaujamoje teritorijoje, jis buvo persiųstas antstoliui K. K.. Antstolis K. K. gavęs minėtą vykdomąjį dokumentą 2012 m. vasario 17 d. užvedė vykdomąją bylą Nr. 0118/12/00164.

14. Pažymėtina, kad nors vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai, kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 584 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismo nutarimai administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. CPK 629 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje vykdomosios bylos nutraukimo pagrindus, nustatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas). CPK administracinės nuobaudos – baudos išieškojimo vykdymo senaties terminas nenustatytas.

15. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 4 dalį šiuo atveju teisena turi vykti pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK).

16. Remiantis vykdomosios bylos duomenimis, apeliantui bauda buvo paskirta 2011 m. lapkričio 21 d.. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta: 1) ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo nustatytiems pagrindams ((duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalis); 2) ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009); 3) ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, tai yra ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007)

17. Iš bylos medžiagos matyti, o ir apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jog vykdomasis dokumentas buvo priimtas nepraleidus trijų mėnesių termino, ir vykdomosios bylos duomenimis, antstolis nuosekliai atliko vykdymo veiksmus, teikė užklausas bankams, kredito įstaigoms, tačiau išieškojimas nėra įvykdomas. Įvertinus vykdomosios bylos medžiagą ir jose atliktus veiksmus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog vykdomojoje byloje nėra praleistas dvejų metų laikotarpis, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko veiksmų dėl nuobaudos vykdymo. Vykdomojoje byloje esantys dokumentai patvirtina priešingai, tai yra kad nuo vykdomojo dokumento priėmimo vykdymui iki skundo antstoliui pateikimo buvo reguliariai atliekami ir dokumentais fiksuojami antstolio veiksmai, kurių imtasi skolininko turtinei padėčiai nustatyti.

18. Sprendžiant klausimą dėl trečiosios vykdymo senaties taikymo sąlygos – skolininko vengimo sumokėti baudą – pažymėtina, kad pareiškėjui, siekiančiam, jog jo vykdomosios bylos būtų nutrauktos dėl senaties, tenka pareiga įrodyti (CPK 178 straipsnis), kad vykdomasis dokumentas nebuvo įvykdytas per dvejus metus ne dėl jo kaltės, tai yra kad jis tinkamai vykdė savo kaip skolininko pareigas vykdymo procese, o jo elgesys negali būti pripažintas vengimu sumokėti baudą. Be to, CPK 644 straipsnyje įtvirtinta skolininko pareiga nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą, aktyviai domėtis vykdymo eiga bei kitos skolininko pareigos vykdymo procese. Skolininko vengimu vykdyti paskirtą nuobaudą gali būti pripažįstami ne tik aktyvūs veiksmai (pvz., antstolio klaidinimas, turto ir pajamų slėpimas, neinformavimas apie pasikeitusią gyvenamąją vietą ir kt.), bet ir neveikimas – skolininko pasyvumas vykdymo procese. Administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties institutas yra skirtas sąžiningų skolininkų interesams apsaugoti, ir negali būti aiškinamas kaip suteikiantis pažeidėjams galimybę pasyviu elgesiu tiesiog išlaukti senaties terminą ir taip išvengti paskirtų baudų mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021).

19. Vykdomojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, jog apeliantui apie vykdymo procesą yra žinoma, jam procesiniai dokumentai įteikiami įkalinimo įstaigoje, taigi apeliantas, žinodamas apie jam paskirtą administracinę nuobaudą bei faktą, kad jis nėra šios baudos sumokėjęs, privalėjo domėtis baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu (CPK 644 straipsnis), tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas neatliko jokių veiksmų, rodančių jo siekį sumokėti paskirtą baudą, arba pareigą bendradarbiauti.

20. Nors apeliantas teigia, kad nevengė sumokėti baudos, kadangi buvo įkalinimo įstaigoje, tačiau pažymėtina, jog pats apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad „beveik visą įkalinimo laikotarpį dirbu“, todėl akivaizdu, kad apeliantas žinodamas apie paskirtą baudą, vykdomą išieškojimą, į antstolį nesikreipė, vengė sumokėti baudą, su antstoliu nebendradarbiavo ir vien tai, kad skolų išieškojimas tęsiasi ilgą laiką, kai skolininkas nedėjo ir nededa jokių pastangų sumokėti baudas, nesudaro pagrindo taikyti baudų išieškojimui senatį taip kaip pageidauja apeliantas, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

21. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.