Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. K.-B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui E. M. dėl pažeistų nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo, tretieji asmenys antstolis V. M., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „EDS Invest 5“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2021 m. gruodžio 10 d. mediatorė pateikė teismui 2021 m. gruodžio 8 d. šalių sudarytą taikos sutartį, kurią šalys prašė patvirtinti rašytinio proceso tvarka.

3. Trečiasis asmuo UAB „EDS Invest 5“ pateikė prašymą: 1) netvirtinti šalių sudarytos taikos sutarties; 2) išnagrinėti bylą iš esmės ir atmesti ieškovės K. K.-B. ieškinį; 3) iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad EDS5 yra hipotekos kreditorius. Sutartinės hipotekos sandoriais atsakovas įsipareigojo be raštiško hipotekos kreditoriaus sutikimo nekeisti įkeisto turto paskirties ar statuso, kitaip neapsunkinti įkeisto turto trečiųjų asmenų teisėmis, be raštiško kreditoriaus sutikimo nepradėti ir nevykdyti žemės ir statybos darbų. Pažymėjo, kad atsakovas reiškė hipotekos kreditoriui ir antstoliui įvairius reikalavimus (ieškinius, skundus), kurių pagrindu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir vilkinamas išieškojimas. Nei ieškovė, nei atsakovas faktiškai nesiekė šioje byloje pareikštų reikalavimų išnagrinėjimo, procesiniu elgesiu nepagrįstai ilgam laikui užtęsė bylos nagrinėjimą. Šalys, būdamos susijusios (ieškovė ir atsakovas yra bendradarbiai, dirbę toje pačioje teisinių paslaugų įmonėje, tarpusavyje už simbolinę kainą sudarę Žemės sklypo pardavimo sandorį), sudarė taikos sutartį, kuria atsakovas pripažino, kad jam nuosavybės teise priklausantis Kluonas (jo dalis) stovi ieškovei priklausančiame sklype ir nėra įstatymų nustatyta tvarka atitrauktas nuo ieškovės sklypo ribos 3 metrų atstumu, todėl atsakovas per tris metus įsipareigojo pašalinti jam nuosavybės teise priklausantį Kluoną iš ieškovės sklypo bei užtikrinti, kad Kluono nebeliks ne mažiau kaip trijų metrų atstumu nuo ieškovei nuosavybės teise priklausančio sklypo ribos. Be to, šalių buvo sutarta, jog Kluonas negali būti perleistas. Hipotekos kreditorius iš esmės nesutinka su ieškovės ieškinio reikalavimais, mano, kad reikalavimai negali būti patenkinti ne ginčo tvarka. Taikos sutartimi susitarta dėl įkeisto Kluono dalies sunaikinimo (nugriovimo) ir jo vertės sumažinimo, nors tam nėra pagrindo, ir tą draudžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.171 straipsnio 7 dalis. Taikos sutartimi apribota hipotekos kreditoriaus teisė atgauti skolą iš įkeisto Kluono, nemažinant jo vertės. Taikos sutarties sudarymas atrodo kaip taikus teisinio ginčo tarp šalių baigimas, tačiau faktiškai dėl šalių tarpusavio sąsajumo yra nukreiptas prieš EDS5 interesus, nulemtas EDS5, kaip hipotekos kreditoriaus, teisių pažeidimo - tolimesnio išieškojimo iš Kluono vilkinimo bei trečiojo asmens EDS5 interesų pažeidimo.

4. Teismo posėdžio metu šalių atstovai prašė patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį, trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliotas asmuo prašė taikos sutarties patvirtinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

8.4. Byloje turi būti užtikrintos hipotekos kreditoriaus EDSI5 vykdytinos reikalavimo teises, pagrįstos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kurio vykdymas yra vilkinamas daugiau kaip 10 metų.

9. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo atskirojo skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į jos atsiliepime išdėstytus argumentus:

9.1. Teismui patvirtinus šią taikos sutartį, ji šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdomas dokumentas ir nė vienai iš šalių nebus leidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

9.2. Teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, kai yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t. y. jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

9.3. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-403/2020, 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019), kad taikos sutartis, kuri pažeidžia trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus, kaip pažeidžianti viešąjį interesą, negali būti teismo tvirtinama, trečiojo asmens manymu, apeliantės atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai nustatė viešąjį interesą dėl galimo hipotekos kreditoriaus interesų pažeidimo, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

9.4. Trečiasis asmuo nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai atsisakė patvirtinti taikos sutartį, kuri gali pažeisti nurodyto hipotekos kreditoriaus teises ir interesus.

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalies nuostatą, bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Vis dėlto dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliutūs. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-687/2018, 21 punktas).

13. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl byloje pateiktos tvirtinti taikos sutarties atitikties viešajam interesui, nurodė, jog vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2014). Teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi aiškintis, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka. Nustatytos teisės tvarkos pažeidimai valstybėje netoleruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-403/2021, 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-381/2021).

14. Nagrinėjamu atveju, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria konstatuota, kad šalių pateiktos sutarties sąlygos gali pažeisti trečiojo asmens UAB „EDS Invest 5“ teises ir teisėtus interesus, apeliantė atskirajame skunde teigia, kad UAB „EDS Invest5“ mediacijos procese nedalyvavo, siūlymų, kaip galėtų būti pašalinti ieškovės nuosavybės teisės pažeidimai, taip pat duomenų, paneigiančių ieškovės į bylą pateiktus įrodymus, patvirtinančius ginčo statinio stovėjimą ieškovės sklype, nepateikė.

15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog trečiasis asmuo nurodė manantis, jog ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti ir turi būti atmesti, todėl pastebėjimai dėl atitinkamų siūlymų ieškovei nepateikimo neįrodo skundžiamos nutarties neteisėtumo.

16. Atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė viešąjį interesą ir jo nemotyvavo, taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

17. Šios nutarties 13 punkte pateiktoje kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti.

18. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog trečiasis asmuo UAB „EDS Invest 5“ yra hipotekos kreditorius, kurio naudai antstolis vykdo išieškojimo veiksmus iš atsakovui ir kitiems tretiesiems asmenims priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, įskaitant ir žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei ginčo objektu byloje tapusio kluono-svečių namų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs taikos sutarties sąlygas, suinteresuoto asmens UAB „EDS Invest 5“ išdėstytus argumentus, konstatavo, jog patvirtinus šalių pateiktą taikos sutartį, hipotekos kreditorės UAB „EDS Invest 5“ teisės ir teisėti interesai galimai galėtų būti pažeisti. Tai, kad skundžiamoje nutartyje nedetalizuoti kreditorės argumentai, savaime nereiškia nepakankamo procesinio sprendimo motyvavimo.

19. Trečiasis asmuo atsiliepime (taip pat ir prašyme netvirtinti taikos sutarties) buvo pažymėjęs, kad taikos sutartimi pažeidžiami atsakovo įsipareigojimai sutartinės hipotekos sandoriuose, kuriais atsakovas įsipareigojo hipotekos kreditoriui be raštiško hipotekos kreditoriaus sutikimo nekeisti įkeisto turto paskirties ar statuso, kitaip neapsunkinti įkeisto turto trečiųjų asmenų teisėmis, be raštiško kreditoriaus sutikimo nepradėti ir nevykdyti žemės ir statybos darbų, tuo pažeidžiant CK 4.170 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą nuostatą. Taip pat prašymą grindė tuo, jog šalys yra artimai susiję asmenys, kuri suderintais veiksmais kenkia hipotekos kreditoriui atgauti skolą pagal teismo sprendimą.

20. Iš 2021 m. gruodžio 17 d. teismo posėdžio garso įrašo matyti, jog apeliantės atstovas su trečiojo asmens prieštaravimų turiniu buvo susipažinęs, tačiau atskirajame skunde konkrečių argumentų, paneigiančių hipotekos kreditoriaus galimą teisių pažeidimą, nenurodė. Neneigia esamo atsakovo įsipareigojimo hipotekos kreditoriui be jo sutikimo nekeisti įkeisto turto paskirties ar statuso.

21. Taikos sutarties 2 punkte atsakovas įsipareigojo per trejus metus nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, pašalinti jam nuosavybės teise priklausantį pastatą (kluonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei užtikrinti, kad pastato nebeliks ne mažiau kaip trijų metrų atstumu nuo ieškovei nuosavybės teise priklausančio sklypo ribos. Taip pat šalys susitarė, kad iki bus įvykdyti visi įsipareigojimai pagal šią sutartį, pastatas negali būti perleistas arba šia sutartimi įsipareigojimai pereina naujam pastato savininkui (taikos sutarties 4 punktas).

22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su trečiojo asmens UAB „EDS Invest5“ atsiliepime į atskirąjį skundą argumentais, kad toks ginčo šalių susitarimas kelia grėsmę trečiojo asmens daiktinės teisės objektui – kluono egzistavimui. Taikos sutarties sąlygų, kuriomis be hipotekos kreditoriaus sutikimo daroma įtaka daiktinėms teisėms, taip pat jų realizavimui, patvirtinimas gali pažeisti jo teises bei interesus ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus.

23. Apeliantė teiginį, jog teismo atsisakymas tvirtinti taikos sutartį remiantis argumentu, kad ginčo statinys yra įkeistas trečiajam asmeniui ir tai pažeistų viešąją tvarką ir viešąjį interesą, prieštarauja kasacinio teismo praktikai, grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010 (kurioje nurodyta, jog trečiasis asmuo nepagrįstai kelia klausimą, kad pastatų nugriovimas negalimas, nes tai prieštarauja jo, kaip hipotekos kreditoriaus, interesams (jis netektų paskolos sutarčių <...> įvykdymo užtikrinimo priemonių) ir CK 4.171 straipsnio 10 daliai, kurioje nustatytas draudimas įkeisto turto savininkui sunaikinti, sužaloti įkeistą daiktą ar sumažinti jo vertę. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad bankas yra profesionalus statybų verslo finansavimo santykių dalyvis. Kreditavimas – jo nuolatinė ir esminė veikla. Dėl to, prieš priimdamas sprendimą finansuoti atsakovo sandorius, susijusius su statybomis Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, trečiasis asmuo turėjo išanalizuoti jam pateiktą verslo planą, įvertinti prisiimamą riziką, atlikti numatomų statybų santykio su teisės aktuose nustatytais Kuršių nerijos nacionaliniam parkui taikomo teisinio režimo paskirtimi, tikslais ir apribojimais vykdyti statybų plėtrą analizę), Nr. 3K-3-95-695/2019, 2010 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 (kuriose nurodyta, jog normos, nustatančios atstumus nuo pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. <...> tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu, negu yra nustatytas norminiuose teisės aktuose, atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas).

24. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, cituojami kasacinio teismo nutarčių išaiškinimai šiuo atveju negali būti taikomi, kadangi jie pateikti dėl aplinkybių, nustatytų bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne sprendžiant taikos sutarties tvirtinimo klausimą.

25. Pažymėtina, kad apeliantė savo poziciją dėl savo nuosavybės teisių pažeidimo grindžia ieškiniu įrodinėjamomis aplinkybėmis.

26. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo nustatytą galimybę šį interesą įgyvendinti, įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. CPK 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Teismui patvirtinus taikos sutartį civilinė byla nutraukiama (CPK 140 straipsnio 3 dalis); taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdomas dokumentas. Taigi, tokiu atveju trečiasis asmuo prarastų galimybę pasinaudoti teise įrodyti savo argumentus dėl ieškinio nepagrįstumo.

27. Teismas netvirtindamas taikos sutarties bylos iš esmės neišnagrinėjo, todėl atskirojo skundo teiginiai dėl teisės normų, numatančių atstumus nuo pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, pažeidimo (juolab teismas dėl ginčo nagrinėjimui taikytinų teisės normų iš viso nepasisakė), dėl galimybės toliau pažeisti ieškovės konstitucines teises sudarymo, atmestini kaip nepagrįsti.

28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti remiantis ieškovės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.