Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo; suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos apsaugos ministerijos; išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos vyro S. Š. tėvas S. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad pastarasis mirė būdamas išsituokęs, turėjo vieną vaiką – tai S. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos vyras S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Pastarasis turėjo du vaikus – tai A. B. ir I. Š. (jau mirusi). Šalčininkų rajono trečio notaro biuro notarė Marija Miliūnienė 2024-06-13 ir 2024-07-22 liudijimais paliudijo, kad paveldėjimo bylos po S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirčių užvestos nebuvo. Jų palikimų priėmimo faktai Testamentų registre nėra įregistruoti. S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė 499/1000 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. To paties straipsnio 2 dalyje teigiama, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 3 dalimi, priimti palikimą įpėdinis turi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Išanalizavus byloje surinktą medžiagą, darytina išvada, kad S. Š. per įstatymo numatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas priimti savo tėvo palikimą, kadangi liko gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame name. S. Š. mokėjo mokesčius už namui teikiamas komunalines paslaugas ir tokiu būdu išreiškė valią priimti tėvo palikimą. Kitų S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), pirmos eilės įpėdinių nėra.

Apibendrindamas išdėstytą teisinį reguliavimą bei nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo tėvo S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Dėl termino atnaujinimo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (3 dalis).

Pareiškėja V. B. savo valią priimti S. Š. palikimą nepilnamečio vaiko vardu turėjo išreikšti per tris mėnesius nuo S. Š. mirties, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškimo notarui nepadavė, ką patvirtina Testamentų registro išrašas.

CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-54/2014; 3K-3-154-378/2017, kt.).

Nepilnamečio A. B. motina V. B. nesikreipė į notarą dėl velionio sugyventinio palikimo priėmimo vaiko vardu, nes S. Š. savo vardu registruoto turto neturėjo.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad pareiškėja V. B. nesikreipė laiku dėl palikimo priėmimo savo nepilnamečio vaiko A. B. vardu, nepilnametis, neturėdamas civilinio veiksnumo savarankiškai negalėjo išreikšti savo valios priimti tėvo palikimą ar ne, todėl manytina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas šį terminą atnaujinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 5.50 - 5.51 str., 5.57 str., CPK 259 str., 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo tėvo S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Atnaujinti pareiškėjai V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymų nustatytą terminą nepilnamečio vaiko A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo dokumentų įforminimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.