Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutarimo, kuriuo teismas netenkino J. V. prašymo dėl teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-07-05 J. V. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas sutrumpinti jam paskirtos nuobaudos specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą, nurodė, jog neblaivumo laipsnis labai neženklia viršijo leistiną ribą, per 20 metų tai pirmas tokio pobūdžio pažeidimas, per visą vairavimo stažą yra padaręs tik nežymius KET pažeidimus, už kuriuos paskirtos nuobaudos seniai negalioja. Mano, kad paskirta administracinė nuobauda pasiekė savo tikslus, suprato, kad vairuodamas automobilį neblaivus, kad ir nedaug viršydamas leistiną normą, sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Taip pat nurodė, kad gyvena už Vilniaus miesto ribų, dirba UAB „Eugesta“, kuri yra Kibirkšties g. Vilniuje, todėl vykimas į darbą ir grįžimas į namus yra labai apsunkintas.

Motyvuojamoji dalis

J. V. apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

ATPK 330 str. 2 d. nustatyta, kad pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui, taip pat jį sutrumpinus vadovaujantis šio kodekso 329 straipsniu, asmeniui, kuriam specialioji teisė atimta trumpesniam negu vienerių metų terminui, nustatyta tvarka grąžinami iš jo paimti dokumentai. Jei specialioji teisė atimta vieneriems metams ar ilgesniam laikui, iš asmens paimti dokumentai grąžinami tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus.

Pagal Konstitucinio Teismo oficialiai formuojamą doktriną konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-1-4-2013).

Šiame kontekste, sprendžiant atimtos teisės vairuoti transporto priemones klausimą, būtina vertinti ne tik padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, bet taip pat ir pažeidėjo elgesį iki administracinio teisės pažeidimo padarymo, jo padarymo metu bei po jo padarymo taip pat jo asmenybę charakterizuojančius požymius.

Formuojamojoje teismų praktikoje yra ne kartą yra pažymėta, kad iš ATPK 329 str. teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Tačiau kiekvienas atvejis turi būti įvertintas individualiai – ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo elgesį iki nuobaudos skyrimo, požiūrį į paskirtą nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, tuo pačiu vertinant, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai (Vilniaus apygardos teismo nutarimai Nr. ATP-261/2014, Nr. ATP-301/2014, Nr. ATP-243/2014, Klaipėdos apygardos teismo nutarimai Nr. ATP-98-462/2014, Nr. ATP-38-361/2014, LVAT nutartis Nr. N575 -4446/2011 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, J. V. teismui pateikti dokumentui, jog teismo paskirtą baudą J. V. sumokėjo, per atimtos teisės laikotarpį nebuvo nei karto baustas administracine tvarka, užbaigė papildomus vairuotojų mokymus ir išlaikė kvalifikacinius egzaminus, yra rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad J. V. po administracinės nuobaudos paskyrimo padarė teisingas išvadas, ir tuo pačiu patvirtina aplinkybę, jog ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos paskyrimo tikslai yra pasiekti. Ši išvada darytina bendrame nustatytų aplinkybių kontekste, kartu vertinant tai, kad J. V. padarytas administracinis teisės pažeidimas pažeidimas (automobilio vairavimas, esant neblaiviam) yra daugiau atsitiktinio pobūdžio – padarytas pirmą kartą (automobilį jis vairavo anksti ryte, jam nustatytas asmens neblaivumo (girtumo) laipsnis neženkliai viršijo minimalią Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatytą (0,41 promilės) girtumo ribą (byloje nustatytas lengvas pažeidėjo girtumo laipsnis – 0,48 promilės po paklaidos), turėdamas 20 m. vairavimo stažą, per šį laikotarpį padarė tik nežymius KET pažeidimus, jam skirtos nuobaudos jau seniai negaliojančios, gyvena už Vilniaus miesto ribų, dirba Vilniuje.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad J. V. padarė teisingas išvadas ir nėra linkęs daryti naujų administracinių teisės pažeidimų, todėl darytina išvada, jog tolimesnis specialiosios teisės atėmimo taikymas po to, kai jau yra pasiekti nuobaudos taikymo tikslai, nėra objektyviai pagrįstas ir yra akivaizdžiai perteklinis, nes neadekvačiai apsunkina apelianto galimybę dirbti bei gyventi pilnavertį gyvenimą.

Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas, iš esmės nieko nepasisakydamas dėl apelianto pateiktų rašytinių įrodymų, nevertindamas J. V. asmenybę charakterizuojančių duomenų, viena vertus, pasisakydamas, jog ta aplinkybė, kad J. V. jau buvo taikytos LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir dėl to jam paskirta švelnesnė nuobauda iš esmės neužkerta kelio sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą, tačiau, kita vertus, teigdamas, jog šiuo atveju nėra pagrindo už to paties pažeidimo padarymą nuobaudą švelninti dar kartą, nepagrįstai sutapatino visiškai skirtingas pagal savo esmę nuobaudos skyrimo ir nuobaudos vykdymo stadijas bei nutolo nuo formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose (administracinės bylos Nr. ATP-515/2014, Nr. ATP- 261/2014, Nr. ATP-301/2014 ir kt.), todėl formalus ir nemotyvuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-18 nutarimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 329 str., 302¹² str. 1 d. 5 p.

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutarimą panaikinti.

Sutrumpinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-29 nutarimu J. V. atimtos teisės vairuoti transporto priemones 8 mėnesiams terminą ir laikyti, kad šis terminas pasibaigė.