- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-07
- Bylos Nr.
- 2YT-11640-328/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09145-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Žukauskienė
- Pareiškėjas
- D. B.
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą dėl antstolio G. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis G. K., J. D., VMI prie LR FM,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2016-07-08 skundu prašo panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems) (b.l. 4-6). Nurodo, jog skundžiamu patvarkymu iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl nelieka pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Teigia, jog pagal kasacinio teismo praktiką vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto, remiasi kasacinio teismo nutartimi c.b. Nr. 3K-3-154-313/2016.
Suinteresuotas asmuo antstolis G. K. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu jo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr.0154/09/00274 ir vykdomąja byla Nr. 0154/13/00852 perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, jog vykdomosios bylos yra užvestos teisėtai, bylos yra vykdymo procese: buvo ir yra daromos patikros apie skolininko turtinę padėtį, banko sąskaitas ir kt., gavus informaciją, kad skolininkas atlieka bausmę, 2013-09-25 išsiųsti patvarkymai į laisvės atėmimo vietos įstaigą, kur skolininkas gauna darbo užmokestį. Nuo 2013-09-25 piniginės lėšos išieškotos nebuvo, 2016-06-08 pirmą kartą į antstolio depozitinę sąskaitą pervesta 20,12 Eur, kurie paskirstyti vykdomojoje byloje Nr. 0154/13/00852. Išskaičius šią sumą pareiškėjas pateikė skundą prašydamas panaikinti areštą, kad nebūtų daromi išskaitymai. Pažymėjo, jog antstolis privalo vykdyti išieškojimą iš visų skolininkui priklausančių pajamų ir turto, kas numatyta įstatyme (b.l. 3).
Suinteresuoti asmenys atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog antstolio G. K. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0154/09/00274, vykdoma pagal Klaipėdos miesto policijos komisariato 2008-11-14 nutarimą Nr. F246119 dėl 100 Lt (28,96 Eur) baudos išieškojimo iš skolininko D. B., išieškotojai valstybei, atstovaujamai VMI prie LR FM (v.b.Nr. 0154/09/00274, b.l. 4), antstolio procesiniai dokumentai šioje vykdomojoje byloje įteikti skolininkui 2009-02-24 (v.b. Nr. 0154/09/00274, b.l. 3). Antstolio G. K. žinioje taip pat yra vykdomoji byla Nr. 0154/13/00852, pradėta vykdyti pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-07-03 vykdomąjį raštą Nr. 1-35-474/2012 dėl 12500,00 Lt (3620,25 Eur) žalos atlyginimo išieškojimo iš skolininko D. B., išieškotojos J. D. naudai (v.b. Nr. 0154/13/00852, b.l. 2,4). Vykdymo procese antstolis nustatė, jog skolininkas nedirbo (v.b. Nr. 0154/13/00852, b.l. 7), skolininko vardu Lietuvos Respublikoje nėra registruota nekilnojamojo turto (v.b. Nr. 0154/13/00852, b.l. 8,14), transporto priemonių (v.b. Nr. 0154/13/00852, b.l. 9,15). 2009-03-02 patvarkymu antstolis areštavo skolininko pinigines lėšas, esančias kredito įstaigoje, arešto mastas 345,40 Lt (v.b. Nr. 0154/09/00274, b.l. 5). 2013-08-12 patvarkymu antstolis areštavo skolininko lėšas, esančias kredito įstaigose, arešto mastas 14339,68 Lt (v.b. Nr. 0154/13/00852, b.l. 10,11). 2013-09-05 Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštu dėl informacijos pateikimo antstolis informuotas, jog skolininkas atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) (v.b. Nr. 0154/13/00852, b.l. 12,13). 2013-09-25 antstolis priėmė patvarkymus dėl skolos išieškojimo, adresuotus skolininko laisvės atėmimo vietos įstaigai, kuriais pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti lėšas CPK nustatyta tvarka (v.b. Nr. 0154/09/00274, b.l. 6; v.b. Nr. 0154/13/00852, b.l. 16). 2016-06-08 iš skolininko išieškota 20,12 Eur suma, kuri 2016-07-13 patvarkymu paskirstyta (v.b. Nr. 0154/13/00852, b.l. 17).
Pareiškėjas pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti patvarkymą dalyje, kuria apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir asmeninio naudojimo daiktų, grąžinti lėšas, jei tokios buvo nurašytos.
Antstolio procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti skundžiami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus atvejus, kai skundas pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą ir antstolis neatnaujina termino skundui paduoti, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas (Civilinio proceso kodekso 510 straipsnis, 512 straipsnis). Vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, jog patvarkymai, adresuoti laisvės atėmimo vietos įstaigai, kuriais pareikalauta iš skolininko darbo užmokesčio išskaičiuoti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pinigines lėšas, buvo priimti 2013-09-25. Savo ruožtu pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų ir taikytų turto areštų pateikė tik 2016-07-11.
Civilinio proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios vykdymo procesą, taip pat numato, jog tuo atveju, jei skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą sprendimo nevykdo, antstolis pradeda sprendimą vykdyti priverstinai (Civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 1 dalis). Įstatymas numato, jog antstolis turi diskrecijos teisę pasirinkti, kokias priverstinio vykdymo priemones taikyti, be to vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. Priverstinių vykdymo priemonių sąrašas pateikiamas Civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 2 dalyje, vienos kurių – išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių, taip pat išieškojimas iš skolininko turto ir piniginių lėšų, esančių pas kitus asmenis. Civilinio proceso kodekso 688 straipsnis numato, jog išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko pinigų sumas ar kitą turtą, esantį pas kitus asmenis, o taip pat į pinigines sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Civilinio proceso kodekso 739 straipsnis numato baigtinį sąrašą piniginių sumų, iš kurių negalima išieškoti. Vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, jog per raginime nurodytą terminą skolininkas teismo sprendimo neįvykdė. Byloje nėra duomenų, jog iš skolininkui priklausančių lėšų nėra galimas išieškojimas Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pagrindu. Tokiu būdu antstolis pagrįstai pradėjo priverstinius vykdymo veiksmus ir išieškojimą nukreipė į skolininko pinigines lėšas, esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, areštavo skolininko turtą reikalavimo ribose.
Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ir jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis (Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (redakcija nuo 2016-07-29), (toliau SVI) 93 punktas išsamiai nurodo turtą, iš kurio negalima išieškoti. SVI 93.6 punktas taip pat draudžia išieškoti iš grynųjų pinigų sumos, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog antstolis išieškojimą nukreipė į skolininkui priklausančius buities, ūkio ar kito asmeninio pobūdžio daiktus, kurie būtini skolininko pragyvenimui. Vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, jog antstolis išieškojimą nukreipė į skolininko pinigines lėšas, gaunamas darbo užmokesčio forma, patvarkė iš skolininko darbo užmokesčio išskaičiuoti pinigines lėšas Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio nustatyta tvarka, o ne apribojo skolininko teisę įsigyti maisto ar kitų jam reikalingų produktų, prekių. Pareiškėjas, teigdamas, jog antstolis apribojo jo teisę įsigyti prekių laisvės atėmimo vietos įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Be to vykdomojoje byloje nėra duomenų, kokio dydžio ir pobūdžio pinigines lėšas turi ir/ar gauna pareiškėjas. Skolininkas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje kilmę, nepateikė duomenų apie gaunamų piniginių lėšų dydžius.
Pareiškėjas nurodo, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA. Toks pareiškėjo argumentas nėra pagrįstas. Kaip nurodyta, Civilinio proceso kodekso 668 1 dalis, SVI 93 punktas reglamentuoja turtą, iš kurio nėra galimas išieškojimas, draudžia išieškoti iš grynųjų pinigų sumos, neviršijančios 1 MMA dydžio. Tokiu būdu yra draudžiamas išieškojimas iš skolininko pradėjus vykdymo veiksmus jau turimo turto, patenkančio į Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio reglamentavimo sritį. Tačiau išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko darbo užmokestį bei kitas pajamas. Civilinio proceso kodekso LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas Civilinio proceso kodekso736 straipsnyje, kurio 1 dalis numato, jog iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 2 dalis). Nurodytas teisinis reglamentavimas paneigia pareiškėjo argumentus apie negalimumą išieškoti iš piniginių lėšų, neviršijančių 1 MMA dydžio. Tapačios išvados prieita ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 priimtoje nutartyje, kuria remiasi ir pareiškėjas. Pabrėžtina, jog pareiškėjas klaidingai interpretuoja minėtą kasacinio teismo išaiškinimą, todėl nepagrįstai nurodo, jog išieškojimas iš sumos, neviršijančios 1 MMA apskritai nėra galimas.
Pareiškėjas nurodo, jog iš jo yra išieškomos visos gaunamos piniginės lėšos, tačiau byloje nėra šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, pareiškėjas nepateikia duomenų apie gaunamas lėšas, nepagrindžia jų dydžio (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Priešingai, byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog antstolis išieškojimą nukreipė į pinigines lėšas, iš kurių patvarkė atlikti išskaitas Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio nustatyta tvarka, tokiu būdu iš skolininko nėra išieškomos visos gautos lėšos, o išskaitoma įstatymo nustatyto dydžio piniginių lėšų suma, likusias lėšas paliekant skolininkui. Todėl konstatuoti, jog antstolis pažeidė vykdymo procesą reglamentuojamas teisės aktų nuostatas, nėra pagrindo.
Pareiškėjas skunde taip pat remiasi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016 pateiktu išaiškinimu, kurioje nurodoma, jog ,,pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto“. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog cituojamoje nutartyje buvo sprendžiamas antstolio veiksmų teisėtumo klausimas, kai išieškojimas yra nukreiptas į skolininko pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, savo ruožtu nagrinėjamoje civilinėje byloje, nustatyta, jog antstolio patvarkymu išieškojimas nukreiptas į skolininko darbo užmokestį ir kitas pajamas, iš šių pajamų išskaitant įstatymo nustatyta tvarka, tokiu būdu civilinės bylos Nr. 2S-988-254/2016 ir nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybės nėra tapačios, todėl teismas neturi pagrindo vadovautis Kauno apygardos teismo nutartyje pateiktu išaiškinimu. Kita vertus, pastebėtina, jog vienodą teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Civilinio proceso kodekso 4 straipsnis, Teismų įstatymo 23 straipsnis).
Pažymėtina, jog vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog priėmęs vykdyti vykdomuosius dokumentus antstolis apie tai informavo skolininką (raginimai įteikti skolininkui gyvenamosios vietos adresu Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paskelbti viešai), nukreipė išieškojimą į skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, taip pat į skolininko darbo užmokestį ir kitas pajamas, iš kurių atliktinos išskaitos. Savo ruožtu skolininkas nepateikė duomenų apie gaunamų lėšų kilmę, teigdamas, jog iš jų negalimas išieškojimas, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog skolininko gaunamos piniginės lėšos patenka į sąrašą lėšų, iš kurių negalimas išieškojimas Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio nustatyta tvarka. Be to vien aplinkybė, jog skolininko gaunamos pajamos galimai nesiekia 1 MMA, savaime nereiškia, jog iš tokių lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Civilinio proceso kodekso 736 straipsnis numato, jog iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilyginamų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios 1 MMA, kol bus visiškai įvykdytas vykdomasis dokumentas, atliekamos nustatyto dydžio išskaitos, kas nagrinėjamu atveju, remiantis byloje esančiais duomenimis, ir buvo atlikta.
Pareiškėjas taip pat prašo tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Tačiau vykdomosios bylos Nr. 0154/13/00852 duomenimis nustatyta, jog iš skolininko išieškotos 20,12 Eur lėšos, minėtos lėšos 2016-07-13 patvarkymu yra paskirstytos. Tokiu būdu antstolio depozitinėje sąskaitoje nėra skolininkui grąžintinų piniginių lėšų, todėl pareiškėjo prašymas grąžinti tokias sumas, negali būti tenkinamas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, išnagrinėjus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolis vykdydamas vykdomąsias bylas Nr. 0154/08/00274 ir Nr. 0154/13/00852, atlikdamas išieškojimo veiksmus ir nukreipęs išieškojimą į skolininko pinigines lėšas, darbo užmokestį ir kitas pajamas, iš jų atliekant išskaitas įstatymo nustatyta tvarka, nepažeidė Civilinio proceso kodekso VI dalyje esančių nuostatų, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog antstolis atliko neteisėtus veiksmus, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir aplinkybėmis nėra pagrindo, skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 513 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo D. B. skundą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0154/08/00274 ir Nr. 0154/13/00852 grąžinti antstoliui G. K..
Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.