Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 13 d., reglamentuota 2013 m. m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XII-500) ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. A. paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytas J. A. kardomojo kalinimo laikas nuo 2023 m. lapkričio 27 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Paskirtos bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Išspręsti kardomosios priemonės ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija nuosprendžio išvadų dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam skirtinai bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 straipsnių nuostatas.

7. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas gali bausmę sugriežtinti ar sušvelninti tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir todėl neteisingą bausmę. Pagal baudžiamąjį įstatymą, bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Viena iš bausmės paskirčių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 punktas). Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

8. Skundžiamu nuosprendžiu J. A. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 13 d.) ir nuteistas, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Skirdamas bausmę teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į tai, kad J. A. padarė vieną tyčinį, apysunkį nusikaltimą, į nustatytą vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau teistas aštuoniolika kartų, teistumas neišnykęs, po šios veikos padarymo buvo teistas Jungtinėje Karalystėje ir ten atliko laisvės atėmimo bausmę, minėtoje šalyje 9 kartus baustas už įvairius teisės pažeidimus, iš J. K. deportuotas, Lietuvoje už administracinius nusižengimus per pastaruosius vienerius metus nebaustas, nedirba, neturi gyvenamosios vietos, nevedęs, t. y. nesusaistytas socialiniais darbo ir šeimos ryšiais, bei padarė išvadą, kad sistemingas nusikalstamų veikų darymas tapo jo gyvenimo būdu, net paskirtos ir atliktos laisvės atėmimo bausmės kaltinamojo būdo nepakeitė, jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, neturi legalaus pajamų šaltinio, ir pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę. O atsižvelgęs į tai, kad nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, pagrobto turto vertė yra sąlyginai nedidelė, kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos apgailestavo, nukentėjusios atsiprašė ir nusprendė pakeisti savo gyvenimo būdą (į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad Jungtinėje Karalystėje jis buvo pradėtas gydyti nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms pagal metadono programą, kuris bus tęsiamas paskyrus laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjime), teismas laisvės atėmimo bausmės terminą nustatė trumpesnį, nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Savo sprendimą netaikyti J. A. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo teismas motyvavo tuo, kad nors padarytas vienas apysunkis nusikaltimas, asmuo prisipažino ir gailisi, tačiau už tyčinį nusikaltimą jis teisiamas devynioliktą kartą, paskirtas laisvės atėmimo bausmes atlikęs, teistas ir užsienyje, deportuotas iš J. K., Lietuvoje jo nesaisto socialiniai darbo ir šeimos ryšiai, padarė išvadą šiuo atveju nesant pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

9. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aplinkybių, aktualių J. A. bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį nuteistajam, bei ją paskyrus atlikti realiai. Pažymėtina, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai be BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus dėl to pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-179-693/2017, 2K-27-976/2020, 2K-4-387/2023 ir kt.) Teismų praktikoje nepritariama atvejams, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-27-976/2020, 2K-4-387/2023 ir kt.).

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo J. A. padaryta veika yra tyčinė, savanaudiška ir neatsitiktinė. Inkriminuotą nusikaltimą jis padarė būdamas 18 kartų teistas už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas, iš kurių daugiausia – už nusikaltimus nuosavybei (vagystes). Šioje byloje nustatytą nusikaltimą jis padarė tą pačią dieną, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kur atliko 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Netrukus po nusikaltimo išvyko į užsienį, dėl ko paskelbta jo paieška, kuri buvo vykdoma penkerius metus. Tačiau ir užsienyje jis savo gyvenimo būdo nekeitė. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 19 d. iki 2023 m. sausio 27 d. Jungtinėje Karalystėje J. A. ne kartą teistas už vagystes, bei kitas nusikalstamas veikas (eismo taisyklių pažeidimus; su narkotinėmis medžiagomis arba prekursoriais susijusius nusikaltimus; netikrų mokėjimo priemonių gaminimą; vairavimą neturint vairuotojo pažymėjimo arba kai atimta teisė vairuoti; valstybės pareigūno įžeidimą arba pasipriešinimą jam ir kt.), iš šalies deportuotas už imigracijos įstatymų pažeidimus. Kaip minėta, skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į kaltininko asmenybę, praeityje įvykdytas nusikalstamas veikas, asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką. Iš nurodytų duomenų akivaizdu, kad ankstesni teistumai bei skirtos griežčiausios – laisvės atėmimo bausmės J. A. nesulaikė nuo naujų tyčinių nusikaltimų darymo, jis vėl nusikalto vos išėjęs iš laisvės atėmimo vietos, savo nusikalstamo gyvenimo būdo nenutraukė ir užsienyje. Nors šiuo atveju nusikaltimu padaryta žala atlyginta, kadangi pagrobtas turtas surastas ir grąžintas nukentėjusiajai, o nuteistasis nuoširdžiai apgailestauja, kas pagrįstai šioje byloje pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau pastebėtina ir tai, kad šį nusikaltimą J. A. padarė būdamas recidyvistas, bet ši aplinkybė nebuvo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje apeliacinis skundas negautas, aukštesnysis teismas negali sunkinti nuteistojo teisinės padėties. Įvertinusi išdėstytų duomenų visumą teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui ir konstatuoja, kad švelnesnės nei realus laisvės atėmimas bausmės skyrimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų, o už padarytą vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, J. A. paskirta mažesnė bausmė nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis negali būti laikoma aiškiai per griežta, ją švelninti ar skirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę nėra jokio teisinio pagrindo.

11. Dėl nuteistojo J. A. apeliacinio skundo argumento neskirti jam su realiu laisvės atėmimu susijusios bausmės atsižvelgiant į tai, kad jis serga įvairiomis ligomis, taip pat ir priklausomybe nuo narkotinių medžiagų, dėl ko Jungtinėje Karalystėje jam buvo skirtas gydymas metadonu, kurį reikalinga tęsti ir Lietuvoje, bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus, pažymėtina, kad priklausomybės ligomis sergantys nuteistieji turi visas galimybes gydytis ir laisvės atėmimo vietų įstaigose. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 91 straipsnio, reglamentuojančio arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų, kurie serga priklausomybės ligomis, gydymą, numatyta, kad arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose, be kita ko, privaloma užtikrinti reikiamas sąlygas priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo šių ligų. Šioje byloje pateiktas Lietuvos kalėjimų tarnybos pranešimas patvirtina, kad ir Lietuvoje nuteistajam yra užtikrinamas būtinas gydymas laisvės atėmimo vietų įstaigose – J. A. dalyvauja farmakorapijoje opioidiniais vaistais ir vartoja metadoną, o nurodytu laiku lankosi socialinio darbuotojo ir psichiatro konsultacijose (t. 4, b. l. 35). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje pateiktą pranešimą darytina išvada, kad nuteistajam yra užtikrinamas būtinas gydymas nuo priklausomybės ligų, todėl šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

12. Šiaulių apygardos teisme 2024 m. sausio 29 d. gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-01026 už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam J. A.. Pažymoje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina suma yra 93,75 Eur.

13. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.

13. Atsižvelgdama į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuteistajam gynėjas buvo būtinas, J. A. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas realiai atliktina laisvės atėmimo bausme, nuo 2023 m. lapkričio 27 d. jam taikomas kardomasis kalinimas (suėmimas), nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje neturi, nedirba, nuolatinių pajamų neturi, o jį gynusi advokatė prašė atstovavimo išlaidų iš nuteistojo nepriteisti, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju būtų neteisingas ir neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, todėl išlaidos už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. A. (J. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo neišieškoti.

Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.