Kauno apygardos teismo nutartis

2.6.1.2.; 2.6.1.3.6.; 2.6.8.1.; 2.6.20.4.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.

2017 m. liepos 10 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E. K. ir D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-280-848/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Reita“ ieškinį atsakovams E. K., D. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – K. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų E. K. ir D. K. ieškovei UAB „Reita“ 1000 Eur atlygio pagal sutartį bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodė, kad ieškovė UAB „Reita“ ir K. K. 2015 m. liepos 23 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį, kuria šalys įsipareigojo bendradarbiauti teikiant tretiesiems asmenims tarpininkavimo ir kitas paslaugas dėl nekilnojamojo turto pardavimo, pirkimo ir/ar nuomos, sudarant nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos ir kitokius su nekilnojamuoju turtu susijusius sandorius naudojantis įmonės vardu. 2016 sausio 21 d. (sutartyje nurodyta 2015 m.) tarp ieškovės, K. K. ir atsakovo E. K. buvo sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr.KK0031, kuria ieškovei buvo pavesta parduoti atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą. Už tai atsakovas įsipareigojo ieškovei sumokėti 1000 Eur komisinį atlygį. Butas, tarpininkaujant ieškovei ir trečiajam asmeniui, buvo parduotas 2016 m. kovo 16 d., tačiau atsakovai atsisakė ieškovei sumokėti sutartą 1000 Eur atlygį.Atsakovai atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų D. K. bei E. K. 1000 Eur atlygį pagal sutartį, po 260 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-04-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė iš atsakovų po 7,07 Eur valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nurodė, kad ieškovė veikdama kartu su partneriu K. K. 2015 m. liepos 23 d. bendradarbiavimo ir 2016 m. sausio 21 d. tarpininkavimo paslaugų sutarčių pagrindu, surado pirkėją R. M., sutikusį už 37 500 Eur kainą nupirkti atsakovams nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Sandoris buvo įvykdytas 2016 m. kovo 16 d. Byloje duomenų, jog sandoris buvo įvykdytas netinkamai, pažeidžiant šalių susitarimus, nėra. Tarp šalių sudaryta tarpininkavimo sutartis taip pat nėra nuginčyta, todėl ieškovė, tinkamai įvykdžiusi sandorį, įgijo teisę į šalių susitarimu numatytą 1000 Eur atlyginimą.Teismas atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamu atveju, atsakovai buto pirkimo pardavimo sandorį sudarė už jame nurodytą sumą, tai padarė laisva valia, niekieno neverčiami, todėl darytina išvada, jog su tokia kaina sutiko.Nagrinėjamu atveju atsakovo sudaryta Tarpininkavimo sutartis yra susijusi su bendrąja sutuoktinių nuosavybe, parduotas butas priklausė abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise (b.l.34-35, 96-105), buto pirkimo – pardavimo metu dalyvavo abu buto savininkai (b.l.96-105), abu išreiškė savo valią jį parduoti, taip pat 1 000 Eur rankpinigiai buvo perduoti abiem atsakovams lygiomis dalimis (b.l.106-107). Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, teismas pripažino, jog ieškinys pagrįstai pareikštas abiem atsakovams ir jie laikytini solidariais skolininkais kreditoriaus atžvilgiu (CK 3.109 str.).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai E. K. ir D. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovas neįrodė atsakovų solidarios piniginės prievolės pagal tarpininkavimo sutartį. Tarpininkavimo sutartis buvo sudaryta tarp trečiojo asmens K. K. ir vieno iš atsakovų E. K.. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė D. K. yra davusi sutikimą sudaryti tarpininkavimo sutartį, arba, kad ši sutartis sudaryta šeimos interesais, siekiant išlaikyti šeimos ūkį. Teismas nepagrįstai nagrinėjamą ginčą kvalifikavo kaip ginčą kilusį iš pavedimo sutartinių teisinių santykių. Ieškovas iki bylos inicijavimo į atsakovus dėl sutartinės piniginės prievolės įvykdymo nesikreipė. 2016 m. vasario 8 d. sutartis nėra susijusi su tarpininkavimo sutartimi, nes ji pasirašyta su Capital KNTPA, kuri nėra nei bendradarbiavimo, nei tarpininkavimo sutarčių šalimi. Be to, minėtoje sutartyje buto pardavimo kaina nurodyta 37500 Eur, o tarpininkavimo sutartimi buvo susitarta tą patį butą parduoti už 39800 Eur. Šalys nepasirašė jokios kitos sutarties dėl buto pardavimo kainos sumažinimo. Buto pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta 6 dienomis vėliau, nei atsakovas buvo įsipareigojęs, o tai įrodo, kad 2016 m. vasario 10 d. sutartis nesusijusi su tarpininkavimo sutartimi. Atsakovas parduodamas butą buvo įsitikinęs, kad 2016 m. vasario 10 d. sutartis nėra susijusi su tarpininkavimo sutartimi, nes priešingu atveju 2016 m. vasario 10 d. sutartis būtų buvusi sudaryta tarp visų tarpininkavimo sutarties šalių. Teismas 2016 m. vasario 8 d. ir 10 d. sutartis ex officio turėjo pripažinti negaliojančiomis, nes jų sudarymu buvo pažeista CK 6.98 straipsnio 2 dalies nuostata, nes pagal CK 1.74 straipsnio 1 dalį jai yra privaloma notarinė forma. Teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. K. K. 1000 Eur rankpinigių buvo paėmęs iš R. M. ir su juo buvo sutarta dėl buto pirkimo, o butą nupirko D. M.. Todėl teismas aiškindamas 2016 m. vasario 10 d. sutartį pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Reita“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Faktinė situacija tokia, kad UAB „Reita“, bendradarbiaujant su K. K., atlygintinai buvo pavesta surasti atsakovų turto pirkėjus, kurie sumokėtų atsakovams priimtiną kainą ir su jais sudarytų pirkimo – pardavimo sandorį, kas ir buvo padaryta. Teismas teisingai nustatė, kad šis ginčas kilo iš pavedimo teisinių santykių, todėl įgaliotinis turi teisę iš įgaliotojo gauti atlyginimą, šiuo atveju 1000 Eur komisinį mokestį. Jeigu vertinti, kad ginčui taikytinos atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojančios teisės normos, tai iš esmės nieko nekeičia ir teismo sprendimo dėl to nedaro nepagrįstu..Priešingai apeliacinio skundo argumentams, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovų prievolei – sumokėti komisinį mokestį, egzistuoja visos sąlygos. Apeliantų argumentai, kad jie suprato, jog butą pageidauja įsigyti trečiasis asmuo K. K. yra nelogiški ir prieštarauja bylos medžiagai. Tarpininkavimo sutartis galiojo 3 mėnesius ir galėjo būti nutraukta kliento sprendimu. Jei klientas nenutraukia sutarties, ji pratęsiama tokiam pačiam laikotarpiui. Tarpininkavimo sutartis sudaryta 2016 m. sausio 21 d., buto pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta 2016 m. kovo 16 d., nepraėjus trims mėnesiams. Todėl apeliantų argumentai nelogiški. Apeliantų argumentai, kad 2016 m. vasario 8 d. sutartis nesusijusi su tarpininkavimo sutartimi nepagrįsti, nes minėtoje sutartyje Capital CNTPA vardu pasirašė K. K., sutartyje yra aiškiai apibrėžtas parduodamas objektas. Aplinkybė, kad 2016 m. vasario 8 d. sutartyje kaina buvo įrašyta 37500 Eur neturi teisinės reikšmės, nes sandorį šalys sudarė laisva valia, atsakovai sutiko sudaryti sandorį, o tarpininkavimo sutartyje buvo susitarta, kad buto pardavimo kaina šalių susitarimu gali būti mažinama. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas turėjo pripažinti negaliojančiomis 2016 m. vasario 8 d. ir 10 d. sutartis nepagrįsti, nes tai nėra rankpinigių sutartys, 1000 Eur atsakovams buvo perduotas kaip avansas (užstatas), bet ne rankpinigiai, tai patvirtina pačių sutarčių turinys. Tai, kad teismo sprendime pavartotas žodis rankpinigiai nėra pagrindas šias sutartis pripažinti negaliojančiomis. 2016 m. kovo 16 d. PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta, tačiau tą pačią dieną įvykus pirkimo – pardavimo sandoriui, atsakovai kategoriškai atsisakė mokėti komisinį mokestį, dėl to sąskaita atsakovams ir nebuvo pateikta. Tarpininkavimo sutartis yra susijusi su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes parduodamas butas atsakovams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. 2016 m. vasario 10 d. sutartimi abu atsakovai gavo iš tarpininko K. K. avansus už parduodamą butą po 500 Eur, parduodant butą dalyvavo abu sutuoktiniai, todėl atsakovei apie tarpininkavimo sutartį buvo žinoma, ji neprieštaravo, kad butą parduotų tarpininkas, dėl ko prievolė sumokėti komisinį mokestį yra solidari. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliučių negaliojimo pagrindų. Ginčas byloje kilo išimtinai iš tarpininkavimo sutarties dėl atsakovų, ne buto pirkėjų pareigos sumokėti komisinį mokestį. Dėl to ginčas visiškai nesusijęs su pirkėjų D. M. ir R. M. teisėmis ir pareigomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teismas, spręsdamas apeliantų E. K. ir D. K. atstovo advokato Sauliaus Brazausko prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, visų pirma pažymi, kad CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra ekstraordinarinė (išimtinė) forma. Dalyvaujantys byloje asmenys dėl bylos nagrinėjimo šia forma savo procesiniuose dokumentuose gali teikti motyvuotus prašymus (CPK 322 str.). Prašyme dėl skundo žodinio nagrinėjimo apeliantai nurodė, kad siekiant išsiaiškinti tikruosius tarp šalių susiklosčiusius santykius, yra būtina bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodė, kokios gali susidaryti kliūtys, trukdysiančios visapusiškai ir objektyviai patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą nagrinėjant skundą rašytinio proceso tvarka. Teismas pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laikė reikšmingomis išaiškinti apeliacinio proceso metu, yra jų išsamiai išdėstytos ir gali būti patikrintos, ištirtos bei įvertintos rašytinio proceso būdu. Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka, neturi galimybės tinkamai išaiškinti, įvertinti ir kvalifikuoti esmines nagrinėjamos bylos aplinkybes bei priimti teisingą procesinį sprendimą dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo. Apeliantai neargumentavo, kaip žodinis apeliacinio skundo šioje byloje nagrinėjimas užtikrintų ekonomiškesnį ir operatyvesnį bylai reikšmingų aplinkybių išaiškinimą. Priešingai, atsižvelgiant į CPK 7 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso eigos principus, nėra būtinumo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Byloje sprendžiamas ginčas dėl sutartinių santykių tarp šalių teisinio kvalifikavimo ir atlyginimo už suteiktas paslaugas.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2015 m. liepos 23 d. UAB „Reita“ ir K. K. sudarė bendradarbiavimo sutartį, kuria šalys įsipareigojo bendradarbiauti teikiant tretiesiems asmenims tarpininkavimo ir kitas paslaugas dėl nekilnojamojo turto pardavimo, pirkimo ir/ar nuomos, sudarant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos ir kitokius su nekilnojamuoju turtu susijusius sandorius naudojantis įmonės ir CAPITAL vardu (t. 1, b. l. 22–28). 2016 m. sausio 21 d. (byloje esančios sutartis data nurodyta 2015 m. sausio 21 d., tačiau atsakovai pripažįsta, jog yra padaryta datos klaida, sutarties data turi būti 2016 m.) UAB „Reita“, atstovaujama R. S., kartu su K. K. iš vienos pusės ir atsakovas E. K. iš kitos pusės pasirašė Tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr.KK0031 (toliau – Tarpininkavimo sutartis), kuria šalys susitarė, jog bus parduodamas butas, (duomenys neskelbtini), už 39800 Eur. Tačiau turto kaina gali būti keičiama abiejų sutarties šalių susitarimu. Taip pat susitarta, kad 1000 Eur komisinis atlygis paslaugos teikėjui bus mokamas po to, kai paslaugos teikėjas suras turto pirkėją, kuris sumokės klientui priimtiną turto pardavimo kainą ir pasirašys pirkimo – pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 30).R. M. ir K. K. 2016 m. vasario 8 d. sudarė sutartį, pagal kurią R. M. perdavė 1000 Eur pardavėjo išlaidoms, susijusioms su būsimo sandorio sudarymu, padengti ir įsipareigojo pirkti butą už 37500 Eur. Šios sutarties 2 punkte susitarta, kad duoti pinigai įskaitomi į aukščiau nurodytą nekilnojamojo turto pardavimo kainą (t. 1, b. l. 31). Atsakovas E. K. ir trečiasis asmuo K. K. 2016 m. vasario 10 d. pasirašė susitarimą, jog E. K. paima iš K. K. 1000 Eur užstatą už buto (duomenys neskelbtini)pardavimą, buto pardavimo kaina nustatyta 38000 Eur bei sutarta sutartį sudaryti iki 2016 m. kovo 10 d. K. K. 500 Eur pardavėjui E. K. perdavė tą pačią dieną – 2016 m. vasario 10 d., o likusius 500 Eur perdavė 2016 m. vasario 11 d. atsakovei D. K. (t. 1, b. l. 32–33). 2016 m. kovo 16 d. pirkimo – pardavimo sutartimi butas (duomenys neskelbtini) parduotas D. M. ir R. M. (t. 1, b. l. 96–105).Apeliantai teigia, kad teismas neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius. 2016 m. vasario 8 d. sutartis nėra susijusi su tarpininkavimo sutartimi, todėl teismas 2016 m. vasario 8 d. ir 2016 m. vasario 10 d. susitarimus turėjo pripažinti negaliojančiais. Teismas be pagrindo 1000 Eur priteisė solidariai iš atsakovų ir pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente yra nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi, byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016 16 punktą; 2015 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2015). Taigi teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikant šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-421/2017).Nagrinėjamoje byloje kilęs šalių tarpusavio teisinių santykių kvalifikavimo klausimas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Pagal šio straipsnio 6 dalį dvišaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia. Remiantis CK 1.64 straipsnio 1, 2 dalimis, sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma; asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes.Prieš tai teismas nustatė, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu sudarė bendradarbiavimo sutartį dėl tarpininkavimo paslaugų tretiesiems asmenims teikimo, o veikdami kartu su atsakovu sudarė tarpininkavimo sutartį dėl atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto pardavimo ir už suteiktas tarpininkavimo paslaugas nustatė 1000 Eur komisinį mokestį. Atlygintų paslaugų teikimą reglamentuoja CK XXXV skyrius. CK 6.716 straipsnis, reglamentuojantis paslaugų sutarties sampratą, nustato, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Taigi, šiuo atveju nustatyta, kad šalys susitarė dėl tarpininkavimo parduodant atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog šalys buvo sudariusios paslaugų sutartį (CK 6.716 str.), o ieškinys pareikštas dėl mokėjimo už suteiktas paslaugas.Pirmosios instancijos teismas tarp šalių susiklosčiusius santykius vertino pagal CK XXXVI skyriaus nuostatas (Pavedimas), tačiau ši aplinkybė skundžiamo teismo sprendimo nedaro negaliojančiu, nes tiek atlygintinų paslaugų teikimo atveju, tiek pavedimo teisiniuose santykiuose už suteiktas paslaugas turi būti atlyginama. Apeliantų argumentai, kad 2016 m. vasario 8 d. ir 10 d. sutartys nėra susijusios su tarpininkavimo sutartimi yra nepagrįsti, todėl atmestini. Prieš tai teismas nustatė, kad tarpininkavimo sutarties objektas – buto (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio atsakovams, pardavimas. Už suteiktas tarpininkavimo paslaugas klientas įsipareigojo sumokėti tarpininkui 1000 Eur komisinį mokestį. Ši suma tarpininkui turėjo būti sumokėta po to, kai bus surastas buto pirkėjas, pardavėjui sumokėjus klientus tenkinančią pinigų sumą ir pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis. Nuosekliai vertinant įvykių eigą, matyti, kad netrukus po tarpininkavimo sutarties pasirašymo buvo surastas buto pirkėjas R. M., kuris su tarpininko CAPITAL KNTPA atstovu K. K. 2016 m. vasario 8 d. pasirašė sutartį, kuria pirkėjas įsipareigojo nupirkti atsakovams priklausantį butą ir už tai sumokėjo 1000 Eur pardavėjo išlaidoms, susijusioms su būsimo sandorio sudarymu, padengti. Apeliantas nurodo, kad ši sutartis nesusijusi su tarpininkavimo sutartimi, nes K. K. veikė kaip CAPITAL KNTPA atstovas. Teismas su šiais argumentais nesutinka ir juos kaip nepagrįstus atmeta. Prieš tai minėtoje 2015 m. liepos 23 d. tarp UAB „Reita“ ir K. K. sudarytoje bendradarbiavimo sutartyje nurodyta, kad UAB „Reita“ įsipareigoja vykdant šią sutartį suteikti teisę pardavimų atstovui K. K. naudoti CAPITAL prekės paslaugos ženklus, jų logotipus ir dizainą, teikti įvairius CAPITAL grupės patvirtintus apmokėjimus, susijusius su pardavimo atstovo veikla, už kuriuos gali būti imamas mokestis, t. y. pardavimo atstovui K. K. sutarties galiojimo laikotarpiu buvo suteikta teisė naudoti CAPITAL prekės/paslaugų ženklus jo verslo medžiagoje, kuri tiesiogiai susijusi su vykdoma pardavimo atstovo veikla. Tai reiškia, kad trečiasis asmuo K. K., kaip CAPITAL ženklo atstovas, teisėtai pasirašė 2016 m. vasario 8 d. sutartį su pirkėju R. M., nepažeisdamas bendradarbiavimo sutarties sąlygų, be to, ieškovė UAB „Reita“ dėl to jokių pretenzijų trečiajam asmeniui nekėlė. Apeliantai nurodo, kad 2016 m. vasario 8 d. sutartis turėjo būti teismo pripažinta ab initio negaliojančia, nes rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis, kuriai privaloma notarinė forma (CK 6.98 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka, nes vertinant 2016 m. vasario 8 d. K. K. ir R. M. pasirašytą sutartį, 1000 Eur buvo sumokėta ne kaip rankpinigiai, o išlaidoms, susijusioms su būsimo sandorio sudarymu, padengti. Be to, jos buvo skirtos pardavėjui, dėl to 2016 m. vasario 10 d. K. K. su atsakovu E. K. pasirašė susitarimą, pagal kurį 500 Eur perdavė jam ir kitą dalį – 500 Eur sekančią dieną perdavė sutuoktinei D. K., be to, šalys į abi sutartis įrašė, jog 1000 Eur yra užstatas už buto pirkimą. Taigi, trečiasis asmuo K. K., kuris tarpininkavo atsakovams parduodant butą iki pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo iš pirkėjų jokių pinigų nepasiliko, o būtinoms sandorio sudarymo išlaidoms padengti skirtus pinigus perdavė buto pardavėjams. Apeliantai teigia, jog tarpininkavimo sutartimi šalys susitarė, kad butas bus parduotas už 39800 Eur, todėl 2016 m. vasario 8 d. ir 10 d. susitarimai nesusiję su tarpininkavimo sutartimi, nes buto kaina nurodyta mažesnė, nei tarpininkavimo sutartyje. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantų argumentais, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sandorius šalys sudaro laisva valia (CK 1.64 str., 6.156 str.). Atsakovas 2016 m. vasario 10 d. susitarime nurodė, jog butą parduoda už 38000 Eur, atsakovai buto pirkimo – pardavimo sandorį pasirašė už jame nurodytą sumą, tai padarė laisva valia, niekieno neverčiami, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog su tokia kaina apeliantai sutiko.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog bendradarbiavimo ir tarpininkavimo sutarčių pagrindu atsakovams buvo suteiktos atlygintinės paslaugas, butas buvo parduotas galiojant tarpininkavimo sutarčiai, atsakovai turi pareigą su ieškovu atsiskaityti. Byloje esanti 2016 m. kovo 16 d. PVM sąskaita faktūra Nr. RCT Nr. 017 patvirtina, kad pardavus atsakovams priklausantį butą, buvo išrašyta sąskaita dėl 1000 Eur apmokėjimo. Tačiau kaip nurodė trečiasis asmuo K. K., šios sąskaitos jis atsakovams nepateikė, nes iš karto po 2016 m. kovo 16 d. buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo atsakovai kategoriškai atsisakė sumokėti tarpininkui komisinį 1000 Eur dydžio mokestį. Pažymėtina, kad atsakovai neneigia, kad už suteiktas paslaugas su tarpininku neatsiskaitė.Apeliantai nurodo, kad teismas nepagrįstai 1000 Eur priteisė iš atsakovų solidariai, nes tarpininkavimo sutartį pasirašė tik vienas iš atsakovų E. K.. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantų argumentais nesutinka. CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-611/2017).Nagrinėjamu atveju atsakovo E. K. sudaryta Tarpininkavimo sutartis yra susijusi su bendrąja sutuoktinių nuosavybe, parduodamas butas priklausė abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise (t. 1, b. l. 96–105), buto pirkimo – pardavimo metu dalyvavo abu buto savininkai, abu išreiškė savo valią jį parduoti, taip pat 1000 Eur užstatas buvo padalintas abiem atsakovams lygiomis dalimis (t. 1, b. l. 106–107). Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovei D. K. apie parduodamą butą ir suteiktas tarpininkavimo paslaugas buvo žinoma, ji tam neprieštaravo. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai 1000 Eur priteisė ieškovui iš atsakovų solidariai. Nustatytos aplinkybės patvirtina teismo išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog E. K. tarpininkavimo sutartį pasirašė šeimos interesais, nes butas buvo parduodamas abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, atsakovė iš K. K., kaip pardavimo tarpininko, priimdama 500 Eur patvirtino savo sutuoktinio su tarpininku pasirašytą sutartį. Dėl to laikytina, kad atsakovų prievolė ieškovei yra solidari (CK 3.109 str. 1 d. 6 p.). Apelianto argumentai, kad į bylos nagrinėjimą turėjo būti įtraukti buto pirkėjai R. M. ir D. M. nepagrįsti, nes ginčas byloje kilo būtent dėl 2016 m. vasario 21 d. tarpininkavimo sutarties, pagal kurią prievoliniai santykiai susiklostė tik tarp UAB „Reita“, K. K. ir atsakovų. Aplinkybė, kad 2016 m. vasario 8 d. sutartį dėl buto pardavimo pasirašė K. K. ir R. M. nereiškia, kad R. M. dėl to ateityje gali kilti kokios nors pareigos, nes pareiga sumokėti tarpininkui komisinį mokestį už buto pardavimą buvo nustatyta išimtinai atsakovams – buto pardavėjams, o ne pirkėjui. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, dėl to apeliacinis teismas plačiau dėl jų nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, jų pakankamumą, sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 177, 185 str.), vadovavosi CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis, todėl sprendžia, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jis paliekamas nepakeistas, o atsakovų apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovo apeliacinės instancijos teisme tyrėtos teisinės pagalbos išlaidos sudarė 750,00 Eur, todėl teismui nusprendus netenkinti atsakovų apeliacinio skundo, šios išlaidos priteistinos iš jų po lygiai (375,00 Eur) ieškovės UAB „Reita“ naudai (CPK 93 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Reita“ (j. a. k. 303939854) po 375,00 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.