- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-09
- Bylos Nr.
- 2-280-848/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06322-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kriaučiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Reita“
- Atsakovas
- E. K., D. K.
- Advokatai
- Saulius Brazauskas
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Reita“ atstovams direktorei R. S., advokatei Sonatai Žukauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Reita“ ieškinį atsakovams E. K., D. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – K. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriame prašo priteisti solidariai iš atsakovų D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Reita“, į. k. 303939854, 1 000 Eur atlygio pagal sutartį bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė bei jos atstovė ieškinyje bei teismo posėdžiuose nurodė, kad 2015-07-23 tarp UAB „Reita“ ir K. K. buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis, kuria šalys įsipareigojo bendradarbiauti teikiant tretiesiems asmenims tarpininkavimo ir kitas paslaugas dėl nekilnojamojo turto pardavimo, pirkimo ir/ar nuomos sudarant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos ir kitokius su nekilnojamuoju turtu susijusius sandorius naudojantis įmonės vardu. 2015-01-21 tarp ieškovės, K. K. ir atsakovo E. K. buvo sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr.KK0031, kuria ieškovei buvo pavesta parduoti nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį atsakovams. Atsakovas E. K. įsipareigojo ieškovei sumokėti 1 000 Eur komisinį atlygį. 2016-02-08 tarp K. K. ir R. M. buvo sudaryta sutartis, kuria R. M. įsipareigojo nupirkti atsakovams priklausantį butą bei perdavė K. K. 1 000 Eur sumą išlaidoms, susijusioms su sandorio sudarymu. Minėta suma lygiomis dalimis po 500 Eur buvo perduota atsakovams. Patvirtinus buto pirkimo-pardavimo sandorį atsakovai atsisakė ieškovei sumokėti sutartą 1 000 Eur atlygį, todėl ieškovė ieškinį prašo tenkinti (b.l.13-15).
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje atsiliepimo į patikslintą ieškinį teismui nepateikė, teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti. Posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovu sudarė tarpininkavimo sutartį ir pradėjo pardavinėti atsakovams priklausantį butą. Suradus butui pirkėją, K. K. paėmė rankpinigius, kuriuos per du kartu atidavė atsakovams, taip pat sutarė su notare dėl sutarties tvirtinimo ir 2016-03-16 su atsakovais nuvyko į notarės biurą. Prieš sandorio tvirtinimą atsakovas paprašė, kad K. K. parašytų, jog neturi pretenzijų, kad butą perka ne M., o M. ir, todėl neturi pretenzijų ir dėl apmokėjimo. K. K. tuos prierašus savo ranka padarė ir laukė, kad pasirašius sutartį, būtų jam sumokėtas sutartimi sulygtas atlygis, tačiau po sutarties pasirašymo atsakovai atsisakė sumokėti sutartą 1 000 Eur atlygį. Atsakovams atsisakius sumokėti 1 000 Eur atlygį už tarpininkavimo paslaugas, K. K. jiems PVM sąskaitos-faktūros nepateikė (2016-11-07 teismo posėdžio garso įrašas nuo 39 min. 33 sek.).
Atsiliepimas
Atsakovai teismui pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį bei teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime atsakovai nurodė, kad tarp šalių tarpininkavimo paslaugų sutartis buvo sudaryta 2015-01-21, o ieškovė, kaip juridinis asmuo juridinių asmenų registre įregistruota tik 2015-03-23, todėl su neįregistruotu juridiniu asmeniu sudarytas sandoris negalioja, nes nėra vienos sandorio šalies ir ieškovė neįgijo jokių teisių ar pareigų atsakovų atžvilgiu (b.l.55-57). Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jis butą pardavinėjo už 39 000 Eur. Butą iš jo žadėjo nupirkti pats K. K.. Kadangi atsakovas buvo pasirašęs sutartį dėl 1 000 Eur komisinio atlygio už tarpininkavimo paslaugas ir K. K. žadėjo už 39 000 Eur sumą iš atsakovo butą nupirkti, tai 2016-02-10 sutartimi jis su Karoliu sutarė, kad butą jam parduos už 38 000 Eur sumą, įvertinant sutartą 1 000 Eur atlygį ir todėl laiko, jog 1 000 Eur suma sumažinęs buto pardavimo kainą, jis su tarpininkais yra atsiskaitęs. Iki sutartos datos 2016-03-10 Karolis buto nenupirko, todėl, jo manymu, jam duotus 1 000 Eur rankpinigius jis galėjo pasilikti sau, tačiau ta suma nuleido buto pardavimo kainą ir jų sau nepasiliko, todėl su K. K., atsakovo vertinimu, jis yra atsiskaitęs net du kartus. Vėliau K. K. paskambino ir informavo, kad butą pirks. 2016-03-16, nuvykus į notarų biurą sužinojo, kad butą perka Mickūnai. Mickūnams butą pardavė už 38 000 Eur, o ne už 39 000 Eur, tik taip pat įvertinęs, kad su K. K. jau yra atsiskaityta. Apie tai K. K. pats savo ranka yra padaręs įrašus prie 2016-02-10 sutarties (2016-11-07 teismo posėdžio garso įrašas nuo 54 min. 11 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčas byloje kilęs dėl atlygio už suteiktas paslaugas.
Byloje nustatyta, kad 2015-07-23 tarp UAB „Reita“ ir K. K. buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis, kuria šalys įsipareigojo bendradarbiauti teikiant tretiesiems asmenims tarpininkavimo ir kitas paslaugas dėl nekilnojamojo turto pardavimo, pirkimo ir/ar nuomos sudarant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos ir kitokius su nekilnojamuoju turtu susijusius sandorius naudojantis įmonės ir CAPITAL vardu (b.l.22-28). 2016-01-21 tarp UAB „Reita“, atstovaujamos R. S., K. K. ir E. K. buvo pasirašyta Tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr.KK0031 (toliau – Tarpininkavimo sutartis), kuria šalys susitarė, jog 1 000 Eur komisinis atlygis paslaugos teikėjui bus mokamas po to, kai paslaugos teikėjas suranda turto pirkėją, kuris sumoka klientui priimtiną turto pardavimo kainą ir pasirašo pirkimo-pardavimo sutartį (b.l.30). 2016-02-08 R. M. ir K. K. sudarė sutartį, kuria R. M. pardavėjo išlaidoms, susijusioms su būsimo sandorio sudarymu, padengti perdavė 1 000 Eur ir įsipareigojo pirkti butą už 37 500 Eur (b.l.31). 2016-02-10 sutartimi, sudaryta tarp K. K. ir E. K., šalys susitarė, kad E. K. paima iš K. K. 1 000 Eur užstatą už buto pardavimą, buto pardavimo kaina nustatyta 38 000 Eur bei sutarta sutartį sudaryti iki 2016-03-10, atsisakius sutartį sudaryti pardavėjas moka 2 000 Eur baudą, o atsisakius pirkti pirkėjui – užstatas lieka pardavėjui. 500 Eur suma pardavėjui E. K. perduota 2016-02-10, likusi 500 Eur suma perduota D. K. 2016-02-11 (b.l.32-33). 2016-03-16 tarp D. K., E. K. ir D. M. buvo sudaryta atsakovams priklausančio buto pirkimo-pardavimo sutartis (b.l.96-105).
Pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, kad ieškovė veikdama kartu su partneriu K. K. 2015-07-23 bendradarbiavimo ir 2015-01-21 tarpininkavimo paslaugų sutarčių pagrindu, surado pirkėją R. M., norintį už 37 500 Eur kainą nupirkti atsakovams nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Sandoris buvo įvykdytas 2016-03-16. Byloje duomenų, jog sandoris buvo įvykdytas netinkamai, pažeidžiant šalių susitarimus, nėra, tarp šalių sudaryta tarpininkavimo sutartis taip pat nėra nuginčyta, todėl darytina išvada, kad ieškovė, tinkamai įvykdžiusi sandorį, įgijo teisę į šalių susitarimu numatytą 1 000 eur atlyginimą (Tarpininkavimo sutarties 1 p.). Šią sumą, remiantis sutarties 1 punktu, atsakovai privalėjo sumokėti ieškovei po to, kai paslaugos teikėjas suranda turto pirkėją, kuris sumoka klientui priimtiną turto pardavimo kainą ir pasirašo pirkimo-pardavimo sutartį. Todėl, teismo nuomone, nereikšmingi bei atmestini atsakovų argumentai, jog K. K. nepateikė atsakovams sąskaitos-faktūros, tai rodo, jog toks dokumentas nebuvo išrašytas sandorio sudarymo metu. Sutartimi šalys nebuvo numačiusios, jog būtina sandorio įvykdymo sąlyga yra sąskaitos-faktūros pateikimas. Kaip bylos nagrinėjimo metu parodė K. K., sąskaita-faktūra buvo išrašyta, tačiau atsakovams jis jos nepateikė, kadangi atsakovai po sandorio iš kart atsisakė sumokėti sutartą tarpininkavimo mokestį. Jog toks dokumentas išrašytas buvo, patvirtina byloje pateikti įrodymai – 2016-03-16 sąskaita-faktūra RCT Nr.017 (b.l.126). Teismo nuomone ši aplinkybė nėra reikšminga vertinant šalių prievoles ir nesudaro pagrindo ieškiniui atmesti. Taip pat nurodytų teismo nustatytų aplinkybių kontekste atmestini ir atsakovų argumentai, dėl sutarties kainos. Aplinkybė, jog butas buvo parduotas už mažesnę kainą, taip pat, teismo nuomone, nesudaro pagrindo ieškinio atmetimui ir nėra reikšminga. Šalys buvo susitarusios, jog turto pardavimo kaina yra 39 800 Eur ir gali būti keičiama abiejų šalių sutarimu (Tarpininkavimo sutarties 1 p., b.l.30). Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad 2016-02-10 sutartimi buto kaina sumažinta iki 38 000 Eur, už tokią kainą butas ir buvo parduotas (b.l.96-105). Sandoriai sudaromi šalių laisva valia (CK1.64 str., 6.156 str.). Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, tarp jų – ir sudarydamas sandorius, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokius teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-216/2007). Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju, atsakovai buto pirkimo pardavimo sandorį pasirašė už jame nurodytą sumą, tai padarė laisva valia, niekieno neverčiami, todėl darytina išvada, jog su tokia kaina sutiko. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad butą iš jo žadėjo pirkti pats K. K., todėl sutapus vienam asmenyje ir pirkėjui ir tarpininkui, atsakovas buto kainą sumažino iki 38 000 Eur ir laikytina, kad jis su K. K. atsiskaitė. Tačiau šie atsakovo atsikirtimai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Kaip jau minėta byloje nustatyta, kad tarp šalių 2016-01-21 buvo sudaryta Tarpininkavimo sutartis, 2016-02-08 iš būsimo pirkėjo buvo paimti rankpinigiai, 2016-02-10 iš K. K. buvo paimta dalis rankpinigių, buto pardavimo suma sumažinta ir aptarti įsipareigojimai dėl buto pirkimo, 2016-02-11 perduota kita dalis rankpinigių, 2016-03-16 sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis. Vertinant byloje pateiktų įrodymų nuoseklią seką darytina išvada, jog K. K. surado pirkėją, iš jo paėmė rankpinigius, kuriuos perdavė pardavėjams ir surasti pirkėjai butą nupirko. Įrodymų, jog pirkėjas buvo K. K. byloje atsakovai nepateikė, todėl atmestini nurodyti atsakovo atsikirtimai. Teismo įsitikinimą sustiprina ir ta aplinkybė, jog atsakovai pateikdami atsiliepimą į patikslintą ieškinį nurodė tik vienintelį argumentą, jog Tarpininkavimo sutarties sudarymo metu UAB „Reita“ neegzistavo, todėl negali būti laikoma sutarties šalimi. Beje teisminio nagrinėjimo metu atsakovai pripažino aplinkybę, jog sutartis buvo sudaryta ne 2015 metais, o 2016 metais. Taip pat pažymėtina, jog ieškovė į teismą kreipėsi nedelsiant 2016-04-07, nuo sutarties patvirtinimo nepraėjus 1 mėnesiui.
Atsakovai teigia, jog ant 2016-02-10 sutarties padarytuose prierašuose K. K. nurodo, kad dėl apmokėjimo pretenzijų neturi (b.l.107). Šie atsakovo argumentai atmestini dėl toliau nurodytų motyvų. Posėdžio metu apklaustas K. K. nurodė (2016-11-07 teismo posėdžio garso įrašas nuo 39 min. 33 sek.), jog minėtus prierašus jis padarė todėl, kad prieš sutarties pasirašymą to pareikalavo atsakovas. Kadangi K. K. 1 000 Eur rankpinigius buvo paėmęs iš M. ir su juo buvo sutarta dėl buto pirkimo, o butą pirko jo sutuoktinė M., jis ir įrašė, kad neturi pretenzijų, jog butą pirks D. M. ir dėl avansu paimtų pinigų iš M. pretenzijų neturės (b.l.107). Trečiojo asmens parodymai neprieštarauja byloje surinktiems įrodymams, parodymai duoti prisiekus byloje sakyti tiesą, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.
Taip pat atsakovai nurodo, jog K. K. neturėjo teisės atstovauti pirkėjų M.. 2016-02-08 sutartis, kuria K. K. buvo perduota 1 000 Eur rankpinigiai (b.l.108) sudaryta 2015-07-23 bendradarbiavimo ir 2016-01-21 Tarpininkavimo sutarčių pagrindu, todėl šie atsakovų atsikirtimai atmestini kaip nepagrįsti.
Be to atsakovai nurodo, kad Tarpininkavimo sutartis buvo sudaryta tik su E. K., o ieškiniu prašoma priteisti suma iš abiejų atsakovų. D. K. sutarties nesudarė ir negali būti atsakinga už kito fizinio asmens veiksmus.
Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Sutuoktiniai prieš trečiuosius asmenis gali atsakyti ir subsidiariai. Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės (CK 3.109 str. 1-3 d.). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.). Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 str. 1 d. 5 p. išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Nagrinėjamu atveju atsakovo sudaryta Tarpininkavimo sutartis yra susijusi su bendrąja sutuoktinių nuosavybe, parduodamas butas priklausė abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise (b.l.34-35, 96-105), buto pirkimo-pardavimo metu dalyvavo abu buto savininkai (b.l.96-105), abu išreiškė savo valią jį parduoti, taip pat 1 000 Eur rankpinigiai buvo perduoti abiems atsakovams lygiomis dalimis (b.l.106-107). Atsižvelgiant į nurodytus motyvus laikytina, jog ieškinys pagrįstai pareikštas abiems atsakovams ir jie laikytini solidariais skolininkais kreditoriaus atžvilgiu (CK 3.109 str.).
CK 6.761 str. 4 d. nustatyta, kad, įgaliotiniui tinkamai įvykdžius pavedimą, įgaliotojas privalo sumokėti jam atlyginimą, jeigu pavedimo sutartis yra atlygintinė, o šio straipsnio 5 d. – kad įgaliotojas turi pareigą atlyginti įgaliotiniui šio patirtą vykdant pavedimą žalą, jeigu paties įgaliotinio veiksmuose nėra kaltės ir žalos neprivalo atlyginti kiti už jį atsakingi asmenys. Vertinant šias normas, darytina išvada, kad pagal atlygintinę pavedimo sutartį tinkamai įvykdęs pavedimą įgaliotinis turi teisę gauti iš įgaliotojo atlyginimą, o tais atvejais, kai vykdydamas pavedimą įgaliotinis patyrė žalą, jis turi teisę gauti iš įgaliotojo ir šios žalos atlyginimą, jeigu paties įgaliotinio veiksmuose nėra kaltės ir žalos neprivalo atlyginti kiti už ją atsakingi asmenys. Įgaliotojo sumokėjimas įgaliotiniui atlyginimo už tinkamą pavedimo įvykdymą yra įgaliotojo prievolės įvykdymas.
Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Tuo tarpu teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.).
Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių parodymus darytina išvada, jog ieškovė pagrindė patikslintu ieškiniu reiškiamus reikalavimus, todėl ieškinys tenkintinas ir iš atsakovų solidariai ieškovei priteistina 1 000 Eur komisinis atlygis (CK 3.109 str., 6.157 str., 6.158 str., 6.189 str. 1 d., 6.761 str. 4 d., CPK 178, 185 str.).
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Sutarties šalių valia, jei ji neprieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis), negali būti ignoruojama ne tik sutarties šalių tarpusavio santykiuose, bet ir sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių.
Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadinamas procesinėmis palūkanomis, todėl ieškovei iš atsakovų priteistinos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-04-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 37 str. 2 d., 3 d., 6.210 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė prašė priteisti 490 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l.8-9) ir 30 Eur sumokėtą žyminį mokestį (b.l.6), viso 520 Eur. CK 6.6 str. 1 d. nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nėra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Solidarioji atsakomybė gali atsirasti tik įstatymų ar šalių numatytais atvejais. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas vadovaujantis procesinės teisės normomis (CPK 93, 98), kuriose bylą pralaimėjusios šalies solidari atsakomybė dėl tokių išlaidų nėra numatyta, todėl atsakovėms dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taikoma dalinė atsakomybė. Atsižvelgiant į tai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos po 260 Eur (CK 6.6 str. 1 d., CPK 93 str. 1 d).
Ieškinį tenkinus iš atsakovų lygiomis dalimis po 7,07 Eur priteistinos 14,14 Eur išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 2, CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti solidariai iš atsakovų D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv(duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Reita“, į. k. 303939854, buveinės adresas Kuopos g. 4, 46470 Kaune, 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) atlygį pagal sutartį bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-04-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Reita“, į. k. 303939854, buveinės adresas Kuopos g. 4, 46470 Kaune, turėtas bylinėjimosi išlaidas iš kiekvieno atsakovo po 260 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų).
Priteisti iš D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei po 7,07 Eur (septynis eurus 07 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.