Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant nuotoliniu būdu (vaizdo konferencijų programa „Zoom“) ieškovų atstovui advokatui V. R., atsakovės atstovui advokato padėjėjui K. P., nedalyvaujant ieškovams Y. M. ir M. M., trečiajam asmeniui M. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Y. M., M. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Simple finance“, trečiajam asmeniui M. T. dėl baudos priteisimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir jo argumentai

II. Atsakovo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Nustatyta, kad pagal 2020 m. kovo 10 d. pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – ir sutartis) ieškovai pardavė atsakovei gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 26 d. pardavėjai elektroniniu paštu nusiuntė pirkėjai (atsakovei) raštą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad pirkėja sutartyje nustatytu terminu (2020 m. kovo 25 d.) nesumokėjo 122 210,45 Eur, kaip buvo įsipareigojusi pagal sutarties 4.1.2. punktą. 2020 m. balandžio 10 d. pardavėjai elektroniniu paštu nusiuntė pirkėjai (atsakovei) raštą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad nėra gautas nei vienas mokėjimas pagal sutartį. Šiame rašte pardavėjai nurodė, kad pirkėjai neįvykdžius sutarties sąlygų, bus kreiptasi į notaro biurą dėl sutarties nutraukimo. 2020 m. gegužės 5 d. pardavėjai pateikė pareiškimą Klaipėdos miesto 14 – ajam notaro biurui, prašydami persiųsti UAB „Simple finance“ pareiškimą, kuriame, be kita ko, nurodoma, jog UAB „Simple finance“ nesilaikant sutartyje numatytos daiktų kainos sumokėjimo tvarkos bei terminų, pareiškėjai informuoja UAB „Simple finance“ apie vienašalį sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo. Taip pat pardavėjai Y. M. ir M. M. pareikalavo, kad UAB „Simple finance“ per 5 darbo dienas jiems lygiomis dalimis sumokėtų 1 261,63 Eur delspinigius ir 15 000,00 Eur baudą (dokumento Nr. CBP-12254 priedai). 2020 m. gegužės 13 d. ieškovai 2020 m. kovo 10 d. pirkimo – pardavimo sutartį nutraukė dėl esminio sutarties pažeidimo – sutartyje nurodytos kainos nesumokėjimo (dokumento numeris CBP-12254 priedai). Byloje kilo ginčas dėl sutartinių netesybų sumokėjimo. Atsakovė nepateikė byloje priešieškinio dėl ginčo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, todėl teismas plačiau nepasisako dėl atsakovės argumento, jog trečiasis asmuo byloje M. T. neturėjo teisės nutraukti sutartį, kadangi su juo buvo visiškai atsiskaityta (sumokėtas 1,00 Eur už parduodamą žemės sklypą), laikydamas šį atsakovės argumentą nesusijusiu su bylos nagrinėjimo dalyku.

6. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnio 1 dalis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai įvykdomos sutartyje numatytos sąlygos, ar kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinio kodekso 6.221 straipsnio 2 ir 3 dalyse taip pat numatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Atsakovės, kaip skolininkės kaltė sutartinės civilinės atsakomybės atveju yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

7. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovė, sudarydama ginčo sutartį, veikė kaip verslininkė. Pažymėtina, jog Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 4 dalis nustato, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Ginčo sutartyje nėra numatyta šios taisyklės išimčių. Vadinasi, atsakovė už sutarties pažeidimą atsako ir nesant jos kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Atitinkamai atsakovės argumentai dėl jos kaltės egzistavimo ar neegzistavimo nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi ir nėra teisinio pagrindo atleisti ją nuo civilinės atsakomybės.

8. Civilinio kodekso 6.212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles (2020 m. gegužės 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020). Pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnio, kuriame yra įtvirtinti prievolių vykdymo principai, 4 dalies nuostatą, tuo atveju, kai skolininkas, vykdydamas prievolę, naudojasi kitų asmenų pagalba, tai jis už šių asmenų veiksmus atsako kaip už savo. Civilinio kodekso 6.257 straipsnyje, nustatančiame atsakomybę už trečiųjų asmenų veiksmus, nustatyta, kad skolininkas, pasitelkęs prievolei įvykdyti trečiuosius asmenis, atsako kreditoriui, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl šių trečiųjų asmenų kaltės, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato, kad atsako tiesioginis vykdytojas. Kasacinis teismas, aiškindamas Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 4 dalies, 6.212 straipsnio 1 dalies ir 6.257 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, kad nenugalimos jėgos aplinkybe, kuri yra pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės už prievolių neįvykdymą, įstatymo leidėjas nelaiko aplinkybės, kai skolininko kontrahentai neįvykdo savo prievolių (jas pažeidžia) pačiam skolininkui, nepriklausomai nuo neįvykdymo priežasčių. Todėl nenugalima jėga nelaikomos aplinkybės, kai skolininko kontrahentai neįvykdo savo prievolių, net ir tuo atveju, jei vienas iš kontrahentų neįvykdo prievolės dėl nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015). Pagal Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 4 dalį sutartinės prievolės neįvykdžiusi įmonė (verslininkas) atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita. Dėl šios teisės normos kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo leidėjas komercine veikla užsiimančios sutarties šalies atsakomybę išskyrė iš kitų subjektų atsakomybės ir jai iškėlė didesnius atidumo, rūpestingumo, sudarant ir vykdant sutartį, reikalavimus. Įmonė (verslininkas) yra pelno siekiantis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, dėl to tokia įmonė savo veikloje turi prisiimti neigiamų padarinių – nuostolių kitai sutarties šaliai – atsiradimo riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios įmonės. Kiekviena pelno siekianti įmonė, veikdama įprastoje verslo srityje, turi įvertinti rizikos veiksnius ir dėti pastangas, kad sumažintų jų poveikį. Būtent todėl įstatymo leidėjas atskirai nustatė, kad aplinkybės, kai sutartis neįvykdoma dėl to, kad rinkoje nėra prekių, reikalingų prievolei įvykdyti, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles, nelaikomos nenugalima jėga (force majeure), sudarančia pagrindą atleisti nuo civilinės atsakomybės ar jos netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2007; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015).

9. Ginčo sutarties 8.1. punkte nurodyta, kad šalys atleidžiamos nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą, jeigu jos įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių jos negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad sutarties šalys neturi reikiamų finansinių išteklių arba jų kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Prieštaravimuose dėl teismo įsakymo atsakovė nurodė, kad ieškovams pateikus ieškinį, skolininkas pateiks visus įrodymus, pagrindžiančius savo atsikirtimus. Atsakovė savo atsikirtimus iš esmės grindė tuo, kad sutarties ji neįvykdė dėl to, jog negavo finansavimo iš kreditoriaus, o šis, Lietuvos Respublikoje paskelbus karantiną, atsisakė teikti atsakovei žadėtą finansavimą. Teismas pažymi, kad atsakovė minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą neteikė. Atsakovė į bylą pateikė tik atsakovės bei V. J. 2020 m. kovo 6 d. pasirašytą Ketinimų protokolą. Teismo vertinimu, minėtas Ketinimų protokolas patvirtina aplinkybę, jog atsakovė ir V. J., be kita ko, susitarė, kad V. J. kredituos iki 90 proc. ginčo turto įsigijimo kainos. Atsakovei nepateikus objektyvių įrodymų, kad vėliau V. J. atsisakė vykdyti Ketinimų protokolą, teismas neturi pagrindo daryti neginčijamą išvadą, kad būtent dėl šios priežasties atsakovė neįvykdė ginčo sandorio. Pastebėtina, kad atsakovė taip pat nepateikė į bylą jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jos nurodomą aplinkybę, kad ginčo sandorio neįvykdymą lėmė notarų veiklos sustabdymas dėl šalyje paskelbto karantino, todėl ir ši aplinkybė laikytina neįrodyta. Kita vertus, teismas pažymi, jog sutarties 8.1. punktu šalys susitarė, jog nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad sutarties šalys neturi reikiamų finansinių išteklių arba jų kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Iš atsakovės atsikirtimų teismas sprendžia, jog atsakovė sutarties pažeidimą – nesumokėjimą sutartyje nurodytos perkamo turto kainos grindė būtent ta priežastimi, kad ji neturėjo reikiamų išteklių, nes V. J. nesuteikė finansavimo, kaip buvo susitarę Ketinimų protokolu. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovė, atstovaujama profesionalaus teisininko advokato padėjėjo, nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių jos įrodinėjamą aplinkybę, jog ji ginčo sutartyje nurodytomis mokėjimo už perkamą daiktą dienomis neturėjo lėšų, reikalingų įvykdyti piniginę prievolę (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymi, kad aptariamo Ketinimų protokolo 8 punktu atsakovė ir V. J. susitarė, kad „Šis ketinimų protokolas nėra sutartis ir jis nesaisto šalių konkrečiais sutartiniais įsipareigojimais“. Įvertinęs tokį atsakovės ir V. J. susitarimą, teismas sprendžia, kad net tuo atveju, jei atsakovei V. J. nebūtų suteikęs finansavimo ginčo turto kainos sumokėjimui, ši aplinkybė negalėtų būti laikoma aplinkybe, kurios atsakovė negalėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu. Apibendrindamas tai, kas aukščiau nurodyta, teismas konstatuoja, jog neegzistavo sutarties 8.1. punkte numatytos sąlygos, pašalinančios atsakovės atsakomybę už sutartinių prievolių nevykdymą. Teismas pažymi, kad atsakovė yra verslininkė, todėl jai keliami didesni atidumo rūpestingumo reikalavimai. Atsakovė privalėjo įvertinti sutarties įvykdymo galimybes, o taip pat ir pasekmes, kilsiančias pažeidus sutartinius įsipareigojimus bei prisiėmė su tuo susijusią riziką. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, teismas sprendžia, kad atsakovė, procese atstovaujama profesionalaus teisininko advokato padėjėjo, remdamasi aplinkybe, kad ginčo sutartis buvo neįvykdyta dėl to, kad dėl COVID-19 pandemijos V. J. nesuteikė jai žadėtos paskolos, ir/ar neveikė notarų biurai, kas sutrukdė įvykdyti su V. J. pasirašytame Ketinimų protokole nurodytus įsipareigojimus, atsakovei tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir nurodytų aplinkybių neįrodė (CPK 12, 176, 177, 185 straipsniai). Kita vertus, teismas pažymi, kad aplinkybe, kuri yra pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės už prievolių neįvykdymą, įstatymo leidėjas nelaiko aplinkybės, kai skolininko kontrahentai neįvykdo savo prievolių (jas pažeidžia) pačiam skolininkui, nepriklausomai nuo neįvykdymo priežasčių.

10. Atsakovės į bylą pateikti 2020 m. lapkričio 13 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos duomenys, kad ji priklauso juridiniams asmenims, kuriems be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, teismo vertinimu, patvirtina atsakovės argumentą, kad ji yra pripažinta COVID-19 paveikta įmone, kas yra objektyvus įrodymas, kad atsakovės pajamos yra kritusios, o turtinė padėtis yra pablogėjusi. Kita vertus, minėtas įrodymas pats savaime nesudaro pagrindo neginčijamai išvadai, jog jau ginčo piniginių prievolių įvykdymui šalių sutartyje nustatytais terminais (2020 m. kovo 25 d. ir 2020 m. balandžio 10 d.) atsakovės pajamos buvo ženkliai sumažėję ir/ar turtinė padėtis ženkliai pablogėjusi, lyginant su jos pajamomis ir turtine padėtimi, buvusiais ginčo sutarties sudarymo dieną (2020 m. kovo 10 d.). Atitinkamai teismas sprendžia, jog aukščiau minėti duomenys nesudaro pagrindo išvadai, jog 2020 m. kovo 10 d. ginčo sutartyje numatytos prievolės – sumokėti visą perkamų daiktų kainą iki 2020 m. balandžio 10 d. neįvykdymą lėmė būtent COVID-19 pandemija. Teismas sutinka, su atsakovės teiginiu, jog sudarydama ginčo sutartį šių išskirtinių susijusių su COVID-19 aplinkybių ji nenumatė ir negalėjo protingai numatyti. Kita vertus, teismas nesutinka su toliau atsakovės daroma išvada, jog dėl tos priežasties atsakovė sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti ir nenumatė tikėtinos prievolės neįvykdymo pasekmės. Prievolės neįvykdymo pasekmės yra aiškiai įvardintos ginčo sutarties 7.3. – 7.4. punktuose, o būtent, sutartos kainos sumokėjimo pradelsimo atveju šalys susitarė, jog pardavėjai įgis teisę vienašališkai nutraukti ginčo sutartį ir pareikalauti iš pirkėjo sutartinių netesybų. Teismas sprendžia, kad aukščiau nurodytas sutartinės prievolės neįvykdymo pasekmes atsakovė, būdama verslininkė, galėjo ir privalėjo numatyti. Apibendrindamas aukščiau nurodytus motyvus, teismas sprendžia, jog atsakovė neįrodė, kad egzistavo aplinkybės, dėl kurių sutarties objektyviai nebuvo galima įvykdyti ir neįvykdžiusi sutarties atsakovė tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti bei negalėjo užkirsti joms kelio. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta būtina sąlygų pripažinti, kad sutarties atsakovė neįvykdė dėl force majeure aplinkybių, visuma.

11. Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalis nustato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Dėl to teisiškai nepagrįsti ir plačiau neanalizuotini atsakovės argumentai, kad ieškovai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos.

12. Nagrinėjamu atveju sutarties 4.1.2. punkte nustatyta, kad 122 210,45 Eur pirkėjas įsipareigoja sumokėti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po sutarties pasirašymo. Ginčo sutarties 4.1.3. punkte nustatyta, kad 56 789,55 Eur pirkėjas įsipareigoja sumokėti ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 10 d. Šalys susitarė, kad pirkėjui daugiau kaip trisdešimt kalendorinių dienų pradelsus sumokėti kainos dalis (ar bent vieną iš jų), nurodytas sutarties 4.1.2. ir 4.1.3. punktuose, pardavėjai įgyja teisę vienašališkai nutraukti sutartį (sutarties 7.3.2. punktas). Nutraukus sutartį 7.3.2. punkte nuodytu pagrindu pardavėjai turi teisę pareikalauti iš pirkėjo sumokėti pardavėjams baudą, pirkėjo mokamą pagal sutarties 7.3.2.2. punktą, arba išskaičiuoti šią sumą iš pirkėjui grąžinamos sumos (sutarties 7.3.2.1. punktas). Nutraukus sutartį sutarties 7.3.2. punkte nuodytu pagrindu pirkėjas įsipareigoja sumokėti Y. M. ir M. M. lygiomis dalimis 15 000,00 Eur dydžio baudą. Pirkėjas pareiškė, kad šiame sutarties punkte nurodytas baudos dydis yra ekonomiškai pagrįstas, neprieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams (sutarties 7.3.2.2. punktas). Šalys susitarė, kad šia sutartimi nustatytos netesybos laikomos minimaliais ir neįrodinėtinais šalių nuostoliais, yra protingo ir ekonomiškai pagrįsto dydžio, sąžiningai nustatytos, atsižvelgiant į šalių patirtus nepatogumus ir rizikas (sutarties 7.4. punktas). Įvertinęs aukščiau nurodytų ginčo sutarties nuostatų turinį, teismas sprendžia, kad atsakovė, būdama verslininkė, turėjo įvertinti savo galimybes įvykdyti sutartį bei išreiškė valią dėl netesybų dydžio. Šiame kontekste paminėtina, kad ginčo sutarties 6.3.3. punkte, be kita ko, nustatyta, kad visos sutarties sudarymo aplinkybės šalims žinomos; visos sutarties sąlygos buvo individualiai šalių aptartos ir kiekviena šalis galėjo daryti įtaką jas nustatant. Nagrinėjamoje byloje atsakovė neįrodinėjo, kad sudarydama sutartį su ieškovais neturėjo galimybės ar negalėjo derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat ir dėl sutartimi nustatyto baudos dydžio.

13. Teismas sprendžia, kad vadovaujantis ginčo sutarties 7.3.2.1. bei 7.3.2.2. punktais, ieškovai turėjo teisę sutartyje nustatytą baudos dydį (15 000,00 Eur) mažinti įskaitydami į jį iki sutarties pasirašymo dienos atsakovės sumokėtą 2 000,00 Eur sumą. Teismas pažymi, kad atsakovė taip pat neginčijo tokio baudos dydžio apskaičiavimo.

Dėl netesybų mažinimo.

14. Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kuriais teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Taigi, teismas gali mažinti netesybas tik nustatęs vieną arba abi šias sąlygas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, kad netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011; 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012).

15. Teismas vertina, kad šalių sulygtos 15 000,00 Eur netesybos sudaro 8,23 proc. nuo sutarties kainos (15 000,00 Eur x 100 proc.) / 181 001,00 Eur) ir nėra aiškiai ir (ar) neprotingai per didelės, todėl vien dėl šios priežasties netesybų mažinimas nagrinėjamoje byloje nėra galimas. Akcentuotina, jog ginčo sutarties 7.3.2.2. punkte įtvirtintas pirkėjos pareiškimas, kad sutartyje nurodytas 15 000,00 Eur baudos dydis yra ekonomiškai pagrįstas, neprieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams. Minėta, kad šalys susitarė, jog šia sutartimi nustatytos netesybos laikomos minimaliais ir neįrodinėtinais šalių nuostoliais, yra protingo ir ekonomiškai pagrįsto dydžio, sąžiningai nustatytos, atsižvelgiant į šalių patirtus nepatogumus ir rizikas (sutarties 7.4. punktas). Taip pat minėta, kad ginčo sutarties 6.3.3. punkte, be kita ko, nustatyta, jog visos sutarties sąlygos buvo individualiai šalių aptartos ir kiekviena šalis galėjo daryti įtaką jas nustatant. Teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju sutartyje nurodyto dydžio netesybų atsakovė nelaikė per didelėmis, būdama profesionali verslininkė galėjo ir turėjo įvertinti savo galimybes, taip pat ir teisines bei finansines, tinkamai ir laiku įvykdyti sutartimi prisiimamus įsipareigojimus, o sutarties pažeidimo atveju – galimas sutarties nevykdymo teisines pasekmes. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje nenustatytas pagrindas mažinti šalių susitarimu nustatytas netesybas, o atsakovė, ginčo sutarties sudarymo metu įvertino, kad pardavėjų naudai nustatytos netesybos yra jai priimtinos ir pagrįsto dydžio. Teismas sprendžia, jog byloje nenustatytas pagrindas mažinti šalių laisva valia suderintą netesybų dydį tuo pagrindu, kad jis yra neprotingai didelis.

16. Ginčo sutarties 7.2.1. punktu pirkėja įsipareigojo tinkamai ir laiku sumokėti daiktų kainą. Teismas, įvertinęs ginčo sutartinių santykių pobūdį (nekilnojamojo daikto pirkimas), bei sutarties kainą – 181 001,00 Eur (sutarties 3.1. punktas), sprendžia, jog tai, kad pirkėja iki sutarties pasirašymo dienos už pastatus sumokėjo 2000,00 Eur Y. M. bei už žemės sklypą M. T. sumokėjo 1,00 Eur (sutarties 4.1. punktas), nelaikytina ginčo prievolės (sumokėti perkamo daikto kainą) dalies įvykdymu Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 3 dalies prasme. Atitinkamai teismas sprendžia, jog prašomas priteisti sutartinių netesybų dydis negali būti mažinamas ir tuo pagrindu, kad prievolė yra iš dalies įvykdyta.

17. Atsakovė įrodinėjo, kad ieškovams buvo žinoma aplinkybė, jog ginčo sutarties kainą atsakovė apmokės iš skolintų lėšų, tačiau jokių objektyvių duomenų minėtai aplinkybei pagrįsti į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Ieškovai neigė žinoję tokią aplinkybę. Į bylą pateiktoje ginčo sutartyje nėra nurodoma, kad pirkėjas atsiskaitys už perkamą turtą lėšomis, gautomis iš kreditoriaus. Teismas laiko, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovai ginčo sutarties sudarymo metu žinojo, kad atsakovė už perkamą turtą ketina atsiskaityti skolintomis lėšomis. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovė neginčijo, jog gavo ieškovų siųstus 2020 m. kovo 26 d. raštą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad pirkėja sutartyje nustatytu terminu (2020 m. kovo 25 d.) nesumokėjo 122 210,45 Eur, kaip buvo įsipareigojusi pagal sutarties 4.1.2. punktą; 2020 m. balandžio 10 d. raštą, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad nėra gautas nei vienas mokėjimas pagal sutartį. Šiame rašte pardavėjai nurodė, kad pirkėjai neįvykdžius sutarties sąlygų, bus kreiptasi į notaro biurą dėl sutarties nutraukimo; bei 2020 m. gegužės 5 d. pareiškimą Klaipėdos miesto 14 – ajam notaro biurui, kuriame, be kita ko, nurodoma, jog UAB „Simple finance“ nesilaikant sutartyje numatytos daiktų kainos sumokėjimo tvarkos bei terminų, pareiškėjai informuoja UAB „Simple finance“ apie vienašalį sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo. Taip pat pardavėjai Y. M. ir M. M. pareikalavo, kad UAB „Simple finance“ per 5 darbo dienas jiems lygiomis dalimis sumokėtų 1 261,63 Eur delspinigius ir 15 000,00 Eur baudą (dokumento Nr. CBP-12254 priedai). Atsakovės atstovas 2021 m. kovo 8 d. teismo posėdyje paaiškino, kad minėtus dokumentus atsakovė gavo, tačiau „esant neapibrėžtai situacijai“ į juos niekaip nereagavo (2021 m. kovo 8 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 25 min. 2 s.). Teismas vertina, kad atsakovė nereaguodama į aukščiau nurodytus pardavėjų siųstus pranešimus dėl sutarties sąlygų pažeidimo bei neinformuodama kitos sutarties šalies apie tai, ar ketina sutartį įvykdyti – veikė nesąžiningai, pažeidė savo, kaip ginčo sutarties pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnio 2 dalis).

18. Teismas pripažįsta nepagrįstu atsakovės argumentą, kad ieškovams ginčo turtą pardavus kitiems pirkėjams už didesnę, nei ginčo sutarties kainą, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 5 dalimi, ieškinys turi būti atmestas. Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vadinasi, įstatymas nustato, kad kita sutarties šalis iš pažeidusio sutartinę prievolę asmens turi teisę reikalauti tiek nuostolių atlyginimo, tiek ir netesybų. Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta, kad sutarties šalis, kuri nutraukė sutartį dėl sutarties pažeidimo ir sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Iš minėtos normos lingvistinio aiškinimo darytina išvada, jog nutrauktos ir pakeičiančios sutarties kainų skirtumas yra laikytinas nuostoliais. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pakeičiančios sutarties sąlygos neprivalo būti identiškos nutrauktos sutarties sąlygoms. Esminis reikalavimas šiuo aspektu yra tas, kad pakeičianti sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirminę (nutrauktą) sutartį. Nagrinėjamu atveju į bylą pateikta 2020 m. liepos 17 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartis, kuria ginčo turtas buvo parduotas kitiems pirkėjams, laikytina pakeičiančia sutartimi (dokumento numeris DOK-153542 priedai). Teismas vadovaudamasis aukščiau šiame punkte nurodytu teisiniu reguliavimu sprendžia, kad aplinkybė, jog ieškovai sudarė pakeičiančią sutartį, nepaneigia ieškovų teisės reikalauti iš atsakovės sutartinių netesybų.

19. Atsakovė nurodė, kad panaikinus karantiną, atsakovės atstovas vedė derybas su Y. M. dėl sutarties vykdymo pratęsimo, tačiau tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Ieškovai dublike nurodė, kad pasiūlymą sudaryti naują sutartį (preliminarios sutarties šabloną) advokato padėjėjas K. P. advokatui V. R. atsiuntė tik 2020 m. liepos 21 d., t. y., po to, kai jau buvo įsiteisėjęs teismo įsakymas, priimtas nagrinėjamoje byloje (teismo įsakymas įsiteisėjo 2020 m. liepos 10 d.). Kartu pažymėjo, jog 2020 m. birželio 20 d. jau buvo pasirašyta preliminari sutartis dėl ginčo turto pardavimo kitiems pirkėjams, o 2020 m. liepos 17 d. ginčo turtas jau buvo parduotas. 2021 m. kovo 8 d. teismo posėdyje ieškovų atstovas nurodė, kad iki ieškovams nukreipiant atsakovės atstovą į ieškovų atstovą advokatą V. R. ieškovai, būdami Baltarusijos Respublikos piliečiai galimai gerai nesuprato atsakovės pasiūlymo, nes ieškovai turi kalbos barjerą ir nėra teisininkai (2021 m. kovo 8 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 2 min. 57 s.). Minėtų aplinkybių atsakovė neginčijo. Teismas vertina, kad aplinkybę, jog ieškovai nėra Lietuvos Respublikos piliečiai patvirtina į bylą pateikta notarinė sutartis, kurioje nurodoma, kad Y. M. turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o M. M. turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas, vadovaudamasis tikėtinumo civiliniame procese taisykle, sprendžia, kad atsakovės atstovui tiesiogiai bendraujant su ieškovais teisiniais klausimais, susijusiais su ginčo sutartimi, dėl kalbos barjero bei teisinių žinių neturėjimo atsakovės atstovas ir ieškovai galėjo neteisingai suprasti vienų kitiems perduodamą informaciją. Kita vertus, teismas akcentuoja, kad atsakovei neginčijant 2020 m. kovo 10 d. pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo teisėtumo, atsakovės argumentai dėl galimai apsimestinių derybų dėl ginčo sutarties pratęsimo, laikytini nesusijusiais su bylos nagrinėjimo dalyku.

20. Atsakovė teismui laikant ieškinį iš esmės pagrįstu, prašė sumažinti baudą iki atitinkančios proporcingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, juos vertinant pagal pažeidimo metu egzistavusią situaciją Lietuvos Respublikoje, atsakovės turtinės padėties pablogėjimą ir ieškovų patirtus nuostolius ar gautą pelną iš sutarties su atsakove nutraukimo. Nenustačius nei vieno iš Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų savarankiškų pagrindų, kuriais teismas gali mažinti sutartines netesybas, teismas plačiau nepasisako dėl atsakovės nurodytų netesybų dydžio sumažinimo kriterijų. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, teismas sprendžia, jog ieškovų reikalavimas priteisti jiems iš atsakovės lygiomis dalimis po 6 500,00 Eur (13 000,00 Eur / 2) sutartinių netesybų (baudos) yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų.

21. Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad šių palūkanų paskirtis – kompensuoti kreditoriaus netekimus dėl negalėjimo naudotis iš skolininko gautinomis lėšomis, kurių šis nesumoka geruoju, bei skatinti skolininką kuo greičiau vykdyti prievolę ar teismo sprendimą. Civilinio kodekso 6.210 straipsnyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (šio straipsnio 1 dalis). Atsakovei, praleidusiai terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovams įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškinio dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintina – iš atsakovės ieškovams priteistina 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (13 000,00 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

22. Dėl kitų šalių argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui, teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

24. Į bylą pateiktos 2020 m. birželio 12 d. atstovavimo sutartys tarp ieškovų ir advokato V. R. (dokumento Nr. CBP-9892 priedas). Į bylą pateiktas 2020 m. birželio 12 d. pinigų priėmimo kvitas, patvirtina, kad ieškovas sumokėjo advokatui 100,00 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą. Į bylą pateiktas 2020 m. lapkričio 27 d. banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovas advokatui V. R. sumokėjo 800,00 Eur už ieškinio bei dubliko parengimą ir atstovavimą teisme (1 t., e. b. l. 104-105) (dokumento Nr. DOK-27427 priedas). Bendra ieškovų patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma sudaro 900,00 Eur ( 100,00 Eur + 800,00 Eur). Advokatas parengė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinį, dubliką, atstovavo teismo posėdyje. Ieškovų turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio.

25. Į bylą pateikti 2020 m. birželio 15 d. lėšų pervedimo nurodymas, kuriuo ieškovai sumokėjo 111,00 Eur žyminio mokesčio ir 2020 m. rugsėjo 17 d. lėšų pervedimo nurodymas, kuriuo ieškovai sumokėjo 220,00 Eur žyminio mokesčio (dokumento Nr. DOK-109159 priedas). Bendra ieškovų sumokėto žyminio mokesčio suma sudaro 331,00 Eur. Į bylą pateikta 2020 m. rugpjūčio 7 d. antstolio V. Z. sąskaita faktūra VZ2020108 157,50 Eur sumai (vykdomasis dokumentas – eL2-16112-894/2020) bei 2020 m. rugpjūčio 11 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. 299, kuriuo minėta sąskaita buvo apmokėta (1 t., e. b. l. 62-64) (1 t., e. b. l. 20-43). Teismas vertina, kad minėtos ieškovų išlaidos priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Bendra išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, suma sudaro 1 388,50 Eur (900,00 Eur + 331,00 Eur + 157,50 Eur). Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovams lygiomis dalimis priteistina po 694,25 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

26. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Simple finance“, juridinio asmens kodas 305161626, 6 500,00 Eur (šešių tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 500,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 694,25 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 25 centus) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Priteisti ieškovui Y. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Simple finance“, juridinio asmens kodas 305161626, 6 500,00 Eur (šešių tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 500,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 694,25 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 25 centus) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.